Civilinė byla Nr. 2-835/2013

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02560-2012-3

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 127.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Visagino prekybos centras“ vadovės O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Visagino prekybos centras“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Visagino prekybos centras“ vadovė O. S. 2012-10-31 pareiškimu prašė iškelti restruktūrizavimo bylą šiai bendrovei. Nurodyta, kad yra visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje numatytos sąlygos pradėti restruktūrizavimo procesą, t. y. įmonės veiklos sritis – nekilnojamojo turto nuoma, ji nėra bankrutavusi ar bankrutuojanti, nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, turi laikinų finansinių sunkumų, dėl kurių negali vykdyti savo prievolių ir sumažinti nuostolių. Teigė, kad šie sunkumai būtų išspręsti pradėjus įmonės restruktūrizavimo procesą. Bendrovės neeiliniame akcininkų susirinkime 2012-10-24 buvo vienbalsiai pritarta šiam procesui, taip pat restruktūrizavimo plano metmenims.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas nesutiko, kad atsakovui būtų iškelta restruktūrizavimo byla.  Nurodė, kad dar nuo 2010 m. gruodžio mėnesio nevykdomi įsipareigojimai bankui, kylantys iš kredito sutarties Nr. K-2400-2007-709 ir susitarimų. Pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų plano metmenų matyti, jog jis visą laiką veikė nuostolingai, nuostoliai skaičiuojami milijoninėmis sumomis, kiekvienais metais mažėja atsakovo turimo turto vertė, o gaunamos pajamos – per menkos atsiskaityti su visais kreditoriais. Taip pat nurodė, kad atsakovo pateikti restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 5 str. 1 d. 3 p. ir 7 p., dėl ko ši byla negali būti keliama.

Trečiasis asmuo kreditorius UAB „Yglė“ su restruktūrizavimo bylos iškėlimu sutiko. Nurodė, kad atsakovas moka po 11 000 Lt kas mėnesį pagal taikos sutartį, pradelstų įsipareigojimų jam nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Visagino prekybos centras“. Konstatavo, jog įmonės nemokumas pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą yra laikomas savarankišku pagrindu atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Nesirėmė 2012-09-30 balanso duomenimis, jog UAB „Visagino prekybos centras“ visas turtas įvertintas 20 220 685 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 855 697 Lt. Sprendė, kad 25 109 650 Lt kreditorinis įsipareigojimas AB DNB bankui turėtų būti priskirtas ne po vienerių, o per vienerius metus mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams, kadangi kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2012-07-23 ir yra suėję visi mokėjimo terminai. Aplinkybė, kad atsakovas yra inicijavęs teisminį ginčą dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, savaime nepaneigia jo teisėtumo ir nesudaro atsakovui pagrindo laikyti, kad mokėjimo terminai AB DNB bankui dar nėra suėję. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Visagino prekybos centras“ yra nemoki.

Iš pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų teismas taip pat nustatė, kad UAB „Visagino prekybos centras“ neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams, todėl laikė, jog yra pažeistas ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytas reikalavimas, o tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas taip pat nurodė, kad nesurašyti visų kreditorinių reikalavimų įvykdymo terminai, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti dabartinių atsakovo įsipareigojimų masto, o tai taip pat sudaro pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto )

Atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinis atsakovo kreditorius AB DNB bankas prieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, todėl proceso pradėjimas neturint tokio kreditoriaus paramos būtų iš esmės formalus ir nesėkmingas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Visagino prekybos centras“ vadovė O. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –  iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo išvados, kad visas AB DNB banko reikalavimas (25 109 650 Lt) laikytinas pradelstu, yra nepagrįstos, kadangi tokie įsipareigojimai pagal tarp šalių galiojantį susitarimą sudaro 2 977 402 Lt. Atsakovas vykdo mokėjimus, neturi įsiskolinimų dėl palūkanų ir delspinigių. Be to, yra pradėtas teismo procesas dėl šios sutarties nutraukimo teisėtumo. Dėl to UAB „Visagino prekybos centras“ yra moki bendrovė, laikinai susidūrusi su finansiniais sunkumais.

