Civilinė byla Nr. e2A-1166-260/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00132-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.1.;

2.1.5.1.1.; 2.1.5.4.; 2.6.8.8.; 2.6.8.11.3.;

3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ir trečiojo asmens P. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovams M. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Požeminių tinklų statyba“, trečiasis asmuo P. R., dėl sutarties negaliojimo ir restitucijos taikymo bei pagal trečiojo asmens P. R. savarankišką ieškinį atsakovams M. G. ir UAB „Požeminių tinklų statyba“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. G. 2018 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2018 m. lapkričio 13 d. su patikslintu ieškiniu, kuriuose prašė  pripažinti  2006 m. lapkričio 17 d. Darbų sutartį Nr. 31 negaliojančia, taikyti vienašalę restituciją, priteisiant jai iš atsakovo M. G. 1 448,10 Eur, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Šiuose procesiniuose dokumentuose ji nurodė, kad reikalavimą pripažinti 2006 m. lapkričio 17 d. Darbų sutartį Nr. 31 negaliojančia grindžia tuo, kad ji neturėjo žemės savininko trečiojo asmens P. R. sutikimo ir įgaliojimo sudaryti su individualios įmonės „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininku atsakovu M. G. Darbų sutartį Nr. 31, pagal kurią susitarė, jog atsakovas atliks kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio jos tėvui P. R. už 5 000 Lt, t. y. 1 448,10 Eur, o atsakovas, veikdamas kaip verslininkas, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų išsiaiškinta, ar ieškovė turi įgaliojimą veikti P. R. vardu. Atsakovas nepatikrino duomenų, reikšmingų nustatant, ar ieškovė turi teisę sudaryti sutartį, nepareikalavo dokumentų, įgalinančių ieškovę atstovauti tėvą P. R., nors būdamas verslininku, negalėjo nesuprasti, kad sudarant sutartį įgaliojimas yra būtinas. Todėl sutartį sudarė su netinkama šalimi, sutartis su ja dėl kadastrinių matavimų negalėjo būti sudaryta. Taip pat šį reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas M. G., kuris tuo metu buvo individualios įmonės „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininkas, sutartyje už paslaugas nurodė aiškiai per didelę kainą, kuri neatitinka rinkos kainų bei sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Tokios paslaugos galėjo būti įkainotos nuo 144 Eur iki 200 Eur. Pateikdamas tokią sutartį ieškovei bei ją pasirašydamas, atsakovas veikė nesąžiningai, siekdamas pasipelnyti. Ieškovė buvo apgauta dėl esminių sutarties aplinkybių – sutarties kainos, todėl laikė, jog sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu. Ieškovė taip pat teigė, kad sudaryta sutartis, kurios kaina neatitinka rinkos kainos, prieštarauja civilinius santykius reglamentuojantiems imperatyviems principams (CK 1.5 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis), kurių esminis – šalių sąžiningumas. Atsakovas M. G. yra asmuo, turintis išsilavinimą, vykdantis licencijuojamą profesinę veiklą, todėl be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jam taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai vykdant veiklą, susijusią su turima licencija. Kadangi ginčo sutartis buvo sudaryta su IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“, o individualios įmonės savininku ir atstovu buvo M. G., todėl reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovė reiškė tiek įmonės, tiek ir M. G. atžvilgiu. Reikalavimą dėl vienašalės restitucijos taikymo – 1448,10 Eur priteisimo – ieškovė reiškė tik atsakovui M. G., kadangi jis, veikdamas kaip individualios įmonės savininkas ir savo srities profesionalas, sutartyje nustatė kainą, neatitinkančią rinkos kainos ir taip apgaulės būdu išviliojo iš ieškovės 5 000 Lt. Ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. teismui pateiktame dublike papildomai nurodė, kad aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Ieškovė nėra pagal sutartį teikiamos srities profesionalė, priešingai nei atsakovas, kuris veikdamas kaip verslininkas netikrino sutarties sudarymo galimumo. Todėl atsakovo teiginys, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti ir atlikti tinkamai, negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu, nes ieškovė nėra specialistė, turinti atitinkamų specialių žinių ir galinti įvertinti atliktus darbus. Priimdama atliktų darbų aktą bei apmokėdama už netinkamai atliktus darbus ieškovė, pasikliaudama specialistu, neturėdama specialiųjų žinių, suklydo. Atsakovo nustatyta kaina neatitiko rinkos kainos. Atsakovas veikė nesąžiningai siekdamas pasipelnyti. Taip pat nurodė, jog atsakovo siekį pasipelnyti patvirtina sutarties apmokėjimo užtikrinimas pateikiant paprastąjį vekselį, žinant, jog neatliks sutartų darbų. Kadangi kadastriniai matavimai pagal sutartį nebuvo atlikti, laikė, jog ginčo sutartis turėtų būti panaikinta. Ieškovė nesutiko su atsakovų argumentais, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2006 m. lapkričio 17 d., kadangi laikė, jog toks teiginys neatitinka teisės aktų reglamentavimo. Sutarties 2.3 punkte buvo nustatytas darbų atlikimo terminas – 2007 m. gruodžio 31 d., todėl laikė, jog terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo sutarties sudarymo momento, o nuo sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino.

