,Administracinė byla Nr. eA-1349-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02312-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 57.2.4

 (S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 24S115183 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo); 2) įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti jos prašymą iš naujo; 3) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 24S117551 uždrausti atvykti į Lietuvą bei Šengeno erdvę (toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti) (abu kartu – ir skundžiami sprendimai); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais: 

2.1       Atsakovo Sprendimas dėl leidimo grindžiamas dviem pagrindais: 1) asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; 2) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Dėl asmens grėsmės saugumui priimtas ir Sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvą bei Šengeno erdvę penkeriems metams.

2.2       Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja klausimynuose, patvirtindama, kad neturėjo (neturi) kontaktų su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (toliau – NATO) ar Europos Sąjungai (toliau – ES) nepriklausančių valstybių institucijomis, ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos) žvalgybos ir saugumo tarnybomis, nuslėpė informaciją apie tokio pobūdžio ryšius ir kontaktus.

2.3       Pareiškėja dar iki leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo 2022 m., tris kartus bendravo su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) darbuotoju jo iniciatyva, kuriam pateikė informaciją apie savo gyvenimą Lietuvoje ir verslą, apie vyro verslą (duomenys neskelbtini), jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo bei tai, kad šiame procese dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) valstybės saugumo komitetas (toliau – ir (duomenys neskelbtini) KGB). Ši informacija nesutrukdė išduoti pareiškėjai leidimo gyventi Lietuvoje 2022 m., tačiau 2024 m. ta pati informacija tapo kliūtimi leidimą pakeisti.

2.4       Pareiškėja jokiu statusu nedalyvavo sutuoktinio baudžiamojoje byloje, niekada nebendravo su (duomenys neskelbtini) KGB, tokios aplinkybės nenurodytos ir Valstybės saugumo departamento 2024 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 19-378S (toliau – ir VSD raštas), kuriame pateikta išvada dėl jos grėsmė valstybės saugumui ir kuria grindžiami skundžiami sprendimai.

2.5       Valstybės saugumo departamento išvada, kad pareiškėjai, kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Aksameda“ ir UAB ,,Diamedus“, kurios tiekia klausos aparatus, atstovei, kai jos sutuoktinis nuteistas, dalyvauti konkurse dėl klausos aparatų tiekimo (duomenys neskelbtini) valstybės įmonei ,,Belmedtechnika“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini) įmonė), neva gali būti neįmanoma be režimo žinios, yra akivaizdi spėlionė ir laisva interpretacija. Prekyba medicinine įranga atitinka pagrindinį pareiškėjos įmonių veiklos profilį, abi bendrovės Lietuvoje veikia teisėtai ir skaidriai. Klausos aparatų importas į (duomenys neskelbtini) nėra sankcionuotas, klausos aparatai tiekiami tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valstybės įmonė „Belmedtechnika“ klausos aparatus užsakė pareiškėjos įmonėje todėl, kad (duomenys neskelbtini) rinkoje alternatyvų nėra, visi medicinos įstaigų įsigijimai vykdomi centralizuotai per šią valstybinę įmonę. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ir Lietuvos Respublikos ekonomikos bei inovacijų ministerijos (toliau – ir EIM) sutikimu pareiškėjos bendrovei įskaitytos lėšos, gautos iš (duomenys neskelbtini) įmonės, pirkusios klausos apartus.

2.6       Teiginys, kad pareiškėja palaiko ryšius su (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje darbuotoju, yra melagingas ir sąmoningai klaidinantis, kadangi šį asmenį ji pažįsta iš ankstesnių atostogų, ir apie atsitiktinį susitikimą Vilniuje su šiuo asmeniu pareiškėja pati papasakojo Valstybės saugumo departamentui.

2.7       VSD nepagrįstai teigia, kad pareiškėja dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, nes valstybė neriboja užsieniečių vizitų skaičiaus į kilmės valstybę. Pareiškėja nuo 2023 m. pradžios iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir atgal į Lietuvą vyko apie 10 kartų ir šie vizitai daugiausiai susiję su tuo, kad pareiškėjos sutuoktinis po 8 metų laisvės atėmimo bausmės negali palikti (duomenys neskelbtini) teritorijos, jam reikia pagalbos prisitaikant prie gyvenimo laisvėje, susigrąžinti socialinius bei verslo įgūdžius, be to, pareiškėjos ir jos sutuoktinio tėvai yra neįgalūs, jiems reikalinga periodinė pagalba ir parama.

2.8       Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos atsakymai į kitus klausimyno klausimus (asmeninė pozicija dėl klausimyne Nr. 10–11 pateiktų atsakymų) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui.

2.9       Pareiškėja turi tamprius ryšius su Lietuva ir ES, nes nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus teisėtos veiklos, vykdomos Lietuvoje, pagrindu. Šiuo metu ji yra viena iš dviejų UAB „Aksameda“ dalyvių, pareiškėja nuo 2017 m. lapkričio 8 d. yra vienintelė UAB „Diamedus“ akcininkė ir direktorė. Pareiškėjos dukra – (duomenys neskelbtini) pilietė, šiuo metu turi Lenkijos vizą, sudarė darbo sutartį su Lietuvos įmone ir siekia gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėjos sūnus baigė vidurinę mokyklą Lietuvoje, šiuo metu turi vizą ir studijuoja (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per savo bendroves užsiima labdara ir socialine veikla, prisideda prie Raudonojo Kryžiaus organizacijos, Neišnešiotų naujagimių organizacijos „Neišnešiotukas“ veiklos.

