Civilinė byla Nr. e2-243-541/2024
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01016-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 7 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei, Martynai Tumėnei,
dalyvaujant ieškovės atstovui Sidui Vizbarui,
atsakovei H. K., jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,
trečiojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Gitanai Katkauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“ ieškinį atsakovei H. K. dėl skolos, procesinių palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys byloje Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, R. M..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Regula LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš H. K. (toliau – ir atsakovas) 9 956,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d. su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Vilniaus aps. VPK) sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios 1 p. nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 4 p. yra nurodomi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. Vykdant Sutarties nuostatas bei Vilniaus aps. VPK nurodymą, ieškovė 2021 m. gruodžio 28 d. transportavo transporto priemonę VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis, transporto priemonė), bei nugabeno ją saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Vilniaus aps. VPK informavo ieškovę, kad pagal Transporto priemonės pirkimo – padavimo sutartį automobilio savininkas yra R. M., o valdytoja, eismo įvykio metu vairavusi automobilį, yra H. K.. 2022 m. sausio 24 d. Vilniaus aps. VPK išrašė Leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (toliau – Leidimas) jos savininkui/valdytojui (ieškovė išrašyto leidimo kopiją iš Vilniaus aps. VPK gavo 2022 m. rugsėjo 6 d.). Ieškovė 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. spalio 6 d. kreipėsi į R. M. ir atsakovę su pranešimais dėl automobilio atsiėmimo ir įsiskolinimo už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą apmokėjimo, tačiau iki šiol atsakovė atsiskaitė už suteiktas paslaugas. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo tik iš atsakovės, nes gavo atsakovės 2021 m. gruodžio 28 d. rašytą paaiškinimą Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. policijos komisariatui, kuriame prisipažįsta, kad Automobilį pirko iš giminaičio R. M., tačiau neužpildė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties. Faktinė Automobilio savininkė, nepaisant rašytinės Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nebuvimo yra atsakovė ir ginčo dėl to nėra, kadangi atsakovė sumokėjo pinigus pardavėjui R. M., pardavėjas R. M. perdavė automobilį pirkėjai atsakovei ir pastaroji naudojosi įsigytu automobiliu. Atsakovė gavusi ieškovės pranešimus, 2022 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į ieškovę per advokatą, kuris savo rašte teigia, kad atsakovė yra tik automobilio valdytoja, bet ne savininkė, o tai yra ginčytina, kadangi atsakovė Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. policijos komisariate yra prisipažinusi, kad automobilį nusipirko ir sumokėjo pinigus. Taip pat advokatas G. Česnulevičius prašė ieškovės išrašyti atsakovei sąskaitą, bet tik iki 2022 m. sausio 24 d., t. y. iki Leidimo išdavimo dienos. Ieškovė su šia sąlyga nesutiko, tai patvirtina 2022 m. lapkričio 18 d. atsakymas el. laišku, kadangi turi pilną teisę gauti apmokėjimą iš atsakovės už automobilio transportavimą ir saugojimą iki faktinio automobilio atsiėmimo dienos (pagal Sutarties 2.3. p.). Nesulaukusi jokių atsakovės veiksmų, 2023 m. balandžio 26 d. ieškovė išsiuntė atsakovei įspėjamą pranešimą dėl automobilio atsiėmimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas, taip pat pranešime buvo paminėta, kad neatsiimant automobilio ir neapmokant už suteiktas paslaugas, ieškovė kreipsis į teismą. Atsakovė gavusi įspėjamą pranešimą, 2023 m. gegužės 18 d. kreipėsi į ieškovę per advokatą, kuris, kaip ir ankstesniame savo rašte, vėl teigia, kad atsakovė nėra automobilio savininkė, kad ji buvo tik pažeidėja eismo įvykio metu, bei pakartotinai paprašė išrašyti sąskaitą tik iki Leidimo išdavimo dienos, t. y. 2022 m. sausio 24 d. Savo rašte advokatas minėjo, kad kreipėsi į Vilniaus aps. VPK dėl išaiškinimo, ar atsakovė gali atsiimti automobilį. Vilniaus aps. VPK aiškiai išdėstė savo atsakymą, kad „Leidimas atsiimti priverstinai nuvežta transporto priemone gali būti išduotas asmeniui pateikus prašymą“. Tad iškyla klausimas, ar atsakovė nors kartą kreipėsi į Vilniaus aps. VPK su prašymu, kad jai būtų išduotas leidimas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nėra subjektas, savarankiškai priimantis sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grąžinimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. 2023 m. gegužės 22 d. ieškovė ir Vilniaus aps. VPK nutraukė Sutartį dalyje dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono ribose. Atsakovės įsiskolinimas skaičiuojamas nuo Automobilio nuvežimo 2021 m. gruodžio 28 d. dienos iki Sutarties nutraukimo 2023 m. gegužės 22 d. Automobilio transportavimo įkainis 100,00 Eur. Iki Leidimo išdavimo atsiimti automobilį dienos, vienos paros saugojimo įkainis sudarė 7,00 Eur. Po Leidimo išdavimo atsiimti automobilį dienos, vienos paros automobilio saugojimo įkainis pagal ieškovės direktoriaus 2021 m. spalio 20 d. Įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 20,00 Eur (taikomas komercinis įkainis pagal vidutinę rinkos kainą). Taigi atsakovės įsiskolinimas sudaro 9 956,00 Eur (PVM įskaitytas), t. y.: transportavimo įkainis (Sutarties 4 p.) – 100,00 Eur (įskaitant PVM); saugojimo 1 paros įkainis iki Leidimo išdavimo atsiimti dienos (Sutarties 4 p.) – 7,00 Eur (įskaitant PVM); saugojimo 1 paros įkainis po Leidimo išdavimo atsiimti dienos – 20,00 Eur (įskaitant PVM); saugojimo parų skaičius nuo automobilio sulaikymo (2021 m. gruodžio 28 d.) iki Leidimo išdavimo atsiimti dienos (2022 m. sausio 24 d.) – 28 paros, saugojimo parų skaičius po Leidimo išdavimo atsiimti dienos (2022 m. sausio 25 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 22 d.) – 483 paros, bendras įsiskolinimas už automobilio saugojimą: (28 x 7,00 Eur) + (483 x 20,00 Eur) lygu 9 856,00 Eur (įskaitant PVM), visa mokėtina suma: 9 956,00 Eur (100,00 Eur + 9 856,00 Eur) (įskaitant PVM).