3.       Atsakovas M. G. teismui pateikė : 2018 m. kovo 30 d. atsiliepimą į ieškinį, 2018 m. gegužės 18 d. tripliką ir 2018 m. gruodžio 28 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Juose atsakovas prašė teismo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

4.       Šiuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad tarp ieškovės ir IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2006 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta Darbų sutartis Nr. 31, pagal kurią IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ įsipareigojo už 5 000 Lt iki 2007 m. gruodžio 31 d. atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už darbus per 10 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo (sutarties 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 punktai). Taip pat šia sutartimi šalys susitarė, kad jei užsakovas (ieškovė) turi pretenzijų dėl atliktų darbų, jas vykdytojui pateikia per 5 dienas. Paklausta, kam reikia atlikti matavimus, ieškovė pareiškė, kad dalį žemės sklypo tėvai nori parduoti ir yra reikalaujama, kad žemės sklypo plane būtų tiksliai nurodyta dalis, kurią parduos. Ieškovė su savimi turėjo visus tėvams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus. Žemės sklypas nuosavybės teise buvo įregistruotas trečiojo asmens P. R. vardu. Paklausta, kodėl neatvyko patys žemės sklypo savininkai, ieškovė nurodė, kad tėvai yra senyvo amžiaus ir jiems atvykti yra sudėtinga, todėl ir paprašė atstovauti žemės savininko interesus. 2017 m. gruodžio 18 d. buvo pasirašytas žemės sklypo kadastrinių matavimų darbų perdavimo – priėmimo aktas, ir sąskaita-faktūra 5 000 Lt sumai, kuri buvo apmokėta 2007 m. gruodžio 18 d.. Taip pat nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia iš esmės tais pačiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo tirtos ir įvertintos 2013 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013 bei 2013 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Ieškovės ieškinys grindžiamas tais pačiais motyvais, kuriais buvo grindžiamas P. R. ieškinys atsakovams IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“, M. G., tretiesiems asmenims J. G., A. R., dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad P. R. patvirtino sandorį, todėl sandoris sukėlė jam teises ir pareigas. Be to, patvirtinus sandorį, P. R. prarado galimybę jį ginčyti, dėl to, kad jis sudarytas neturint įgaliojimo. Teismai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstus sprendimus, nustatė prejudicinius faktus. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovui apie trečiojo asmens J. G. sudarytą sutartį ir jos sąlygas buvo žinoma iki atsiskaitant už pagal sutartį atliktus darbus, be to, būtent ieškovas perdavė ieškovei J. G. 5 000 Lt, kad ši sumokėtų už darbus, kurie ir buvo susiję su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Kad ginčo sutartyje nurodyti veiksmai buvo atliekami su ieškovo žinia, jo valia ir jo interesais, patvirtino ir ieškovo parašas ant parengto žemės sklypo vidinio padalijimo plano, kuriuo remiantis, dar iki apmokėjimo už atliktus darbus buvo sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis. Dėl šių nustatytų aplinkybių  teismas ir padarė išvadą, kad J. G. tėvų vardu ir interesais sudarytas sandoris yra tinkamas ir teisėtas, sukėlė P. R. teisines pasekmes. Todėl buvo atmesti argumentai, kad sutartis nebuvo sudaryta, taip pat atmesti ir argumentai, kad ji neteisėta, kadangi ji nebuvo nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka ir nebuvo nenustatyta, kad ji prieštarautų imperatyviems įstatymo reikalavimams. Be to atsakovas nurodė, kad ieškovė nėra tinkamas ieškovas byloje. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, jis nurodė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013 priimtame 2013 m. kovo 26 d. sprendime, taip pat Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartyje pasisakė  ir dėl darbų kainos teisėtumo, t. y. kad darbų perdavimo–priėmimo aktas ir sutartis su joje nustatyta sąlyga dėl darbų kainos yra šalių laisva valia pasirašyti, juos pasirašius šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdomi. Nebuvo nustatytas ir akto bei nurodytos sutarties sąlygos prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Todėl ieškovė nepagrįstai iš naujo ginčija šalių sutartą darbų kainą. Ieškovė, pasirašydama sutartį, vėliau sumokėdama pinigus, priimdama darbų rezultatą, patvirtino, kad sutarties kaina jai yra tinkama. Sutartis buvo sudaryta šalių sutarimu, laisva valia. Atsakovas, būdamas IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininku ir veikdamas įmonės vardu, nurodė darbų kainą, o ieškovei ir trečiajam asmeniui darbų kaina tiko. Ieškovė, nesutikdama su sutarties kaina, sutarties galėjo nepasirašyti. Tačiau ieškovė ne tik pasirašė sutartį, bet ir priėmė atliktus darbus, sumokėjo pinigus. Pretenzijas dėl kainos pradėjo reikšti tik po darbų priėmimo ir net žemės sklypo dalies pardavimo. Paminėtą bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad pagal joje  esančius dokumentus nėra jokio pagrindo teigti, kad jokie darbai nebuvo atlikti, o nustatyta darbų kaina, atsižvelgiant į jų atlikimą skubos tvarka, buvo šalių susitarimo dalykas. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinus darbų sutartį negaliojančia taikyti vienašalę restituciją, atsakovas nurodė, kad nesant pagrindo pripažinti, jog sutartis yra negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, nėra jokio pagrindo ir tenkinti reikalavimą dėl restitucijos taikymo. IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ tinkamai atliko darbus, jie buvo priimti pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą, todėl vienašalės restitucijos taikymas nepagrįstai pagerintų ieškovės ir trečiojo asmens padėtį. Taip pat nurodė, kad ieškovė ginčija 2006 m. lapkričio 17 d. sudarytą sutartį, kuri pasibaigė ją įvykdžius 2007 m. gruodžio 18 d.. Todėl laikė, jog ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2018 m. sausio 4 d., t. y. po daugiau nei 10 metų nuo ieškinio senaties termino pradžios. Nesutikdamas su ieškovės reikalavimu priteisti 1 448,10 Eur iš atsakovo M. G., atsakovas nurodė, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės ginčijama darbų sutartis buvo sudaryta ne su M. G., o su IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatą, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). M. G. buvo IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininkas. Tačiau IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2012 m. gruodžio 10 d. savininko sprendimu pertvarkyta į UAB „Požeminių tinklų statyba“. Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą. Kadangi nuo individualios įmonės pertvarkymo praėjo daugiau nei 3 metai laikytina, kad M. G. negali būti laikomas atsakingu už IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ prievoles, jis negali būti atsakingas ir dėl to, kad yra UAB „Požeminių tinklų statyba“ akcininkas bei vadovas, nes, nagrinėjamu atveju, nepažeidė jokių nei akcininko nei UAB „Požeminių tinklų statyba“ vadovo pareigų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Triplike atsakovas M. G. papildomai nurodė, kad įmonė tinkamai atliko darbus pagal tikruosius šalių ketinimus, pagal ieškovės veikiančios trečiojo asmens pavedimu užsakymą, t. y. padarė tai, ko prašė ieškovė trečiojo asmens vardu. Taip pat nurodė, kad šias aplinkybes jau įvertino šalių ginčą nagrinėję teismai. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ginčo sutartimi iš esmes nebuvo susitarta dėl kadastrinių matavimų, o tik dėl žemės sklypo vidinio padalijimo, kas ir buvo atlikta. Taip pat nurodė, kad patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti. Ieškovė neginčijo, kad už atlikus darbus buvo sumokėti pinigai, t. y. ieškovė veikdama trečiojo asmens vardu, patvirtino sutartį, todėl netenka teisės jos ginčyti.