2.10       Pareiškėja neapėjo ir niekaip nebandė apeiti ES ar nacionalinės teisės dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, jos atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių migracinių pažeidimų ar skirta sankcijų dėl Lietuvos ar ES migracinių procedūrų pažeidimo, todėl skundžiami sprendimai pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuluotas principines nuostatas dėl teises į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos.

2.11       Atsakovas, be VSD rašto, nevertino jokių kitų reikšmingų aplinkybių, susijusių su bendrovių, kurių pagrindinė akcininkė yra pareiškėja, veikla, todėl sprendimas uždrausti jai atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę 60 mėnesių (5 metams) yra neteisėtas ir neteisingas, o perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje įvedimas į informacinę sistemą prieštarauja 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1861 Dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS Reglamentas) nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, nes sprendime nepaaiškinta ir nemotyvuota, kodėl toks tariamos grėsmės elementas automatiškai transformuojamas, perkeliamas ir išplečiamas visai Šengeno erdvei, nepaaiškinta, kokiu būdu pareiškėja ar jos veikla gali kelti grėsmę kitų Šengeno erdvės šalių saugumui.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

3.1       Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Atsakovas įvertino VSD rašte pateiktus duomenis dėl pareiškėjos sutuoktinio nusikalstamos veikos, pareiškėjos kontaktus su (duomenys neskelbtini) KGB, pareiškėjos įmonių verslo ryšius (duomenys neskelbtini), kelionių dažnį į kilmės šalį, kitas nustatytas aplinkybes ir sprendė, kad, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, yra pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, o remiantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi – ir uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat įrašyti perspėjimą informacinėje sistemoje dėl atvykimo ir gyvenimo Šengeno erdvės valstybėse.

3.2       Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Pareiškėja nepateikė jokių išsamių ir objektyvių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų VSD ir Migracijos departamento surinką informaciją bei jų pagrindu padarytas išvadas, o pagal teisminę praktiką, ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

3.3       Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės – anksčiau jai išduoti leidimai laikinai gyventi, verslas, pilnamečių vaikų teisinė padėtis Lietuvoje ar kitose ES valstybėse narėse, pareiškėjos veikla – nereiškia, kad pareiškėja turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį tikėtis, kad leidimas laikinai gyventi visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais.

3.4       Pareiškėja, 2023 m. spalio 4 d., 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. vasario 18 d. pildydama klausimynus, nuslėpė informaciją apie turimus (turėtus) kontaktus su NATO ar ES nepriklausančių valstybių subjektais, todėl pateikė melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir rodo jos polinkį nesilaikyti galiojančių teisės aktų normų. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui leidimo gavimo procese jai pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis, turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, kad pareiškėja ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, todėl Sprendimas dėl leidimo atvykti laikytinas proporcingu ir adekvačiu, siekiant užtikrinti valstybių narių saugumą.

3.5       Migracijos departamentas surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją (šeimyniniai, socialiniai-ekonominiai ryšiai su Lietuva) ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, pripažindamas, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumu. Pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti, o nustatyti ekonominiai ryšiai negali būti vertinami aukščiau už jos keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais.

3.6       Pareiškėją su Lietuva sieja išskirtinai ekonominiai ryšiai dėl jos vykdomo verslo. Nors pareiškėja leidimą laikinai gyventi turi nuo 2008 m., tačiau Migracijos departamentas neturi duomenų, kad ji būtų siekusi gauti leidimą gyventi nuolat ar Lietuvos Respublikos pilietybės, t. y. pareiškėja nėra integravusi į Lietuvos visuomenę, ji nėra nutraukusi ryšių su (duomenys neskelbtini).

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas pateiktame atsiliepime nesutiko su skundu, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1       Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, buvo atliktas pareiškėjos vertinimas, ir VSD rašte Migracijos departamentui pateikta išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vertinimas pagrįstas visa turima informacija apie pareiškėją, jos veiklą ir ryšius Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini), atsakymus, pateiktus pildant klausimyną, taip pat įvertinus tai, kad, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pasikeitė saugumo situacija regione ir grėsmės valstybės saugumui išaugo.

4.2       Pareiškėja, privalėdama išsamiai ir sąžiningai atsakyti į klausimyne nurodytus klausimu, atsakydama į klausimą apie turimus (turėtus) kontaktus su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis ir kt., pažymėjo, kad tokių ryšių neturi, tačiau Valstybės saugumo departamento turima informacija patvirtina faktą, kad pareiškėja turėjo kontaktų su minėtais subjektais.

