Civilinė byla Nr. e2A-696-324/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09069-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.10.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 30 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Aqua“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Aqua“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kokybiški vandenys“ dėl prekių kainos grąžinimo ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vestata“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LT Aqua“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė įpareigoti atsakovę UAB „Kokybiški vandenys“ (toliau - ir atsakovė) grąžinti ieškovei 2 931,63 Eur dydžio sumą už nekokybiškas prekes ir jų montavimo darbus; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 9 100,10 Eur dydžio žalą (nuostolius); priteisti iš atsakovės ieškovės naudai sumokėtą žyminį mokestį (271 Eur) ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovė su UAB „Vestata“ sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kuria šalys susitarė, jog ieškovė pateiks Mechaninio valymo filtrą NW500, 2 komplektus vandens minkštinimo filtrų CL-ST-16/65-200E/DUPLEX (toliau – filtrai arba prekės) ir juos sumontuos viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), perduos sumontuotų prekių nuosavybės teisę, o trečiasis asmuo įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje numatytą kainą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė užsiima tik prekių pardavimu, tačiau neteikia montavimo paslaugų, ieškovė surado UAB „Kokybiški vandenys“, iš kurios ieškovė pagal 2018 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KOV Nr. 2821 įgijo prekes ir jų montavimo darbus. Už atliktus darbus ir prekes ieškovei gavus atsakovės PVM sąskaitą faktūrą, ji pateikė UAB „Vestata“ 2018 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LT0000007868, kuri trečiojo asmens privalėjo būti apmokėta iki 2018 m. gegužės 5 d. UAB „Vestata“ 2018 m. balandžio 30 d. ieškovei pateikė pretenziją dėl įsigytų prekių, kurioje nurodė, jog atlikus montavimo darbus ir pradėjus naudoti filtrus buvo pastebėta, kad filtrai kemšasi ir jų užpildas pateko į pastato (objekto) vandens sistemą, reikalavo ieškovės kuo skubiau atvykti į objektą ir atlikti filtrų patikros darbus. Gavusi šią pretenziją ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. pretenzija Nr. 2018/05/03 dėl netinkamai funkcionuojančių vandens valymo filtrų kreipėsi į atsakovę, reikalaudama nedelsiant pašalinti gedimą bei nustatyti gedimo priežastį. 2018 m. gegužės 4 d. iš atsakovės gautas nesutikimas su ieškovės pretenzija. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog filtrų sugedimui įtakos neva turėjo trečiųjų asmenų, viešbučio darbuotojų ar kito techninio personalo, neturinčio kompetencijos vandentiekio sistemos ir jos įrenginių priežiūroje, netinkami veiksmai derinant vandentiekio sistemą. UAB „Vestata“ 2018 m. gegužės 11 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, jog ieškovės pateikta sąskaita yra atmesta pilna apimtimi dėl atliktų darbų neatitikimo sutarčiai ir esamų darbų defektų (filtrų užpildas pateko į statinio sistemos vandens tinklą dėl netinkamai atliktų darbų ir / arba įrangos defektų). Šalims nepavykus susidariusios situacijos išspręsti taikiai, ieškovė su ieškiniu dėl 2 766 Eur dydžio skolos, 38,64 Eur palūkanų ir 1 340,25 Eur dydžio nuostolių priteisimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022, įsiteisėjusį 2022 m. kovo 22 d. Šiame sprendime nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Teismas konstatavo, jog UAB „Vestata“ turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Kadangi atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei už ginčo filtrus ir jų montavimą, pripažino pagrįstu jos atsisakymą sumokėti už šias prekes. Civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 nustatyti faktai, t. y. kad pagrindinei prekių užsakovei UAB „Vestata“ buvo perduota netinkamai sukomplektuota įranga (vandens minkštinimo filtrų korpusai užpildyti per dideliu filtracinės medžiagos – katijonito – kiekiu), kurią ieškovė įsigijo iš atsakovės, pripažintini prejudiciniais, nes civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 šie faktai buvo įrodinėjimo dalykas. Atsakovė yra atsakinga dėl ieškovei parduotų nekokybiškų filtrų ir turi pareigą grąžinti ieškovei už prekes sumokėtą kainą bei atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. 2018 m. kovo 20 d. atsakovės ieškovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą 2 931,63 Eur sumai ieškovė apmokėjo, teismo sprendime yra nustatytas prejudicinis faktas, jog atsakovė pardavė ieškovei, o ieškovė UAB „Vestata“, ir objekte sumontavo nekokybiškas filtrus, todėl atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei pastarosios sumokėtą 2 931,63 Eur be PVM dydžio sumą už nekokybiškas prekes ir jų montavimo darbus. Ieškovei kilę nuostoliai yra atsakovės kaltų veiksmų rezultatas. Sprendimu buvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai bei kaltė. Vadovaujantis jame nustatytomis aplinkybėmis, egzistuoja visos civilinės atsakomybė sąlygos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti, nes civilinė byla prieš UAB „Vestata“ nebūtų užvesta ir bylinėjimosi išlaidos nebūtų patirtos, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles ir perdavusi bei sumontavusi tinkamos kokybės prekes. Ieškinio senaties termino pradžia siejama su momentu, kai tapo žinoma, jog atsakovės ieškovei perduoti filtrai yra nekokybiški. Tik sužinojus, jog filtrų užpildymas per dideliu katijonito (katijoninės dervos) kiekiu sąlygojo jų užsikimšimą bei filtrų užpildo patekimą į objekto vandens sistemą, paaiškėjo, kad atsakovė pardavė ieškovei bei objekte sumontavo nekokybiškas prekes. Ginčo atveju faktas, jog filtrai yra nekokybiški, paaiškėjo ne anksčiau, nei byloje tarp ieškovės ir UAB „Vestata“ buvo gautas 2021 m. kovo 10 d. teismo eksperto Sergej Zverev teismo ekspertizės aktas. Ieškinio senaties termino pradžia negali būti skaičiuojama nuo UAB „Vestata“ 2018 m. balandžio 30 d. pareikštos pretenzijos dienos, nes šiuo momentu dar nebuvo aišku, kam tenka atsakomybė dėl filtrų užpildo patekimo į objekto vandens sistemą. Tai paaiškėjo ne anksčiau, nei buvo gautas ekspertizės aktas. Galiausiai šis faktas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad minėtame teismo sprendime yra konstatuota būtent