5.       Atsakovė UAB „Požeminių tinklų statyba“ 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės J. G. patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš 2006 m. lapkričio 17 d. Darbų sutarties Nr. 31. Tačiau dėl ginčo sutarties civilinę bylą jau buvo inicijavęs trečiasis asmuo P. R.. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė sutartį sudarė P. R. naudai, atstovaudama jį, todėl teises ir pareigas ši sutartis sukuria būtent jam. Taip pat, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad P. R. sutartį patvirtino, todėl praranda teisę ją ginčyti, dėl to, kad sutartis sudaryta neturint jo įgaliojimo. Ieškovė J. G. šioje byloje nėra tinkamas ieškovas, o ieškinio argumentai susiję su darbų sutarties negaliojimu dėl to, kad darbų sutartis sudaryta su J. G. neturint tėvų įgaliojimo, nepagrįsti. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi, palikdamas galioti 2013 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, nustatė prejudicinius faktus, kurie privalomi ir nagrinėjamoje byloje. Ginčo sutarčiai nenumatyta privaloma notarinė forma, analogišką bylą pagal P. R. ieškinį nagrinėję teismai nenustatė, kad sandoris prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, o sutarta kaina šalims tiko, nebuvo per didelė. UAB „Požeminių tinklų statyba“ nebuvo gavusi jokių nei ieškovės, nei trečiojo asmens pretenzijų, į teismą kreiptasi praėjus 12 metų nuo sutarties sudarymo, daugiau nei 10 metų nuo darbų priėmimo, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Teismai, nagrinėję bylą dėl ginčo sutarties, nustatė, kad sutarti darbai buvo atlikti, o darbų kaina, atsižvelgiant į darbų pobūdį, skubumą, buvo susitarimo dalykas. Ieškovė ar trečiasis asmuo, nesutikdami su kaina, sutarties galėjo nesudaryti. Šiuo atveju sutartis ne tik buvo sudaryta, pasirašyta, bet ir sutarti darbai atlikti bei priimti pasirašytinai. Už atliktus darbus atsiskaityta. Dėl prašomos taikyti vienašalės restitucijos ir priteisti iš M. G. 1 448,10 Eur atsakovė nurodė, kad darbų sutartis buvo pilnai įvykdyta, užsakyti darbai priimti ir už juos atsiskaityta, todėl, pripažinus sutartį negaliojančia ir taikius vienašalę restituciją, ieškovės padėtis nepagrįstai pagerėtų. Be to, šiuo atveju nėra jokių pagrindų 2006 m. lapkričio 11 d. Darbų sutartį Nr. 31 pripažinti negaliojančia. Nors UAB „Požeminių tinklų statyba“ patraukta atsakove kartu su M. G., tačiau reikalavimas reiškiamas tik M. G. kaip subsidiariam skolininkui. UAB „Požeminių tinklų statyba“ yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, po įmonės pertvarkymo nei iš ieškovės J. G. nei iš trečiojo asmens P. R. įmonė nebuvo gavusi jokių pretenzijų. Pasisakydama dėl ieškinio senaties, atsakovė nurodė, kad darbų sutartis buvo sudaryta 2006 m. lapkričio 17 d., darbai pagal sutartį perduoti, 2007 m. gruodžio 18 d. pasirašytas darbų priėmimo perdavimo aktas, sumokėti pinigai. Sutarti darbai buvo atlikti anksčiau, parengtą planą trečiasis asmuo panaudojo parduodant žemės sklypo dalį, t. y. 2007 m. gruodžio 10 d. sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį. Todėl vertino, kad apie tariamai pažeistas teises, ieškovė ir/ar trečiasis asmuo sužinojo ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 18 d. priėmus darbus ir sumokėjus pinigus. Trečiasis asmuo P. R. į teismą dėl 2006 m. lapkričio 17 d. Darbų sutarties ieškiniais kreipėsi dar 2007 m. gruodžio 28 d., prašydamas nutraukti sutartį, tačiau ieškiniai buvo laikomi nepaduotais (nepašalinus trūkumų) arba atsisakyta priimti kaip neteismingą (tai konstatuota įsiteisėjusiame 2013 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendime). Patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Požeminių tinklų statyba“ pareikštas tik 2018 m. lapkričio mėnesį t. y. praleidus 10 metų ieškinio senaties terminą.