4.3       Pareiškėja, kaip UAB „Aksameda“ ir UAB „Diamedus“ bendraturtė, turi verslo ryšių su (duomenys neskelbtini)valstybės įmone „Belmedtechnika“, yra laimėjusi šios įmonės skelbtą konkursą tiekti klausos aparatus. Nepaisydama šių faktinių aplinkybių, klausimyne nurodė, kad nevykdo ir nėra vykdžiusi verslo, individualios veiklos, neturi ir neturėjo kitų verslo ryšių su NATO ar ES nepriklausančių valstybių valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi.

4.4       Aplinkybė, kad FNTT bei Ekonomikos bei inovacijų ministerijos sutikimu į bendrovės sąskaitą įskaitytos lėšos, gautos iš (duomenys neskelbtini) įmonės, nereiškia, kad šių ryšių pareiškėja neturėjo nurodyti klausimyne, ir patvirtina, kad pareiškėja siekė nuslėpti ryšius su grėsmę Lietuvos valstybės saugumui keliančiomis valstybės institucijomis. Verslo ryšiai (duomenys neskelbtini) rodo pareiškėjos interesą išlaikyti sąsajas su šia šalimi, pareiškėjos bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) įmone yra tik viena iš aplinkybių, turėjusių įtakos atliekant asmens keliamos grėsmės vertinimą, rodančių, jog pareiškėja vykdo verslą (duomenys neskelbtini), o šių dienų geopolitiniame kontekste visos aplinkybės turi būti vertinamos itin jautriai.

4.5       Valstybės saugumo departamento duomenimis, pareiškėja, 2013–2016 m. vykstant tyrimui dėl jos sutuoktinio sukčiavimo, dėl kurio jis nuteistas ir jam skirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė, yra turėjusi kontaktų su (duomenys neskelbtini) KGB. Be to, pareiškėja, pildydama klausimyną, nuslėpė ir tai, kad palaikė ryšius su (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje darbuotoju. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja palaiko (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Būtent ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas laikytinas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

4.6       (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, ypač tais, kurie vykdo verslą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek (duomenys neskelbtini) ir kurie praeityje yra pakliuvę į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ir (ar) žvalgybos tarnybų akiratį. Pareiškėja periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Pareiškėjai turint leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, o tai kelia valstybės ir visuomenės saugumui.

4.7       Migracijos departamento sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti penkerius metus atsitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas sprendimas dėl perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) nustatytų bylos aplinkybių kontekste atitinka teisės aktų reikalavimus.

4.8       VSD rašte teiktą informaciją patvirtina turima įslaptinta informacija, kuri detalizuoja ir papildo pateiktus viešus duomenis, ir kuria, pagal teisės aktų nuostatas, gali būti grindžiami skundžiami sprendimai.

II.

5.       Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Migracijos departamento 2024 m. gegužės 9 d. Sprendimą dėl draudimo atvykti, kitoje dalyje skundą atmetė; priteisė pareiškėjai 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

6.       Apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimo pateikė ir pareiškėja, ir atsakovas. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl atsisakymo pakeisti leidimą gyventi ir dėl bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą šiose dalyse – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą dėl leidimo ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo sprendimą dalyje dėl ginčijamo sprendimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

7.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, 2024 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2285-624/2024 (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Sprendime dėl leidimo nebuvo atskleista, kokius dokumentus (klausimynus) pareiškėja pildė, prašydama pratęsti leidimą laikinai gyventi, kokia informacija nebuvo pateikta ar buvo nuslėpta, kokia informacija turėjo būti nurodyta; neaišku, kokią informaciją vertino VSD, teikdamas išvadą; be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir atsisakius apklausti VSD atstovą, buvo apribota pareiškėjos teisė gintis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Sprendimo dėl draudimo atvykti panaikinimo, nurodydamas, kad nustačius, jog užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, o juo labiau – valstybės saugumui, aplinkybės, dėl kurių toks draudimas iš viso negali būti taikomas, turi būti išskirtinės.

III.

8.       Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, atsakovas Migracijos departamentas pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad pareiškėja, pildydama 2024 m. spalio 4 d., 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. vasario 18 d. klausimynus ir atsakydama į klausimyno 4 klausimą, nuslėpė, kad turėjo kontaktą su (duomenys neskelbtini) KGB; pildydama klausimyno 7 klausimą, nuslėpė, kad ji, kaip UAB „Aksameda“ ir UAB „Diamedus“ atstovė, turi verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) valstybine įmone „Belmedtechnika“. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja 2023 m. spalio 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir užpildė klausimyno popierinį variantą.

IV.

9.       Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10.       Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

10.1.                      Pareiškėja yra UAB ,,Diamedus“ ir UAB ,,Aksameda“ akcininkė. UAB ,,Diamedus“ dalyvavo skelbiamuose (duomenys neskelbtini) įmonių konkursuose vaikams su klausos negalia skirtai medicininei įrangai įsigyti.

