Baudžiamoji byla Nr. 1-76-517/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09386-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017m. gegužės 26d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,

kaltinamajam M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis M. V., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2017m. vasario 25d., apie 1656 val., vakare, kaltinamasis M. V. Šventosios gatvėje, esančioje Veprių miestelyje, Ukmergės rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ F. G. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. S. J. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t.y. kraujyje buvo rasta 2,05 promilės etilo alkoholio, kuomet jo(kaltinamojo M. V.) vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio-pil. R. N..

Kaltinamasis M. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2017m. vasario 24d. svečiavosi pas savo draugą D., gyvenantį adresu: Leonpolio km., Deltuvos sen., Ukmergės raj., pas kurį girtavo. Išgertuvės vyko visą naktį, todėl jis buvo nemiegojęs Kitos dienos ryte, apie 1000 val., palikęs draugą namie, su taksi išvažiavo į Ukmergėje esantį barą „ Piliakalnis“, kur gėrė alų. Bare susitiko draugą J., kuriam pasiūlė važiuoti kepti šašlykų į pavėsinę, esančią Veprių mst., Ukmergės raj. Draugui sutikus, pastarojo vairuojamu automobiliu „ F. G. “ nuvažiavo iki parduotuvės, esančios Veprių mst., Ukmergės raj., kur nusipirko 0,5 1 talpos degtinės butelį. Po to važiavo iki dėdės, kuriam padavė cigaretes, kurias buvo nupirkę parduotuvėje. Prie dėdės namų išgėrė kelis gurkšnius degtinės iš butelio, o po to pats sėdęs už automobilio vairo, važiavo link Veprių miestelio centro. Bevažiuojant, jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholio matavimo prietaisu patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatytas 2,05 promilės girtumas. Ar J., duodamas jam vairuoti automobilį, suprato, kad jis yra neblaivus, negali pasakyti, nes prie Juliaus bare „ Piliakalnis “ gėrė tik alų. Jo koordinacija nebuvo sutrikusi, orientavosi aphnkoje, todėl J. galėjo ir nepastebėti, kad jis buvo neblaivus. Automobilis „ F. G. “, kurį jis vairavo, priklauso draugo Juliaus tėvams.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis M. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais liudytojų R. N. ir J. J. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 23, 25-26), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 7), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 32), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu(b.l. 16), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 20) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis M. V. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardinto liudytojo R. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis, 2017m. vasario 25d. dirbdamas kartu su vyr. patruliu T. Č., iš Vilniaus apskrities VPK OVP specialisto gavo pranešimą, kad Šventosios gatvėje, esančioje adresu: Veprių mst., Veprių sen., Ukmergės raj., važinėja automobilis „ F. G. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas ir automobilyje sėdintys asmenys yra galimai neblaivūs. Nuvykus į Veprių miestelį, pastebėjo Šventosios gatve važiuojantį pranešime nurodytą automobilį, kuris apsisukinėjo sankryžoje. Privažiavę iš galo, jie minėtą automobilį sustabdė. Priėjęs prie automobilio, jis iš karto pastebėjo, kad vairuotojas yra neblaivus, kadangi jo koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli, sklido alkoholio kvapas. Vairuotojo paprašius pateikti asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, pastarasis pasakė, kad prie savęs neturi nei vieno dokumento. Vairuotoją pakvietė ateiti į tarnybinį automobilį pasitikrinti blaivumą, kuriam buvo nustatytas 2,05 promilės girtumas. Su alkoholio matavimo prietaiso rodmenimis vaimotojas sutiko. Vaimotojas, kaip vėliau paaiškėjo M. V., paaiškino, kad automobilis priklauso draugo-pil. J. J. tėvams. Automobilyje sėdėjęs J. J. neaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis davė vairuoti savo tėvų automobilį, o jie ir neklausinėjo, nes akivaizdžiai matėsi, jog ir keleivis J. J. yra neblaivus(b.l. 25-26). Šias aplinkybes liudytojas R. N. nurodė ir 2017m. vasario 25d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 7).

Iš teisme išvardinto liudytojo J. J. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. vasario 25d. jis visą dieną, nuo ryto girtavo, t.y. gėrė degtinę ir alų. Kur ir su kuo vartojo alkoholinius gėrimus, pasakyti negali, nes dėl girtumo neatsimena. Žino, kad jo tėvui priklausantis automobihs „ F. G. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojasi, stovėjo prie kavinės „ Piliakalnis “ jau nuo vasario 23 d., kada jis nuvažiavo į minėtą kavinę ir ten automobilį paliko, kad girtam nevažinėti su automobiliu. Kiek atsimena, vasario 25 d., ryte, kavinėje „ Pilia-

