Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-14-876/2014

Teisminio proceso Nr. 1-91-9-00313-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1. (N)

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Šakiai

              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajai A. P., jos gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, civilinio ieškovo atstovei Jūratei Šneideraitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarke, lietuvė, Lietuvos Respublikos pielietė, netekėjusi, 11 klasių išsilavinimo, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamoj kodekso 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d.

n u s t a t ė:

A. P. 2013 m. liepos 13 d. apie 20.50 val., Nemuno g. 64, Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone esančiame penkių butų Šakių rajono savivaldybei priklausančiame name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, D. K. nuomojamo buto palėpėje, tyčia, degtukais, padegė suvyniotą kilimą, buvusį ant žemės, kuriam užsiliepsnojus gaisras išplito po visą butą, dėl ko sudegė įvairūs D. K. priklausantys buities daiktai, baldai, dėl to nukentėjusiajam D. K. padaryta 1455 litų turtinė žala, taip pat gaisro metu buvo sugadintas butas (palėpė), priklausantis Šakių rajono savivaldybės administracijai, dėl to įstaigai padaryta 23408,26 litų turtinė žala.

Be to, A. P. 2013 m. liepos 13 d. apie 21.45 val. Nemuno g. 64, Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone esančiame penkių butų Šakių rajono savivaldybei priklausančiame name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, K. K. priklausančiame bute, jai būnant lauke tyčia degtukais padegė kambaryje ant lovos buvusios antklodės kraštą, ko pasekoje kilo gaisras bute ir gaisro metu buvo sunaikinta patalynė 400 Litų vertės, lova 250 Lt vertės, užuolaidos 60 Lt vertės, rūbai 100 Lt vertės, kilimas 200 Lt vertės, bei apgadintos buto sienos, lubos bei grindys, kurių remontas kainavo 400 Lt, taip nukentėjusiajai K. K. iš viso padaryta 1410 Lt turtinė žala.

Be to, A. P. 2013 m. rugpjūčio 6 d. apie 00.15 val., Nemuno g. 60c, Kidulių kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, esančiame daugiabutyje name, būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, degtukais padegė R. K. priklausančio buto lango rėmą, dėl ko apdegė lango rėmas, išdužo lango stiklas, vėliau pastebėjus ugnį gaisras buvo užgesintas ir ugnis neišplito, tai yra A. P. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – padegdama.

Šiuose A. P. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d.

Kaltinamoji A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. būdama apsvaigusi nuo alkoholio padegė K. priklausantį pastatą, paskui padegė K. name,  K. bute padegė lango rėmą. Padegti mintis kilo tada, kai išgėrė. Ji norėjo pakenkti K., buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir norėjo pažiūrėti, kaip dega kilimas. Antrą butą padegė padegdama antklodę. Noras padegti jai atsirado tada, kai užgesino pirmą gaisrą. Šiuo metu dirba ir atlygins žalą. Dabar jau nekyla noras ką nors padegti, visiškai jokio noro nėra. Žino, kokio dydžio civiliniai ieškiniai, sutinka atlyginti. Žino, kad žala labai didelė. K. duos po 300 Lt kiekvieną mėnesį, taip pat ir K. duos po 300 Lt kiekvieną mėnesį. K. atsiprašė, o pas K. gėda nueiti. R. K. nereiškia ieškinio. Savivaldybės civilinį ieškinį taip pat stengsis atlyginti. Tame name gyvena trys šeimos. Ji nemanė, kad taip greitai gaisras įsiliepsnos. Kai padegė, labai išsigando. Tuo metu nesimokė ir nedirbo niekur. Ji gyvena su tėvais kartu. Blogai vertina savo elgesį ir dabar labai gailisi, tuo metu buvo nesubrendusi.

Kadangi po kaltinamųjų apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.