10.2.                       Pareiškėja 2024 m. vasario 18 d. pateikė prašymą Nr. 2402-LLGK-1820 pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas) ir 2024 m. vasario 18 d. užpildė klausimyną per Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir Migris) esančią papildomos informacijos formą. Pareiškėja anksčiau taip pat pildė klausimynus: 2024 m. vasario 13 d. klausimyną (per Migris esančią papildomos informacijos formą), siekdama, kad jai būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi, ir 2023 m. spalio 4 d. klausimyną (popierinį variantą), siekdama, kad jai būtų išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

10.3.                      VSD 2024 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 19-378S pateikė išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Išvada grindžiama aplinkybėmis, jog pareiškėja, pildydama klausimynus, nuslėpė informaciją apie ryšius (kontaktus) su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos institucijomis, žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei verslo ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybės įmone.

10.4.                      2024 m. gegužės 7 d. Sprendimu dėl leidimo Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

10.5.                      2024 m. gegužės 9 d. Sprendimu dėl draudimo atvykti Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (liet. teisynas) (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

2.                      Teismas apžvelgė Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

3.                      Teismas, įvertinęs VSD rašte nurodytus duomenis, kurie leidžia teigti, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, pažymėjo, kad pareiškėja nei skunde, nei posėdžio metu neneigė verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) įmone, pareiškėja neneigia ir aplinkybės, jog yra pažįstama su (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje darbuotoju, taip pat neneigia aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) KGB dalyvavo atliekant tyrimą dėl jos sutuoktinio neteisėtos veiklos. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja skunde ir posėdžio metu teigė, kad ji pati jokiame statuse sutuoktinio baudžiamojoje byloje nedalyvavo, nebuvo nei liudytoja, nei kaltinamoji, nebuvo oficialiai apklausta, tačiau, įvertinęs teismo posėdžio metu VSD atstovės pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad, vykstant baudžiamajai bylai, kontaktas su (duomenys neskelbtini) KGB yra neišvengiamas, todėl pareiškėja turėjo deklaruoti ir tuos kontaktus su KGB, kurie nebuvo oficialaus pobūdžio. Teismas sutiko su VSD išvada, kad pareiškėja dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini).

4.                      Teismas nustatė, kad pareiškėja, pildydama 2024 m. vasario 18 d. klausimyną, nepateikė informacijos apie verslo ryšius (duomenys neskelbtini), susitikimus su (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasados Lietuvoje darbuotoju, kontaktus su (duomenys neskelbtini) KGB, šie duomenys taip pat nebuvo nurodyti 2024 m. vasario 13 d. ir 2023 m. spalio 4 d. pildytuose klausimynuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos klausimynuose buvo prašoma nurodyti turimus (turėtus) kontaktus su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis (4 klausimas); palaikomus ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose (5 klausimas); vykdomą (vykdytą) verslą, individualią veiklą, turimus (turėtus) kitus verslo ryšius su NATO ar ES nepriklausančių valstybių karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis (įskaitant veiklą dvejopos paskirties prekių srityje), strateginės reikšmės objektais, valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi, teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis (7 klausimas); turimus (turėtus) ryšius su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos ir saugumo tarnybomis (9 klausimas). Pareiškėja į minėtus klausimus atsakė „Ne“. Teismas nustatė, kad, atsakovo teigimu, pareiškėja nuslėpė informaciją, atsakydama į ketvirtą ir septintą klausimus, o VSD atstovo teigimu, pareiškėja ketvirtame arba devintame klausime turėjo nurodyti kontaktą su (duomenys neskelbtini) KGB; atsakydama į klausimyno septintą klausimą, turėjo nurodyti verslo ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybės įmone; o atsakydama į penktą klausimą, turėjo nurodyti apie susitikimus su (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje darbuotoju.

5.                      Teismas konstatavo, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją tuo aspektu, jog neatskleidė (nuslėpė) informacijos apie verslo ryšius (duomenys neskelbtini), susitikimus su (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje darbuotoju, kontaktus su (duomenys neskelbtini) KGB; pareiškėja susitikimų su VSD pareigūnais metu taip pat nepasakė visos informacijos.

6.                      Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog ji nesiekė nuslėpti informacijos, ir aptariami subjektai neturėtų būti vertinami kaip grėsmę keliantys, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos pateikti Migracijos departamentui išsamius ir teisingus duomenis apie save. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja buvo įspėta, jog, pateikus netikslią, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, jai gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi. Teismas įvertino VSD atstovo argumentus, kad (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės yra visiškai kontroliuojamos valstybės valdžios, todėl pareiškėjos verslo ryšys su (duomenys neskelbtini) valstybės įmone turėjo būti deklaruotas, taip pat turėjo būti deklaruoti ne tik oficialūs, bet ir bet kokio kito pobūdžio turėti kontaktai su KGB.

7.                      Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti, jog duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir jau vien ši aplinkybė, kaip Įstatyme reglamentuotas imperatyvas, sudaro privalomąjį pagrindą ginčijamam Sprendimui dėl leidimo priimti. Teismas vertino, kad Migracijos departamento surinkta informacija yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nes pareiškėja slėpė faktus apie savo ryšius (duomenys neskelbtini), o tai suponuoja, kad ji nebuvo sąžininga, o tai ypač svarbu įvertinus ginčo aplinkybių visumą, VSD atliktą vertinimą, šiandieninę geopolitinę situaciją.