kalnis “ susitiko savo darugą M. V.. Jam atrodo, kad draugas buvo blaivus, nes jis nematė, kad Mykolas kavinėje būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. M. V. pasiskolino jo tėvui priklausantį automobilį kažkur važiuoti, bet kur važiavo, jis nežino. Mykolas jam pasakė „ duok man mašiną, ar kažkaip panašiai “, ir tada draugas pats pasiėmė automobilio raktelius, kurie buvo padėti kažkur ant stalo, o kur buvo tas stalas, dėl buvusio girtumo jis pesakyti negali. Jis draugui Mykolui nei sakė, kad leidžia imti ir vairuoti jo tėvui priklausantį automobilį, nei draudė tai daryti, tiesiog nieko nesakė, o sėdo į automobilį šalia Mykolo ir važiavo kartu. Su M. V. kažkur važiavo. Atsimena, kad Veprių mst., Ukmergės raj., juos sulaikė policijos pareigūnai, buvo atvažiavęs tralas, kuris išsivežė jo tėvui priklausantį automobilį, o už vairo sėdėjusį M. V. išsivežė policijos pareigūnai. Jis pats su kitu draugu, kuris atvažiavo jo paimti, parvažiavo į namus(b.l. 23).

Iš teisme išvardinto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, 2017m. vasario 25d., 1647 val., patikrinus kaltinamojo M. V., kaip asmens, vairavusio transporto priemonę, fiziologinę būseną(blaivumą), pastarajam buvo nustatytas 2,05 promilės girtumas(b.l. 32).

Iš teisme išvardinto byloje esančio 2017m. vasario 25d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK 2017m. vasario 25d. išrašytą siuntimą atlikti medicininę apžiūrą, minėtą dieną, 1845 val., į VšĮ „Uk-mergės ligoninė “ buvo atvykęs kaltinamasis M. V., iš kurio buvo paimtas kraujo mėginys(b.l. 15-16).

Iš teisme išvardintos byloje esančios specialisto išvados etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, atlikus iš kaltinamojo M. V. paimto kraujo mėginio tyrimą, jame nustatyta mažiausia koncentracija 2,05 % promilės etilo alkoholio(b.l. 20).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi patikrinus kaltinamojo M. V., kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia komcentracija 2,05 promilės alkoholio(b.l. 14-20), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo M. V. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., požymius, t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo M. V. taikymo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo M. V. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo M. V. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, visiškai prisipažino padarę jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo M. V. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis M. V. šiuo metu niekur nedirba ir registruojasi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, pasak kurio, jį šiuo metu išlaiko motina, o jis pats, kad susirasti darbą ir užsidirbti, nori išvažiuoti į užsienį, teismas, atsižvelgdamas ne į padarytos veikos pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo M. V. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirimi, laiko, kad kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam M. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, kuri yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 641 str. pagrindu, visgi dar tikslinga paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nors kaltinamasis M. V. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis, iki jam inkriminuojamos veikos padarymo ne vieną kartą buvęs baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešosiose vietose, praeityje už kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto j priemonės vairavimą, esant neblaiviam, baustas nebuvo(b.l. 58), todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laispnį ir į paties kaltinamojo M. V., kurio padarytas nusikaltimas jokių pasekmių nesukėlė, asmenybę, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, nušalinus kaltinamąjį M. V. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to pagal pakvitavimą laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, buvo perduotas transporto priemonės teisėtam savininkui-pil. S. J.(b.l. 8, 12-13).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn(LR BK 72 str. 1d.). LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „ F. G. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis M. V., yra registruotas pil. S. J. vardu, bet faktiškai tuo automobiliu naudojosi pastarojo sūnus-pil. J. J., kuris, kaip keleivis, įvykio dieną važiavo kartu su kaltinamuoju M. V., kada kaltinamojo vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai. Duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkui S. J. būtų žinoma apie tai, kad jo sūnus J. J., naudodamasis jam priklausančiu automobiliu, leistų sėsti už vairo neblaiviam kitam asmeniui, t.y. kaltinamajam M. V., byloje nėra.

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant j tai, kad kaltinamasis M. V. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, kuris praeityje nebuvo baustas už kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto j priemonės vairavimą, esant neblaiviam, o jo vairuota transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam M. V. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto automobilio „ F. G. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Esant tokioms aplinkybėms, automobilis yra grąžintinas jo teisėtam savininkui-pil. S. J..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

n u s p r e n d ė:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 641 str. pagrindu kaltinamajam M. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam M. V. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; b) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2017m. vasario 25d., 1747 val., iki 2017m. vasario 27d., 1359 val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis M. V. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtaraiamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams.

Kardomąją priemonę-dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. 00448790, išduoto 2015m. kovo 18d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. M. V. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Automobilį „ F. G. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas WFOGXXPSWGTY65826, registruotą pil. S. J. vardu, laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti transporto priemonės teisėtam savininkui-pil. S. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-pil. S. J., gyv. Kauno gt. Nr. 45A-25, Ukmergės m.

Daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. 00448790, išduotą 2015m. kovo 18d. VĮ „ Re-

gitra “, registruotą pil. M. V. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “, o daiktinius įrodymus-automobilio „ F. G. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius su pakabuku, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. C 799191, techninės apžiūros  rezultatų kortelę(ataskaitą) Nr. 013-0114620 ir įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AJA 7367732, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-pil. S. J., gyv. (duomenys neskelbtini),

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                        Rinaldas Adamonis