4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2022 m. sausio 21 d. atsakovė administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta kalta dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai ir jai paskirta bauda, kurią atsakovė yra sumokėjusi. Siekdama sumokėti už priverstinį transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą, po nutarimo gavimo atsakovė nuvyko į ieškovės transporto priemonių saugojimo aikštelę, tačiau jai transporto priemonė nebuvo atiduota, kadangi ji nėra šios transporto priemonės savininkė. 2022 m. rugsėjo mėnesį atsakovė iš ieškovės gavo pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo už transporto priemonės saugojimą apmokėjimo ir kreipėsi į advokato kontorą dėl teisinės pagalbos. Kadangi atsakovė administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta kalta, o jos vairuota transporto priemonė 2021 m. gruodžio 28 d. buvo priverstinai nuvežta ir po to saugojama ieškovės aikštelėje, atsakovė geranoriškai sutiko sumokėti už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą iki 2022 m. sausio 24 d. Todėl 2022 m. lapkričio 17 d. ieškovei buvo išsiųstas prašymas atsiųsti sąskaitą H. K. vardu už minėtos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki 2022 m. sausio 24 d. Ieškovė su šiuo prašymu nesutiko. 2023 m. balandžio 26 d. ieškovė išsiuntė atsakovei Paskutinį įspėjimą, reikalaudama per 30 dienų atsiimti transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą. Po Paskutinio įspėjimo gavimo advokato G. Česnulevičiaus kontora 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus aps. VPK pateikė užklausą, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei, kuri nėra teisėta lengvojo automobilio savininkė, leidžiama atsiimti minėtą transporto priemonę. Į užklausą buvo gautas atsakymas, kuriame nurodoma, jog 2022 m. sausio 24 d. leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę buvo išsiųstas transporto priemonės savininkui (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini)). Leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę gali būti išduodamas asmeniui pateikus prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonę atsiimti norintis asmuo yra teisėtas jos savininkas (valdytojas). Kadangi atsakovės vairuota transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, atsakovė neturėjo galimybės pateikti dokumentų, įrodančių kad ji yra teisėta transporto priemonės savininkė ar valdytoja, todėl leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę jai negalėjo būti išduotas, todėl ieškovės pakartotinai buvo prašoma atsiųsti sąskaitą H. K. vardu už minėtos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki 2022 m. sausio 24 d., kurią ji įsipareigojo nedelsiant apmokėti. Dėl kitų įsiskolinimų atlyginimo ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į saugomo automobilio savininką, tačiau ieškovė tai daryti atsisakė ir dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą. Atsakovė iš nepripažįsta pareikšto ieškinio, tačiau sutinka geranoriškai sumokėti už lengvojo automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 24 d. Ieškovei atsisakant pateikti sąskaitą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą ieškovės aikštelėje minėtu laikotarpiu atsakovės galimybės įvykdyti šią prievolę yra nepagrįstai ribojamos pačios ieškovės. Ieškovė su atsakove elgėsi ir tebesielgia nesąžiningai, atsisakė su ja bendradarbiauti, nepagrįstai saugojo mažavertę transporto priemonę beveik 17 mėnesių, jos negrąžino ir pareikalavo už tai apmokėjimo iš atsakovės, vienašališkai priskaičiuodama už automobilio saugojimą po 20 eurų už parą, tačiau nepagrįsdama šio įkainio. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė niekada nevengė atsiskaityti su ieškove už jos realiai suteiktas paslaugas atsakovei. Pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo yra iš esmės nepagrįstas ir netenkintinas, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti procesines palūkanas.
5. Tretieji asmenys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
6. 2023 m. gruodžio 19 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad įgijęs teisę atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (t. y. savo turtą) jos savininkas ir (ar) valdytojas atsiimti ją iš paslaugos teikėjo aikštelės privalo nedelsiant. Tolimesnis transporto priemonės laikymas paslaugos teikėjui priklausančioje aikštelėje, asmeniui įgijus teisę atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, tačiau to nepadarant, yra vykdomas dėl paties priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo veiksmų, kurių pasekmių 2021 m. spalio 20 d. Viešojo pirkimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis) nereguliuoja, todėl paslaugos teikėjas (šiuo atveju – ieškovė), kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jų saugojimo aikštelėje. Po priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko įgytos teisės atsiimti transporto priemonę dienos – po atitinkamo teismo, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaigos procesinio sprendimo priėmimo dienos policijos įstaiga ieškovei už saugojimo paslaugas nebemoka jokiais atvejais, kadangi nuo šio laikotarpio tolimesnis transporto priemonės saugojimas, esant suteiktai teisei atsiimti transporto priemonę, vyksta transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo iniciatyva bei rizika. Nuo momento, kada teismas, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaiga suteikia teisę savininkui ir (ar) valdytoju) atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, iš esmės policijos įstaigos ir ieškovės sutartiniai santykiai pasibaigia. Tai, jog priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas nesirūpina savo turtu ir transporto priemonės neatsiima netgi esant išduotam policijos įstaigos leidimui, niekaip nesusiję su ieškovės teikiamos paslaugos įkainiu, kaip tokiu. Pažymi, jog priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas gali (ir privalo) transporto priemonę atsiimti nedelsiant po policijos įstaigos išduoto leidimo, kas reiškia, jog saugojimo išlaidos būtų ženkliai mažesnės. Šiuo atveju susidariusios priverstinio saugojimo išlaidos yra tiesiogiai