ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

 (S)

2020 m. vasario 6 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,

sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,

dalyvaujant skundo pareiškėjo A. T. atstovui adv.Linui Blažulioniui

suinteresuoto asmens(nukentėjusiosios) E. T. atstovėms(rūpintojai)I. B. ir adv.A. I.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą - Alytaus AVPK Varėnos raj. policijos komisariato atstovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. T. skundą dėl administracinio nusižengimo nutarimu priimtos nuobaudos panaikinimo

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. T. pateiktu  skundu skundžia Alytaus AVPK Varėnos raj. policijos komisariato 2019-11-08 nutarimą Nr.55-ANR-N-1222-2019 ,kuriuo jam pagal LR ANK 115 str.1d. buvo paskirta 400 Eur bauda, prašydamas panaikinti nuobaudą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinamas pirmasis prašymas, tai prašo pakeisti 2019-11-08 nutarimu paskirtą nuobaudą ir jam neskirti nuobaudos.

            Pareiškėjo atstovas pateiktu  skundu nurodo, kad nutarime nurodoma, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybės, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bet už nurodyto pažeidimo padarymą A. T. buvo paskirta 400,00 Eur bauda.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad, tiek skundžiamas nutarimas, tiek administracinio nusižengimo protokolas, protokolo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatų, bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, dėl ko negalima spręsti asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltės klausimo. Protokolo ir nutarimo grafoje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad A. T. atsakingas už 115 str. 1 d. nusižengimą.

Antra, - pareiškėjas neneigia tvoros apgadinimo aplinkybės, kas pareigūno buvo traktuojama, kaip sutikimas padarius administracinį nusižengimą, kita vertus visgi nesutiktina, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Kaip žinia, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų. Sprendžiant kaltės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reoprincipu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskritie viršininko 1999-05-17 įsakymu Nr. 38-379 E. T. buvo suprojektuotas 0,2500 ha kito paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtas dalies gyvenamoji namo ir E. T. priklausančių ūkinių pastatų eksploatacijai. Kitai daliai gyvenamoji namo ir jo bendraturčiui A. T. priklausančių ūkinių pastatų eksploatacijai būvi suprojektuotas 0,2400 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigj gyvenamojo namo eksploatacijai buvo suprojektuoti du žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

E. T. ir A. T. 2013-01-30 pateikė prašymą NŽT dėl minėtų sklypu sujungimo. Tenkinus minėtą prašymą buvo suformuotas vienas namų valdos žemės sklypas gyvenamoje namo ir ūkinių pastatų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013-03-15 įsakymu Nr. 3VĮ- (14.3,2.)-329 Projektas buvo pakeistas panaikinant bendrą žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą ir tokiu būdu suprojektuojant vieną kitos paskirties žemės sklypą statinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015-03-17 sprendimu Nr. 3SK-410- (14.3.110.) žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pertvarkyti sujungiant juos vieną žemės sklypą ir patvirtinti naujai suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys pagal UAB „Vilija-6" matininkės Ž. G. 2015-02-09 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Tokiu būdu šiai dienai E. T. ir A. T. priklausantys sklypai yra sujungti ir juos skirianti riba yra panaikinta, tačiau E. T. (tiksliau jos įgaliotinė) tebelaiko, jų A. T. priklausantys statiniai yra jai nuosavybės teise priklausančiame sklypų. Atsižvelgiant į tai, E. T. įgaliotinė užtvėrė pareiškėjui patekimą prie jam nuosavybės teise priklausančio pastatų.

Tokiu būdu pareiškėjas neturėjo tikslo sugadinti neaišku kieno užtvertą tvorą, bet siekią patekti į jam priklausančius pastatus, t. y. pareiškėjo tyčia nebuvo nukreipta į svetimo turto sugadinimą, todėl  darytina išvada, jog pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 115 str. numatyto pažeidimo sudėties.