2. Teismas nepagrįstai formaliai nustatė, jog metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų tuo pagrindu, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti dabartinių kreditorinių įsipareigojimų masto. AB DNB banko reikalavimo vykdymo terminai nėra aiškūs, nes kreditavimo sutartis nutraukta, dėl to vyksta ginčas, todėl įsipareigojimai bankui vertintini kaip mokėtini po vienerių metų.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Visagino prekybos centras“ neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams, nes metmenyse patvirtinta, jog palūkanas planuoja mokėti. Be to, nėra kreditorių, kuriems tokias palūkanas reikėtų mokėti, o vienintelė išimtis – palūkanos AB DNB bankui. Bankas sutartį nutraukė, pareikšdamas, kad susitarimai dėl mokėjimų netaikomi, tokiu būdu pats nesilaiko savo sutartinių įsipareigojimų, nepateikia mokėtinų sumų.

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagrindiniam kreditoriui AB DNB bankui nesutinkant dėl  restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taikytinos ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kadangi banko pagalba šiuo metu nereikalinga, o kiti kreditoriai, teikdami bendrovei gyvybiškai svarbias paslaugas, daug svariau prisideda prie įmonės veiklos, jos išsaugojimo, todėl būtent jie laikytini pagrindiniais kreditoriais. 

Trečiasis asmuo UAB „Yglė“ atsiliepimu prašo skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Nurodo, kad laikant, jog atsakovo įsipareigojimas AB DNB bankui nėra pradelstas, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumą. Metmenų trūkumai gali būti pašalinti CPK nustatyta tvarka. Galiojanti ĮRĮ redakcija nenumato kreditorių pritarimo restruktūrizavimui, o jų pagalba nereiškia pritarimo šiam procesui.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

1. Pradelstas įsipareigojimas bankui po kreditavimo sutarties nutraukimo – 25 109 649,97 Lt. Dar iki kreditavimo sutarties nutraukimo atsakovo pradelstas įsiskolinimas AB DNB bankui sudarė 3 331 688,41 Lt, t. y. žymiai daugiau nei nurodyta atskirajame skunde.

2. Atsakovas jau nuo 2010 m. gruodžio mėn. nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovo nuostoliai kasmet skaičiuojami milijoninėmis sumomis, kasmet mažėja jo turimo turto vertė.

3. Atsakovo iš veiklos gaunamos lėšos yra akivaizdžiai nepakankamos atsiskaityti su visais kreditoriais, tuo pačiu išsaugant jo verslą. Atsakovas negali atsiskaityti net su kreditoriais, kurių reikalavimo sumos yra sąlyginai nedidelės, kas rodo sunkią ilgalaikę finansinę padėtį, o ne laikinus sunkumus. Atsakovo prašymu 2009 m. lapkričio mėnesį jau buvo pakeistas kredito grąžinimo grafikas nustatant vienerių metų lengvatinį laikotarpį, tačiau ši priemonė nepadėjo.

4. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys taip pat neatitinka ir ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, kadangi neįsipareigota mokėti palūkanas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teismo nutartis UAB „Visagino prekybos centras“ atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Juridinių asmenų restruktūrizavimą reglamentuojantis ĮRĮ numato, kad tokia byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai. Ją atsisakoma iškelti, jei nagrinėdamas bylą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų, buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, kad įmonė yra nemoki. Jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 4, 5 d.). Tai reiškia, kad tik tuomet, kai teismas nenustato nei vieno atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindo ir nustato visas tokiai bylai iškelti būtinas sąlygas, pareiškimas yra tenkinamas.

Dėl įmonės nemokumo

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, kadangi nustatė, jog įmonė yra nemoki, t. y. pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad nuo to, ar AB DNB banko reikalavimas bus laikomas pradelstu, priklausys įmonės mokumo konstatavimas.

Įmonės nemokumas – tai būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai, o pradelsti viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tokie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas skolų mokėjimas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Prieš vertindama įmonės mokumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Taigi teisėjų kolegija įmonės mokumo klausimu pasisako tik ta apimtimi, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-09-24 kreditavimo sutartis, apelianto sudaryta su AB DNB banku, buvo nutraukta 2012-07-24 pranešimu (b. l. 215), kuriame nurodyta, jog pradelstas įsipareigojimas – 7 272 257,29 EUR. Atsakovas 2012-09-06 dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų išdėstymo pateikė ieškinį teismui (b. l. 100-114) ir teigia, jog pradelstas įsiskolinimas bankui – 2 977 402 Lt, o ne 25 109 650 Lt. Vertindama šiuos argumentus, kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne kiekvienas įmonės pareikštas ieškinys kreditoriui reiškia, kad yra ginčijamas kreditoriaus reikalavimas, dėl ko jis negali būti įskaičiuojamas į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2620/2011).