ieškovės kaltė. Ieškovė praleido ir ieškinio senaties terminus, kadangi apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2018 m. balandžio 30 d., reikalavimus galėjo pareikšti iki 2020 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. balandžio 30 d., juos pateikė tik 2022 m. birželio 27 d. Be to, pati ieškovė yra atsakinga už tai, kad pareiškė ieškinį ne tam subjektui, nors atsakovei grasino ieškiniais dar 2018 m. gegužės 3 d., todėl pati ieškovė yra atsakinga, kad savo teises gynė netinkamai (prieš netinkamą subjektą). Ieškovė nesielgė atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, praleisdama ieškinio senaties terminą prieš atsakovę ir į teismą paduodama UAB „Vestata“, taip patiriant papildomas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė privalo prisiimti savo netinkamo elgesio pasekmes, juolab kad visoje situacijoje su filtrais ir byloje prieš UAB „Vestata“ ieškovę konsultavo ir atstovavo profesionalus teisininkas advokatas. Be to, ieškovė nagrinėjamą bylą užvedė ir ieškinį pateikė tik po to, kai civilinėje byloje Nr. eL2-3007-1081/2022 Telšių apylinkės teismui atsakovė 2022 m. gegužės 26 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo ir teismo įsakymas atsakovės naudai buvo išduotas 2022 m. gegužės 27 d. Atsakovė tą bylą užvedė tam, kad pagal kitas sąskaitas prisiteistų iš ieškovės pinigus už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes. Ieškovė, 2018 m. balandžio 30 d. sužinojusi apie atsakovės parduotą galimai nekokybišką įrangą/darbus, privalėjo nemokėti ginčijamos sąskaitos KOV Nr. 2821, tačiau tą sąskaitą apmokėjo 2018 m. gegužės 2 d. pavedimu, o apmokėjusi turėjo reikalavimus reikšti ne UAB „Vestata“, o atsakovei, nepraleisdama ieškinio senaties terminų. Filtrų gedimas išaiškėjo dar 2018 metais. UAB „Vestata“ 2018 m. balandžio 30 d. pretenziją pareiškė ieškovei, kad ieškovei atlikus vandens minkštinimo sistemos darbus ir UAB „Vestata“ pradėjus naudoti mechaninius valymo filtrus buvo pastebėta, jog mechaniniai vandens filtrai kemšasi ir filtrų užpildas pateko į pastato vandens sistemą. Prie pretenzijos UAB „Vestata“ pridėjo pasireiškusių sistemos veikimo trūkumų foto fiksacijas. Gavusi pretenziją ieškovė žinojo, kad UAB „Vestata“ filtrų neįrenginėjo, tai darė atsakovė. Dėl to ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. pareiškė analogišką pretenziją atsakovei, iš kurios ir įsigijo prekes bei jų montavimo darbus UAB „Vestata“ objekte. Jeigu ieškovė būtų pasielgusi tinkamai, bylinėjimosi išlaidų nebūtų patyrusi. Ieškinio senaties termino pradžia yra skaičiuojama nuo tada, kai ieškovas sužino apie savo teisių pažeidimus, o ne nuo tada, kai juos patvirtina teismas. Be to, ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 eksperto S. Zverev išvadą gavo dar 2021 m. kovo 10 d., o ne sprendimo priėmimo metu. Senaties termino atnaujinti nėra galimybės, nes vandens filtrai (duomenys neskelbtini) viešbutyje buvo išmontuoti dar 2018 m. balandžio 28 - 29 d. be atsakovės žinios. Praėjus šitiek laiko po filtrų išmontavimo, nebūtų įmanoma nustatyti objektyviosios tiesos ir kas yra kaltas dėl susidariusios situacijos. Atsakovė filtrus objekte sumontavo ir paleido veikti 2018 m. kovo viduryje. Iki pat 2018 m. balandžio 29 d. filtrai veikė be priekaištų. Jeigu kažkas filtrų veikimo eigoje tuos filtrus ir perpildė katijonitu, tai tikrai ne atsakovė. Apie tai, kad tai galėjo padaryti atsakovė, įsiteisėjusiame teismo sprendime nieko nėra pasisakyta. Pati atsakovė montavimo momentu filtrų niekaip negalėjo perpildyti. Jeigu taip būtų buvę, filtrai nuo atsakovės sumontavimo momento dar mėnesį su puse nebūtų tinkamai veikę. Atsakovė nėra niekaip kalta dėl filtrų perpildymo katijonitu ir ieškovė nepagrįstai teigia, jog dėl kilusios situacijos su vandens filtrais įsiteisėjusiame teismo sprendime buvo konstatuota atsakovės kaltė. Priešingai, jame buvo konstatuota išimtinai ieškovės kaltė dėl kilusios situacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 4 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų, valstybei 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-216-466/2022 iškelta ir išnagrinėta pagal „LT Aqua“ ieškinį atsakovei UAB „Vestata“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kokybiški vandenys“. Ieškovė dalyvavo tokiu pat procesiniu statusu, kaip ir nagrinėjamoje byloje, faktinės bylos aplinkybės sutampa, išnagrinėto ginčo byla sukėlė teisinius padarinius ir nagrinėjamoje byloje. Teismas konstatavo, kad, esant visų būtinų sąlygų visetui, ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinių faktų galią šiai bylai. Esant tai pačiai ieškovei, atsakovei trečiuoju asmeniu dalyvavus toje byloje, nagrinėjamoje byloje ginčyti anksčiau nustatytus faktus nėra įstatyme numatytos galimybės.
6. Ieškovė teigia, jog ji turi teisę į 9 100,10 Eur sumos priteisimą kaip žalą už pralaimėtoje civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 prieš UAB „Vestata“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, atsakovė jokiu pagrindu negali būti įpareigota atlyginti ieškovės savanoriškai ir laisva valia patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes iš atsakovės pusės nėra nei sutartinės, nei deliktinės atsakomybės. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis)), tačiau tokių aplinkybių byloje teismas nenustatė, ieškovės prašoma priteisti 9 100,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma susidarė ne dėl atsakovės ieškovei neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.
7. Teismas sprendė, jog nėra jokių atsakovės neteisėtų veiksmų dėl to, kad ieškovė pati laisvai savo iniciatyva pasirinko bylinėtis su UAB „Vestata“ net ir tuo atveju, kai atsakovė 2018 m. gegužės 4 d. raštu sutiko konfliktą dėl filtrų spręsti taikiai. Teismas vertino, jog dėl to, kad ieškovė bylinėdamasi su UAB „Vestata“ patyrė bylinėjimosi išlaidas, nėra atsakovės kaltės. Ieškovės byloje prieš UAB „Vestata“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atsakovės padaryta žala. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas prieš UAB „Vestata“ patyrė veikdama savo iniciatyva, rizika ir atsakomybe. Tarp atsakovės ir to fakto, kad ieškovė inicijavo bylą prieš UAB „Vestata“, nėra priežastinio ryšio, ieškovė savo iniciatyva ir atsakomybe inicijavo teisminius procesus prieš UAB „Vestata“. Teismas padarė išvadą, jog nėra sutartinės ar deliktinės atsakomybės sąlygų, atsakovė žalos ieškovei nepadarė.