proporcingos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo delsimui ir neveikimui. Kiek tai tiesiogiai susiję su ieškovės taikomu 20,00 Eur (PVM įskaitytas) vienos paros įkainiu esant išduotam leidimui atsiimti transporto priemonę ir to nepadarant, pažymėtina, jog 4,20 Eur iš nurodytos sumos sudaro ieškovės mokamas PVM, o 2,00 Eur – pelno mokestis, kas reiškia, jog iš šios sumos į valstybės biudžetą sumokama 6,20 Eur, o ieškovei lieka 13,80 Eur. Iš šios 13,80 Eur sumos, kaip bus nurodyta žemiau, yra dengiami visi ieškovės kaštai, susiję su neatsiimtos transporto priemonės (kurios atžvilgiu yra išduotas leidimas atsiėmimui) saugojimu iki faktinio atsiėmimo, kaip antai: administratorės, dirbančios išskirtinai tik su neatsiimtomis transporto priemonėmis, kurių atžvilgiu yra išduoti leidimai, darbo vietos kaštai (darbo užmokestis ir mokėtini mokesčiai); atsirandantys skolininko paieškos viešuosiuose registruose kaštai (atlygintinų duomenų paieška VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro tarnyboje, VĮ „Regitra“ ir kt.); įvairių prašymų tretiesiems asmenims rengimas ir gavimas (pvz. antstolių teikiamos mokamos pažymos); registruotosios pašto korespondencijos siuntimas transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui (įprastai siunčiama ne mažiau kaip po 2 reikalavimus/pretenzijas, kuomet vieno registruoto laiško siuntimo su įteikimu kaina sudaro 4,20 EUR (PVM įskaitytas); teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas bei atstovavimas teisme, bylos vedimo kaštai (t. y. išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir/arba teisininko darbo vietos kaštai (darbo užmokestis ir mokėtini mokesčiai); kaštai priverstinai nuvežtų, tačiau neatsiimtų transporto priemonių, kurių atžvilgiu policijos įstaiga yra išdavusi leidimus, aikštelės su visa reikalinga infrastruktūra nuomai, kadangi pasibaigus Sutarties galiojimo terminui Ieškovas neatsiimtas priverstinai nuvežtas transporto priemones, kurių atžvilgiu yra išduoti leidimai jas atsiimti, yra priverstas saugoti ir toliau (nepaisant to, jog pasibaigus Sutarčiai policijos įstaiga jokių transporto priemonių jos pagrindu priverstinai nebeveža, taigi – Ieškovas jokių pajamų iš Sutarties nebegauna, nors toliau yra priverstas patirti kaštus dėl nuo Ieškovo nepriklausančių aplinkybių). Įvertinus tai, jog iki leidimo išdavimo yra taikomas 7,00 Eur (PVM įskaitytas) dydžio vienos paros priverstinio saugojimo įkainis (Sutarties 4 p.), o taip pat - visus ieškovės patiriamus kaštus dėl neatsiimtos transporto priemonės tolimesnio saugojimo esant išduotam leidimui (kuomet transporto priemonė yra neatsiimama išskirtinai tik dėl savininko ir (ar) valdytojo veiksmų/neveikimo), akivaizdu, jog 20,00 Eur (PVM įskaitytas) vienos paros įkainis esant išduotam leidimui atsiimti transporto priemonę yra objektyvus, pagrįstas bei netgi žemesnis nei rinkoje esančios analogiškos paslaugos kaina.
7. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus iš esmės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Papildomai nurodė, kad
prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo transporto priemonės nuvežimo dienos 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. gegužės 22 d., kai baigė galioti sutartis su Vilniaus aps. VPK, kadangi prievolė kyla nuo nuvežimo momento, o galutinis terminas toks pasirinktas. Saugojimo terminas yra 483 paros. Transporto priemonė pas ieškovę pakliuvo 2021 m. gruodžio 28 d. Leidimą išduoti transporto priemonę gavo 2022 m. rugsėjo 6 d., kadangi ieškovė yra tik paslaugos teikėja, kuri transportuoja ir saugo transporto priemones, kol jos yra grąžinamos institucijų (policijos, teismo). Policijos įstaiga išduodama leidimą informuoja apie tai savininką ir paslaugos teikėją. Kai ieškovė gauna informaciją, kad transporto priemonė yra grąžintina, tuomet savo iniciatyva imasi papildomos savininko, valdytojo informavimo priemonės. Ieškovė turi teisę pasirinkti kam reikšti reikalavimus, iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio valdytoja vienareikšmiškai buvo atsakovė, o iš jos 2021 m. gruodžio 28 d. paaiškinimo matyti, kad ji yra ir automobilio savininkė, mano, kad šis paaiškinimas yra pakankamas pagrindas atsakovę laikyti transporto priemonės savininke. Kad transporto priemonė yra pas ieškovę atsakovei turėjo būti žinoma iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, kuriame ji yra pasirašiusi. Atsakovei 2022 m. sausio pabaigoje – vasario pradžioje nebuvo grąžinta transporto priemonė, jai atvykus atsiimti transporto priemonę, kadangi ji atsisakė atlyginti išlaidas ir neturėjo leidimo, todėl paslaugos teikėja pasinaudojo daikto sulaikymo teise. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji yra transporto priemonės savininkė. Savininką apie išduotą leidimą atsiimti transporto priemonę informuoja policijos įstaiga. Kadangi transporto priemonė buvo neatsiimta, ieškovei atsirado papildomi kaštai, tai yra darbo vietos kaštai, kadangi yra žmonės kurie dirba išskirtinai su transporto priemonėmis, kurioms išduoti leidimai atsiimti, skolininko paieškos registruose kaštai, kreipiamasi į antstolius, kurie teikia pažymas, siunčiami pranešimai. Šioje byloje taip pat siųsti pranešimai, tikrinama VĮ Regitra. Vienas laiškas kainuoja 4.20 Eur, šioje byloje siųsti mažiausiai trys pranešimai, dirbo darbuotojas, be to, neatsiėmus automobilio jis turi būti saugomas. Ieškovė su leidimu nebuvo atvykusi. Atsakovė nieko nepadarė, kad gautų leidimą, nesusitvarkė leidimo, neatvyko į policijos įstaigą pasiimti leidimą. Policijos pranešimas buvo siųstas asmeniui, kuris įregistruotas savininkui, nes atsakovė duomenų apie tai, kad ji yra savininkė, neišviešino. Kai institucija išduoda leidimą, nuo tada skaičiuojamas didesnis tarifas. Leidimą kartu su atsakovės paaiškinimu ieškovė gavo 2022 m. rugsėjo 6 d. Atsakovei atvykus į aikštelę, jai buvo pasiūlyta surašyti vekselį, bet datos, kada tai buvo pasiūlyta, atsakyti negali, nes darbuotojas to neprisimena, taip pat negali atsakyti kokiai sumai, taip pat paaiškinta, kad reikalingas leidimas, tiesiog yra tokia procedūra. 2022 m. birželio 16 d. gauti duomenys apie savininką ir valdytoją, o 2022 m. rugsėjo 6 d. gavo leidimą.
8. Atsakovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad
apie du mėnesius prieš įvykį paėmė automobilį iš R. M., norėjo jį pirkti, paėmė pasibandyti pasivažinėti, automobilis tą laiką buvo laikomas jos gyvenamosios vietos adresu, R. M. atvežė ir paliko jai automobilį pabandymui, su ja važinėjo 3-4 kartus, bet automobilio nenupirko, dėl kainos nesitarė, pinigų jam nedavė, nes nepirko. 2021 m. gruodžio 28 d. važiavo išgėrusi, buvo sustabdyta policijos pareigūnų, važiuodamas pro šalį ją pamatė R. M., privažiavo prie jos ir pasakė pasakyti, kad tai yra jos automobilis, ji sutiko ir štai kaip viskas įvyko. 2022 m. sausio 28 d. atėjo sprendimas, kad jai reikia sumokėti 1 100,00 Eur baudą, taip pat, kad reikia pasiimti automobilį, bet leidimo nebuvo, 2022 m. sausio 29 d. susimokėjo paskirtą baudą. Važiavo atsiimti automobilio, nes 2022 m. sausio 28 d. atėjo pranešimas iš policijos, kad pasiimtų automobilį ir susimokėtų. 2022 m. sausio 30 d. arba vasario 2-3 dieną nuvažiavo į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), ten jai pasakė, kad reikia leidimo, jog ji galėtų atsiimti automobilį, kad ji nuvažiuotų ir paimtų leidimą, jos į aikštelę neįleido, parodė dokumentus, kuriuos jai atsiuntė iš policijos, ten kur buvo parašyta bauda. Tą pačią dieną nuvažiavo į Šalčininkų rajono policijos komisariatą, kur jai pasakė, kad leidimo neduos, nes ji ne savininkė ir jie nusiuntė savininkui leidimą pasiimti automobilį. Paskambino savininkui, jis atvažiavo, paklausė jo, ar jam atėjo leidimas, jis pasakė, kad ne, ji pasiūlė, kartu nuvažiuoti į policiją pasiimti, nes suma augs, bet jis pasakė, jog nevažiuos, jam tas pats, jam reikia į darbą, taip pat jis pasiūlė pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį atgaline data, bet ji pasakė, kad ji automobilio nepirks. Kai gavo raginimus iš ieškovės, buvo nuėjusi į policiją, bet jai pasakė, kad ji ne savininkė iki sprendimo. Savęs automobilio savininke nelaiko. Automobilį norėjo atsiimti, kad nedidėtų suma, nuvažiavus į aikštelę niekas nepasakė, kiek reikia mokėti, skambino aikštelės savininkui ir pasakė, kodėl jie jai siunčia pranešimus, nes ji ne savininkė, sakė siųsti savininkui, bet jai buvo atsakyta tai ne jų reikalas. Pirma suma atėjo susimokėti apie 600,00 Eur, bet jos nesumokėjo, nes nesutiko su laikotarpiu apskaičiuotu ir suma. Mano, kad turėjo mokėti iki 2022 m. sausio 28 d., nes jos kaltė buvo, kad buvo tralas ir saugomas automobilis, o po sprendimo turėjo apmokėti savininkas, nes jis nepasiėmė automobilio. Automobilio registracijos liudijimas buvo automobilyje, jis jį davė R. M., jeigu ją būtų sustabdę.
9. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir argumentus.
10. Trečiojo asmens Vilniaus apskrities VPK atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad dėl šio atvejo yra susiklosčiusi situacija, kad ginčo dėl automobilio nuvežimo nėra. Priverstinio nuvežimo akte pažymėta, kad automobilis nuvežamas dėl administracinės teisenos, o pagal sutartį ieškovei išlaidas turi atlyginti savininkas arba valdytojas, todėl ieškovė iš karto turi adresatą, kam nukreipti mokėjimus. Savininkas ir valdytojas matomas iš priverstinio nuvežimo akto, taip pat turi teisę apie juos gauti informaciją iš VPK. Kadangi automobilis buvo nuvežtas pagal administracinę teiseną, privalomo nurodymo dėl informacijos pateikimo nebuvo, šiuo atveju išnagrinėjus bylą atsakovė gavo sprendimą, kuriuo jai skirta bauda ir automobilis grąžintas savininkui, neįvardinant vardu pavarde vadovaujantis sutartimi ir paskutinės savininkės (VĮ Regitra duomenimis), buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininku yra R. M. ir jam paštu buvo išsiųstas 2024 m. sausio 24 d. išduotas leidimas, bet jame nėra nurodyta konkreti pavardė. Kadangi policijai daugiau dėl šito automobilio nekyla prievolių mokėti saugotojui, tai policijos akimis viskas buvo išspręsta, kas susiję su šiuo įvykiu. 2022 m. rugsėjo 6 d. gautas ieškovės elektroninis laiškas pateikti 2022 m. sausio 24 d. leidimą ir sutartį dėl automobilio pardavimo, todėl buvo išsiųstas elektroniniu paštu leidimas ir pridėtas H. K. paaiškinimas, bei buvo siųsta periodinė susižinojimo duomenų lentelė, kur buvo nurodyta, kad automobilio savininkas pagal pirkimo sutartį yra R. M., o valdytoja – H. K., bei nurodyta, kada buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį. Policijos įstaiga viską atliko tinkamai, visa reikiama informacija buvo pateikta. Kai atsakovė kreipėsi su prašymu išduoti leidimą atsiimti automobilį, policija neturėjo pagrindo šio leidimo išduoti, buvo pasakyta, kad jis nusiųstas R. M. ir jis turi jį atsiimti. 2023 m. gegužės 18 d. pagal advokato užklausą Vilniaus aps. VPK Administracinių nusižengimų skyriui buvo duota užklausa kokia tvarka, buvo paaiškinta, kad leidimas išrašomas savininkui arba gali kreiptis asmuo su prašymu, kad būtų išduotas leidimas, bet šiuo atveju tokio prašymo iš H. K. nebuvo, todėl ir leidimas nebuvo išduotas. Atsakovei būtų išduotas leidimas, jei ji būtų pateikusi transporto priemonės registracijos liudijimą, prašymą, be to, administracinės teisenos metu turėjo būti duomenys, kad ji yra automobilio savininkė (pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo sutartis, R. M. paaiškinimas). Ieškovė turi teisę teikti užklausas dėl informacijos gavimo, šiuo atveju buvo gauta užklausa 2022 m. rugsėjo 6 d.