6.       Trečiasis asmuo P. R. 2018 m. kovo 12 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės J. G. ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atsiliepime nurodė, kad jam yra žinoma, jog ieškovė sudarė sutartį dėl kadastrinių matavimų jo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiko, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo jo naudai sudaryti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Taip pat nurodė, jog atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų išsiaiškinta, ar ieškovė turi įgaliojimus veikti jo vardu. Vien tai, kad sutartis buvo pasirašytos jo dukros, šiai aplinkybei nustatyti nebuvo pakankamos. Atsakovas prieš ginčijamo sandorio sudarymą nepatikrino duomenų, reikšmingų nustatant ar ieškovė yra tinkamas subjektas sudarant sutartį dėl kadastrinių matavimų. Atsakovas veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus verslo subjektas, turėjo savarankiškai domėtis ar ieškovė turi teisę sudaryti sutartį, negalėjo nesuprasti, kad sudarant sutartį įgaliojimas yra būtinas, jam turėjo kilti klausimas, kodėl sutartį sudarė ne žemės sklypo savininkas. Atsakovui turėjo būti akivaizdu, jog ne ieškovė yra tikroji sandorio šalis. Sudarydamas sandorį atsakovas, veikdamas kaip savo srities profesionalas ir turintis nemažą patirtį šioje srityje, turėjo suprasti, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo jo naudai sudaryti sutarties. Ieškovė buvo apgauta dėl esminių sutarties aplinkybių – sutarties kainos. Nei jis, nei jo dukra (ieškovė), neturėdami specialiųjų žinių nebūtų sudarę sutarties su atsakovu M. G., todėl sutiko su ieškinyje nurodytais faktais, kad atsakovas veikė apgaulės būdu. Sudarydama minėtą sutartį, ieškovė besąlygiškai pasitikėjo atsakovu, kaip savo srities profesionalu, tikėjo atsakovo deklaruojamomis garantijomis, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad atsakovo neapgaus ir nesieks pasipelnyti be pagrindo. Atsakovas, veikdamas kaip savo srities profesionalas, sutartyje nustatė kainą, neatitinkančią rinkos kainos, taip apgaulės būdų išviliojo iš ieškovės 5 000 Lt.

7.       Trečiasis asmuo P. R. 2018 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą su savarankišku ieškiniu atsakovams M. G. ir UAB „Požeminių tinklų statyba“, kuriame prašė  priteisti iš atsakovo M. G. 1 500 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad patyrė neturtinę žalą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2006 m. lapkričio 17 d. Darbų sutarties Nr. 31, ieškovės pasirašytos su atsakovu M. G., kuris, būdamas IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“, kuri 2013 m. vasario 6 d. buvo pertvarkyta į UAB „Požeminių tinklų statyba“, direktoriumi, 2006 m. lapkričio 17 d. sutartimi įsipareigojo atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau kadastriniai matavimai neprotingą laiką nebuvo atlikti, jis patyrė nepatogumų ir psichologinių išgyvenimų. Nurodė, kad atsakovai kadastrinius matavimus atliko tik 2009 m. spalio 26 d., t. y. beveik po trijų metų nuo sutarties sudarymo, kas yra neadekvatus terminas atliekant tokio pobūdžio darbus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo negalėjo gauti žemės sklypo plano, dėl kurio būtų galėjęs disponuoti žemės sklypu, todėl patyrė didelių nepatogumų. Dėl atsakovo vengimo pripažinti savo klaidas, kad neįvykdė Darbų sutarties
Nr. 31, ir atsisakymo atlyginti patirtą žalą, trečiasis asmuo patyrė dvasinių išgyvenimų, jam buvo sunku suvokti, kaip asmuo, dirbantis ir padedantis kitiems su žemės sklypo kadastriniais matavimais, gali vengti savo pareigų ir prisiimtų įsipareigojimų, taip pat jautėsi pažemintas, kad tiek jis, tiek ieškovė išreiškė pasitikėjimą atsakovu M. G., tačiau atsakovas pasielgė priešingai, neatliko kadastrinių matavimų ir nepripažino savo neteisėtų veiksmų, o už netinkamai ir vėlai atliktą darbą paėmė sutartimi sutartą pinigų sumą. Trečiasis asmuo P. R. teigė, jog patyrė daug nepatogumų, išgyvenimų ir nerimo, kad atsakovas neatliko darbų, kas jam buvo pavesta ir už teikiamas paslaugas buvo sumokėta, todėl patirtą neturtinę žalą įvertino 1 500 Eur ir laikė tinkama. Reikalavimą dėl neturtinės žalos trečiasis asmuo kildino iš IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ ir jo dukros, ieškovės J. G. 2006 m. lapkričio 17 d. sudarytos darbų sutarties, pagal kurią jo dukros užsakymu turėjo būti atliekami jam ir jo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo matavimo/kadastriniai darbai. Kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2009 m. spalio 26 d., todėl jis patyrė dvasinius išgyvenimus.

8.       Atsakovas M. G. 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui atsiliepimą į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. R. ieškinį, kuriame prašė teismo trečiojo asmens ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas jau nagrinėjo P. R. ieškinį dėl 2006 m. lapkričio 17 d. Darbų sutarties Nr. 31 nutraukimo ir nustatė tam tikras, šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad trečiasis asmuo ar ieškovė nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis ir vis inicijuoja teisminius procesus, jokiu būdu nepatvirtina atsakovo M. G. ar IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ neteisėtų veiksmų. Tokie ieškovės ir trečiojo asmens veiksmai patvirtina piktnaudžiavimą procesine teise. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013 ir Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1381-230/2013, atmesdamas P. R. skundą, konstatavo, kad ieškovas savo veiksmais yra patvirtinęs jo vardu ir interesais J. G. sudarytą sutartį ir jos sąlygos jam buvo žinomos iki atsiskaitant už pagal sutartį atliktus darbus, taip pat, kad ginčo sutartyje nurodyti veiksmai buvo atliekami su ieškovo P. R. žinia, jo valia ir jo interesais. Todėl  ieškovės J. G. tėvų vardu ir interesais sudarytas sandoris yra tinkamas ir teisėtas. Taip pat, teismai, vadovaudamiesi teismų praktikoje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sutarties sąlygą dėl darbų pobūdžio aiškino ne pagal pažodinį tekstą, t. y. ne kaip susitarimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo, o kaip šalių susitarimą dėl žemės sklypo vidinio padalijimo plano, reikalingo parduodant žemės sklypo dalį, parengimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje pateikti dokumentai paneigė ieškovo teiginius, kad atsakovai apskritai matavimų neatliko,  o nustatyta darbų kaina, atsižvelgiant į jų atlikimą skubos tvarka, buvo šalių susitarimo dalykas. Kauno apylinkės teismas sprendimą grindė ir tuo, kad P. R., pasinaudodamas IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ atliktu žemės sklypo planu (padalijimo planu/ribų planu) pardavė žemės sklypo dalį. Nors trečiasis asmuo P. R. ir teigia, kad jis negalėjo disponuoti Žemės sklypu, tačiau šie argumentai yra neteisingi ir paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais nustatyta, kad darbai buvo atlikti ir priimti 2007 m. gruodžio 18 d.. Todėl trečiojo asmens argumentus dėl tariamo ne savalaikio darbų atlikimo laikė nepagrįstais. Be to, trečiasis asmuo neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodė tariamai patirtos žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad trečiasis asmuo savarankišką reikalavimą/ieškinį pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą, termino atnaujinti neprašė, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko jis praleistas.