8. Teismas padarė išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nėra pasisakyta dėl atsakovės kokios nors galimos kaltės. Priešingai, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė užsakovei UAB „Vestata“ vandens minkštinimo filtrų valdymo blokų naudojimo instrukcijos ir kitos informacijos, kuri reikalinga norint tinkamai naudotis preke (dėl ko UAB „Vestata“ darbuotojai nežinojo, kaip elgtis įvykus avarinei situacijai); ieškovė nenurodė užsakovei UAB „Vestata“ apie galimą katijonito išsiliejimą į vandentiekį, nors kaip savo srities profesionalė turėjo numatyti tokią tikimybę bei apie tai informuoti pirkėją (tuomet nebūtų kilę avarinės situacijos arba ji būtų išspręsta minimaliomis pastangomis); ieškovė turėjo parinkti vandens minkštinimo filtrų charakteristikas pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas ir to nepadarė; ieškovė komerciniame pasiūlyme užsakovei UAB „Vestata“ padarė techninio pobūdžio klaidas. Nesant duomenų, kad filtrai jų veikimo eigoje negalėjo būti perpildyti katijonitu, nėra galimybės spręsti apie atsakovės kaltę. Nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme teismo ekspertas Sergej Zverev paaiškino, kad vandens suvartojimo kiekiai neturėjo įtakos filtrų gedimui. Atsakovė filtrus sumontavo 2018 m. kovo mėn. 16-19 dienomis ir iki balandžio pabaigos nebuvo jokių gedimų (priešingų duomenų nėra), todėl mažai tikėtina, jog atsakovė filtrų montavimo momentu būtų juos būtų perpildžiusi katijonitu.
9. Nustatė, jog ieškovė vėliausiai 2018 m. balandžio 30 d. iš UAB „Vestata“ sužinojo, kad galimai atsakovės parduotos prekės ir darbai yra nekokybiški. Ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. pretenzijoje atsakovei nurodė, kad žada ginti savo pažeistas teises. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 5 puslapyje nurodyta: „UAB „Vestata“ 2018 m. balandžio 30 d. pareiškė ieškovei UAB „LT Aqua“ pretenziją, kurioje nurodė, jog pardavėjui atlikus vandens minkštinimo sistemos darbus ir pirkėjui (pagal Sutartį) pradėjus naudoti mechaninius valymo filtrus, buvo pastebėta, kad mechaniniai vandens filtrai kemšasi ir filtrų užpildas pateko į pastato vandens sistemą. Pretenzijoje pareikalauta kuo skubiau atvykti į objektą ir atlikti mechaninių vandens filtrų patikros darbus. Taip pat nurodyta, kad esant pardavėjo atliktų darbų ir/ar pateiktų mechaninių filtrų defektams/trūkumams atsakovė reikalaus atlyginti visus dėl filtrų gedimo padarytus nuostolius. Prie pretenzijos pridėjo pasireiškusių sistemos veikimo trūkumų foto fiksacijas.“ „Gavusi atsakovės pretenziją, ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. pareiškė pretenziją trečiajam asmeniui UAB „Kokybiški vandenys“, iš kurios įsigijo prekes ir jų montavimo darbus. Ieškovė pareikalavo nedelsiant pašalinti gedimą, pateikti patvirtintą atestuoto specialisto vandens filtrų pajungimo schemą, nustatyti gedimo priežastį. Nepavykus sutvarkyti ir nustatyti gedimo priežasčių, reikalavo išmontuoti vandens valymo filtrus, taip pat nurodė, kad esant montavimo darbų ir/ar pačių vandens filtrų defektams/trūkumams reikalaus atlyginti dėl filtrų gedimo padarytus nuostolius“. Taigi, ieškovė vėliausiai 2018 m. balandžio 30 d. suprato, kad atsakovės parduoti filtrai galimai yra nekokybiški, rašė atsakovei 2018 m. gegužės 3 d. pretenzijas su iš esmės identišku reikalavimu, kaip ir pateiktas ieškinys nagrinėjamoje byloje. Ieškovei 2018 m. balandžio 30 d. sužinojus apie minėtas aplinkybes, prasidėjo ieškinio senaties termino pradžia ieškiniui prieš atsakovę pareikšti. Be to, 2018 m. balandžio 30 d. sužinojusi apie tai, kad galimai atsakovės parduota įranga/darbai yra nekokybiški, ieškovė apmokėjo 2018 m. gegužės 2 d. pavedimu už galimai nekokybiškus įrangą/darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą KOV Nr. 2821. Teismas sprendė, kad ieškovei teisė į ieškinį prieš atsakovę prasidėjo vėliausiai 2018 m. balandžio 30 d., kai ieškovė iš UAB „Vestata“ sužinojo apie galimai atsakovės parduotus nekokybiškus filtrus ir darbus ir vėliau pati 2018 m. gegužės 3 d. atsakovei tuo pagrindu teikė pretenziją. Vadinasi, iki 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė atsakovei galėjo pareikšti ieškinį priteisti 2 931,63 Eur kaip nuostolius už neva netinkamos kokybės prekes pagal apmokėtą 2018 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą KOV Nr. 2821. Ieškovė ieškinį dėl netinkamos kokybės prekių atsakovei pareiškė tik 2022 m. birželio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams po to, kai ieškovė sužinojo apie tai, kad atsakovės parduotos prekės yra galimai netinkamos kokybės. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė praleido ieškinio dėl netinkamos kokybės prekių senaties terminą.
10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, nes nėra nė vienos ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, nepriklausiusios nuo ieškovės valios ir kliudžiusios ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Priešingų duomenų ieškovė nepateikė. Atsakovei prašant teismas taikė ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimus atmetė taip pat ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį. Nustatęs, kad 2022 m. vasario 18 d. sprendime nėra parašyta, jog kaltė dėl nekokybiškų filtrų tenka atsakovei, teismas neįvertino fakto, kad tame sprendime ir negalėjo būti taip pasakyta, nes toje byloje buvo sprendžiamas atsakomybės klausimas sutartiniame santykyje tarp UAB „Vestata“ ir ieškovės, o ne santykyje tarp ieškovės ir atsakovės. Remdamasis įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytais faktais, atsakomybės klausimą santykyje tarp atsakovės ir ieškovės turėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadarė. Nors 2022 m. vasario 18 d. teismo sprendime nėra tiesiogiai parašyta, kad atsakovė kalta dėl to, jog filtrai užsikimšo ir jų užpildas pateko į objekto vandentiekio sistemą, tačiau: 1) tarp šalių nebuvo ginčo, jog filtrus pardavė ir objekte sumontavo atsakovė, kai ieškovė tik užsakė filtrus ir iš esmės veikė kaip tarpininkė tarp atsakovės ir UAB „Vestata“; 2) 2022 m. vasario 18 d. teismo sprendime buvo konstatuota, jog atsakovei buvo perduota netinkamai sukomplektuota įranga (vandens minkštinimo filtrų korpusai užpildyti per dideliu filtracinės medžiagos – katijonito kiekiu), kas vėliau eksploatacijos metu lėmė filtrų užsikišimą ir katijonito patekimą į vandentiekio sistemą (2022 m. vasario 18 d. sprendimo 9 puslapis); 3) 2022 m. vasario 18 d. sprendime buvo konstatuota, jog pagal visas aplinkybes prekės – vandens minkštinimo filtrai – į atsakovės objektą montavimui buvo pristatytos su jau užpildytu katijonitu ir tam atsakovė negalėjo daryti jokios įtakos (2022 m. vasario 18 d. sprendimo 9 puslapis). Taigi, atsakovė pardavė ieškovei nekokybiškus, per dideliu katijonito kiekiu užpildytus filtrus, kuriuos ieškovė pardavė UAB „Vestata“, atsakovė sumontavo nekokybiškus filtrus objekte ir būtent atsakovė filtrus užpildė per dideliu katijonito kiekiu, nes ieškovė filtrų negamino, jų nemontavo ir neatliko jokių kitų veiksmų, išskyrus tai, jog juos užsakė iš atsakovės. Būtent tokiu būdu atsakovė, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, ir pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus prieš ieškovę, t. y. pardavė nekokybiškas prekes, dėl ko atsakovei kyla Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybė, t. y. pareiga grąžinti ieškovei pastarosios sumokėtą 2 931,63 Eur be PVM dydžio sumą už nekokybiškas prekes ir jų montavimo darbus.