8.                      Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, įvertino ir kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes, nenustatė šeiminių ryšių su Lietuva, bei konstatavo, kad, be verslo ryšių, pareiškėja su Lietuva neturi sąsajų. Teismas pažymėjo, kad Sprendime dėl leidimo yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

9.                      Teismas, vertindamas Sprendimą dėl draudimo atvykti, konstatavo, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl uždraudimo pareiškėjai atvykti termino nustatymo, perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą, įvertino reikšmingas aplinkybes dėl to, jog pareiškėja pripažinta keliančia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, jos turimus ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėją su Lietuva sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie negali būti vertinami aukščiau už asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl skundžiamas atsakovo Sprendimas dėl draudimo atvykti laikytinas pagrįstu.

10.                      Teismas konstatavo, kad, nenustačius jokių ginčijamų Migracijos departamento Sprendimo dėl leidimo ir Sprendimo dėl draudimo atvykti neteisėtumo pagrindų, prašymas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas, bei netenkintinas išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

V.

11.                      Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, prašydama: panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Sprendimą dėl leidimo ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą iš naujo; panaikinti Sprendimą dėl draudimo atvykti; priteisti visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.                      Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo kad pareiškėja, 2024 m. vasario 18 d. pildydama klausimyną, nepateikė informacijos apie verslo ryšius (duomenys neskelbtini), susitikimus su (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje darbuotoju, kontaktus su (duomenys neskelbtini) KGB, bei nenurodė šių duomenų ankstesniuose klausimynuose, kadangi pareiškėja visą laiką laikėsi pozicijos, kad ji neturėjo jokių kontaktų ir ryšių su (duomenys neskelbtini) KGB, jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotojais nepalaikė ir nepalaiko, o apie jos verslo ryšius su (duomenys neskelbtini) įmone Lietuvos valstybės institucijoms (įskaitant VSD) buvo žinoma nuo 2022 metų.

21.2.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, nenurodė, kokia informacija turėjo būti pateikiama klausimyne, kokia – prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Ir atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja nuslėpė klausimyno 4 klausime prašomą nurodyti informaciją (ar turite (turėjote) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis? Jeigu taip, pateikite informaciją apie tai (valstybė, laikotarpis, pavadinimas, kontaktų pobūdis)), kadangi šiame punkte turėjo nurodyti savo turėtus kontaktus su (duomenys neskelbtini) KGB, nors pareiškėja teigia tokio kontakto neturėjusi, be to, neaišku, ar (duomenys neskelbtini) KGB yra teisėsaugos ar karinė institucija.

21.3.                      Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) KGB galėtų būti vertinama kaip žvalgybos ir saugumo institucija, kaip tai įvardijama klausimyno 9 klausime, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiame (9) klausime kalbama apie turimus ryšius (t. y. ilgalaikį kontaktą, bendradarbiavimą), net asmuo, kuris turėjo kontaktą su (duomenys neskelbtini) KGB, niekaip neturėjo pareigos jo deklaruoti pagal Migracijos departamento klausimyną. Ir atsakovas, ir VSD atstovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, prie kurios grupės kurią instituciją reikia priskirti, neišskyrė ryšių ir kontakto apimties, nors tai aiškiai nurodo skirtingos kokybės santykį su skirtingais užsienio šalių subjektais.

21.4.                      Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja, atsakydama į 7 klausimyno klausimą (ar vykdote (vykdėte) verslą, individualią veiklą, turite(turėjote) kitų verslo ryšių su NATO ar ES nepriklausančių valstybių: karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis (įskaitant veiklą dvejopos paskirties prekių srityje); strateginės reikšmės objektais; valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi; teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis), turėjo pažymėti, kad ji parduoda klausos aparatus (duomenys neskelbtini) įmonei, nes teismo posėdžio metu institucijų atstovės negalėjo pasakyti, ar ši įmonė priskiriama valstybės valdžios ar valdymo sektoriui. Akivaizdu jog anketos nurodymas pateikti informaciją suformuotas nekorektiškai. Pareiškėja suprato, kad ji neturėjo deklaruoti jokių verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) įmone, o turėjo nurodyti tik savo verslo ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybės bei viešomis institucijomis (prezidentūra, ministerijos, įstaigos, miestų merijos ir pan.), jei tokie būtų. Ši anketos dalis neabejotinai kalba apie verslą su valstybės administracija jėgos struktūrų ir politinio administravimo srityse, o ne apie prekybą medicinos įranga. Klausimyne nurodoma informacija nebuvo tinkamai pateikta ne dėl to, kad pareiškėja ją slėpė, o dėl nekorektiškai suformuotų klausimų.

21.5.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėja, atsakydama į penktą klausimą, turėjo nurodyti apie susitikimus su (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje darbuotoju, nes šiame klausime buvo prašoma nurodyti palaikomus ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose yra neatitinkantis faktinių aplinkybių, neįvertino aplinkybės, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos ryšius su jokiu (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotoju (neįvardinta jo pavardė, pareigos), be to, neįvertinta, kad pareiškėja su tuo asmeniu turėjo trumpalaikį kontaktą, kuris negali būti vertinamas kaip turimi ryšiai.