9.       Atsakovė UAB „Požeminių tinklų statyba“ 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui atsiliepimą į trečiojo asmens P. R., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį, kuriame prašė teismo trečiojo asmens ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors trečiasis asmuo P. R. UAB „Požeminių tinklų statyba“ nurodė kaip atsakovą, tačiau iš savarankiško ieškinio reikalavimų matyti, kad neturtinę žalą dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų reikalaujama priteisti tik konkrečiai iš M. G., reikalavimo atsakovui UAB „Požeminių tinklų statyba“ nereiškė. Trečiasis asmuo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ ir jo dukros, ieškovės J. G. 2006 m. lapkričio 17 d. sudarytos darbų sutarties, pagal kurią jo dukros užsakymu turėjo būti atliekami jam ir jo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo matavimo/kadastriniai darbai, tačiau kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2009 m. spalio 26 d., dėl ko trečiasis asmuo patyrė dvasinius išgyvenimus. Trečiasis asmuo teisingai nurodo, kad IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ buvo pertvarkyta į UAB „Požeminių tinklų statyba“. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013 ir Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 1381-230/2013 nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Bylą nagrinėję teismai, nagrinėdami P. R. ieškinį, pasisakydami dėl 2006 m. lapkričio 17 d. darbų sutarties, nurodė, kad P. R. dukra J. G. su IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ sudarė darbų sutartį ne dėl kadastrinių matavimų atlikimo, o dėl sklypo vidinio padalijimo plano, kuris buvo reikalingas P. R. parduodat žemės sklypo dalį. Teismai įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavo, kad būtent tokius darbus ir atliko IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“, o sutarta kaina, atsižvelgiant į darbų atlikimo aplinkybes ir skubą, buvo šalių susitarimo dalykas, kaina nebuvo per didelė. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad sudaryta sutartis prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Taip pat, teismai nustatė, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti 2007 m. gruodžio 18 d., pasirašytas darbų priėmimo - perdavimo aktas, sumokėti pinigai. Be to, trečiasis asmuo, IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ atliktus darbus panaudojo 2007 m. gruodžio 10 d. parduodamas žemės sklypo dalį (atsakovo atliktas planas yra pirkimo-pardavimo sutarties priedas). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir jų iš naujo įrodinėti nereikia. Todėl vertino, jog trečiasis asmuo savarankiškame ieškinyje nurodė neteisingas aplinkybes, susijusias su 2006 m. lapkričio 27d. darbų sutartimi. Be to trečiasis asmuo nenurodė konkrečių neteisėtų veiksmų, neįrodinėjo jam padarytos žalos, apsiribodamas formaliais teiginiais, kad dėl neatliekamų darbų jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Trečiasis asmuo  nenurodė ir teisės akto, kurio pagrindu jam įstatymas suteikia teises reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl tariamo sutarties netinkamo vykdymo. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties nurodė, kad darbų sutartis, iš kurios trečiasis asmuo kildina savo reikalavimą, buvo sudaryta 2006 m. lapkričio 17 d., darbai pagal sutartį perduoti ir už juos sumokėta 2007 m. gruodžio 18 d., pasirašytas darbų priėmimo perdavimo aktas. Be to, darbai buvo atlikti anksčiau, parengtą planą trečiasis asmuo panaudojo parduodant žemės sklypo dalį, 2007 m. gruodžio 10 d. sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl laikytina, kad apie tariamai pažeistas teises trečiasis asmuo sužinojo ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 18 d. priėmus darbus ir sumokėjus pinigus. Be to, P. R. į teismą dėl 2006 m. lapkričio 17 d. darbų sutarties ieškiniais pradėjo kreiptis dar 2007 m. gruodžio 28 d., prašydamas nutraukti sutartį, tačiau ieškiniai buvo laikomi nepaduotais (nepašalinus trūkumų) arba atsisakyta priimti kaip neteismingą. Laikė, jog ieškinio senaties terminas praleistas beveik 8 metus, trečiasis asmuo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės J. G. ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. R. ieškinį atmetė, priteisė atsakovui M. G. iš ieškovės 900 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, priteisė atsakovei UAB „Požeminių tinklų statyba“ iš ieškovės J. G. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. R. po 650 Eur  advokato teisinės pagalbos išlaidas, priteisė valstybei iš ieškovės J. G. ir trečiojo asmens P. R. po 5,38 Eur iš kiekvieno, pašto išlaidas.