Be to, pažymėtina tai, kad nėra duomenų, kad tvora priklauso būtent E. T., nėra duomenų, kad tvorą tvėrė E. T. įgaliotinė E. T. nurodymu ar pavedimu, o ne savavališkai. Nėra byloje duomenų nei apie tvoros pastatymo išlaidas nei apie patirtą žalą. Galiausiai pažymėtina tai, kad E. T. ir A. T. iki sujungimo priklausiusiu sklypų tikslios ribos taip pat nebuvo nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo ture kadastre ir sklypai niekada nebuvo atriboti riboženkliais, be to, A. T. yra senyvo amžiau, yra patyręs insultą, šlubuoja atmintis ,yra įtariama senatvinė demencija.

Atsižvelgiant į tai, prašo 2019-11-08 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. A. nutarimą dėl administracinio nusižengimo Nr. 55-ANR N-1222-2019, panaikinti ir administracinę bylą A. T. atžvilgiu nutraukti. Kita vertus, teismui nusprendus nenaikinti skundžiamo nutarimo, teismo prašome panaikinti paskirtą nuobaudą ir nuobaudos neskirti.

ANK 32 str. 2 d. nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Taigi esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti pasiekti (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-443-397/2019).

Už nurodyto pažeidimo padarymą A. T. paskirta 400,00 Eur bauda.

             Skundžiamame nutarime nurodo, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau skundžiamame nutarime nenurodyta kita aplinkybę, jog administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo.

Tai sudaro pagrindą spręsti dėl pareigūno, skyrusio nuobaudą, šališkumo bei tai, jog skirdamas nuobaudą pareigūnas neatsižvelgė padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Priešinga atveju, esant ne mažiau kaip 2 lengvinančioms aplinkybėms, bei nurodytai tik 7 Eur žalai, 400 Eur bauda nebūtų paskirta. Nes šio atveju paskirtos nuobaudos dydis lyginant su pažeidimo pobūdžiu bei nurodoma žąlą yra aiškiai neprotingas.

Pavyzdžiui Panevėžio apylinkės teisme nagrinėtoje byloje Nr. 11-58-847/2019 nuspręsta, jog byloje kurioje tyčia padaryta 60 Eur žalą, paskirtas 50 Eur baudos dydis yra tinkamas. Minėtoje byloje nustatyta, jog net nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybių.

        Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-520-290/2019 paskirta 50 Eur baudą laikė tinkamą. Nurodytu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu E. M. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimą kodekso (toliau - ANK) 115 straipsnio 1 dalį buvo nubausta 50 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. sausio 27 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), rankos mostu tyčia išmušė M. T. mobilųjį telefoną, dėl ko jis iškrito iš rankų ir sudužo mobiliojo telefono ekranas, tokiais savo veiksmais padarė 30 Eur turtini žalą.        |

Šiuo gi atveju, pareiškėjas neturėjo tyčios sugadinti užtvertą tvorą, priešingai, užtverta tvora buvo tyčia, tam, kad sudarytų kliūtis pareiškėjui patekti į jo nuosavybės teise valdomą pastatą, todėl, net jeigu teismas spręstų, jog pareiškėjo veiksmuose yra ANK 115 str. numatyto pažeidimo sudėtis,  Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti skundą jame  nurodytais motyvais.

Suinteresuotas  asmuo (nukentėjusioji) -E. T. pateiktu atsiliepimu su  skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad administracinis nusižengimas, už kurio padarymą A. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, buvo padarytas 2018 m. gegužės 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31d. ANK 115 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusižengimo padarymo dieną, galioja ir šiuo metu bei numato, kad atsakomybę užtraukia turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Bazinių bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09- 1 l,Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215). Taigi, atsižvelgus į tai, kad padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 Eur, administracinėn atsakomybėn A. T. buvo patrauktas pagrįstai.

ANK 115 straipsnis neturi dalių, t. y. nusižengimo sudėties požymiai išdėstyti viena pastraipa, tačiau ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime buvo nurodyta ANK 115 straipsnio 1 dalis kaip A. T. atsakomybės pagrindas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad negalima spręsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimo (kaip teigiama skunde).