21.6.                      Teismo posėdyje dalyvavusi VSD atstovė patvirtino aplinkybes, kad pareiškėja buvo susitikusi su VSD atstovu kelis kartus, ir VSD gavo informaciją iš pareiškėjos apie jos vyro bylą (duomenys neskelbtini) bei jos verslą., tačiau nenurodė, kaip šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl VSD atstovės paaiškinimų byloje, dėl naujų VSD įrodymų nepateikimo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių visumos, nepagrindė pareiškėjos keliamos grėsmės realumo.

21.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvą ir į Šengeno erdvę proporcingumo. Sprendime dėl draudimo atvykti padaryta nepagrįsta išvada, kad pareiškėja apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, šis sprendimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) nuostatas ir EŽTT praktikoje suformuluotas principines nuostatas dėl teises į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, kadangi pareiškėjos vaikai gyvena Šengeno erdvės valstybėse, todėl pareiškėja neproporcingai ilgą laiką (5 metus) negalės matytis su savo vaikais. Nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės augumui, nėra suprantama, kodėl šis grėsmės elementas automatiškai transformuojamas, perkeliamas ir išplečiamas visai Šengeno erdvei. Sprendime dėl draudimo atvykti nepaaiškinta, kokiu būdu pareiškėjos asmuo ir vykdyta veikla gali kelti grėsmę kitų Šengeno erdvės šalių saugumui.

21.8.                      Priimant skundžiamus sprendimus nebuvo įvertinti ekonominiai pareiškėjos ryšiai su Lietuva, t. y. kad pareiškėja yra dviejų Lietuvos bendrovių esminė akcininkė, jose dirba, ji yra socialiai atsakinga. Atsakovas neatliko savarankiško aplinkybių vertinimo. Be to, prieš įvedant perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta. Draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvą, o ypač į Šengeno erdvę 5 metus yra neproporcingas ir prieštaraujantis nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikai.

13.                      Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

22.1.                      Atsakovas tiek raštu, tiek žodžiu posėdžio metu nurodė ir paaiškino, į kokius klausimus atsakydama pareiškėja turėjo nurodyti savo kaip UAB „Aksameda“ ir UAB „Diamedus“ atstovės, ryšius su (duomenys neskelbtini) įmone, taip pat kontaktus su (duomenys neskelbtini) KGB.

22.2.                      Pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija dėl nekorektiškai suformuotų klausimyno klausimų nepaneigia jos ryšių su (duomenys neskelbtini) įmone, bei aplinkybės, kad šios informacijos pareiškėja atsakovui nenurodė. Byloje taip pat nepaneigti pareiškėjos kontaktai su (duomenys neskelbtini) KGB, su (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotoju, taip pat dažnas pareiškėjos vykimas į (duomenys neskelbtini), ir šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos pažeidžiamumą, o kartu ir jos keliamą grėsmę valstybės saugumui.

22.3.                      Atsakovo sprendimas įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje atitinka teisės aktų nuostatas ir yra pagrįstas.

14.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

23.1.                       Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji, pildydama Migracijos departamento klausimynus, neturėjo nurodyti kontaktų su (duomenys neskelbtini) KGB, (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotoju (nes tokių ryšių nebuvo) bei verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) įmone „Belmedtechnika“ (nes jie institucijoms yra žinomi).

23.2.                      (duomenys neskelbtini) KGB – prieš Lietuvą aktyviausiai veikianti ir pati didžiausia (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyba, kuri turi itin plačius įgaliojimus. Pareiškėja, žinodama, kad turėjo kontaktą su (duomenys neskelbtini) KGB, ir žinodama šio kontakto (santykio) pobūdį, turėjo pati pasirinkti, kuriame klausimyno klausime jį deklaruoti (4 ar 9 klausime), tokios informacijos nurodytas patvirtintų pareiškėją esant pilietiška, atvira, siejančia ateitį su Lietuva.

23.3.                      Atsižvelgiant į KGB veikimo metodus ir sritis bei tai, kad pareiškėjos vyrui buvo iškelta baudžiamoji byla, tai, kad pareiškėja ir toliau vystė verslą (duomenys neskelbtini), nuolat ir netrukdoma vykdavo į (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad pareiškėja turėjo kontaktą su (duomenys neskelbtini) KGB. Be to, nors pareiškėja neigia turėjusi kontaktą su asmeniu, kuris dirba (duomenys neskelbtini) ambasadoje, teigdama, kad nežino jo pareigų, pavardės, tačiau, pareiškėjai patvirtinus, kad ji su tuo asmeniu kelis kartus buvo susitikusi, tokie pareiškėjos teiginiai yra mažai tikėtini.

23.4.                      Pareiškėja neneigia fakto, kad turėjo verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) įmone, o tai atitinka klausimyno 7 klausime pateiktą informaciją. Pareiškėja, teigdama, kad klausimyno klausimai yra nekorektiški, nesikreipė į atsakovą dėl klausimyno pildymo paaiškinimo.