11.       Teismas pripažino nustatytu, kad 2006 m. lapkričio 17 d. ieškovė J. G. (Užsakovas) ir IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ (Vykdytojas), atstovaujama savininko atsakovo M. G., pasirašė Darbų sutartį Nr. 31 (toliau – ir Sutartis) (1 t., b. l. 7). Sutarties dalykas apibrėžtas Sutarties 2.1 punkte – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Darbų kaina – 5 000 Lt (Sutarties 2.2 p.). Darbų atlikimo terminas – 2007 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 2.3 p.). Užsakovas įsipareigojo atsiskaityti už darbus per 10 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo (Sutarties 2.4 p.). Sutarties 2.6 p. šalys susitarė, kad Užsakovo motyvuotos pretenzijos dėl atliktų darbų Vykdytojui pateikiamos per 5 dienas, šalys sudaro abipusį aktą su reikiamu pataisymų turiniu ir įvykdymo terminais. Šalys taip pat susitarė, kad darbų pradžia yra laikoma data, kai Užsakovas pasirašo darbų sutartį (3.1 p.). Atsiradus priežastims, dėl kurių Užsakovas negali tęsti projektavimo darbų, informuoja Vykdytoją, kad sustabdytų pradėtus darbus (3.2 p.). Užsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, apmokama už faktiškai atliktus darbus su 15 proc. priemoka nuo atsiskaitomosios kainos (Sutarties 3.3 p.). Šalys taip pat susitarė, kad sutartinis darbas laikomas Užsakovo priimtu, jei abi šalys pasirašo darbo perdavimo –priėmimo aktą ir sąskaitą-faktūrą (4.1 p.). Darbų perdavimo priėmimo aktą pagal Sutartį Nr. 31 šalys pasirašė 2007 m. gruodžio 18 d., tą pačią dieną išrašyta ir šalių pasirašyta PVM sąskaita-faktūra 5 000 Lt sumai, taip pat išrašytas kasos pajamų orderio kvitas, kuriame nurodyta, kad J. G. sumokėjo IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 5 000 Lt (1 t., l. 124, 141). Tiek darbų priėmimo-perdavimo akte, tiek sąskaitoje-faktūroje, tiek kasos pajamų orderio kvite atliktų darbų (paslaugos) pavadinime nurodyta, jog atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų darbai.

12.       Teismas iš įsiteisėjusių Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto  civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013, ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1381-230/2013, pripažino nustatytu, kad 2012-2013 metais nagrinėjant civilinę bylą pagal P. R. ieškinį dėl J. G. ir IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2006 m. lapkričio 17 d. sudarytos darbų sutarties Nr. 31 nutraukimo, 4 600 Lt priteisimo solidariai iš atsakovų IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ ir M. G., bei kitų reikalavimų, buvo tiriamos ir vertinamos minėtos Sutarties sudarymo aplinkybės, tame tarpe ir tos, kuriomis grindžiamas ieškovės J. G. patikslintas ieškinys, bei trečiojo asmens P. R. savarankiškas ieškinys, t. y. kad ieškovė, sudarydama sutartį dėl darbų atlikimo, neturėjo trečiojo asmens P. R. rašytinio įgaliojimo veikti jo vardu; kad ginčijama Sutartis neteisėta, sudaryta atsakovui M. G. siekiant finansinės naudos, kadangi vidinis sklypo padalijimas darbų sutartyje ir darbų priėmimo – perdavimo akte įvardintas kaip kadastriniai matavimai, kurių tokiam sklypo padalijimui atlikti nereikėjo ir atsakovas jų neatliko, o atliktų darbų kaina (sklypo vidinio padalijimo plano paruošimas notariniam veiksmui atlikti) yra per didelė, taip pat, kad sudarant Sutartį, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Kadangi šios aplinkybės jau buvo tiriamos ir vertinamos nagrinėjant P. R. ieškinį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013 bei jo apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1381-230/2013, teismas teismų nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais.

13.       Spręsdamas dėl ieškovės J. G. reikalavimo pripažinti 2006 m. lapkričio 17 d. darbų sutartį Nr. 31 negaliojančia, teismas remdamasis įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013 nustatė, kad J. G. pasakė P. R. apie sudarytą ginčo sandorį ir jo sąlygas prieš sumokant pagal sutartį numatytą darbų kainą, P. R. davė J. G. 5 000 Lt tam, kad ši sumokėtų už pagal ginčo sandorį atliktus darbus, todėl sprendė, jog duodamas dukrai pinigus sumokėti už darbus, susijusius su jam priklausančiu sklypu, ieškovas patvirtino jo vardu ir interesais J. G. sudarytą sandorį. Nurodė, kad kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio atsirandančios pareigos pereina asmeniui, kurio vardu ir interesais sandoris buvo sudarytas, jeigu šis asmuo tą sandorį patvirtina, o kita sandorio šalis tokiam pareigų perėjimui neprieštarauja arba sudarydama sandorį žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris sudaromas kito asmens vardu ir interesais (CK 6.235 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pripažino, jog sudarant ginčo sandorį M. G. buvo žinoma, kad sandoris sudaromas P. R. vardu ir interesais. Be to, Kauno apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2A-1381-230/2013, išnagrinėjęs P. R. apeliacinį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas savo veiksmais yra patvirtinęs jo vardu ir interesais J. G. sudarytą sandorį, kadangi byloje pagrįstai nustatytos aplinkybės, kad ieškovui apie trečiojo asmens J. G. sudarytą sutartį ir jos sąlygas buvo žinoma iki atsiskaitant už pagal sutartį atliktus darbus, be to, būtent ieškovas davė J. G. 5 000 Lt, kad ši sumokėtų už darbus, kurie ir buvo susiję su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Nurodė, kad šias aplinkybes bylos nagrinėjimo eigoje patvirtino ir ieškovas bei trečiasis asmuo J. G. savo paaiškinimais. Aplinkybę, kad ginčo sutartyje nurodyti veiksmai buvo atliekami su ieškovo žinia, jo valia ir jo interesais, patvirtina ir ieškovo parašas ant parengto žemės sklypo vidinio padalijimo plano, kuriuo remiantis, dar iki apmokėjimo už atliktus darbus buvo sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog J. G. tėvų vardu ir interesais sudarytas sandoris yra tinkamas ir teisėtas, sukėlė ieškovui teisines pasekmes. Taip pat teismas vadovavosi kaip prejudiciniu faktu dėl teismų nustatytų aplinkybių, kad P. R. apie J. G. sudarytą sutartį ir jos sąlygas buvo žinoma iki atsiskaitant už pagal sutartį atliktus darbus, be to, kad būtent P. R. davė J. G. 5 000 Lt, kad ši sumokėtų už darbus, kurie buvo susiję su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atsižvelgdamas į įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytas išvadas, teismas sprendė, jog pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės, susijusios su J. G. suklaidinimu dėl darbų kainos ar jos apgaule, išsamiai nebuvo tiriamos ir vertinamos, kadangi reikalavimai dėl darbų perdavimo – priėmimo akto ir sutarties sąlygos dėl darbų kainos nebuvo reiškiami. Teismas nurodė, kad ieškovė ir nagrinėjamoje byloje neprašo pripažinti negaliojančiu 2007 m. gruodžio 18 d. darbų perdavimo - priėmimo aktą, kuriame nurodyta, jog atlikta darbų už 5 000 Lt, tik reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento visą Darbų sutartį Nr. 31, motyvuodama tuo, kad ją sudarant, ieškovė buvo apgauta dėl esminių sutarties aplinkybių – Sutarties kainos. Tačiau savo pradiniame ir patikslintame ieškinyje ieškovė išsamiai neišdėstė visų aplinkybių, susijusių su atsakovų apgaule dėl Sutartyje nurodytos darbų kainos, jos neatitikimu rinkos kainai, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kokiomis kainomis tuo metu buvo atliekami sklypo vidinio padalijimo plano parengimo darbai. Dublike atsakovo apgaulę dėl Sutarties kainos ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovas sutartų kadastrinių matavimų neatliko, o ieškovė, nebūdama specialistė, negalėjo įvertinti atliktų darbų. Todėl, priimdama atliktų darbų aktą, neturėdama specialių žinių, ji suklydo juos priimdama bei apmokėdama už netinkamai atliktus darbus. Taip pat nurodė, jog pasikliaudama specialistu, tikėjosi, jog darbai atlikti tinkamai ir atitinka sutarties sąlygas, tačiau atsakovas neatliko visų sutartyje numatytų darbų, kurių pagrindu pateikė sąskaitą – faktūrą apmokėjimui. Tokias ieškovės nurodytas aplinkybes savo esme teismas laikė tapačiomis, kurios buvo tiriamos ir vertinamos nagrinėjant P. R. ieškinį. Todėl teismas neturėjo pagrindo iš naujo vertinti ieškovės argumentų, jog sutarti darbai (kadastriniai matavimai) nebuvo atlikti, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčios aplinkybės, kad J. G. kreipėsi į IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ dėl žemės sklypo vidinio padalijimo plano, reikalingo parduodant sklypo dalį, o ne dėl kadastrinių matavimų. Todėl teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais ieškovės argumentus, kad ji buvo apgauta ar suklaidinta dėl atliktinų darbų apimties ir suklydo juos priimdama bei apmokėdama už netinkamai atliktus darbus.

