Baudžiamoji byla Nr. 1-202-882/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36216-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

1.1.8.6.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1

(S)

Š I A U L I Ų  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas,

sekretoriaujant Eglei Smilgienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,

kaltinamajam G. Ž.,jo gynėjai advokatei I. B.,

nukentėjusiųjų įstatyminiams atstovams A. K., A. K.,

nukentėjusiųjų atstovams advokatams A. Z., D. B.,

nedalyvaujant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimo“atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" mechaniku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

G. Ž. 2019 metų rugpjūčio 23 dieną, apie 23.42 valandą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį SAAB 95, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad atlikti posūkį yra saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiuojančiam mopedui "Gilera", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Š. K., - ir dėl to transporto priemonės susidūrė, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio mopedo "Gilera" vairuotojui Š. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o keleiviui T. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis G. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo viskas būti 2019 m. rugpjūčio 23 d. 23.43 val., važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) ir sukosi į (duomenys neskelbtini), degė geltonas šviesoforas, jis mirkčiojo, buvo neveikiantis. Matė, kad toli yra motoroleris,važiuoja tiesiai, įvertino, kad gali spėti, sukosi, bet motoroleris atsitrenkė į jį. Taip, turėjo juos praleisti, bet galėjo „biški“ prisistabdyti. Jie važiavo dviese, vairuotojas ir dar vienas žmogus. Atsitrenkė į automobilio galines duris. Matomumas buvo geras, sutemę, bet viskas matėsi gerai. Buvo apšvietimas. Pajuto smūgį, sustojo, puolė greitai žiūrėti kas darosi. Iš priešais atvažiavo policija. Policija važiavo pro šalį ir sustojo. Po avarijos buvo priėjęs prie abiejų nukentėjusiųjų. Tam, kur gale sėdėjo, buvo nubrozdinta koja. Daugiau nieko kaip ir nesimatė, nes jis ir vaikščiojo. O vairuotojas gulėjo. Paskui privažiavo draugai. Matė, kad motorolerio vairuotoją išvežė į ligoninę, o keleivį matė, kad atvažiavo tėvai ir išsivežė. Tam, kuris sėdėjo gale, ar buvo sukeltas fizinis skausmas nežino, nes vieniems skauda, kitiems neskauda.  Automobilis buvo draustas. Apgadintos buvo automobilio galinės durelės, išdužo priekinis šoninis langas. Priekinis keleivio durelių stiklas buvo išdužęs, bet durelės nepažeistos. Automobilis priklausė jam, tai vienintelis automobilis, kurį turi, kito registruoto turto savo vardu neturi. Sutinka su ieškiniais toje dalyje, kurioje sutinka atlyginti draudimas.  Lietuvoje niekur nedirba nuo lapkričio mėnesio. Išlaikomų mažamečių vaikų neturi. Nevedęs. Nieko neturi, yra vienas. Gyvena (duomenys neskelbtini). su tėvais. Planuoja vykti į Švediją, nuo kitos savaitės jau turėtų dirbti statybuose. Sutartys visos yra, jam reikia nuvažiuoti, pasirašyti ir pradėti dirbti. Bandė taikytis su nukentėjusiaisiais prieš posėdį, nepavyko, nesusitarė dėl žalos atlyginimo. Prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal draugo AndriaUS Valiaško laidavimą. 