11.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, nes, turėdamas įstatyme įtvirtintą pareigą pasisakyti dėl ieškiniu pareikšto reikalavimo, įrodymų bei teisės aktų, kuriais vadovavosi atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl nekokybiškų prekių ir jų montavimo darbų kainos ieškovei grąžinimo, šiuo klausimu jokių motyvų nepateikė. Nors skundžiamo sprendimo 29 punkte nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti už filtrus ir jų montavimo darbus sumokėtą kainą, dėl nesuprantamų priežasčių teismas šį ieškinio reikalavimą traktavo kaip prašymą priteisti nuostolius ir dėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo apskritai nepasisakė, nors šį reikalavimą ieškovė grindė remdamasi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis pardavėjo, pardavusio nekokybiškas prekes, atsakomybę. Byloje buvo reiškiami du skirtingi reikalavimai: 1) reikalavimas remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovės už nekokybiškas prekes ir jų montavimo darbus sumokėtą kainą; 2) reikalavimas priteisti iš atsakovės 9 100,10 Eur dydžio nuostolius. Pirmosios instancijos teismas abu šiuos reikalavimus sujungė į vieną, t. y. laikė, jog ieškovė prašo priteisti tik nuostolius ir visą skundžiamo sprendimo motyvuojamą dalį grindė CK normomis, įtvirtinančiomis civilinės atsakomybės taikymo specifiką, o dėl CK 6.333 straipsnio 1 dalies, 6.327 straipsnio 3 dalies, 6.333 straipsnio 6 dalies, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nepasisakė.
11.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo tarp šalių kilusio ginčo, nenustatė, kokie teisiniai santykiai siejo atsakovę ir ieškovę, kokios teisinės pasekmės kyla pažeidus pardavėjo pareigą perduoti pirkėjui kokybiškas prekes, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
11.4. Išvadą, kad byloje nėra įrodytos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, teismas padarė neįvertinęs visų į bylą pateiktų įrodymų bei visų teisiškai reikšmingų faktų žalos atsiradimo priežastims nustatyti. Teismas neatsižvelgė į tai, jog: 1) pati atsakovė, filtrus pardavusi ir sumontavusi profesionalė, nagrinėjant civilinę bylą, kurioje buvo priimtas 2022 m. vasario 18 d. sprendimas, ir iki bylos iškėlimo laikėsi pozicijos, jog filtrų užpildas pateko į objekto vandentiekio sistemą ne dėl pačių filtrų nekokybiškumo; 2) jeigu atsakovė nebūtų pardavusi nekokybiškų prekių, nuostoliai (žala) ieškovei nebūtų kilę; 3) pati atsakovė, laikydamasi kategoriškos pozicijos, jog filtrai ir jų montavimo darbai yra kokybiški, tiesiogiai prisidėjo prie žalos (nuostolių) apeliantei kilimo, nes ši atsakovės pozicija buvo vienas iš veiksmų, lėmusių teisminio proceso prieš UAB „Vestata“ inicijavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino ir nenurodė, kodėl šiuos ieškovės argumentus atmeta.
11.5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp atsakovės ir to fakto, kad ieškovė inicijavo bylą prieš UAB „Vestata“, nėra priežastinio ryšio, kad ieškovė savo iniciatyva ir atsakomybe iniciavo teisminius procesus prieš UAB „Vestata“.
11.6. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomi priteisti 9 100,10 Eur nuostoliai nėra atsakovės padaryta žala ar kad tarp ieškovei kilusios žalos bei atsakovės neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Teismas šias išvadas padarė neįvertinęs visų teisiškai reikšmingų faktų žalos atsiradimo priežastims nustatyti. Teismas neįvertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (arba juos vertino netinkamai), kurie neginčijamai patvirtina faktą, jog pati atsakovė, filtrus pardavusi ir sumontavusi profesionalė, nagrinėjant civilinę bylą, kurioje buvo priimtas 2022 m. vasario 18 d. sprendimas, ir iki bylos iškėlimo laikėsi pozicijos, jog filtrų užpildas pateko į objekto vandentiekio sistemą ne dėl pačių filtrų. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nenurodė, kodėl šiuos įrodymus ir ieškovės argumentus atmeta.
11.7. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nesiremdamas Vilniaus apygardos teismo išaiškinimu panašioje civilinėje byloje Nr. e2A-439-619/2020. Byloje liko neįvertinta ir tai, jog ir kasacinis teismas iš esmės pripažįsta regresinio ieškinio tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-360/2010).
11.8. Neįsigilinęs, kada realiai ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą, teismas konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties institutą teismas taikė itin formaliai ir lakoniškai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje konstatuota, jog sužinojimo apie teisės apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Šiuo atveju apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo ne anksčiau, nei buvo gautas eksperto Sergej Zverev ekspertizės aktas, o ne tada, kai UAB „Vestata“ pateikė pretenziją. Tai patvirtina visa faktinių šios konkrečios situacijos aplinkybių visuma. Ieškinio senaties termino pradžia ginčo atveju negali būti skaičiuojama nuo 2018 m. balandžio 30 d., nes: 1) UAB „Vestata“ pretenzijoje buvo nurodyta tik tai, kad filtrų užpildas pateko į objekto vandentiekio sistemą, o ne kad filtrai yra nekokybiški; 2) faktas, kad filtrai yra nekokybiški, nebuvo nustatytas ir 2018 m. gegužės 2 d. vykusio apsilankymo objekte metu bei teismo eksperto Dariaus Kalibato vertinimo akte; 3) ieškovė 2018 m. balandžio 30 d. nežinojo, kad jos teisės, kurias ji turėtų ginti, yra pažeistos; 4) faktas, jog filtrai yra nekokybiški, t. y. užpildyti per dideliu katijonito kiekiu, kas ir sąlygojo filtrų užpildo patekimą į objekto vandentiekio sistemą, paaiškėjo ne anksčiau, nei 2021 m. kovo 21 d. buvo gautas ekspertizės aktas, o galiausiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimu konstatuota, jog UAB „Vestata“ buvo perduota netinkamai sukomplektuota įranga (vandens minkštinimo filtrų korpusai užpildyti per dideliu filtracinės medžiagos – katijonito kiekiu), kas vėliau eksploatacijos metu lėmė filtrų užsikišimą ir katijonito patekimą į vandentiekio sistemą.