14.       Teismas ieškovės argumentą dėl Darbų sutarties Nr. 31 pasirašymo atgaline data, laikė neįrodytu. Šia aplinkybe nebuvo grindžiamas ieškinys. Teismas pažymėjo, kad iki ieškinio pareiškimo šioje byloje ieškovė jokių pretenzijų  IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ ar jos savininkui M. G. dėl darbų kainos, padaryto spaudimo ar apgaulės nereiškė, nors, kaip nurodė, pasijautė apgauta tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas (t. y. 2007 m. gruodžio 18 d.). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad ieškovė praleido bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą sandorio ginčijimui, nes į teismą kreipėsi tik 2018 m. sausio 4 d., todėl taikė ieškinio senaties terminą ir konstatavo, jog tai yra savarankiškas pagrindas šį ieškinio reikalavimą atmesti.

15.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo taikyti vienašalę restituciją ir priteisti pinigines lėšas teismas nustatė, kad reikalavimą taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovės naudai 1 448,10 Eur ieškovė reiškė tik atsakovui M. G., motyvuodama tuo, kad M. G., veikdamas kaip individualios įmonės savininkas ir savo srities profesionalas, sutartyje nustatė kainą, neatitinkančią rinkos kainą ir taip apgaulės būdu išviliojo iš ieškovės 5 000 Lt. Todėl pripažinus sandorį negaliojančiu dėl CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių prašė taikyti vienašalę restituciją. Teismas vadovavosi kaip prejudiciniu faktu įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, kad būtent P. R. davė J. G. 5 000 Lt, jog ši sumokėtų už darbus, kurie buvo susiję su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Taip pat teismas pripažino, jog ieškovė klaidingai prisimena apmokėjimo už darbus aplinkybes, arba sąmoningai klaidina teismą ir be jokio teisėto pagrindo bei neturėdama reikalavimo teisės pareiškė reikalavimą atsakovui M. G. dėl vienašalės restitucijos taikymo ir 1448,10 Lt priteisimo.

16.       Spręsdamas dėl trečiojo asmens P. R. savarankiško ieškinio teismas nustatė, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos trečiasis asmuo kildina iš IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ ir jo dukros, ieškovės J. G. 2006 m. lapkričio 17 d. sudarytos darbų sutarties, pagal kurią jo dukros užsakymu turėjo būti atliekami jam ir jo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo matavimo/kadastriniai darbai. Trečiasis asmuo teigė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2009 m. spalio 26 d., dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau iš paminėtų bylą pagal P. R. ieškinį nagrinėjusių teismų sprendimų teismas nustatė, kad ieškovas, pasisakydami dėl 2006 m. lapkričio 17 d. darbų sutarties nurodė, kad P. R. dukra J. G. su IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ sudarė darbų sutartį ne dėl kadastrinių matavimų atlikimo, o dėl sklypo vidinio padalijimo plano, kuris buvo reikalingas P. R. parduodat žemės sklypo dalį. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad būtent tokius darbus ir atliko IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“, o sutarta kaina, atsižvelgiant į darbų atlikimo aplinkybes ir skubą, buvo šalių susitarimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis remdamasis galėtų spręsti, jog ieškovė buvo apgauta ar suklaidinta dėl darbų kainos. Laikė, jog tuo metu kaina jai nebuvo per didelė. Taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat nustatyta, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti, pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, sumokėti pinigai. Be to, trečiasis asmuo individualios įmonės  „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ atliktus darbus panaudojo 2007 m. gruodžio 10 d.  parduodamas žemės sklypo dalį (atsakovės atliktas planas yra pirkimo-pardavimo sutarties priedas). Teismas, nenustatęs, kad ieškovė buvo apgauta, atmestinais laikė ir ieškovės reikalavimą dėl Darbų sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl neturėjo jokio pagrindo vertinti, jog trečiasis asmuo patyrė neturtinę žalą dėl jo interesais ir teisėtai sudaryto sandorio, kurį pats patvirtino. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad Darbų sutartis dar 2007 m. gruodžio 18 d. buvo įvykdyta ir trečiasis asmuo pasinaudojo darbų rezultatu, teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti, kad trečiasis asmuo yra patyręs neturtinę žalą.