11. Trečiasis asmuo R. M. (kuris 2024 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas) parodė, kad automobilį nupirko savo draugei, pas ją automobilis pabuvo gal porą mėnesių, po to jį pardavė H. K., datos tiksliai neprisimena. Pardavė maždaug vasarą, kurių metų, tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko, apie metus iki įvykio buvo pardavimas. Gal metus laiko tas automobilis buvo pas H. K.. Pardavimas buvo pas H. K. namuose, atvarė automobilį jai, ji padavė pinigus, automobilio techninis pasas buvo automobilyje, jis buvo draugo žmonos vardu, juos paliko H. K., bet sutartis nebuvo įforminta, dokumentų nepildė. Pardavė jai automobilį už 150,00 Eur. Iš Vilniaus aps. VPK leidimo nebuvo gavęs, nes elektroniniu paštu nesinaudoja. Buvo atvykęs į įvykio vietą, kalbėjo su pareigūnais, ar gali atsiimti automobilį, nes oficialiai automobilis yra jo, bet policijos pareigūnas pasakė, ar tikrai automobilis jo, nes H. K. pasakė, kad ji yra nupirkusi tą automobilį iš jo. Kad automobilį gali atsiimti, jis sužinojo praėjus po įvykio daugiau nei pusei metų, atėjo laiškas, kad reikia sumokėti nemažą sumą už aikštelę. Iš karto paskambino į aikštelę, paklausė, kodėl taip yra. Dėl automobilio atsiėmimo H. K. pas jį atvykusi nebuvo, tik po kurio laiko po įvykio jis buvo nuvykęs pas ją, ji pasakė, kad buvo nuvažiavusi į šitą aikštelę, norėjo atsiimti automobilį, bet jai neatidavė, ji sakė, kad jis turi atsiimti, bet jis nevyko, nes tada jam pačiam reikėtų mokėti nemažą sumą. Taip pat buvo nuvažiavęs į policiją, pasidomėti šiuo dalyku, jam pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini), atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) į policiją su juo niekas nekalbėjo, net nerado popierių. Yra susirašinėjęs šiuo klausimu su H. K., taip pat kalbėjęs su ja, ką daryti, kad suma nebūtų didesnė, kad reikia važiuoti į aikštelę, arba per pusę mokėti skolą, bet nieko nenusprendė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, šioje įstatymo normoje yra išvardyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).
13. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo (šioje byloje – ieškovės) ir davėjo (šioje byloje – trečiojo asmens Vilniaus aps. VPK) teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (valdytojo) bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas).
14. Transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 29 punktas). Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021, 28 punktas).
15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 20 d. ieškovė su Vilniaus aps. VPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1 p. nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 4 punkte numatyta transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimo įkainis be PVM yra 100,00 Eur, saugojimo vienos paros įkainis 7,00 Eur (el. b. l. 7-14).
16. 2021 m. gruodžio 28 d. surašytas priverstinio transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo aktas, kadangi jos vairuotoja pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, apžiūrint transporto priemonę dalyvavo H. K., kuri yra pasirašiusi akte (el. b. l. 35).
17. 2021 m. gruodžio 28 d. paaiškinime Vilniaus apskrities VPK H. K. nurodė, kad automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai, pirko iš savo giminaičio R. M., sumokėjo jam 50,00 Eur, pirkimo – pardavimo sutarties neužpildė (el. b. l. 41).
18. 2022 m. birželio 16 d. ieškovė atsiuntė Vilniaus aps. VPK automobilių sutikrinimo duomenis, 2022 m. birželio 16 d. ieškovei elektroniniu paštu atsiųsti automobilių sutikrinimo duomenys, kuriuose Vilniaus apskrities VPK nurodė, kad transporto priemonė VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinamas nuo 2022 m. sausio 24 d. (el. b. l. 36-38).
19. 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškovė elektroniniu paštu prašė policijos pareigūnų atsiųsti 2022 m. sausio 24 d. išrašytą leidimą ir transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (el. b. l. 39).
20. 2022 m. sausio 24 d. Vilniaus aps. VPK išdavė Leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), leidime nėra nurodytas asmuo (savininkas, valdytojas), kuriam išduotas leidimas atsiimti automobilį (el. b. l. 40). Byloje nustatyta, kad Leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Vilniaus apskrities VPK išsiuntė tik R. M., VPK žinomu el. paštu, tačiau nėra duomenų, kad R. M. gavo šį dokumentą. Teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad el. paštu nesinaudoja ir Leidimo iš VPK nebuvo gavęs.
21. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 9 d. pranešimais „Dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą“ informavo R. M. ir H. K. (pranešime nurodydama abu šiuos asmenis savininkais), kad nuo transporto priemonės sulaikymo dienos iki pranešimo parašymo dienos įsiskolinimas sudaro 1 897,00 Eur (el. b. l. 42, 43). Ieškovė 2022 m. spalio 6 d. pakartotiniu pranešimais informavo R. M. ir H. K. apie susidariusį įsiskolinimą, kuris tą dieną sudarė 2 086,00 Eur (el. b. l. 44, 45). Byloje nėra, patvirtinančių, kad R. M. pranešimas buvo įteiktas. Byloje taip pat nėra tikslių duomenų, kada H. K. gavo iš ieškovo 2022 m. rugsėjo 9 d. pranešimą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 17 d. raštu atsakovės advokatas kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad atsakovė sutinka sumokėti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą iki 2024 m. sausio 24 d., nes ji nėra transporto priemonės savininkė.
22. 2022 m. lapkričio 17 d. atsakovės atstovas ieškovei išsiuntė prašymą atsiųsti sąskaitą H. K. vardu už minėtos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki 2022 m. sausio 24 d. (el. b. l. 47). 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovė šio prašymo netenkino (el. b. l. 48).
23. 2023 m. balandžio 26 d. ieškovė išsiuntė atsakovei Paskutinį įspėjimą, reikalaudama per 30 dienų atsiimti transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą (el. b. l. 49).
24. 2023 m. gegužės 5 d. advokato G. Česnulevičiaus kontora Vilniaus aps. VPK pateikė užklausą, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei, kuri nėra teisėta lengvojo automobilio savininkė, leidžiama atsiimti minėtą transporto priemonę (el. b. l. 52). 2023 m. gegužės 18 d. iš Vilniaus apskrities VPK gautas atsakymas, kuriame nurodoma, jog 2022 m. sausio 24 d. leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę buvo išsiųstas transporto priemonės savininkui – R. M. (el. b. l. 55-56).
25. 2023 m. gegužės 18 d. atsakovės atstovas ieškovei išsiuntė pakartotinį prašymą atsiųsti sąskaitą H. K., kad ji galėtų susimokėti už minėtos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki 2022 m. sausio 24 d. (el. b. l. 50-51). Ieškovė šio prašymo netenkino (el. b. l. 57).
26. Pagal ieškovės direktoriaus 2021 m. spalio 20 d. Įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio transportavimo įkainis 100,00 Eur, iki leidimo išdavimo atsiimti automobilį dienos, vienos paros saugojimo įkainis sudaro 7,00 Eur, po leidimo išdavimo atsiimti automobilį dienos, vienos paros automobilio saugojimo įkainis sudaro 20,00 Eur (el. b. l. 75).
27. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus. Minėto įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atsakovės atlyginti su transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimu ir saugojimu susijusias išlaidas, remdamasi tuo, kad atsakovė yra transporto priemonės valdytoja ir jos savininkė. Ieškovė laiko atsakovę transporto priemonės savininke, remdamasi tuo, kad įvykio metu ji buvo transporto priemonės valdytoja bei atsakovės rašytiniu 2021 m. gruodžio 28 d. paaiškinimu, kuriame ji Vilniaus apskrities VPK nurodo, kad yra minėtos transporto priemonės savininkė, transporto priemonę nusipirko iš savo giminaičio R. M., sumokėjo jam 50 Eur, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neužpildė. Atsakovė teisme nepripažino, kad ji pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo minėtą automobilį, teigė, kad tik ketino jį pirkti, automobilį R. M. jai perdavė tik valdymui „pasibandyti pasivažinėti“, automobilis pas ją buvo apie du mėnesius prieš įvykį. Tvirtino, kad šios transporto priemonės savininku yra trečiasis asmuo R. M.. Trečiasis asmuo R. M., apklaustas teismo posėdžio metu kaip liudytojas, nurodė, kad dar apie metus laiko prieš šį įvykį minėtą automobilį pardavė atsakovei, automobilis buvo pas atsakovę, jai buvo perduoti automobilio dokumentai, atsakovė už automobilį jam sumokėjo 150,00 Eur, tačiau nebuvo sudaryta rašytinė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat automobilis nebuvo įregistruotas VĮ „Regitra” atsakovės vardu.
29. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kas yra transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Kaip minėta, atsakovė nepripažįsta, kad ji nusipirko iš trečiojo asmens R. M. automobilį. Tuo tarpu R. M. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis pardavė automobilį atsakovei prieš metus iki įvykio ir šis automobilis su jo dokumentais buvo pas atsakovę. Rašytinės transporto priemonės pirkimo -pardavimo sutarties nebuvo sudaryta. VĮ „Regitra“ duomenimis ankstesnė automobilio savininkė R. P. yra pateikusi transporto priemonės deklaraciją apie pasikeitusį savininką – nuo 2020 m. liepos 1 d. naujas savininkas R. M., kuris nustatyta tvarka nėra deklaravęs nuosavybės pasikeitimo ir įregistravęs transporto priemonės savo vardu.
30. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
31. Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo – pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo – pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys turi būti rašytinės formos.
32.
CK 6.162-6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).
33. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi nesudarius rašytinės automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, transporto priemonės savininko pasikeitimas pirmiausia turi būti įrodytas, įrodant, kad automobilis buvo perduotas kitam asmeniui (pirkėjui), perduodant jam automobilio dokumentus, užtikrinant pastarajam jo valdymą.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas – tai šalių veiksmai, paprastai laikytini pirkimo – pardavimo sutarties elementais (CK 6.305 str.), kuriuos atlikus, dažniausiai konstatuotina, kad šalys vykdo tokią sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-255/2013).
35. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
36. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise.
37. Iš pirmiau nurodytų CK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų galima daryti išvadą, kad tam, jog teismas, vadovaudamasis CK 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, jog buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
38. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo R. M. perdavė atsakovei automobilį valdyti, to neneigia ir pati atsakovė H. K.. Be to, kaip nurodė R. M. teismo posėdyje, automobilį su dokumentais jis perdavė atsakovei nuosavybėn prieš metus iki įvykio, atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui sutartą automobilio kainą – 150,00 Eur. Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Teismo vertinimu, pagrįstas ir labiau tikėtinas trečiojo asmens R. M. tvirtinimas, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi automobilis atsakovei buvo perduotas, jį atsakovė valdė pakankamai ilgą laiką (atsakovės teigimu – apie du mėnesius, trečiojo asmens R. M. teigimu – apie metus), atsakovei buvo perduoti automobilio registravimo dokumentai ir rakteliai. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovė automobilį laikė savo kieme, juo važinėjo pakankamai ilgą laiko tarpą, to neneigė ir pati atsakovė. Taigi, teismo pagrįstu įsitikinimu, atsakovė įsigijo ginčo transporto priemonę nuosavybėn iš trečiojo asmens R. M. žodinės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu.
39. Minėta, kad įstatymas numato privalomą motorinės transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties paprastą rašytinę formą. Ginčo atveju sutartis nebuvo sudaryta tokia forma, kokią numato įstatymas, tačiau toks sandoris nėra niekinis. CK 1.93 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
40. Nagrinėjamos bylos atveju, ginčo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo faktas nustatytas ne liudytojų parodymais, bet pačių sandorį sudariusių šalių teismo posėdyje duotais paaiškinimais, pačios atsakovės iš karto po eismo įvykio Vilniaus apskrities VPK duotais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose ji nurodė, kad ji transporto priemonę nusipirko iš R. M. ir yra transporto priemonės savininkė. Šiuos paaiškinimus atsakovė patvirtino savo parašu. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta, nes pardavėjas transporto priemonę, jos raktelius ir dokumentus buvo perdavęs atsakovei, o atsakovė iš karto po įvykio raštu pripažino sandorį buvus sudarytu ir laikė save transporto priemonės savininke (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo įsitikinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkė ir valdytoja įvykio momentui, 2021 m. gruodžio 28 d., buvo atsakovė H. K..
41. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus ir aiškindamas CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias privalomą teisinę sandorių registraciją automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atvejais, savo nutartyse dėl tokios sutarties registracijos ir jos teisinės reikšmės yra pabrėžęs, jog ši teisės norma netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kai joje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Tokią kasacinio teismo išvadą suponavo tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo pareigos (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-806-464/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-448; 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011). Todėl atsižvelgus į tai, sprendžiant klausimą dėl automobilio priklausomumo nuosavybės teise, vertintini ne tik duomenys viešajame registre, bet ir kiti duomenys, patvirtinantys nuosavybės teises.
42. Remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kai asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).
43. Nustačius, jog transporto priemonės savininke ir valdytoja 2021 m. gruodžio 28 d. buvo atsakovė, konstatuotina, jog nuo minėtos transporto priemonės saugojimo pradžios dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 28 d., pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, jai kilo pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su minėtos transporto priemonės transportavimu ir saugojimu.
44. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d įsakymo Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo ir transporto priemonių važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 10 d. iki 2022 m. gegužės 12 d.) 23-24 punktuose nurodyta, kad transporto priemonė, kuri laikoma ūkio subjekto transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, teisės aktų nustatyta tvarka grąžinama, kai ūkio subjektas, saugantis priverstinai nuvežtą transporto priemonę, gauna iš policijos įstaigos Tvarkos aprašo 4 priede nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir transporto priemonės savininkas (valdytojas) pateikia ūkio subjekto įgaliotam darbuotojui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Priverstinai nuvežtą transporto priemonę grąžinus, jos savininkas (valdytojas) tai patvirtina pasirašydamas Tvarkos aprašo 4 priede nustatytos formos leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.
45. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad solidarioji transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-183-969/2021, 29 punktas). Tai taikoma ir transporto priemonės valdytojui. Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021, 28 punktas).
46. Atsakovė teigia, kad dėjo pastangas atsiimti transporto priemonę kaip transporto priemonės valdytoja, tačiau jai 2022 m. sausio mėn. pabaigoje nuvykus į aikštelę atsiimti automobilio, ieškovės darbuotojas automobilio neatidavė, nes ji nepateikė Leidimo atsiimti privestinai nuvežtą transporto priemonę. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė 2022 m. sausio pabaigoje, kai atsakovė buvo nuvykusi pas ieškovę, buvo gavusi iš policijos įstaigos atsakovei išduotą Tvarkos aprašo 4 priede nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK 2022 m. sausio 21 d., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalies, 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 3 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, Kelių eismo taisyklių 226 punkto pažeidimus nubaudė atsakovę galutine 1100 Eur bauda, o 2022 m. sausio 24 d. Leidimas atsiimti transporto priemonę (jame nenurodant asmens, kuriam jis išduotas), buvo išsiųstas ne atsakovei, o trečiajam asmeniui R. M..
47. Šiuo atveju, teismo įsitikinimu, atsakovė neveikė kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nes byloje nėra įrodymų, kad ji, dėl kurios kaltės buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė, dėjo maksimalias pastangas gauti leidimą atsiimti transporto priemonę (nepateikė Vilniaus apskrities VPK rašytinio prašymo gauti tokį leidimą, kuris būtų nustatyta tvarka nagrinėjamas, nesistengė įrodyti, kad ji buvo ne tik automobilio valdytoja, bei ir savininkė (nors tai pripažino iš karto po administracinio nusižengimo padarymo, duodama parodymus policijos pareigūnams), nedėjo pastangų įregistruoti VĮ „Regitra“ transporto priemonę savo vardu. Trečiojo asmens Vilniaus aps. VPK atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovei būtų išduotas leidimas, jei ji būtų pateikusi transporto priemonės registracijos liudijimą, prašymą. Be to, tai, kad leidimas išduodamas atsiimti transporto priemonę ne tik transporto priemonės savininkui, tačiau ir valdytojui, patvirtina aukčiau minėto Aprašo 23 punktas, kuris reglamentuoja, kokie dokumentai turi būti pateikti atsiimant priverstinai nuvežtą transporto priemonę – asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos liudijimą.
48. Apibendrinant susiklosčiusią situaciją, pažymėtina, kad atsakovė nuo pat automobilio nuvežimo 2021 m. gruodžio 28 d. žinojo apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą ieškovės aikštelėje, be to atsakovė du kartus buvo informuota ieškovės apie tai, kad ji turi teisę atsiimti transporto priemonę, turėjo realias galimybes atsiimti transporto priemonę, tačiau nesiėmė jokių efektyvių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti, taigi, nagrinėjamoje situacijoje nesielgė kaip apdairus, rūpestingas, atidus žmogus ir savo pasyvumu prisidėjo prie padarinių – išaugusios skolos atsiradimo, todėl jai kyla pareiga atlyginti automobilio saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo Leidimo išdavimo iki 2023 m. gegužės 22 d. (Vilniaus apskrities VPK ir ieškovės sutarties nutraukimo).
49. Byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškovės paskaičiuoto transporto priemonės saugojimo išlaidų dydžio. Atsakovė tvirtino, kad padidintas vienos paros įkainis 20,00 Eur sumai yra neadekvatus, neatitinkantis protingumo, proporcingumo reikalavimų.
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad saugotojas savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, 30 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat įvertina ir aplinkybes, ar pagrįstai susidarė prašomo priteisti dydžio skola.
51. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 603 straipsnį (iki sprendimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo, faktinio transporto priemonės perdavimo realizuoti ar sunaikinti, kai toks sprendimas priimamas iki bylos išnagrinėjimo, arba, kai priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę, atsiėmimo dienos). Pagal sutarties 5 punktą teikėjo pasiūlyme nurodyti ir Sutartyje užfiksuoti įkainiai galioja ir taikomi visą Sutarties pagrindu nuvežtų transporto priemonių saugojimo laikotarpį.
52. Kaip matyti, šalių sudarytoje sutartyje nustatytas transporto priemonės nuvežimo įkainis – 100,00 Eur, vienos paros saugojimo įkainis – 7,00 Eur (punktas). Sutarties priedo „Tipinė transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų techninė specifikacija“ 4 punkte nustatytas toks pat įkainis.
53. Pastebėtina, kad ieškovė skolą skaičiuoja, taikydama 7,00 Eur vienos paros įkainį iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos ir 20,00 Eur įkainį po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos. 2021 m. spalio 20 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra numatyta tokia ieškovės pateikta įkainio skaičiavimo tvarka, t. y. nėra numatyta, kad bus taikomi skirtingi įkainių dydžiai iki ir po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos. Šių įkainių skaičiavimo tvarka numatyta ieškovės vidiniu administravimo aktu ieškovės 2021 m. spalio 20 d. direktorės įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra nurodytas, kaip 2021 m. spalio 20 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas, todėl teisinio pagrindo taikyti didesnį nei sutartyje numatytą 7,00 Eur įkainį už vieną saugojimo parą nėra. Ieškovė nepagrindė beveik tris didesnės nei iki leidimo išdavimo nustatytos kainos pagrįstumo, nurodė bendro pobūdžio motyvus, tokius kaip darbuotojų darbas, raginimų siuntimas, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia beveik tris kartus didesnio kainos skirtumo, be to, įrodinėdama kainos pagrįstumą, ieškovė rėmėsi ne ginčo vietoje nustatytomis transporto priemonių saugojimo kainomis. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė visuose savo siųstuose atsakovei pranešimuose nurodo, kad kiekviena papildoma diena iki faktinio transporto priemonės atsiėmimo iš saugojimo aikštelės kainuos 7 Eur, o ne 20 Eur, kaip nurodoma ieškinyje.
54. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai ją nuvežti, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar valdytojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 25 punktas).
55. Sutarties 10.1 punktu ieškovė įsipareigojo kokybiškai teikti visas šioje Sutartyje ir jos prieduose numatytas paslaugas nustatytais terminais ir tvarka savo rizika ir sąskaita kiek įmanoma rūpestingai ir efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugų teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias. 10.2 punktu ieškovė įsipareigojo bendradarbiauti su Užsakovu visą Sutarties vykdymo laikotarpį ir nedelsdamas raštu informuoti Užsakovą apie bet kokias aplinkybes, kurios trukdo ar gali sutrukdyti Teikėjui vykdyti paslaugų teikimą nustatytais terminais arba gali turėti įtakos teikiamų paslaugų apimčiai ir (ar) kokybei.