12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė apie nekokybiškus filtrus sužinojo dar 2018 m. balandžio 30 d., tuo pagrindu atsakovei teikė 2018 m. gegužės 3 d. pretenziją, tačiau toliau iki pat 2022 m. birželio 27 d. jokių veiksmų prieš atsakovę nesiėmė. Ieškinio senaties terminai suėjo 2020 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. balandžio 30 d., juos ieškovė praleido elgdamasi nerūpestingai, neatsakingai, neprofesionaliai.
12.2. Ieškovė ne tik 2018 m. balandžio 30 d. gavo duomenis iš pačios UAB „Vestata“, kad filtrai veikia netinkamai, tačiau ir ekspertas Darius Kalibatas 2018 m. gegužės 9 d. vertinimo akte aiškiai ieškovei nurodė, kad filtrų įkrova išbėgo iš filtrų ir pateko į vandentiekio sistemą bei kad derėtų detaliai ištirti įkrovos patekimo iš filtrų į vandentiekio sistemą priežastį. Ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. pretenzijoje atsakovei nurodė, jog iš atsakovės pirkti vandens filtrai kemšasi ir filtrų užpildas pateko į vandens sistemą, t. y. konstatavo, jog jai yra žinomi ir suprantami filtrų defektai. Ieškovė, jau žinodama apie filtrų problemas, 2018 m. gegužės 2 d. už šiuos filtrus su atsakove atsiskaitė visiškai, dėl to atsakovė suprato, kad iš ieškovė iš jos toliau nieko nereikalaus. Nors ieškovė atsakovei 2018 m. gegužės 3 d. teikė pretenziją, bet jokių veiksmų pareikšti ieškiniui vėliau nesiėmė, priešingai, pareiškė ieškinį UAB „Vestata“ dėl skolos priteisimo.
12.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ieškinio senaties pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022, tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 pateiktam išaiškinimui.
12.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie leistų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes senaties terminas gali būti atnaujinamas tik įrodymais įrodžius pateisinamą praleidimo priežastį.
12.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad iš atsakovės pusės nėra nei civilinės, nei deliktinės atsakomybės už tai, kad ieškovė žinodama apie filtrų gedimus, pareiškusi pretenzijas atsakovei, vis dėlto laisva valia ir siekdama su atsakove išlaikyti gerus santykius pasirinko bylinėtis prieš „Vestatą“ ir ginčą su atsakove nutraukė. Esant pačios ieškovės kaltei akivaizdžiai bylinėjantis ne prieš tą subjektą, atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.248 ir 6.282 straipsnius. Taip pat ieškovė neįrodė, kad jos advokatui sumokėta UAB „Vestata“ byloje itin didelė 9 100,10 EUR suma galėtų būti visa priteisiama kaip bylinėjimosi išlaidos (net neaišku, ar tokia 9 100,10 EUR suma būtų priteista iš „Vestatos“ ieškovės naudai ieškovės sėkmės toje byloje prieš UAB „Vestata“ atveju), nes bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos automatiškai, vertinamas jų pagrįstumas.
12.6. Teismas tinkamai aiškino CK 6.245, 6.246, 6.248, 6.256 straipsnius ir kitų teisės aktų nuostatas spręsdamas, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės dėl netinkamai veikusių filtrų. 2022 m. vasario 18 d. teismo sprendime dėl filtrų netinkamo veikimo yra konstatuota vien tik pačios ieškovės kaltė, kuri nustatyta tiek iki parduodant filtrus, tiek ir jų veikimo eigoje. Tame teismo sprendime nėra konstatuota atsakovės kaltės.
12.7. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimas turi prejudicinę galią atsakovės atsakomybei (sprendime nėra konstatuota, kad konkrečiai atsakovė filtrus užpildė per dideliu katijonito kiekiu dar prieš montuodama objekte; nėra konstatuota, kad filtrai jų veikimo eigoje negalėjo būti perpildyti katijonitu ir kita). Nagrinėjamoje byloje prieš atsakovę ieškovė galėtų pasiremti šiuo sprendimu savo reikalavimams pagrįsti tik tuomet, jeigu tame sprendime: 1) nebūtų buvę konstatuotos ieškovės kaltės filtrų pardavimo ir eksploatavimo procese; 2) būtų konstatuota, kad konkrečiai atsakovė filtrus užpildė per dideliu katijonito kiekiu dar prieš montuodama objekte; 3) būtų konstatuota, kad tai atsakovė (o ne ieškovė) neperdavė reikalingų filtrų eksploatavimo instrukcijų; nenurodė UAB „Vestata“ apie galimą katijonito išsiliejimą į vandentiekį, turėjo parinkti vandens minkštinimo filtrų charakteristikas pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas ir to nepadarė; komerciniame pasiūlyme padarė techninio pobūdžio klaidas.
12.8. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai šios bylos aplinkybes aiškino pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, CK 6.327 straipsnio 3 dalį, CK 6.333 straipsnio 6 dalį, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
12.9. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės reikalavimas šioje byloje turi būti tenkinamas vadovaujantis Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-439-619/2020. Tų bylų procesiniai sprendimai visiškai skiriasi nuo šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, jais vadovautis negalima.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
15. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl atlyginimo už nekokybiškas prekes ir paslaugas bei reikalavimo dėl žalos, patirtos kitoje byloje sumokėjus advokato atstovavimo išlaidas, atlyginimo.
Dėl nekokybiškų prekių
16. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės:
16.1. Ieškovė (pardavėja) ir trečiasis asmuo UAB „Vestata“ (pirkėja) 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėja įsipareigojo pateikti ir sumontuoti mechaninio valymo filtrą NW500, 2 komplektus vandens minkštinimo filtrų CL-ST-16/65-200E/DUPLEX sutartame objekte (viename iš UAB „Vestata“ vykdomų projektų, viešbutyje), o UAB „Vestata“ įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje numatytą kainą.
16.2. Ieškovė užsiima tik prekių pardavimu, tačiau neteikia montavimo paslaugų, todėl ieškovė (pirkėja) prekes ir jų montavimo darbus įsigijo iš atsakovės UAB „Kokybiški vandenys“ (pardavėjos) pagal 2018 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KOV Nr. 2821.
16.3. Atsakovė prekes (filtrus) objekte sumontavo 2018 m. kovo 16-19 dienomis, už atliktus darbus ir filtrus pateikė ieškovei 2018 m. kovo 20 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOV Nr. 2821 2931,63 Eur be PVM sumai. Ieškovė ją apmokėjo 2018 m. gegužės 2 d.