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, pažįstami yra apie 10-12 metų. Jie kaimynai, namai priešais, todėl susitinka kiekvieną dieną, laisvalaikį leidžia bendrai. Nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įmonėje, transportuotoju. Turi pora baudų už greičio viršijimą, neteistas. Jis mano, kad darys jam teigiamą įtaką, kaltinamasis G. Ž. jo klauso, nes yra vyresnis pagal metus, sutaria gerai. Sutinka būti laidotuoju. Pažįsta jo tėvus, seserį, visą šeimą. G. Ž. jam papasakojo visą situaciją. Patarimo kaip ir jokio nebuvo. Situacija tokia, kad jis važiavo pagrindiniu, suko į kairę, nepraleido ir kažkas trenkėsi į šoną. Jie kalbėjo šita tema, kad galėjo būti ir nukentėjusiųjų pasirinktas nesaugus greitis. Patartų jam būti atsakingesniam vairuotojui. Jo išsilavinimas aukštasis. Vairuotojo pažymėjimą turiu jau 10 metų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Kaltinamasis G. Ž. nurodė (2019-09-16), kad  2019-08-23, t. y. penktadienį, apie 23.40 val. jis savo automobiliu SAAB 95, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), nuo "(duomenys neskelbtini)" pusės. Kartu su juo automobiliu važiavo draugas A. U., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jie buvo prisisegę saugos diržus. Atvažiavęs (duomenys neskelbtini) gatve jis pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jie norėjo nuvažiuoti prie "(duomenys neskelbtini)", kur vyko (duomenys neskelbtini) koncertas, tačiau prieš tai dar norėjo pravažiuodami pažiūrėti į bulvarą, todėl sankryžoje jis suko į kairę link savivaldybės. Sankryžoje šviesoforas eismo nereguliavo, t. y. degė geltonas mirksintis signalas. Prieš jį jokių važiuojančių automobilių nebuvo. Visai sustojęs (prieš atlikdamas posūkį) nebuvo, tik buvo prilėtinęs greitį. Jis matė, kad iš priekio atvažiuoja motoroleris. Jį pamatė dar jam būnant ties poliklinika esančiu autobusų sustojimu, todėl galvojo, kad spės atlikti posūkį. Jam sukantis į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, staiga buvo smūgis į automobilio dešines galines dureles. Jis iš karto sustojo. Po to iš karto pamatė nuo bulvaro pusės atvažiuojantį policijos automobilį. Atvykę policininkai iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai motorolerio vairuotoją išvežė į ligoninę, o kartu motoroleriu važiavusį vaikiną apžiūrėjo, jam buvo nubrozdinta koja, tai jį išsivežė atvažiavę tėvai. Nei jis, nei jo draugas eismo įvykio metu nenukentėjo. Vėliau per "Facebook" programėlę jis susisiekė su motorolerį vairavusiu vaikinu (2 t., b. l. 11-12).

Liudytojas A. K. (nukentėjusiojo Š. K. atstovas pagal įstatymą) nurodė 2019-08-26, kad motoroleris "Gilera", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu, jį pirko jis. Jo sūnus Š. K., gim. (duomenys neskelbtini), šių metų gegužės mėnesį gavo teises, leidžiančias važiuoti motoroleriu, todėl tuo motoroleriu važinėjo jis. Kaip jam po to pasakojo sūnus, jis 2019-08-23, t. y. penktadienį, važiavo iš miesto šventės, vežė draugą namo. Kartu su juo motoroleriu važiavo T., jo pavardės nežino (nustatyta, kad T. K.). Kaip sakė sūnus, jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, jiems reikėjo sukti (duomenys neskelbtini) g. į dešinę. Važiuodamas sūnus matė iš priekio atvažiavusį ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. sustojusį automobilį, kuris ruošėsi sukti į kairę, t. y. į (duomenys neskelbtini) gatvę. Po to staiga automobilis pradėjo judėti, t. y. daryti kairį posūkį, po to dar stabtelėjo, o sūnus nebespėjo sureaguoti į jam kelią užkirtusį automobilį ir atsitrenkė į jį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas jo sūnus, kartu važiavęs jo draugas, kaip jam vėliau sakė, nusibrozdino koją (jis vėliau buvo atvažiavęs į ligoninę). Taip pat paskui sūnų kitu motoroleriu važiavo jo draugas J., jo pavardės nežino (vėliau jis atvažiavo pas juos į namus ir pranešė apie avariją, nes sūnaus telefonas buvo išsikrovęs ir jis jiems pats nepaskambino, be to, jį išvežė į ligoninę). Po apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikoje sūnus operacijai buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas. Po to jis buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, tačiau nieko neberado, motoroleris jau buvo išvežtas į aikštelę. Automobilio vairuotojas su jais susisiekęs nebuvo, jie su juo nebendravo (1 t., b. l. 55-56).

Liudytojas A. K. (nukentėjusiojo T. K. atstovas pagal įstatymą) nurodė (2019-08-29), kad jo sūnus T. K., gim. (duomenys neskelbtini), penktadienį, t. y. 2019-08-23, apie 23.30 val., važiavo su draugu Š. K. motoroleriu. Motorolerį vairavo Š. K., jo sūnus sėdėjo kaip keleivis, jie važiavo užsidėję šalmus. Kaip jam pasakojo sūnus, draugas jį vežė namo. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, priešpriešais atvažiuojantis automobilis prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve buvo ženkliai sumažinęs greitį (ar buvo rodomas kairiojo posūkio signalas, sūnus nežino) ir pradėjo posūkį į kairę, užkirsdamas kelią jiems važiuoti tiesiai. Motoroleris trenkėsi į automobilį ir virto. Avarijos metu jo sūnui buvo sužalota dešinė koja. Atvykus greitajai pagalbai, medikai sūnų apžiūrėjo, tačiau jam pasakius, kad jis paskambino mamai, kuri turi atvažiuoti, todėl medikai sūnaus į ligoninę nevežė. Kai grįžo namo, matė, kad sūnui sužalota dešinė koja. Būnant namuose, sūnui koja patino, todėl 2019-08-27 rytą nuvažiavo į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) kliniką, sūnui kojos kaulo skilimas nenustatytas. Kiek pasakojo sūnus, paskui juos motoroleriu važiavo dar vienas jų draugas – J., pavardė, galimai, yra V. (1 t., b. l. 111-112).