ANK 115 straipsnis turi vieną dalį, ir nors ji neįvardijama kaip 1 dalis, tačiau iš esmės yra vienintelė straipsnio dalis. Institucijos nutarimo turinys rodo, kad toks rašymo netikslumas neturėjo įtakos nutarimo teisėtumui ir teisingumui, o vertinant A. T. atliktos veikos atsakomybę buvo parinktas tinkamas ANK straipsnis.

Teismų praktikoje dėl tokios situacijos pasisakoma analogiškai, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-697/2019, KAT 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-520-290/2019.

Pažymėtina, kad iš veikos kvalifikavimo pagal ANK 115 str. pašalinus nuorodą į ld. (ANK 635 str. 3 d.)., inkriminuotas ANK 115 str. nesikeičia, nusižengimo veikos aprašymas atitinka ANK 115 str. dispoziciją, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nėra bloginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-53- 788/2017).

Skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamas nutarimas ir administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 str. 1 d. nuostatų, kad bylos trūkumai yra esminiai ir t.t.

Šiuo klausimu atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad skundo padavėjas nenurodo jokių konkrečių, jo nuomone, esminių bylos (protokolo, nutarimo) trūkumų, išskyrus tai, kad nubaustojo veika kvalifikuota pagal ANK 115 str. 1 d. Dėl pirmosios dalies, kaip rašymo netikslumo, bylą nagrinėjantis teismas, kaip minėta, turi teisę nutarimą patikslinti (ANK 635 str. 3 d.), tai nėra esminis trūkumas ir nesukelia tokių pasekmių, kokias skunde nurodo jo autorius. Bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindą konstatuoti, kad A. T. nubaustas pagal ANK 115 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas atitinka ANK 609 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, skundžiamas nutarimas atitinka ANK 618 str. reikalavimus.

Skunde teigiama, kad A. T. pripažino tvoros sugadinimo faktą, tačiau nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, nepripažino savo kaltės, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Šie skundo argumentai paneigiami administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, kuriais A. T. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 str., įrodyta ir nekelia jokių abejonių.

        Nukentėjusiajai E. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 13 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neterminuotai nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2YT-777-308/2016) E. T. - veiksniam asmeniui nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta dukra I. B.. E. T. 2017-02-23 įgaliojimu, patvirtintu Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarės L. M., pavedė dukrai I. B. be kita ko savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti (parduoti, išnuomoti, apdrausti, perduoti neatlygintinai naudotis, mainyti ir kt.) bet kuriuo jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

        Nagrinėjamoje byloje A. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už vieną iš E. T. rūpintojos - įgaliotos atstovės I. B. 2018-11-29 pareiškime nurodytų administracinių nusižengimų - tvoros sugadinimą.

Pareiškime konkrečiai aprašyti A. T. veiksmai, kad jis pjaustė, atkalinėjo ir kitaip gadino E. T. priklausančią medinių karčių tvorą (žr. 2, 3 ir 4 nuotr.): 2018.05.09, 2018.08.31, 2018.07.23 (nuotraukos sunumeruotos policijai pateiktos). Be to, pareiškime nurodyta kokia tokiais veiksmais turto savininkei padaryta turtinė žala, kaip ji apskaičiuota, cituojama:

„Nurodytais veiksmais E. T. padaryta turtinė žala: sugadintos 4 medinės šatros, tai sudaro 0.1 kubinio metro medienos, nuostolis 7 eurai, nes kubas neapdirbtos pušinės medienos kainuoja 50-70 eurų, darbas (rąsto pjovimas pusiau, nužievinimas, tvirtinimas prie tvoros, impregnavimas) vertinamas 19,60 Eur (minimalus valandinis atlyginimas - 2.45 euro, darbo trukmė 8 vai.), bendra turtinė žala 26,60 Eur (7+19,60)“.

Teismui buvo pateikti internete skelbiami duomenys apie pušinės medienos kainą (lm3 =70 Eur).