              Pažymėtina, kad A. P. kaltę taip pat patvirtina byloje esantys įvykio vietos apžiūros protokolai su fotokortelėmis, kuriuose užfiksuotos nusikaltimo vietos (t. 1, b.l. 9-23 69-73); Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aktas dėl kilusio gisaro, kuriame nurodoma, kokie daiktai buvo apgadinti gaisro metu (t. 1, b.l. 9, 65).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. P. įvykdė jai inkriminuotus nusikaltimus. Jos veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 str. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sunaikindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Būtini šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais: svetino turto sunaikinimu arba jo sugadinimu. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine – ūkine vertybe arba kai jis sugadinamas. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako asmuo nuo 14 metų amžiaus. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai gali būti labai įvairūs: kerštas, pyktis, pavydas ir kt. Motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiesiems D. k.i, K. K., civiliniam ieškovui Šakių rajono savivaldybei priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, namų apyvokos daiktai) buvo sudeginti arba apdegę. Dalis jų nebegali būti apskritai naudojami, dalis – privalo būt remontuojami. Tai patvirtina, jog teisiamosios veiksmuose yra jai inkriminuojamo nusikaltimo požymiai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra būtini įstatyme numatyti padariniai sunaikintas turtas. Kadangi teisiamosios sukelti padegimai sunaikino arba apgadino turtą, jos įvykdyti nusikaltimai laikytini baigtais. Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad butus padegė tyčia, todėl darytina išvada, kad ji nusikaltimą įvykdė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiu būdu bus sunaikintas turtas ir to siekė. BK 187 str. 2 d. numatytas kvalifikuojantis požymis, kad nusikaltimas padaromas visuotinai pavojingu būdu. Visuotinai pavojingas būdas yra toks, kai kaltininkas šią veiką padaro panaudodamas didelę griaunamąją jėgą, sukelia visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas labai padidina veikos pavojingumą jau vien dėl to, kad vienu metu sukelia pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių. Teisiamoji turtą naikino jį padegdama ir tai laikytina visuotinai pavojingas būdas, nes padegimas yra nekontroliuojamas degimo procesas, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės ir sudaromas pavojus žmonių gyvybei.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad A. P. įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. Pati teisiamoji padarytas veikas visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimąsis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. P. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus, tačiau teismas laiko, jog tai netrukdo pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pirmiausia teismas vertina, tai kaltinamoji viso proceso teisme  metu neneigė savo kaltės, taip pat sutiko atlyginti visą padarytą žalą, kas parodo, jog kaltinamoji suprato savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarytų veiksmų. Kaltinamajame akte nurodoma, kad A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę teisiamoji pripažįsta ir nurodė, kad nusikaltimo padarymą įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teisiamosios veiksmuose yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamajame akte taip pat nurodomo, jog atsakomybė sunkinanti aplinkybė yra – veika padaryta visuotinai pavojingu būdu – padegant, tačiau teismas tai nelaiko atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo sudėties kvalifikuojantis požymis būtent ir yra – veika padaryta visuotinai pavojingu būdu, todėl dar kartą tai pripažinti aplinkybes sunkinančia atsakomybė negalima.

Teismo posėdžio metu A. P. taip pat nurodė, jog kiekvieną nusikalstamas veikas ji darė vieną po kitos, tačiau tikslas jas įvykdyti kildavo spontaniškai, neplanuotai. Ji nurodė, jog noras padegti dar kartą kilo po to, kai buvo užgesintas ankstesnis gaisras. Tai parodo, jog šios veikos negali būti kvalifikuojamos kaip tęstinės ir teisingai inkriminuoti kaip atskiri pavieniai nusikaltimai.

Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog A. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d.

Dėl bausmės dydžio

              Teismo posėdžio kaltinamosios gynėjas ir prokuroras teigė, jog yra pagrindas taikyti BK 81 str. 2 d. Šiame straipsnyje nustatyta, kad šio BK 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