Specialisto išvadoje Nr. G 1362/2019(04) nurodyta, kad Š. K. padaryti sužalojimai – dešiniojo stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžiai, dešinės plaštakos III piršto vidurinio pirštakaulio atviras lūžis, muštinė-plėštinė dešinės plaštakos III piršto žaizda su sausgyslės ir nervo pažeidimu, dešinės blauzdos ir kelio nubrozdinimai, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 80-81).

Specialisto išvadoje Nr. G 1251/2019(04) nurodyta, kad T. K. padarytas dešinės blauzdos nubrozdinimas, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 126).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, nubraižytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 8-25).

Transporto priemonių apžiūros protokoluose užfiksuoti automobilio SAAB 95, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mopedo "Gilera", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai (1 t., b. l. 30-31).

AB "Lietuvos draudimas" rašte nurodyta, kad T. K. atlyginta 555 eurų neturtinė žala (1 t., b. l. 134).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo G. Ž. parodymai, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad suko ir nepraleido tiesiai važiuojančio motorolerio, buvo įsitikinęs, kad spės užsisukti, liudytojų A. K., A. K. parodymai, specialisto išvados, atitinka vieni kitus, juos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kas neginčijamai įrodo, kad kaltinamasis G. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį SAAB 95, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiuojančiam mopedui "Gilera", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Š. K., dėl ko transporto priemonės susidūrė, įvyko eismo įvykis, kurio metu mopedo vairuotojui Š. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui T. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.

Prašymą perduoti G. Ž. pagal laidavimą pateikęs A. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra nevedęs, neteistas, baustas du kartus administracine tvarka, tačiau ne už itin šiurkščius administracinius nusižengimus – kaip pats nurodė, už greičio viršijimą, baudas sumokėjęs, jos negaliojančios, todėl teismas tokius administracinius nusižengimus vertina kaip atsitiktinius, o ne tendencingus teisės normų nesilaikymus, dėl ko asmuo negalėtų būti pripažintas laiduotoju. A. V. yra  dirbantis, turintis aukštąjį išsilavinimą, su kaltinamuoju yra draugai, pažįstami yra apie 10-12 metų, kaimynai, laisvalaikį leidžia bendrai, pažįsta jo tėvus, seserį, visą šeimą, todėl atsižvelgiant į jo asmenines savybes bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. Ž., gali būti pripažintas pasitikėjimo vertu asmeniu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. V. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. Ž., todėl mano, kad jis yra tinkamas laiduotojas.

Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, neteistas, administracine tvarka baustas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (2t.,b.l.29-32), nedirbantis, duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant šioms aplinkybėms ir visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, G. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. V. laidavimą. Laidavimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, skiriamas be užstato.

Tačiau, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, G. Ž. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Nukentėjusiojo Š. K., jo atstovo pagal įstatymą A. K. vardu jų įgaliotasis atstovas advokatas D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 31,03 euro turtinės žalos atlyginimo, sumos kurių neatlygino atsakovas AB "Lietuvos draudimas". Kurį prašo priteisti iš atsakovo AB "Lietuvos draudimas".

Nukentėjusiojo T. K. atstovas pagal įstatymą A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo,kurios neatlygino atsakovas AB "Lietuvos draudimas". Ieškinį prašo priteisti iš atsakovo AB "Lietuvos draudimas".