A. T. savo paaiškinime policijai pripažino, kad jis sugadino tvorą (atpjovė, atkalė dalį karčių), tačiau, kaip ir skunde, aiškino, kad tai padarė dėl to, jog jam, neva tai, buvo užtvertas priėjimas prie ūkinių pastatų. Patvirtinant šią poziciją 2020-01-13 vykusio teismo posėdžio metu A. T. atstovas pateikė nuotraukas, neva patvirtinančias šią aplinkybę (nors nuotraukose nėra vietovės pilno vaizdo, tik fragmentas).

Šis teiginys neatitinka faktinių aplinkybių. Nukentėjusioji E. T. medinių karčių tvora atribojo savo žemės sklypą ir neužtvėrė A. T. priėjimo prie jam priklausančių ūkinių pastatų. A. T. atstovo pateiktoje nuotraukoje matomas tik fragmentas tvoros ir ūkinių pastatų, bet nepateiktas visas tvoros vaizdas, iš kurio matosi, kad tvora nėra ištisinė ir kad A. T. netrukdoma patekti į jam priklausančius ūkinius pastatus, tame tarpe į vištidę, į malkinę. Patvirtinant šias aplinkybes, nukentėjusioji teikia į bylą tvoros ir ūkinių pastatų nuotraukas žr. 1,2,3 nuotraukas).

Teikiamose nuotraukose pažymėti ir aiškiai matomi sklypų riboženkliai, tuo paneigiama skunde nurodyta aplinkybė, kad sklypai nėra pažymėti, atriboti.

Teikiamose ketvirtoje ir penktoje nuotraukose matyti, kad A. T. prie savo ūkinio pastato galinės dalies iki pat sklypo ribos įrengęs papildomas stogines - vištidės, bet net ir šiuo atveju patekti į jas taip pat turi galimybes iš savo kiemo dalies.

Šeštoje nuotraukoje užfiksuotas sodybos vaizdas nuo gyvenamojo namo.

ANK 115 straipsnio norma numato atsakomybę už tyčinius veiksmus, svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Šios bylos duomenys patvirtina, kad A. T. veikė tiesiogine tyčia, jis pripažino, kad sugadino nukentėjusiosios tvorą ir to norėjo. A. T. nurodyti šių veiksmų motyvai yra nepagrįsti, jam nebuvo būtinybės gadinti pjaustyti E. T. tvoros, gadinti svetimo turto.

Dėl žemės sklypo

Skunde neteisingai dėstomos aplinkybės dėl namų valdos žemės sklypo. Nukentėjusioji E. T. neturi su A. T. jokio bendro namų valdos žemės sklypo, nors tokio tikslo A. T. ir jo sutuoktinė siekė, kadangi tokiu atveju jiems būtų patogiau priiminėti turistus. Kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeima verčiasi tokia veikla buvo patvirtinta nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5699-922/2018 Alytaus apylinkės teisme Varėnos rūmuose.

Pažymėtina, kad E. T. nėra sklypo bendraturtė su A. T., jų namų valdų sklypai atskiri, kiekvienas savo nuosavybėn iš valstybės įgiję atskirus namų valdos sklypus. E. T. žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus, parengtas žemės valdos planas, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir natūroje (riboženkliai matosi pateikiamose nuotraukose). (duomenys neskelbtini) kaime E. T. ir A. T. bendrąja daline nuosavybe (po 1/2 dalį) priklauso gyvenamasis namas. Ūkiniai pastatai nėra bendra nuosavybė, kiekvienas savininkas nuosavybės teisėmis valdo atskirus ūkinius pastatus. Naudojimasis gyvenamuoju namu yra susiklostęs faktiniu naudojimu, kiekvienam naudojantis atskiromis namo dalimis. E. T. priklausančiame 0,25 ha namų valdos sklype išsidėstę tik jai priklausantys statiniai - ūkiniai pastatai, bei jos naudojama gyvenamojo namo dalis. Namo bendraturčiui A. T. buvo suformuotas ir parduotas jo nuosavybėn atskiras 0,24 ha namų valdos žemės sklypas, kuriame yra jo naudojama namo dalis ir išsidėstę jo ūkiniai pastatai, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. T. iškeltas ginčas dėl pripažinimo, kad dėl sklypų sujungimo sudaryta sutartis, išnagrinėtas minėtoje byloje (Nr. e2-5699-922/2018), ieškinys atmestas. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendime pažymėta, kad pagal byloje esančias aplinkybes buvo ir yra tik ieškovo (A. T.) nepagrįstas siekis sujungti žemės sklypus. Trečiojo asmens (NŽT) nurodyta aplinkybė, kad atsakovė (E. T.) neginčijo Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus priimtų sprendimų nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga, nes nėra jokio reikalo skųsti sprendimų, kurie tiesiogiai nesukelia materialinių teisinių pasekmių.