23.5.                      Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad VSD apie pareiškėjos ryšius su (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotoju sužinojo tik iš pačios pareiškėjos, kadangi VSD turima ir į bylą pateikta tiek įslaptinta, tiek vieša informacija yra gauta ne tik iš pareiškėjos.

23.6.                      Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas grėsmės tyrimas, ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju buvo įvertinti pareiškėjos šeiminiai, socialiniai, kultūriniai ar kitokio pobūdžio ryšiai su Lietuvos Respublika bei nustatyta, kad pareiškėją su Lietuva sieja išskirtinai ekonominiai, finansiniai ryšiai, kurie negali nusverti nacionalinio saugumo interesų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

15.                      Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo dėl leidimo ir Sprendimo dėl draudimo atvykti pagrįstumo ir teisėtumo.

16.                      Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17.                      Byloje nustatyta:

26.1.                       Pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) pilietei, nuo 2008 m. išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėja yra UAB ,,Diamedus“ ir UAB ,,Aksameda“ akcininkė ir darbuotoja.

26.2.                      Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė 2024 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (užsienietis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas); Prašyme pareiškėja nurodė neturėjusi ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis. 2024 m. vasario 18 d. pareiškėja, kaip Prašymo papildomą informaciją, užpildė klausimyną.

26.3.                      VSD Migracijos departamentui pateikė 2024 m. balandžio 29 d. raštą Nr. 19-378S „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“, kuriame nurodė, kad pareiškėja, 2024 m. spalio 4 d. pildydama klausimyną, į klausimus apie turimus (turėtus) kontaktus su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, vykdomą (vykdytą) verslą, individualią veiklą, turimus (turėtus) ryšius su NATO ar ES nepriklausančių valstybių karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis (įskaitant veiklą dvejopos paskirties prekių srityje), strateginės reikšmės objektais, valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi, teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis, turimus (turėtus) ryšius su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos ir saugumo tarnybomis atsakė „NE“, nors VSD turi informacijos, patvirtinančios, kad A. K. turėjo kontaktų su minėtais subjektais. VSD nurodė, kad A. K. veikla ir ryšiai rodo, kad ji palaiko (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas laikytinas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

26.4.                      Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 24S115183 nutarė atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 24S117551 nutarė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

Dėl leidimo laikinai gyventi neišdavimo

18.                      Atsakovas skundžiamą Sprendimą dėl leidimo priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, t. y. konstatavo, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, ir duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. 

19.                      Sprendime dėl leidimo nurodoma, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, atsakydama į klausimyno klausimus. Pareiškėjos klausimynuose, be kita ko, buvo prašoma nurodyti turimus (turėtus) kontaktus su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis (4 klausimas); palaikomus ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose (5 klausimas); vykdomą (vykdytą) verslą, individualią veiklą, turimus (turėtus) kitus verslo ryšius su NATO ar ES nepriklausančių valstybių karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis (įskaitant veiklą dvejopos paskirties prekių srityje), strateginės reikšmės objektais, valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi, teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis (7 klausimas); turimus (turėtus) ryšius su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos ir saugumo tarnybomis (9 klausimas). Pareiškėja, 2023 m. spalio 4 d. ir 2024 m. vasario 18 d., atsakydama į klausimyno klausimus, nenurodė turinti / turėjusi kokių nors ryšių su paminėtais subjektais.

20.                      Pareiškėja apeliaciniame skunde ginčija atsakovo nustatytas aplinkybes, kad ji, teikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėja akcentuoja, kad LVAT nutartyje yra išskirtos sąvokos „ryšiai“ (darbas tokioms tarnyboms, informacijos teikimas, pavedimų vykdymas ar kitokį bendradarbiavimas), bei kontaktas su teisėsaugos, saugumo ir kitomis institucijomis. Pareiškėja neigia turėjusi kontaktų ir ryšių su (duomenys neskelbtini) KGB, teigia nepalaikanti jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotojais bei pažymi, kad apie jos verslo ryšius su (duomenys neskelbtini) įmone „Belmedtechnika“ Lietuvos valstybės institucijoms (įskaitant VSD) buvo žinoma nuo 2022 metų, be to, Klausimyne nėra aiškiai nurodyta, kur ir kokius ryšius ar kontaktus pareiškėja turėjo nurodyti.

21.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pažymi, kad pareiškėja neneigia aplinkybių, susijusių su jos bendravimu su (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotoju, taip pat bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) valstybine įmone, netgi galimo kontakto su (duomenys neskelbtini) KGB, tačiau teigia, kad neaiškūs, nekorektiški klausimyno klausimai neleido jai pateikti reikiamos informacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad klausimyne vienais atvejais prašoma nurodyti asmens turimus / turėtus ryšius su įvardintais subjektais, o kitais atvejais – kontaktus, ar kad skirtinguose klausimuose įvardijami skirtingi subjektai (teisėsaugos institucijos, žvalgybos ir saugumo tarnybos, valdžios institucijos ir kt.), neatleidžia asmens nuo pareigos nurodyti savo turėtus ryšius ir kontaktus (t. y. bet kokio pobūdžio bendravimą) su klausimyne nurodytais subjektais, o, kilus abejonių, pasitikslinti, kokia informacija turi būti pateikiama, atsakant į konkretų klausimą.