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusiojo Š. K. įgaliotasis atstovas prašo priteisti iš draudimo bendrovės dar 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl šios nusikalstamos veikos patyrė labai skaudžias sužalojimų pasekmes, kurios buvo ir tebėra lydimos skausmo, nepatogumų, išgyvenimų ir nėra tikras ar patirti sužalojimai įvykio metu pilnai išgys ar neatsilieps, ar nebus sveikatos problemų ateityje, gydymas dar vyksta, po įvykio iškentė skausmingą ir ilgą gijimo procesą, yra jauno amžiaus ir tai dar labiau atsiliepė. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, kurios atspindi sužalojimo mąstą, jo sveikatos būklę, kuri yra pagrįsta medicininiais dokumentais,atsižvelgiant į teismų praktiką, mano tikra pagrįsta yra 6000 Eur suma iš draudimo bendrovės neturtinei žalai atlyginti ir tokia suma būtų protinga bei adekvati jo patirtiems išgyvenimams. Draudimo bendrovė geranoriškai nukentėjusiajam jau yra pervedusi 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir iš draudimo bendrovės prašo priteisti dar 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu buvo patirtos traumos. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 579 eurų iki 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys Nr. 2K-22/2010, 2K-215/2010, 2K-382/2008, 2K-280/2010, 2K-143/2017).

Šiaulių apygardos teismas sprendime (1A-209-309/2016) pažymi, kad maksimali nurodyta suma priteisiama jau esant ilgalaikiams sveikatos sužalojimo padariniams (pvz., dėl patirtų sužalojimų reikia atlikti ausies protezavimo operaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2010), o nesant liekamųjų sveikatos sužalojimo padarinių, priteisiama vidutiniškai 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti (pvz., nustačius kairio blauzdikaulio šoninio krumplio lūžį, odos nubrozdinimus ir muštines žaizdas blauzdose, muštines žaizdas dešiniame kelyje ir kairėje čiurnoje ar kt.).

Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis draudimo įmonės buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiajam nustatyta piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat nuteistojo materialines galimybes. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad draudimo įmonė nagrinėdama ir spręsdama neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl 6000 Eur neturtinės žalos netenkintinas, įvertinus, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai už draudiminį įvykį, susijusį su tiriamu eismo įvykiu, jau atlygino jo patirtą 3000 Eur neturtinę žalą ir ši piniginė kompensacija paskaičiuota pagrįstai, todėl papildomai neturtinė žala nepriteistina.

Nukentėjusiojo Š. K. atstovo civilinis ieškinys dėl 31,03 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas, kadangi prašoma priteisti suma nepagrįsta medicininiais dokumentais, kurie būtų tiesiogiai susiję su įvykio metu patirtų sužalojimu gydymu.

Nukentėjusiojo T. K. atstovo pagal įstatymą civilinis ieškinys dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas, kadangi kaip matyti š baudžiamosios bylos atsakovas AB "Lietuvos draudimas" ieškovui atlygino 555 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas yra nežymus, kaip matyti iš specialisto išvados dešinės blauzdos nubrozdinimas.Teismas daro išvadą, kad pagal patirtą sužalojimą neturtinė žala yra pilnai atlyginta ir papildoma neturtinės žalos suma nepriteistina.

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. K. prašo iš kaltinamojo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato D. B. šioje byloje jam suteiktas teisines paslaugas, įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad šis nukentėjusiojo atstovo prašymas pagrįstas rašytiniais bylos įrodymais, patvirtinančiais turėtas advokato paslaugų išlaidas – 871,20, teismui pateikti mokėjimo dokumentai (2 t.,b.l.121-122), todėl šis nukentėjusiojo atstovo prašymas tenkintinas visa apimtimi, jo turėtos advokato paslaugų išlaidos – 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct.)pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. Ž.(BPK 106 str. 2 d.).

Šiaulių apskrities VPK pateikė prašymą dėl 56,95 Eur transporto priemonės mopedo GILERA PIAGGIO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo, išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis(1 t.,b.l.59-630. Prašymas yra realus ir pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinbamojo G. Ž..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoju paskiriant A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti G. Ž., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. V., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo Š. K. atstovo civilinį ieškinį dėl 31,03 Eur turtinės žalos ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nukentėjusiojo T. K. atstovo civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo Š. K., jo atstovo pagal įstatymą A. K. turėtas advokato paslaugų išlaidas ir priteisti 871,20 eurų (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct.) nukentėjusiajam iš kaltinamojo G. Ž..

Šiaulių apskrities VPK prašymą dėl 56,95 Eur transporto priemonės mopedo GILERA PIAGGIO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo G. Ž. Šiaulių apskrities VPK  56,95 Eur(penkiasdešimt šešis eurus 95 ct.)

Daiktinus įrodymus: automobilį SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą savininkui G. Ž.; mopedą "Gilera", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkui A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti teisėtiems savininkams neribotam naudojimui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Audrius Sadauskas