Skunde paminėti NŽT Varėnos skyriaus vedėjo sprendimai dėl sklypų sujungimo yra įvertinti minėtu sprendimu, teisine prasme yra niekiniai.

CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju šalių ginčas dėl namų valdos žemės sklypo išspręstas minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje privaloma vadovautis.

             Dėl tvoros

Siekdama apsaugoti savo motinos E. T. teisėtus interesus - užtikrinti jos galimybes naudotis savo namų valdos žemės sklypu, jos dukra I. B., veikdama pagal įgaliojimą, vykdydama rūpintojos pareigas, organizavo motinai priklausančio žemės sklypo atribojimą, tvoros įrengimą. Tokią teisę jai suteikia motinos E. T. pavedimas, išdėstytas įgaliojime - savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti (parduoti, išnuomoti, apdrausti, perduoti neatlygintinai naudotis, mainyti ir kt.) bet kuriuo jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (kilnojamais ir nekilnojamais daiktais, pinigais ir kitu turtu).

Veiksnaus asmens rūpybos klausimus reglamentuoja CK 3.279 str. normos, kurios šiuo atveju nėra pažeistos.

             Kad I. B. teisėtai įrengė skunde minimą tvorą patvirtinama ir Alytaus apskrities VPK Varėnos PK nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 55-ANR- N-1221-2018.A. T. žinoma, kas ir kada tvėrė tvorą, nes atliekant šiuos darbus jis į vietą iškvietė policiją.

2018-04-16 A. T., kaip nurodoma Alytaus apskrities VPK Varėnos PK nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. 55-ANR- N-1221- 2018, pateikė policijos komisariatui prašymą, kuriame nurodė, kad E. T. ir jos vaikai savavališkai atsitverė tvoromis bendrai priklausomą sklypą, prašė įvertinti I. B. veiksmus, nubausti už įstatymų nesilaikymą, kad pašalintų pastatytas tvoras. Analogišką pareiškimą A. T. 2018-04-16 buvo pateikęs ir Statybų inspekcijai.

Šiomis aplinkybėmis patvirtinta, kad A. T. buvo žinoma, kad tvora, kurią jis sugadino, priklauso E. T., kad tvorą, dalyvaujant E. T., tvėrė jos vaikai.

Iš byloje esančių dokumentų ir pateiktų nuotraukų matyti, kad tvora įrengta iš medienos, kurios kaina nurodyta I. B. pareiškime policijai, medienos kainos patvirtinamos viešai internete skelbiama informacija. Kitokių duomenų dėl žalos dydžio byloje nepateikta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nepasiekęs savo savanaudiško tikslo per policijos komisariatą, Statybų inspekciją, pats pradėjo šalinti tvorą, kuri jam nepatinka.

Dėl nuobaudos dydžio

ANK 22 straipsnio antroji dalis numato, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra:

1)       atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;

2)       nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis;

3)       atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Nagrinėjamu atveju tik paskyrus nuobaudą A. T. galima paveikti, kad ateityje jis nedarytų administracinių nusižengimų.

Nors nusižengimu padaryta nedidelė turtinė žala, tačiau atsižvelgiant į padaryto nusižengimo apimtį, pobūdį, į veiksmų piktybiškumą, į nusižengimo kvalifikaciją, į tai, kad nusižengimas padarytas prieš neįgalų asmenį nusižengimas negali būti pripažintas mažai pavojinga veika, negali būti neskiriama nuobauda.

