Byla Nr. 1T-9-493/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6; 2.3.1.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas, išnagrinėjęs nuteistojo A. B. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo nušalinimo baudžiamojoje byloje, teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2010-5,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-5-245/2016 pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio. Šioje byloje 2015 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistajam A. B. taikytos kardomosios priemonės - namų areštas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - pakeistos į suėmimą ir paskelbta nuteistojo A. B. paieška. 2016 m. vasario 5 d. sulaikius A. B., Kauno apylinkės teisme 2016 m. vasario 7 d. buvo spręstas klausimas dėl nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo pagrįstumo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 7 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas pakeista į namų areštą trijų mėnesių terminui nustatant šias namų arešto sąlygas – nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 21 val. iki 8 val., paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate kiekvieną pirmadienį nuo 8 val. iki 12 val.

Teismo posėdžio, kuriame buvo spręstas klausimas dėl A. B. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo pagrįstumo, metu nuteistasis pareiškė nušalinimą Kauno apylinkės teismui, kurį raštu pateikė 2016 m. vasario 8 d.

Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, Linos Žemaitienės 2016 m. vasario 9 d. nutartimi nuteistojo A. B. nušalinimo Kauno apylinkės teismui pareiškimas baudžiamojoje byloje, teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2010-5, perduotas Kauno apygardos teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Nutartyje nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Lina Žemaitienė, kuri taip pat yra ir Kauno apylinkės teismo teisėja, negali nagrinėti pareikšto nušalinimo, nes ir jai pačiai yra reiškiamas nušalinimas.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, tuo pačiu ir aukštesnės instancijos teismo pirmininkas ar kiti teisėjai neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, abejojantis konkretaus teisėjo (teismo) nešališkumu, turi pagrįsti aplinkybes, kurios, jo teigimu, patvirtina teisėjo (teismo) šališkumą. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.

Nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad žemesnės instancijos teismas, t. y. Kauno apylinkės teismas negali nagrinėti aukštesnės instancijos teismo nutarties dėl suėmimo skyrimo, kadangi administraciniu ir procesiniu atžvilgiu yra tiesiogiai pavaldus ir priklausomas nuo aukštesnės instancijos teismo, t. y. Kauno apygardos teismo, ir ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių nešališkumu, kad bus priimta nutartis paskirti kardomąją priemonę suėmimą, kaip kad reikalaujama Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 102 ir 104 straipsnio nuostatomis, apylinkių teismų administracinės veiklos priežiūrą Administravimo nuostatų nustatyta tvarka atlieka atitinkamo apygardos teismo pirmininkas. Kauno apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą remiantis nurodytomis nuostatomis atlieka Kauno apygardos teismo pirmininkas, tačiau nurodyta aplinkybė per se nesudaro pagrindo pagrįstomis laikyti nuteistojo nušalinimo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimo Kauno apylinkės teismo šališkumo nagrinėjant jam Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi paskirto suėmimo pagrįstumo klausimą, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo teismų administracijos. Tiek Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalyje, tiek ir Administravimo teismuose nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2), 2 punkte įtvirtinta, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, taigi vien ta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas atlieka Kauno apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą, nesudaro pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo teisėjų nešališkumu. Pripažintina, kad pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo teisėjų, o kartu ir klausimą dėl suėmimo nuteistajam paskyrimo pagrįstumo sprendusio teisėjo nešališkumu nesudaro ir ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas instancine tvarka tikrina Kauno apylinkės teismo teisėjų priimtų procesinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Nuteistasis abejones Kauno apylinkės teismo teisėjų nešališkumu grindė taip pat ir tuo, jog gali būti priimta nutartis paskirti jam kardomąją priemonę suėmimą, kaip kad yra reikalaujama Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartyje. Visų pirma, pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama nušalinimo pareiškime, paminėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje nėra nurodytas konkretus įpareigojimas teisėjui, svarstysiančiam šia nutartimi paskirtos kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą, o yra išspręstas tik taikytų kardomųjų priemonių pakeitimo kita kardomąja priemone klausimas. Be to, nuteistojo nuogąstavimai dėl jam galimai nepalankios nutarties priėmimo (paliekant galioti jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą) nepasitvirtino. 2016 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nuteistajam A. B. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas pakeista į namų areštą. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, pripažintina, kad nuteistojo A. B. nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti tiek suėmimo pagrįstumo klausimą nagrinėjusio teisėjo, tiek ir visų kitų Kauno apylinkės teismo teisėjų nešališkumu ir objektyvumu. Nušalinimo pareiškime nenurodyta aplinkybių, dėl kurių Kauno apylinkės teismo teisėjas negalėtų objektyviai ir nešališkai išnagrinėti klausimo dėl nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo pagrįstumo. Nuteistojo A. B. nurodyti argumentai, remiantis kuriais reiškiamas nušalinimas visam Kauno apylinkės teismui, nesudaro pagrindo spręsti, kad, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis dėl suėmimo skyrimo tvarkos, Kauno apylinkės teisme nagrinėjant kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą buvo neužtikrinti svarbūs valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesai. Nagrinėjamu atveju nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti Kauno apylinkės teismo nešališkumu, nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Kauno apygardos teismo teisėjas, laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 59 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti nuteistojo A. B. nušalinimo Kauno apylinkės teismui pareiškimo baudžiamojoje byloje, teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2010-5, nagrinėjant klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus

Pirmininko funkcijas teisėjas                                                        Arūnas Paštuolis