16.4. Ieškovė pateikė „Vestatos“ įmonei 2018 m. balandžio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl atsiskaitymo už prekes ir montavimo darbus 2 766,00 Eur, kuri privalėjo būti apmokėta iki 2018 m. gegužės 5 d., tačiau UAB „Vestata“ sąskaitą atsisakė apmokėti motyvuodama tuo, kad mechaniniai vandens filtrai kemšasi ir filtrų užpildas pateko į pastato vandens sistemą.
16.5. Dėl to, kad UAB „Vestata“ nepagrįstai neatsiskaito su ieškove, 2018 m. rugsėjo 29 d. ji kreipėsi į teismą, prašydama šią sumą, palūkanas ir nuostolius iš UAB „Vestata“ priteisti. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-216-466/2022 pagal ieškovės UAB „LT Aqua“ ieškinį atsakovei UAB „Vestata“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kokybiški vandenys“.
16.6. Nurodomoje byloje priimtu 2022 m. vasario 18 d. sprendimu nustatyta, jog UAB „Vestata“ nesutiko atsiskaityti su ieškove dėl to, kad „ieškovė turėjo pareigą perduoti prekes, t. y. filtrus, atitinkančius dokumentaciją bei įprastus kokybės reikalavimus, kad juos būtų galima tinkamai naudoti visą 24 mėnesių garantinį laikotarpį pagal paskirtį. Ieškovė pati parinko ir pasiūlė atsakovei šiuos filtrus, kaip atitinkančius objekto projekto parametrus, prisijungimo sąlygas ir juos sumontavo, tokiu būdu užtikrindama, kad sumontuoti filtrai veiks tinkamai, atliks savo funkcijas ir tiks konkrečiam objektui aptarnauti. Tačiau, tik prasidėjus garantiniam terminui, filtrai tapo netinkami naudoti, t. y. ieškovės sumontuoti filtrai neatitiko sutartyje nustatytų charakteristikų ir kokybės kriterijų“. Trečiasis asmuo UAB „Kokybiški vandenys“ buvo ieškovės pusėje. Nurodė, kad netinkamą įrangos veikimą nulėmė netinkamas jos eksploatavimas, t. y. veiksmai, kuriuos atliko viešbučio personalas.
16.7. Minimoje byloje priimtu 2022 m. kovo 22 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad tarp šalių susiklostė mišrūs santykiai, t. y. ne tik pirkimo - pardavimo, bet ir rangos, kiek tai liečia ginčo filtrų sumontavimą, kuomet buvo reikalingi atitinkami techniniai sprendimai. Kadangi montavimo darbų vertė gerokai mažesnė už pačios įrangos kainą, vyraujančiais turi būti laikomi pirkimo - pardavimo santykiai (CK 6.645 straipsnio 4 dalis).
16.8. Nurodomos bylos nagrinėjimo metu kilus abejonėms dėl filtrų savybių ir jų montavimo darbų kokybės, buvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė. Jos išvadoje nurodyta, kad vandens filtravimo ir minkštinimo sistemos įrengimas buvo vykdomas ne pagal projektą; sumontuotų filtrų užpildytas per didelis katijonito (katijoninės dervos) kiekis galėjo turėti įtakos atsitikusioms pasekmėms – sumontuotų filtrų įkrovos patekimui į vandentiekio sistemą objekte; labiausiai tikėtina katijonito išsiliejimo priežastis yra filtrų užpildymas per dideliu katijonito (katijoninės dervos) kiekiu, filtro korpuse nepaliekant 30 – 40 proc. būtino laisvo tūrio; dėl to, kad per filtrą buvo nukreiptas didesnis, nei gamintojo rekomenduojamas vandens slėgis, esminės įtakos filtrų įkrovos (katijonito) išsiliejimui neturėjo; vandentiekio vamzdžio diametro susiaurinimas nuo DN100 mm iki DN50 mm esminės neigiamos įtakos filtrų veikimui neturėjo.
16.9. Remdamasis visais nurodomoje byloje surinktais įrodymais teismas konstatavo, kad labiausiai tikėtina katijonito išsiliejimo priežastimi laikytina per didelis jo kiekis vandens minkštinimo filtrų korpusuose nepaliekant rekomenduojamo 30 – 40 proc. laisvo tūrio; ieškovė filtrus užpildė per dideliu katijonito kiekiu; nenustatyta, kad katijonito išsiliejimą nulėmė vandens slėgio padidinimas (įrangos eksploatacija). Be to, ieškovė neįvykdė pareigos perduoti „Vestatos“ įmonei filtrų valdymo blokų naudojimo instrukciją ir įrangos sumontavimo dokumentaciją, kas nulėmė situaciją, kai iš esmės įvykus avarinei situacijai (katijonitui išsiliejus į vandentiekio sistemą) atsakingi UAB „Vestata“ darbuotojai neturėjo reikiamų instrukcijų kaip elgtis, kaip ekonomiškiau išspręsti problemą, kurią reikėjo spręsti skubiai.
16.10. Teismas padarė išvadą, kad filtrai į objektą montavimui buvo pristatyti su jau užpildytu katijonitu ir tam UAB „Vestata“ negalėjo daryti jokios įtakos. Todėl teigtina, kad jai buvo perduota netinkamai sukomplektuota įranga (vandens minkštinimo filtrų korpusai užpildyti per dideliu filtracinės medžiagos – katijonito kiekiu), kas vėliau eksplotacijos metu lėmė filtrų užsikišimą ir katijonito patekimą į vandentiekio sistemą. Esant tokiai situacijai UAB „Vestata“ kaip pirkėja turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi UAB „Vestata“ nėra sumokėjusi ieškovei už ginčo filtrus ir jų montavimą, pripažino pagrįstu jos atsisakymą sumokėti už filtravimo įrangą ir ieškinį atmetė.
17. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad aptartoje byloje nustatyti faktai nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
18. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, nes nenurodė jokių motyvų, kuriais vadovavosi atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl nekokybiškų prekių ir jų montavimo darbų kainos ieškovei grąžinimo.
19. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 2 931,63 Eur dydžio sumą už nekokybiškas prekes ir jų montavimo darbus bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 9 100,10 Eur dydžio žalą (nuostolius), patirtus dėl jos pralaimėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 turėtų bylinėjimosi išlaidų (apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo 1, 19, 29 punktai).
20. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl nekokybiškų prekių kainos grąžinimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčiu įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022, konstatavo, kad pastarajame sprendime nėra nurodyta, jog būtent UAB „Kokybiški vandenys“ yra kalta dėl kilusios situacijos, o vien tai, kad sprendimas nėra palankus ieškovei, savaime nesuponuoja atsakovės kaltės.