Šioje byloje nagrinėjamas tik vienas epizodas dėl tvoros sugadinimo, bet veiksmų prieš nukentėjusiąją padaryta žymiai daugiau, į tai įsitraukusi visa pažeidėjo šeima. I. B. cituotame pareiškime išdėstė tik tuos nusižengimus, kuriuos pavyko užfiksuoti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikęs dokumentus dėl savo sveikatos būklės.

Tačiau teismas turi įvertinti, tai, kad sveikatos būklė jam netrukdė pjaustyti, atkalinėti medinių karčių tvorą, t.y. dirbti fizinį darbą. A. T. vairuoja automobilį. Nuotraukose užfiksuota kaip A. T. demonstratyviai be jokio reikalo vaikštinėja po E. T. sklypą, laipioja per jos tvorą pas kaimyną, nors galima patogiau nueiti keliu, tai daro po administracinės nuobaudos paskyrimo. Tokiais veiksmais nukentėjusioji yra žeminama, pažeidžiama jos teisė laisvai disponuoti savo nuosavybe.

Nors skundžiamame nutarime pažymėta A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė,, numatyta ANK 35 str. 1 d. 1 p., tačiau tai padaryta nepagrįstai, nes kaip rašoma skunde, jis nepripažino savo kaltės dėl nusižengimo.

Nagrinėjamu atveju yra dvi A. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nusižengimas padarytas neįgaliam asmeniui (ANK 36 str. 1 d. 4 p.), iš savanaudiškų paskatų - siekiant užvaldyti nukentėjusiosios sklypą (ANK 36 str. 1 d. 11 p.). Pažymėtina, kad A. T. žinoma E. T. sveikatos būklė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip minėta, nepasiekęs savo tikslo per policijos komisariatą, Statybų inspekciją, pats pradėjo šalinti tvorą, kuri jam nepatinka. Veikė tiesiogine tyčia. Tai parodo ypatingą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens piktybiškumą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad paskirta nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam nusižengimui, paskirta nepažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo nuostatų, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Institucija, priėmusi nutarimą dėl A. T. - Alytaus AVPK Varėnos raj. policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimu nurodė, kad A. T. padarytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, jo kaltė įrodyta rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Institucijos atstovas A. T. skundo nagrinėjime nedalyvavo.

             Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 8 str.2 d.nurodo, kad : “ Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.” Tokiu būdu nusižengimas ,nurodytas ANK 115 str.1d., gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, esant konkrečiam asmens tikslui  sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą.

Iš surinktų byloje įrodymų bei šalių pateiktų paaiškinimų visumos teismas daro išvadą, kad surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir pateiktais kitais įrodymais skundo nagrinėjimo metu yra patvirtinama, kad A. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 115 str. Surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą institucija pažeidimą nurodė, kaip numatytą ANK 115 str.1d. Tačiau ANK 115 str. nėra numatyta atsakomybė pagal dalis ir dėl to matosi, kad buvo suklysta nurodant padaryto nusižengimo straipsnį. Dėl to vadovaudamasis ANK 635 str.3d.teismas laiko, kad institucijos nurodyta A. T. padaryto nusižengimo kvalifikacija yra pagal ANK 115 str. ir skundą vertina kaip paduotą dėl ANK 115 str. taikymo A. T. atžvilgiu.