22.                      Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėja, suabejojusi dėl klausimyno klausimų formuluotės, galėjo kreiptis į atsakovą, prašydama paaiškinti, kokią informaciją reikia nurodyti atsakant į klausimyno klausimus, tačiau to nepadarė, t. y. nesiekė išsiaiškinti, kokia informacija turi būti pateikiama, ir nenurodė visos aktualios informacijos. 

23.                      Pareiškėjai Sprendimu dėl leidimo buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir tuo pagrindu, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

24.                      Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepagrindė išvados, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui.

25.                      Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o šio straipsnio 5 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

26.                      Migracijos departamentas skundžiamus sprendimus priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD – išvada, kurioje nurodyta jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, A. K. veikla ir ryšiai rodo, kad ji palaiko (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas laikytinas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD turimais duomenimis, A. K. dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, A. K. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui. (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje.

27.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos turimi verslo ryšiai su (duomenys neskelbtini) valstybine įmone, taip pat kiti kontaktai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia jos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams

28.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.).

29.                      Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo dėl leidimo turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjos individualią situaciją, t. y. įvertino jos socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatytus Lietuvos / (duomenys neskelbtini) išorinės sienos kirtimo atvejus. Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, o tai reiškia, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas.

30.                      Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje, jos darbiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva ir jos pildant klausimyną išdėstyta pozicija savaime nepaneigia byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjos ryšių su (duomenys neskelbtini) valstybine įmone, kitais subjektais bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjos siekiui dirbti ir išlaikyti ekonominius (darbo) ryšius su Lietuvos Respublika negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Tai, kad užsienietei anksčiau buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti Valstybės saugumo departamento teisės reikšmingas užsienietės biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.

Dėl draudimo atvykti

31.                      Atsakovas Sprendimu dėl draudimo atvykti nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

32.                      Pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024).

33.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis (5 metai) yra visiškai proporcingas, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl draudimo atvykti, atsižvelgė į VSD pateiktą išvadą, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, VSD prašius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus. Atsakovas įvertino pareiškėjos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta – pareiškėjo sutuoktinis ir jų vaikai šiuo metu neturi galiojančių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje), taip pat pareiškėjos ekonominius ryšius (kad pareiškėja yra dviejų bendrovių akcininkė ir darbuotoja), aplinkybes dėl jos dažno vykimo į (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjos situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjos ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Dėl perspėjimo įvedimo į SIS

34.                      Atsakovas Sprendimu dėl leidimo taip pat nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Šis sprendimas priimtas įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei padarius išvadą, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, nes asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse. Šis sprendimas buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu.

35.                      Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

36.                      Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

37.                       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į [Europos] Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ([Europos Sąjungos pagrindinių teisių] Chartijos 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/202).

38.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime dėl draudimo atvykti nėra motyvų dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjos proporcingumo, pagrįsto jos individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių (tarp jų – ir šeiminių, ekonominių ryšių) vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, proporcingumą, o motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, stokojantys Migracijos departamento sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais Lietuvis Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024,; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dėl draudimo atvykti dalis įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio ir yra naikintina.

39.                      Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti ginčijamo Sprendimo dėl draudimo atvykti dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (53 metus), paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.                      Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.).

41.                      Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Laurynu Biekša ir advokato padėjėju Valdu Kavaliausku (skundo pirmosios instancijos teismui 1 priedas), advokato padėjėjas sumokėjo žyminį mokestį už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą, UAB „Diamedus“ sumokėjo advokatui Laurynui Biekšai 2 420 Eur užmokestį pagal 2025 m. gegužės 10 d. sąskaitą faktūrą Nr.ALB-00043, išrašytą už suteiktas paslaugas migracijos proceso pirmojoje instancijoje (skundo pirmosios instancijos teismui 2, 3 priedai).

42.                      Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021). Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-14-502/2019, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1681-463/2024 ir kt.).

43.                      Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja pirmosios instancijos teisme patyrė 2 442,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 420 Eur už skundo surašymą ir 22,50 Eur žyminis mokestis), ir ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių nurodytos sumos už skundo surašymą, todėl ši išlaidų suma gali būti priteisiama iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, taip pat įvertinus rengtų procesinių dokumentų apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjai priteistina 500 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma. 

44.                      Pareiškėja pateikė prašymą dėl 1 221,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo projekto parengimą bei žyminio mokesčio atlyginimo bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (1 210 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio) ir pateikė turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymus, I t., b. l. 153–157). Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl 979,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo projekto parengimą bei žyminio mokesčio atlyginimo bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (968 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio) ir pateikė turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymus, II t., b. l. 165–168). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, įvertinusi bylos sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjai priteistina 450 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suma. Iš viso pareiškėjai iš atsakovo priteistina 950 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. (A. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti. 

Pareiškėjos A. K. (A. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 24S117551 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

Kitą pareiškėjos A. K. (A. K.) skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjai A. K. (A. K.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Gintaras Kryževičius

                Jolanta Malijauskienė

                Dainius Raižys