Administracinė byla Nr. eI-1164-629/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03866-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų  ministerijos atstovei Olgai Andrievski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

T. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2016 m. rugpjūčio 24  d. sprendimą Nr. (23.1-08)-327-5530, kuriuo nuspręsta neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas prieštarauja Lietuvos būsto strategijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60, bei yra neteisingas pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2008 m. sėkmingai dirba ir gauna individualios veiklos pajamas. 2015 m. liepos 21 d. jis įsteigė advokatų profesinę bendriją „Dumbliauskas ir partneriai“. Didžiausias advokatų profesinės bendrijos „Dumbliauskas ir partneriai“ klientas – AB „Lietuvos draudimas“. Bendrija paslaugas taip pat teikia pavieniams fiziniams ir juridiniams asmenims. Būdamas vienintelis advokatų profesinės bendrijos „Dumbliauskas ir partneriai“ partneris, pareiškėjas pretenduoja į bendrijos pelno skirstymą. Be to, pasak pareiškėjo, 2016 m. jis sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu planuoja įsigyti butą naujai statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, šiuo metu yra sumokėjęs 10 000 Eur avansą. Butą perka asmeniniam naudojimui, kadangi iki šiol nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto.

Pareiškėjas paaiškino, kad sumokėjęs avansinę įmoką, neturi galimybės per vieną kartą sumokėti skolą į valstybės biudžetą. Avansinę įmoką už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą sumokėjo pirmiau nei skolą į valstybės biudžetą, vadovaudamasis Lietuvos būsto strategija, pagal kurią valstybė skatina gyventoją įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taigi nors valstybė skatina įsigyti būstą, VMI šią galimybę riboja. Pareiškėjo teigimu, jis turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu ir įsipareigoja tai padaryti numatytu grafiku.

Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–19).

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 str. vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį.

VMI teigimu, priimdama ginčijamą sprendimą, ji išnagrinėjo tiek pareiškėjo prašymą ir pateiktus priedus, tiek surinktą papildomą informaciją. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad tarp pareiškėjo ir VMI 2015 m. jau buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, kuri, pareiškėjui nevykdant įsipareigojimų, nutraukta 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Be to įvertinta ir tai, kad turėdamas mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui pareiškėjas vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 str. nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pabrėžė, jog pareiškėjas pats deklaravo mokėtinas mokesčių sumas, todėl privalėjo vykdyti MAĮ 40 str. 1 p. įvirtintą mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Jei pareiškėjas būtų vykdęs CK 6.9301 str. įtvirtintą pareigą, mokestinė nepriemoka būtų sumokėta, taigi, pats pareiškėjas nesiekė tinkamai ir per kuo trumpesnį laiką įvykdyti mokesčių prievolių. Paaiškino, kad CK 6.9301 str. 1 d. yra skirta būtent tokiai situacijai, kai mokesčių mokėtojui yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorinių reikalavimų.  

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui jau buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę, tačiau jis tuo nepasinaudojo, t. y. tinkamai nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas mokestinių prievolių tinkamai nevykdo nuolat ir akivaizdžiai nesiekia savo mokestines pareigas vykdyti per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką. Pabrėžė, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę, jis tuo nepasinaudojo, suėjus naujam mokestiniam terminui vėl siekia atidėti privalomų sumokėti mokesčių terminus, nors apie prievolę mokėti už 2015 m. žinojo ir galėjo planuoti savo finansinius srautus, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas nesiekia įvykdyti mokestinių prievolių per įstatymo nustatytą kuo trumpesnį terminą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje atsakovės VMI atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VMI 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-327-5530, kuriuo atsakovė nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 2 d.  pateikė prašymą VMI išdėstyti jo 2 707,31 Eur dydžio mokestinę nepriemoką laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pagal pareiškėjo pateiktą grafiką. Prašyme paaiškino, jog yra advokatų profesinės bendrijos „Dumbliauskas ir partneriai“ vienintelis partneris, gauna pajamas iš šios bendrijos veiklos, tačiau neturi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu, nes 2016 m. sudarė sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėjo 10 000 Eur avansą.

2016 m. rugpjūčio 24 d. VMI priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (23.1-08)-327-5530, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos.

Pagal MAĮ 88 str. 1, 2 d. mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad mokestinė nepriemoka gali būti išdėstyta esant dviem sąlygoms: 1) nedelsiant sumokėjus nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus; 2) mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas suteiktų mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Mokestinės nepriemokos išdėstymą detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 7 p., priimant sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.

Nagrinėjamu atveju VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo finansinę situaciją, 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. (23.31-08)-326-4421 nurodė, jog pareiškėjas iš advokatų profesinės bendrijos „Dumbliauskas ir partneriai“ per laikotarpi nuo 2016 m. kovo 1  d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. gavo 19 660 Eur pajamų. Didžioji dalis lėšų gauta gegužės–rugpjūčio mėn. Iš gautų pajamų birželio–rugpjūčio mėn.,  buvo mokamas ir 10 000 Eur avansas pagal preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Avansiniai mokėjimai buvo atliekami esant mokestinei nepriemokai, t. y. mokesčių mokėtojas, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl buvo pažeistas CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Išvadoje teigiama, kad, įvertinus pareiškėjo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus, galima teigti, kad pareiškėjas yra finansiškai pajėgus sumokėti mokestinę nepriemoką, todėl jis turi peržiūrėti savo pinigų srautus ir dar kartą įvertinti savo finansines galimybes ir, nesinaudodamas valstybės pagalba, sumokėti skolą biudžetui. Išvadoje pateiktas pasiūlymas pareiškėjo prašymo netenkinti ir priimti sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde teismui, nei prašyme atsakovei nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog nedelsiant sumokėjus nepriemoką jo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad gauna pajamas iš savo veiklos, iš minėtų pajamų pareiškėjas finansavo ir buto pirkimą. Atkreiptinas dėmesys, jog sumokėtas avansas yra daug didesnis nei pareiškėjo mokestinė nepriemoka. Iš VMI surinktų duomenų apie pareiškėją ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų matyti, kad piniginių lėšų trūkumas mokestinei nepriemokai padengti susidarė dėl paties pareiškėjo veiksmų – pajamų panaudojimo butui pirkti, o ne nepriemokai padengti. Kaip teisingai pažymėjo VMI, tokie pareiškėjo veiksmai pažeidžia CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarką. Tuo tarpu argumentai, kad sprendimas neišdėstyti nepriemokos tokiu atveju prieštarauja Lietuvos būsto strategijai, vertintini kritiškai, kadangi minėtos strategijos nuostatos nei suteikia asmenims neginčijamą teisę į MAĮ 88 str. nuostatų taikymą, nei suteikia asmenims teisę nesilaikyti CK 6.9301 str.

Pareiškėjo prašyme nurodytas pagrindas – piniginių lėšų trūkumas dėl avanso už butą sumokėjimo – neatitinka MAĮ 88 str. 2 d. nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, nes tokie finansiniai nepatogumai negali būti vertinami kaip kritinė finansinė būklė. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog neišdėsčius mokestinės nepriemokos, jo finansinė padėtis taps kritine arba jis turės didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, todėl VMI pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą VMI sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjo T. D. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                              Milda Vainienė