Iš surinktų įrodymų matyti, kad A. T. ir nukentėjusiajai E. T. bendrai priklauso gyvenamoji sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurią sudaro bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovui ir atsakovei priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmeninės nuosavybės teise valdomi ūkiniai pastatai. 1999 metais viena namų valda buvo suprojektuota dviem atskirais žemės sklypais, kurių bendra riba kirto gyvenamąjį namą. Du atskiri vienos namų valdos žemės sklypai buvo įregistruoti atskirai abiejų savininkų vardu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Siekdami ištaisyti bendros žemės sklypų ribų neaiškumus, sklypų kraštinių ilgius, 2013-01-30 A. T. bei E. T. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui buvo pateikę prašymą suformuoti vieną namų valdos žemės sklypą gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) eksploatacijai. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjas 2013-03-15 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-329 pakeitė Zervynų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą ir panaikino žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą ir tokiu būdu suformavo vieną kitos paskirties žemės sklypą statinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai. 2014-07-23 buvo atlikti naujai formuojamo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengta žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo 2015-03-17 sprendimu Nr. 3SK-410-(14.3.110.) žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pertvarkyti sujungiant juos į vieną žemės sklypą ir patvirtinti naujai suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys pagal 2015-02-09 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.Po to VĮ Registrų centrui buvo pateiktas A. T. prašymas įregistruoti nuosavybės teises į sujungimo būdu suformuotą žemės sklypą, pertvarkius jam ir E. T. priklausančius žemės sklypus, tačiau VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2017-10-25 sprendimu Nr. (2.16.13.)R5-427 nusprendė ieškovo prašymo netenkinti, nes nebuvo pateikta žemės sklypų sujungimo sutartis,kur E. T. atsisakė pasirašyti tokią sutartį.A. T. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti sklypų sujungimą be E. T. sutikimo,kur 2018-11-16 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-5699-922/2018 A. T. ieškinys buvo atmestas.

Iš surinktų įrodymų matosi,kad būtent maždaug šiuo laiku ir prasidėjo šalių nesutarimai ir ginčai dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos,kur iš A. T. veiksmų matosi,kad jis laiko,jog sklypai yra sujungti,o E. T. laiko,kad sklypai nėra sujungti ir kiekvienas savininkas turi naudotis tik jam priskirtu žemės sklypu.Ši situacija dėl žemės sklypų sujungimo yra iš dalies neapibrėžta,kadangi yra priimti nepanaikinti administraciniai aktai dėl žemės sklypų sujungimo į vieną, nes yra viena namų valda(gyvenamasis namas),tačiau sklypų sujungimo procesas nėra užbaigtas ir teisiškai žemės sklypai priklauso abiems šiems savininkams.2019-01-30 Nekilnojamojo turto regsitro centrinio duoimenų banko išrašais patvirtinama,kad gyvednamasi namas ,unik. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį A. T. ir E. T., žemės sklypas 0,25 ha dydžio,unik.Nr. (duomenys neskelbtini),priklauso E. T. ir žemės sklypas 0,24 ha dydžio , unik.Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. T.. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nurodo, kad : „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“ Todėl šiuo atveju iki nurodomo nusižengimo padarymo tiek E. T.,tiek A. T. yra savininkai jiems priskirtų sklypų ribose,bei nėra įstatyminio pagrindo laikyti,kad jų žemės sklypai būtų sujungti ir valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise. Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nurodo, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.98 str. numato, kad turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Iš pateiktų įrodymų matosi,kad tiek A. T.,tiek E. T. priskirtų žemės sklypų ribos yra apibrėžtos E. T. aptvertomis tvoromis.A. T. nepateikė teismo sprendimų ar kitų kompetetingų institucijų dokumentų,kurie liudytų,jog E. T. užtverdama tvoras būtų užėmusi dalį jam priklausančio žemės sklypo ir iš to galima padaryti išvadą,kad ginčų dėl sklypų dalių ribų nustatymo nėra,bei jiems yra aiškios sklypų ribos. E. T. savo žemės sklypo aptvėrimą tvora motyvuoja nuolat daromais jos žemės sklypo naudojimo pažeidimais iš A. T. pusės. A. T. nepateikė įrodymų,kad ši tvora būtų aptverta pažeidžiant norminius teisės aktus ir ji turėjo būti nugriauta.Tokiu būdu matosi,kad aptverta tvora yra E. T. turtas ir ji nepriklauso A. T.,bei jis neturi jokių teisių gadinti ar naikinti šią tvorą.