21. Taigi, apeliacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra nemotyvuotas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį ir nepasisakė dėl teisės aktų, kuriais ieškovė grindė savo reikalavimą dėl kainos, sumokėtos už nekokybiškas prekes bei jų montavimo darbus, grąžinimo, t. y. pasisakydamas dėl pastarojo ieškinio reikalavimo, neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
22. Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad parduodama prekes ir paslaugas bendrovei „Vestata“, ieškovė veikė kaip pardavėja, UAB „Vestata“ – kaip pirkėja, jų tarpusavio sutartimi ieškovės prisiimtas funkcijas faktiškai įgyvendino atsakovė UAB „Kokybiški vandenys“, prekes ir paslaugas ieškovei pardavusi pagal 2018 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą KOV Nr. 2821. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos šalis irgi siejo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305-6.306 straipsniai). Aplinkybė, kad šie santykiai atsirado PVM sąskaitos faktūros pagrindu, nurodomos kvalifikacijos nekeičia.
23. Bendrąsias pardavėjo ir pirkėjo pareigas ir teises reglamentuoja CK šeštosios knygos antrasis bei trečiasis skirsniai. Remiantis CK 6.327 straipsnio 3 dalimi, pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Iš prejudicinę reikšmę turinčiame teismo sprendime padarytų išvadų spręstina, kad pardavėja atsakovė pirkėjai ieškovei pardavė nekokybiškas prekes (vandens minkštinimo filtrus) – pagal tiesioginę paskirtį jų nebuvo galima naudoti dėl to, kad filtrų korpusai buvo užpildyti per dideliu filtracinės medžiagos katijonito kiekiu, kas eksplotacijos metu lėmė filtrų užsikišimą ir katijonito patekimą į vandentiekio sistemą. Filtrai į objektą montavimui buvo pristatyti su jau užpildytu katijonitu. Visus veiksmus, kuriuos pagal sutartį su UAB „Vestata“ turėjo atlikti ieškovė, faktiškai atliko UAB „Kokybiški vandenys“. Be to, atsakovė, neperdavusi ieškovei ir UAB „Vestata“ filtrų valdymo blokų naudojimo instrukcijos ir įrangos sumontavimo dokumentacijos, netinkamai įvykdė ir įrangos montuotojos pareigas, įtakojusias avarijos likvidavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra esminiai šalis siejusių pirkimo-pardavimo sutartinių santykių pažeidimai.
25. Atsakovė byloje nėra pateikusi įrodymų, jog minėtus prekių trūkumus iš anksto buvo aptarusi su ieškove (CPK 178 straipsnis). Priešingai – prejudicine tvarka nustatyta, kad prekių kokybės trūkumus ji siejo su netinkama jų eksploatacija, o pastaroji aplinkybė buvo paneigta.
26. Tuo remiantis sutiktina su apeliante, kad jos reikalavimas įpareigoti atsakovę sugrąžinti už šias prekes sumokėtą kainą yra pagrįstas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
27. Aptarto ieškovės ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas netenkino ir dėl to, kad ieškovė, apie pažeistą teisę sužinojusi 2018 m. balandžio 30 d., ieškinį teisme pareiškė praleidusi CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatytą sutrumpintą dvejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų (netinkamos kokybės). Apie tai, kad mechaniniai vandens filtrai kemšasi ir filtrų užpildas pateko į pastato vandens sistemą, UAB „Vestata“ jai pranešė 2018 m. balandžio 30 d. pretenzija. Prejudicine tvarka nustatyta, kad, gavusi šią pretenziją, ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. pareiškė pretenziją UAB „Kokybiški vandenys“, iš kurios įsigijo prekes ir jų montavimo darbus, pareikalavo nedelsiant pašalinti gedimą, pateikti patvirtintą atestuoto specialisto vandens filtrų pajungimo schemą, nustatyti gedimo priežastį. Nepavykus sutvarkyti ir nustatyti gedimo priežasčių, reikalavo išmontuoti vandens valymo filtrus, taip pat nurodė, kad esant montavimo darbų ir/ar pačių vandens filtrų defektams/trūkumams reikalaus atlyginti dėl filtrų gedimo padarytus nuostolius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai pagrindžia, kad ieškovė vėliausiai 2018 m. balandžio 30 d. suprato, jog atsakovės parduoti filtrai galimai yra nekokybiški, rašė atsakovei 2018 m. gegužės 3 d. pretenzijas su iš esmės identišku reikalavimu, kaip ir pateiktas ieškinys nagrinėjamoje byloje.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad sužinojimo apie jos teisės įsigyti kokybišką prekę pažeidimą momentu laikytina ne šios pretenzijos gavimo diena, o momentas, kai ieškovė realiai suvokė, kad jos įsigytos prekės yra nekokybiškos.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą praktiką).
30. Nors ieškovė, gavusi UAB „Vestata“ 2018 m. balandžio 30 d. pretenziją, pareiškė 2018 m. gegužės 3 d. pretenziją UAB „Kokybiški vandenys“, tai, kad ieškovė realiai nemanė, jog jos teisė į prekių kokybę yra pažeista, įrodo šios faktinės aplinkybės: 1) UAB „Vestata“ pretenzijoje buvo nurodyta, kad filtrų užpildas pateko į objekto vandentiekio sistemą, tačiau nenurodyta, kodėl taip atsitiko ar kad filtrai yra nekokybiški; 2) aplinkybė, kad filtrai yra nekokybiški, nebuvo nustatyta ir 2018 m. gegužės 2 d. vykusio apsilankymo objekte metu bei teismo eksperto Dariaus Kalibato vertinimo akte; 3) faktas, jog filtrai yra nekokybiški, t. y. užpildyti per dideliu katijonito kiekiu ir kad filtrai su tokiu kiekiu atsakovės buvo pristatyti į objektą bei sumontuoti, dėl ko ir įvyko katijonito išsiliejimas į objekto vandentiekio sistemą, ieškovei paaiškėjo ne anksčiau, nei 2021 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas teismo eksperto Sergej Zverev atliktos ekspertizės aktas.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, subjektyvus momentas, kuomet ieškovė realiai sužinojo apie ginamos teisės pažeidimą, yra net ne teismo ekspertizės akto gavimo data, o 2022 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022, įsiteisėjimo diena, nes tik šiame sprendime, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, buvo padarytos ginčo teisinių santykių dalyviams privalomos išvados, jog prekės yra nekokybiškos (CPK 218, 18 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Iki tol ši aplinkybė buvo ginčo, trukusio beveik tris su puse metų, objektas, pirmasis ieškinį tenkinantis teismo sprendimas buvo panaikintas apeliacine tvarka. Ieškovės kreipimasis į teismą dėl apmokėjimo už prekes bei bylos proceso trukmė taipogi patvirtina, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė nežinojo, jog iš atsakovės įsigijo nekokybiškas prekes bei jų sumontavimo paslaugą.
32. Vadovaujantis šiais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, nagrinėjamos bylos iškėlimą inicijavusi 2022 m. birželio 27 d. (ieškinys priimtas birželio 30 d.), ieškinio senaties termino nėra praleidusi.