Teismas, spręsdama A. P. socialinės brandos klausimą, atkreipia dėmesį į šias aplinkybes. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsiranda nuo 14 metų amžiaus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. padarė kelias nusikalstamas veikas, kurios laikomos pavienėmis, jos buvo baigtos 2013 m. rugpjūčio 6 d., kai teisimajai neseniai buvo suėję 18 metų, t. y. 2013 m. kovo 10 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. baigė 11 klasių, šiuo metu dirba ir nesimoko. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. jokių psichikos sutrikimų neturi, nusikalstamų veikų padarymo metu jokia psichine liga nesirgo, suvokė veikos pavojingumą ir savo veiksmus galėjo valdyti, nėra ribotai pakaltinama.(t. 1, b.l. 126). A. P. įvykdė kelias nusikalstamas veika, padaryti nusikaltimai priskiriamai apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas padarė sąmoningai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. P. nusikalstamos veikos buvo tyčinės, ji suprato savo neteisėtų veiksmų motyvus ir tikslus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad teisiamajai būdingi silpnesni samprotavimo gebėjimai ar asmenybės nebrandumo stoka, kurios rodytų į sulėtintą ar sutrikdytą teisiamosios protinio išsivystymo, socialinio supratingumo lygį ar nesiorientavimą socialinėje aplinkoje. Akivaizdu, kad A. P. negyveno vien uždarame ir siaurame šeimos rate, tačiau mokėsi, suvokė ją supančią socialinę aplinką ir mokėjo joje elgtis. Iš byloje esančių charakteristikų matyti, kad pati A. P. prašė būti išbraukta iš moksleivių sąrašų, suprato savo netinkama elgesį, buvo užsiregistravusi darbo biržoje. Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad A. rūpinasi jos tėvai, kas leidžia daryti išvadą, jog ji auga visapusiškoje socialinėje aplinkoje, kas leidžia susiformuoti asmenybės požiūriui ir tinkamam savo poelgių vertinimui. Teismo nuomone, byloje nėra jokių A. P. asmenybės požymių, kurie leistų jo socialinę brandą prilyginti nepilnamečio asmens socialinei brandai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, A. P. atžvilgiu taikyti BK 80 straipsnio ir BK 90-94 straipsnių nuostatas, nėra pagrindo.

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. A. P. įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, nusikaltimai pripažintini baigtais. Kaip matyti sankcijoje numatytos tik arešto ir laisvės atėmimo bausmės, todėl teismas atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį ir padarytų veikų sistemiškumą konstatuoja, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę. Padarytų veikų sistemiškumas ir neatsakingas teisiamosios elgesys kitų asmenų atžvilgiu, tai yra jog sukeldama gaisrą ji neįvertino tų aplinkybių, jog gali sukelti grėsmę daugeliui žmonių gyvybei, leidžia daryti išvadą, jog trumpalaikis laisvės atėmimas nepasieks bausmės tikslų, todėl nors ir teisiama pirmą kartą, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. P. suvokė atliekanti neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tačiau jos veiksmai buvo spontaniški ir neapgalvoti. Tad darytina išvada, jog padaryta veika yra atsitiktinė ir padaryta dėl tuo metu susiklosčiusios nepalankios situacijos. A. P. šiuo metu yra dirbanti, anksčiau administracine tvarka nebausta. Jo veiksmuose atsakomybę sunkinanti aplinkybės pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o atsakomybę lengvinančią pripažintina aplinkybė – kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

              BK 55 str. nurodoma, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau A. P. yra teisiama už tris apysunkius nusikaltimus pagal kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. P. nebausta administracine tvarka, vertinant tai, kad jos veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, teismas konstatuoja, jog bausmė skirtina mažesnė negu sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgiant į padarytos žalos už nusikaltimą įvykdytą 2013 m. liepos 13 d. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už kitas dvi nusikalstamas veikas po 1 metų laisvės atėmimą. Kadangi nusikaltimai laikytini pavieniais nusikaltimais jie bendrintini dalinio sudėjimo būdu.

Kadangi byla buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas BK 64 1 str. ir paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl BK 75 str. taikymo

              BK 75 str. nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taip pat paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 4 metų.  Iš bylos duomenų matyti, jog A. P. nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo neteista.  Po šio nusikaltimo padarymo pasikeitė A. P. elgesys, ji stengiasi atlyginti žalą, susirado darbą, daugiau pažeidimų nepadarė, ir tai leidžia teismui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, o teisiamoji suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes ir ateityje nusikaltimų nedarys. Įstatyme yra aiškinama, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Taigi teismas, derindamas humaniškumo ir teisingumo principus, mano, kad tikslinga A. P. atidėti bausmės vykdymą. Taip pat teismas siekdamas paveikti asmenį mano, kad tikslinga atidedant bausmės vykdymą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę  - nemokamus darbus. Tokiu būdu bausmės tikslai bus pasiekti, nes paskirti įpareigojimai nubaus ir paveiks teisiamąją, kad ši laikytųsi įstatymų.

              Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, jog įgyvendinant teisingumą principą tikslinga teisiamajai paskirtą ir subendrintą bausmę atidėti pagal BK 75 str. reikalavimus 1 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus –dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau  kaip septynioms paroms, bei paskirti 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Jai paskirtų nemokamų darbų atlikimo terminas skirtinas 1 metams, nes teisiamoji šiuo metu dirba, ir tokiu būdu nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei būtų galimybės suderinti šių veiklų laiką.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis D. K. pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodo, jog jam padaryta turtinė žala 1455 Lt. Dėl padarytos turtinės žalos civilinio ieškinio dydžio teisiamoji sutiko. Ji pripažino, jog dėl atliktų neteisėtų veiksmų galėjo būti padaryta nurodyto dydžio žala, todėl jis tenkintinas pilnai ir priteistina 1455 Lt neatlyginta turtinė žala.

Nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė ieškinį dėl 1410 Lt turtinės žalos. Savo pareiškime ji nurodė, kokie daiktai buvo sugadinti, jų vertė. Su šio ieškinio suma sutiko teisiamoji. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį, kuriuo jau prašė priteisti 3700 Lt turtinę ir 2500 Lt neturtinę žalą. (t. 2, b.l. 41). Įpareigojus pateikti duomenys, kurie patvirtintų ieškinio dydį, jie nebuvo pateikti ir nukentėjusioji nurodė, jog šio ieškinio atsisako. (t. 2, b.l. 73). Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog byloje nagrinėtinas pirminis civilinis ieškinys. Kadangi su jo dydžiu teisiamoji sutiko, nėra teisinio pagrindo jo netenkinti, todėl nukentėjusiajai K. K. priteistinas 1410 Lt dydžio padarytą turtinė žala.

Civilinis ieškovas Šakių rajono savivaldybė pateikė civilinį ieškinį 23408,26 Lt turtinei žalai atlyginti. Nors teismo posėdžio metu gynėjas nurodė, jog šis ieškinys nėra pagrįstas, teismas atmeta tokius argumentus. Pažymėtina, kad turtinės žalos atlyginimu yra siekiama kompensuoti turtinius praradimus, grąžinti nukentėjusį asmenį į tokią padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo. Teismas gali sutikti, kad šiuo atveju dar nebuvo padarytas remontas ir byloje yra pateikta tik sąmata, tačiau nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų šios sąmatos teisingumą. Byloje nustatyta, kad dėl teisiamosios neteisėtų veikų nukentėjo civiliniu ieškovui priklausantys butai ir suprantama, kad siekiant juos atstatyti bent į tokią padėtį, jog juos būtų galima naudoti pagal paskirtį yra būtina atlikti remontą. Todėl norint sugadintą turtą grąžini į buvusią padėtį, reikia atlikti remonto darbus ir tam naudojant medžiagas (medį ir kt.). Elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui yra visiškai aišku, kad buto remonto kaštai yra dideli ir jų dydį patvirtina byloje esanti darbų lokalinė sąmata. (t. 1, b.l. 38-39). Taip pat suprantama, kad bendra turto vertė neturi jokios reikšmės atliekamų remonto darbų kainoms, nes atliekant remonto darbus yra perkamos naujos būtinos prekės. Teismas liko, jog nurodyta suma yra protinga, o kaltinamajai nepateikus šį dydį paneigiančių duomenų, teismas laiko, jog ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK  302 – 308 str.,

n u s p r e n d ž i a:

              A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (dėl veiksmų atliktų 2013 m. liepos 13 d. 20.50 val.) ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (dėl veiksmų atliktų 2013 m. liepos 13 d. 21.45 val.) ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (dėl veiksmų atliktų 2013 m. rugpjūčio 6 d. 00.15 val.) ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesness bausmes ir paskirti subendrintą 2 metų  laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 641 str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui įpareigojant dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Vadovaujantis BK 65 str. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d.  iki 2013 m. spalio 3 d. įskaityti į atliktos bausmės laiką.

Kardomąją priemonę  namų areštą po nuosprendžio paskelbimo panaikinti.

              Civilinio ieškovo D. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. P. priteisti 1455  Lt (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt penkis Lt) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės K. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. P. priteisti 1410  Lt (tūkstantį keturis šimtus dešimt Lt) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Šakių rajono savivaldybės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. P. priteisti 23408,26  Lt (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus aštuonis Lt 26 ct.) turtinei žalai atlyginti.

              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo  gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Nuorašas tikras:

Teisėjos parašas.

Teisėja                                                                                                                                                     Judita Sungailaitė