Kaip matyti iš UAB „Visagino prekybos centras“ ieškinyje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu suformuluoto dalyko, iš esmės neginčijamas AB DNB banko reikalavimo pagrįstumas, aplinkybės, jog jau nuo 2010 m. gruodžio mėnesio nemokamos įmokos, tačiau siekiama toliau vykdyti sutartį, prašoma atidėti kredito grąžinimo terminą, sumažinti mėnesinius mokėjimus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pareikštas ieškinys dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų išdėstymo nesuteikia pagrindo 25 109 650 Lt įsipareigojimo bankui neįskaičiuoti į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų masę (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Taigi remiantis UAB „Visagino prekybos centras“ 2012-09-30 balanso duomenimis, jog turtas yra vertas 20 220 685 Lt (b. l. 71), vien pradelstas įsipareigojimas trečiajam asmeniui sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas yra nemokus (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Kaip minėta, visapusiškai nagrinėti atsakovo turto masę, jos sudėtines dalis ir kt., tai yra išsamiai analizuoti bendrovės mokumą turėtų teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl teisėjų kolegija, pasisakanti tik dėl nutarties, kuria atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, kitų argumentų, susijusių su bendrovės finansine padėtimi, plačiau nenagrinėja.

Nors galiojančiame ĮRĮ (2010-10-01 įstatymo redakcija) nebeliko formalaus reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Šio proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir nesėkmingas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta kreditorių reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011). Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo bylos iškėlimui aiškiai ir nedviprasmiškai nepritaria įmonės kreditorius, kurio bendra pradelstų reikalavimų suma yra didesnė negu 2/3 dalys bendrovės skolų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neegzistuoja jokia reali galimybė patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą (ĮRĮ 14 str. 3 d.), o tokiu atveju restruktūrizavimo byla turėtų būti nutraukiama. Tai reiškia, jog tokios bylos iškėlimas jau iškėlimo stadijoje aiškiai nulemia jos baigtį (ĮRĮ 28 str. 1 d.).

Dėl įmonės restruktūrizavimo plano metmenų atitikimo ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pripažinus, kad teismas pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą tuo pagrindu, jog atsakovas yra nemokus, nebeturi teisinės reikšmės aplinkybės, susijusios su metmenų atitikimu įstatymo reikalavimams, tačiau sprendžia, kad teismas teisingai išaiškino bei taikė ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų reikalavimus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme nustatyta ne įmonės teisė, o pareiga metmenyse nurodyti savanoriškus įsipareigojimus kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 5 str. 1 d. 6 p.). Tuo tarpu pats apeliantas neneigia, jog metmenyse tik abstrakčiai nurodoma, kad bendrovė neatmeta galimybės savanoriškai mokėti palūkanas kreditoriams (b. l. 40). Tokia pati pozicija iš esmės pakartota ir 2013-01-30 prašyme dėl papildomų įrodymų priėmimo (CPK 314 str.). Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas, pripažindamas, jog turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (b. l. 28), ir siekdamas iš jų gauti nuolaidų iškėlus restruktūrizavimo bylą, pats neįsipareigoja išlaikyti savo ir kreditorių teisių bei pareigų pusiausvyrą, tokiu būdu pažeisdamas ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.

Be to, apeliantas metmenyse pripažindamas pradelstus įsipareigojimus AB DNB bankui, nepagrįstai neįtraukė jo į kreditorių sąrašą (ĮRĮ 5 str. 1 d. 3 p.), todėl atsakovo teiginiai, jog šie įsipareigojimai mokėtini tik po vienerių metų, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atmestini kaip nepagrįsti (b. l. 100-114, 211-215) (CPK 185 str.). Taigi esant tokioms aplinkybėms, kai metmenyse reikalavimų įvykdymo terminai nurodomi tik pasirinktinai, tai yra AB DNB bankui skolos sumokėjimo data, priešingai nei nustatyta byloje, yra nurodyta ne 2012-07-23, o 2022-09-30 (CPK 314 str.), skolų mokėjimo terminai kitiems įmonės kreditoriams iš viso nenurodyti, – bankas turi pagrindą manyti, jog nepaneigta galimybė, kad atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ gali būti iš viso neatskleidęs visų savo pradelstų įsipareigojimų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad metmenyse nurodyta informacija neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Esant paminėtoms aplinkybėms apie įmonės nemokumą bei nustačius įstatyminį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, netenka prasmės kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisako (CPK 185 str.).

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Virginija Čekanauskaitė

Danutė Gasiūnienė

Egidijus Žironas