Dėl nuostolių atlyginimo
33. Apeliantė neginčija, kad sprendžiant dėl šio jos ieškinio reikalavimo turi būti nustatyti visi atsakovės civilinės atsakomybės elementai, įtvirtinti CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas juos išvardijo, todėl šie motyvai nekartotini.
34. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomi priteisti 9 100,10 Eur nuostoliai (Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už ekspertizės atlikimą, kurias teismas iš jos priteisė UAB „Vestata“ naudai, ir ieškovės patirtos advokatų pagalbos išlaidos) nėra atsakovės padaryta žala ir kad tarp nuostolių bei atsakovės neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio.
35. Byloje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė, teismui civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 pripažinus, jog ieškovės reikalavimas bendrovei „Vestata“ dėl prekių kainos sumokėjimo yra nepagrįstas, nes ieškovė jai pardavė nekokybiškas prekes (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
36. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos nėra atsakovės ieškovei padaryta žala, dėl šių ieškovės išlaidų nėra atsakovės kaltės. Nėra atsakovės neteisėtų veiksmų dėl to, kad ieškovė pati, savo apsisprendimu ir iniciatyva, pasirinko bylinėtis su UAB „Vestata“ net ir tuo atveju, kai pastaroji 2018 m. gegužės 4 d. raštu sutiko konfliktą dėl filtrų spręsti taikiai.
37. Neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovė laiko nekokybiškų prekių pardavimą.
38. Nėra pagrindo nesutikti su apeliante, kad atsakovė, pardavusi ieškovei nekokybiškas prekes, nenuginčijo savo kaltės prezumpcijos kaip pardavėja, pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį privalėjusi perduoti pirkėjai daiktus, atitinkančius tokiems daiktams nustatytus kokybės reikalavimus bei savybes, kurių pirkėja galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos vandens minkštinimo filtrams, kad juos būtų galima naudoti pagal jų paskirtį. Minima atsakovės pareiga kildintina iš įstatymo ir faktinių sutartinių santykių su ieškove, kurių pagrindu atsakovė jai pardavė ir objekte sumontavo filtrus.
39. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodoma žala atsirado ne iš šių teisinių santykių, o iš ieškovės ir UAB „Vestata“ sutartinių teisinių santykių, kuomet ieškovė apsisprendė, kad UAB „Vestata“ privalo atlyginti už įsigytas prekes ir pareiškė jai ieškinį teisme.
40. Bylos Nr. e2-216-466/2022 inicijavimo priežastis buvo ieškovės įsitikinimas, jog prekės yra kokybiškos. Minėta, kad iki teismo eksperto išvados gavimo, o faktiškai – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ji nežinojo, jog filtrus užpildanti medžiaga į vandentiekio sistemą pateko dėl netinkamo filtrų tūrio užpildymo. Civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 išreikšta UAB „Kokybiški vandenys“ pozicija, jog filtrų užpildas pateko į objekto vandentiekio sistemą ne dėl pačių filtrų nekokybiškumo, buvo tik vienu iš veiksnių, nulėmusių teisminio proceso prieš UAB „Vestata“ inicijavimą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė pati, savo apsisprendimu ir iniciatyva pasirinko bylinėtis su UAB „Vestata“ net ir tuo atveju, kai pastaroji 2018 m. gegužės 4 d. raštu sutiko konfliktą dėl filtrų spręsti taikiai.
41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta UAB „Kokybiški vandenys“ pozicija civilinėje byloje Nr. e2-216-466/2022 negali būti pripažinta neteisėtais jos veiksmais, dėl kurių atsirado ieškovės bylinėjimosi išlaidos.
42. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas šalims ir kitiems proceso dalyviams suteikia teisę, laikantis CPK nuostatų, laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi turi plačią autonomiją. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).
43. Byloje Nr. e2-216-466/2022 UAB „Kokybiški vandenys“ dalyvavo trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ir pritarė ieškovės pozicijai, taigi vadovaujantis pirmiau nurodytais civilinio proceso principais nėra pagrindo teigti, kad UAB „Kokybiški vandenys“ yra kalta dėl to, jog įvertinus visus byloje surinktus įrodymus buvo nustatyta, jog ieškovės ir trečiojo asmens palaikyta pozicija yra nepagrįsta. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė žinojo apie avarijos priežastis bei prekių trūkumus ir tai tyčia slėpė.
44. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju ieškovės byloje prieš UAB „Vestata“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra ir atsakovės padaryta žala, kuria sprendimo 26 punkte nurodytoje teismų praktikoje pripažįstamas pakenkimas tam tikram objektui, neigiamas poveikis jam, pasireiškiantis to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas prieš UAB „Vestata“ patyrė veikdama savo iniciatyva, rizika ir atsakomybe.
45. Tuo remiantis atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų viseto.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
46. Neteisingai kvalifikavęs šalis siejančius teisinius santykius sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo grąžinti už nekokybiškas prekes sumokėtą sumą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčui spręsti skirtas materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą ieškinio netenkinantį sprendimą. Dėl to ši jo dalis panaikintina, priimtinas naujas sprendimas ir minimas ieškovės ieškinio reikalavimas patenkintinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovės ieškovei priteistinos šešių procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 30 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
47. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl žalos atlyginimo teisingos, todėl nekeistinos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Patenkinus dalį (24 procentus) ieškovės reikalavimų, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
49. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 3146 Eur advokato pagalbos išlaidų, sumokėjo 271 Eur žyminio mokesčio, iš viso 3417 Eur, atsakovė turėjo 4150 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Abiejų šalių patirtos advokatų pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų dydžių. Byloje yra patirtos 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
50. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 820 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės 3154 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutą, iš ieškovės atsakovei priteistina 2334 Eur (3154-820) bylinėjimosi išlaidų.
51. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 271 Eur žyminio mokesčio ir 1452 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 1723 Eur. Atsakovė sumokėjo 2338,7 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nors pastaroji suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto dydžio, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo parengimas nėra susijęs su naujų duomenų analize, jame tik pakartoti ankstesniuose atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principu, sprendžia, kad adekvatus, šio procesinio dokumento parengimo advokato darbo apimtį atitinkantis užmokestis turi būti mažesnis (1500 Eur) (CPK 98 straipsnis).
52. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 414 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 1140 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutą, iš ieškovės atsakovei priteistina 726 Eur (1140-414) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
53. Kadangi 24 proc. procesinių dokumentų teikimo išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovės nekeistina (CPK 93 straipsnio 6 dalis).
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl už prekes sumokėtos kainos grąžinimo. Priimti naują sprendimą.
Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LT Aqua“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kokybiški vandenys“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2931,63 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt vieną eurą 63 centus) už nekokybiškas prekes bei jų montavimo darbus ir 6 (šešių) procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 30 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sumažinti iš ieškovės atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2334 (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt keturių) Eur.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „LT Aqua“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kokybiški vandenys“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Virginija Gudynienė
Rasa Urbonavičiūtė