A. T. tvoros apgadinimą motyvavo ta aplinkybe,kad jam buvo reikalinga nueiti į vištidę ir užtvėrus tvorą jis negalėjo kitaip praeiti tik kaip nuardydamas tvorą.Tačiau iš E. T. atstovės  pateiktos fotonuotraukos Nr.4 (b.l.85)matyti,kad A. T. prie tvarto yra paliktas praėjimas,tačiau jis yra užtvėręs akliną tvorą, bei dėl to neturėjo laisvo priėjimo prie vištidės ,nors galėjo įrengti atidaromus vartelius ir būtų turėjęs netrukdomą priėjimą prie savo vištidės ir nebūtų buvę poreikio į vištidę eiti per E. T. žemės sklypą.Todėl tokie A. T. veiksmai ,kai jis nuardė ir tuo apgadino E. T. priklausnčią tvorą negali būti laikomi neatsargiais, o buvo atlikti turint aiškią tyčią nuardžius tvorą pasidaryti sau praėjimą ,bei kartu suprantant,kad ardymo veiksmais gali būti padaryta žala tvorai.Todėl tokie A. T. veiksmai turėjo administracinio nusižengimo,numatyto ANK 115 str.,sudėtį ir buvo pagrindas jam taikyti administracinę atsakomybę.

Kartu iš surinktų įrodymų matosi,kad A. T. pripažįsta nusižengimo padarymą,tačiau mano,kad jo tokie veiksmai neturėjo tyčinio pobūdžio ,o buvo atlikti dėl būtinojo reikalingumo. Tačiau toks A. T. suvokimas,įvertinant tai,kad jis nėra teisininkas, yra klaidingas ,bei nekeičia jam taikytinos administracinės atsakomybės pagal ANK 115 str. Kartu A. T. prisipažino,kad padarė šį nusižengimą ir dėl jo gailėjosi,atlygino padadrytą žalą ,kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Priimant nutarimą A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybe nebuvo pripažinta tai,kad nusižengimą jis padarė būdamas vyresnio nei 65 metų amžiaus,nors jis yra gimęs 1948 m.(ANK 35 str.1d.9 p.). Todėl teismas įvertinęs šias abi atsakomybę lengvinančias aplinkybes,nusižengimo padarymo aplinkybes bei labai nedidelį padarytos žalos dydį (7Eur)  bei A. T. sveikatos būklę laiko,kad pakankamą poveikį A. T. (ANK 22 str.2d.) padarytų paskirta adminstracinė nuobauda - minimali sankcijoje numatyta bauda,nes skiriant baudą 2019-11-08 nutarimu nebuvo tinkamai įvertintos visos nusižengimo padarymo aplinkybės bei atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nagrinėjant A. T. skundą bylos nagrinėjime dalyvavo ir nukentėjusiosios E. T. atstovė advokatė, kur E. T. dėl jos atstovavimo patyrė 300 Eur išlaidų tesinei pagalbai,kurios patvirtinamos 2020-01-24 advokato kvitu Nr.1067101,bei atstovės prašo priteisti turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas.ANK 666 str.nurod,kad administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutantis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 106 str.2 d, nurodo,kad: „Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.“ Iš A. T. atstovo paaiškinimų matyti, kad A. T. pajamas sudaro gaunama pensija, bei iš pateiktų įrodymų matyti, kad jam yra išlikę liekamieji reiškiniai po buvusio sunkaus susirgimo bei jam taikomas tolesnis gydymas. Todėl teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes laiko, kad yra pagrindas sumažinti priteistinų E. T. atstovavimo išlaidų dydį priteisiant 150 Eur atstovavimo išlaidų.

             Vadovaudamasis LR ANK 591 str.1d.1 p.,642 str.1 d.6 p.,666 str.,LR BPK 106 str.

n u t a r ė :

Skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti  Alytaus AVPK Varėnos raj. policijos komisariato 2018-11-08 nutarimą Nr.55-ANR-N-1222-2019 dėl administracinės nuobaudos - 400 Eur baudos pagal ANK 115 str. paskyrimo A. T. ir paskirti A. T. 50(penkiasdešimt)eurų baudą.

Priteisti iš A. T. a.k(duomenys neskelbtini) E. T. 150(vieną šimtą penkiasdešimt) eurų turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per 20(dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas                                                                                                   Kęstutis Lukošiūnas