56. Pagal sutarties 11.2 punktą ieškovei nustatyta teisė gauti iš Užsakovo jo turimus (valdomus) transporto priemonių savininkų (valdytojų) duomenis (vardus, pavardes, gimimo datas, gyvenamųjų vietų adresus), būtinus Teikėjo teisėms ir pareigoms įgyvendinti.
57. Sutarties priedo „Tipinė transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų techninė specifikacija“ 10.3 punkte ieškovė įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonė būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus ir valdytojus (jei savininkas ir transporto priemonės valdytojas nesutampa) apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti.
58. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021 25 punktą).
59. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą, yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4-5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiškai atleisti transporto priemonės savininką nuo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-183-969/2021 30 punktas).
60. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje sprendžiant dėl saugojimo išlaidų priteisimo ne kartą konstatuota, kad pagrindą mažinti priteistiną sumą sąlygoja ir saugotojo pasyvumas, kadangi saugotojas negali nesuprasti besitęsiančio saugojimo neekonomiškumo (Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-267-425/2011).
61. Nagrinėjamu atveju, automobilis buvo priverstinai nuvežtas 2021 m. gruodžio 28 d., Vilniaus apskrities VPK Leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavė 2022 m. sausio 24 d., jame nėra nurodyta asmens pavardė, kam jis išduotas, leidimą Vilniaus apskrities VPK jai žinomu el. paštu išsiuntė R. M. (pastarasis nurodė, kad jis el. paštu nesinaudoja ir Leidimo negavo, apie Leidimą sužinojo praėjus pusei metų po j išdavimo), ieškovė leidimą atsiimti transporto priemonę iš Vilniaus aps. VPK gavo 2022 m. birželio 16 d., tačiau su pranešimais dėl automobilio atsiėmimo ir įsiskolinimo už automobilio nuvežimą ir saugojimą apmokėjimą į atsakovę H. K. ir trečiąjį asmenį R. M. kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. lapkričio 17 d. atsakovės atstovas ieškovei išsiuntė prašymą atsiųsti sąskaitą H. K. vardu už minėtos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki 2022 m. sausio 24 d. (el. b. l. 47). 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovė šio prašymo netenkino (el. b. l. 48). Taigi, jau 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovė turėjo informaciją, kad atsakovė nesutinka su prašoma sumokėti skola, tačiau ir toliau siuntė jai raginimus, skolą skaičiavo iki 2023 m. gegužės 22 d., o į teismą kreipėsi tik 2023 m. liepos 24 d.
62. Be to, Sutarties 17 punkte nustatyta, kad už Sutarties 2 punkte nurodytas paslaugas Teikėjui sumoka transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas (solidariai). Teikėjas sąskaitose ir kvituose už Sutarties 2 punkte nurodytas paslaugas privalo nurodyti, už kokias paslaugas, kokios transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą ir už kokį saugojimo laikotarpį yra išrašytas dokumentas apmokėti.
63. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovei buvo siunčiamos sąskaitos už teikiamą transporto priemonės saugojimo paslaugą, kuriose būtų nurodyta, už kokias paslaugas, už kokį transporto priemonės saugojimo laikotarpį yra išrašytas dokumentas apmokėti, o pateikė teismui tik bendro pobūdžio pranešimus atsakovei ir trečiajam asmeniui.
64. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek atsakovė, tiek ieškovė nebuvo pakankamai aktyvūs. Visgi ieškovė vykdydama pareigas, kylančias iš sutarties, sudarytos be kita ko viešiesiems interesams tenkinti (sutarties 1 punktas) ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą. Ieškovė teise kreiptis į teismą su ieškiniu pasinaudojo daugiau nei po aštuonių mėnesių iš atsakovės H. K. gavus informaciją apie jos nesutikimą su skolos dydžiu, atsakovei pranešimą išsiuntė praėjus beveik trims mėnesiams po informacijos apie išduotą leidimą atsiimti transporto priemonę gavimo, t. y. neprotingai ilgą laiką delsė ir nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti skolą, dėl ko ji kiekvieną dieną augo, nors visus įrodymus (kuriuos teikė su ieškiniu) turėjo, o kreipimasis į teismą dėl saugojimo išlaidų priteisimo ieškovei yra įprasta veikla. Toks ieškovės delsimas negali būti pateisinamas ir vertintinas kaip kryptingas siekis padidinti automobilio saugojimo išlaidas, kurias ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės.
65. Teismas sutinka, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, tačiau jai kilusi pasekmė materialine prasme turi būti adekvati ir proporcinga. Įvertinęs transporto priemonės saugojimo laikotarpį, taip pat laikotarpį, kurį ieškovė uždelsė kreiptis į teismą su ieškiniu, taip pat ieškovės ir atsakovės veiksmus (pasyvų neveikimą), protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, vadovaujantis nurodyta teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, skolos suma, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 25 d. (sekanti diena po Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo) iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 22 d.) (483 dienos) mažintina per pusę, t. y. iki 1 690,50 Eur ((483 dienos x 7,00 Eur) : 2). Kadangi transporto priemonė nuo jos nuvežimo iki leidimo išdavimo dienos buvo saugoma dėl atsakovės kaltės, teismas priteisia už šį laikotarpį ieškovės paskaičiuotą sumą – 196,00 Eur. aigi, iš viso iš atsakovės priteistina 1 886,50 Eur.
66. Toks transporto priemonės saugojimo išlaidų dydis pagal šios bylos aplinkybes būtų teisingas ir, teismo vertinimu, atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Taigi, ieškovės ieškinys yra tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 1 886,50 Eur skolą (CK 6.850 straipsnis, SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis).
67. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
68. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 9 956,00 Eur skolą, priteista – 1 886,50 Eur (patenkinta 18,95 procentai ieškinio reikalavimų), todėl priteistinas žyminis mokestis šioje byloje yra 31,84 Eur (168,00 Eur x 18,95 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
69. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 1 040,00 Eur advokato išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 9 punkte įtvirtintas bylinėjimosi išlaidas, neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos 842,92 Eur (1 040,00 Eur x 81,05 proc.) bylinėjimosi išlaidos.
70. Iš atsakovės valstybei priteisiamos 30,43 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268- 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Regula LT“, įmonės kodas 305805291, 1 886,50 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir 50) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 886,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31,84 Eur (trisdešimt vieno euro ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“, įmonės kodas 305805291, atsakovės H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 842,92 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,43 Eur (trisdešimties eurų ir 43 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.
Teisėja Jolanta Vėgelienė