Byla Nr. 1S-452-319/2018

                                                                                               Proceso Nr. 1-10-1-00761-2013-3

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. D..

Kolegija

n u s t a t ė :

1.              P. D. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu  šešeriems metams. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 12 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 12 d.

2.              2018 m. balandžio 16 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3.              Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.              Nuteistasis P. D. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad nustatytos visos aplinkybės, kurios leidžia taikyti jam lygtinį paleidimą: pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis skatintas už nepriekaištingą elgesį, turi teigiamas nuostatas ir požiūrį, prisiima atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, palaiko socialinius ryšius su šeima, laisvėje turės kur gyventi, dalyvauja socialinio ugdymo programoje, vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teigia, kad Komisija, priimdama sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, vadovavosi visais šį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgdama į faktų visumą, todėl teismo išvada, kad Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir pokyčius, yra nepagrįsta ir neteisinga. Jis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, nes vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, stengiasi nuosekliai iš gaunamų pajamų dengti priteistus ieškinius, atliko privalomą lygtiniam paleidimui bausmės dalį, neturi nuobaudų, nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema – tik 9 balai. Teismas konkrečiai nenurodė aplinkybių, kurios neduoda pagrindo išvadai, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kokios Komisijos nurodytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nutarimą tvirtinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių, t. y. kad anksčiau neteistas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeimos nariais, laisvėje turės kur gyventi, neturi žalingų įpročių. Teigia, kad apylinkės teismas savo nutartyje nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko jis išlieka pavojingas visuomenei, nekonstatavo akivaizdžiai nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio pažangos, kas yra viena iš pagrindinių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų. Nuteistojo nuomone, teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų.

4.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko privalomą lygtiniams paleidimui bausmės dalį, neturi nuobaudų, skatintas, kaltę pripažino ir gailisi, laisvėje turės kur gyventi ir realią galimybę įsidarbinti, tačiau teismas nenurodydamas, kokios Komisijos nurodytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir visiškai nepagrįstai atsisakė jos priimtą nutarimą tvirtinti. Nuteistojo vertinimu, teismas ypatingą dėmesį skyrė tik neigiamai jį apibūdinančioms aplinkybėms, o nuteistojo nuomone, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, kurios kartu su jau paminėtomis ir leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu.

5.  Atsiliepimų į skundą negauta.

6.              Nuteistojo P. D. skundas atmetamas.

7.              BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo asmenybės ypatumus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nu­teistojo supratime apie problemą ir savo indėlį problemos atsiradime yra prieštaravimų, siekdamas išspręsti problemas, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, nors šiuo metu nuteistasis teigia, jog supranta, kad jo veiksmai turi daug platesnes pasekmes nei tiesioginis poveikis pagrindinei aukai ir prisiima atsakomybę už savo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau teismas tokią nuteistojo poziciją vertina tik kaip siekį būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, nes teisminio proceso metu nuteistasis savo kaltės nepripažino, savo elgesio nevertino kritiškai, nesigailėjo nusikaltęs. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus, kas taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra teismo vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7.3. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant P. D. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad tai nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau vertino juos kitų aplinkybių visumoje, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

7.4. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo P. D. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali, o ne privalo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t.y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Negalima sutikti ir su skundo teiginiu, kad teismas neįvertino teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, duomenų apie jo ir jo sutuoktinės sveikatos būklę. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas P. D. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, nes nurodęs, jog Komisija nutarime nepilnai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodė, ko būtent Komisija neįvertino.

7.5. Pažymėtina, jog teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. Įvertinus aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo P. D. pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo P. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                      Algirdas Jaliniauskas 

                                                                                                              Jurgis Kiškis

                                                                                                                             Rimas Švirinas