17.       Teismas taip pat vertino, kad trečiasis asmuo yra praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad Darbų sutartis, iš kurios trečiasis asmuo kildino savo reikalavimą, buvo sudaryta 2006 m. lapkričio 17 d., darbai pagal sutartį perduoti ir už juos sumokėta 2007 m. gruodžio 18 d., pasirašytas darbų priėmimo perdavimo aktas. Be to, iš įsiteisėjusių teismų sprendimų bei ieškovės paaiškinimų nagrinėjamoje byloje nustatė, kad darbai buvo atlikti anksčiau, parengtą planą trečiasis asmuo panaudojo parduodant žemės sklypo dalį, 2007 m. gruodžio 10 d. sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl sprendė, kad apie tariamai pažeistas teises (jį netenkinantį darbų rezultatą, mokėtiną sumą) trečiasis asmuo sužinojo ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 18 d. priėmus darbus ir sumokėjus pinigus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, teismas nusprendė ją taikyti bei pažymėjo, kad tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu ieškovė J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį ir pripažinti 2016 m. lapkričio 17 d. darbų sutartį Nr. 31, sudarytą tarp ieškovės J. G. ir IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“, atstovaujamos atsakovo M. G., negaliojančia ir taikyti vienašalę restituciją, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo M. G. 1 448,10 Eur ir iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, o būtent CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Nei skundžiamame teismo sprendime, nei ankstesniuose teismų priimtuose sprendime ir nutartyje nebuvo pasisakyta dėl tikrųjų ginčijamos sutarties šalių ketinimų. Iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog ieškovė, sudarydama ginčijamą sutartį, neketino sumokėti kadastrinių matavimų kainos už bet kokius kitus matavimus (nagrinėjamu atveju nustatyta, jog buvo atlikti ne kadastriniai matavimai, o parengtas žemės sklypo vidinio padalijimo planas), kurių darbų kainos keliskart mažesnės nei kadastrinių matavimų. Nei viename iš teismų sprendimų nebuvo pasisakyta dėl tikrųjų atsakovų ketinimų sudarant ir vykdant ginčijamą sutartį bei nustatant kainą už atliktus darbus.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesiaiškino, kodėl byloje pateiktuose dokumentuose esant įrašams apie neva atliktus kadastrinius matavimus, o net ne vienoje byloje nustačius, kad realybėje vietoj kadastrinių matavimų buvo atlikti žemės sklypo vidinio padalijimo plano darbai, kaina liko tokia, kaip už kadastrinius matavimus. Teismas, neišsiaiškinęs ginčijamos sutarties šalių tikrųjų ketinimų net nesigilino į realiai atliktų darbų kainodarą ir nepagrįstai konstatavo, jog  5 000 Lt sutarties kaina už sutartus kadastrinius matavimus buvo laisva valia sutarties šalių sutarta kaina už žemės sklypo vidinio padalijimo planą, nors byloje pateikta įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog tokios ginčijamos sutarties sąlygos ir jos įgyvendinimas nebuvo grindžiami laisva ieškovės valia. Jei teismas būtų stengęsis nustatyti ginčijamos sutarties šalių tikrus ketinimus ir jų nebūtų buvę galima nustatyti, tai aiškinant ginčijamos sutarties sąlygas turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad jokie protingi asmenys nebūtų sutikę mokėti kadastrinių matavimų kainos už ženkliai mažesnės vertės atliktus žymiai mažesnės apimties kitus darbus.

1.3.                      Priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo atsižvelgta į ginčo sutarties pakeisto dalyko ir nepakeistos kainos už jį ryšį bei apskritai į ginčijamos sutarties esmę.

1.4.                      Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neatsižvelgė į aplinkybes ir jų nevertino, kad atsakovas buvo profesionalus daugiametis savo srities specialistas (net buvusios individualios įmonės pavadinimas „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ patvirtina šią aplinkybę), o ieškovė šioje srityje neturėjo jokių specialių žinių (jos profesija - pedagogė), kad atsakovas realiai atliko žemės sklypo vidinio padalijimo plano darbus vietoj kadastrinių matavimų, kad ieškovė dokumentus dėl neva atliktų kadastrinių matavimų pasirašė darant spaudimą svetimiems asmenims, susijusiems su atsakovu, ir aiškino sutarties sąlygas išimtinai atsakovo naudai, nors iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad jos ieškovei buvo primestos darant psichologinį spaudimą, pasinaudojus ieškovei nepalankia susidariusia situacija. Neatsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas, ieškovės nuomone, nepagrįstai aiškino ginčijamos sutarties sąlygas išimtinai atsakovo naudai ir visiškai neanalizavo  jo elgesio.

1.5.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, jog ieškovė jokių pretenzijų atsakovams dėl darbų kainos, padaryto spaudimo ar apgaulės nereiškė, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų visumos matyti, jog ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu, savo tėvu, aktyviai dalyvavo teisminiuose ginčuose dėl sutarties nutraukimo jau 2012 m. ir dar iki jų.

1.6.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl restitucijos taikymo, nes 5 000 Lt jai perdavė jos tėvas. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tai ji sudarė sutartį dėl kadastrinių matavimų su atsakovu ir sumokėjo 5 000 Lt atsakovui. Nors ieškovė gavo šią sumą iš savo tėvo, tačiau, vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 2 dalimi, tai nepanaikina jos reikalavimo teisės susigrąžinti pinigus pripažinus sutartį negaliojančia, kadangi ieškovė buvo ginčijamos sutarties šalis ir ji gali būti pripažinta nukentėjusia, kaip ir jos tėvas. Teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo, ieškovės nuomone, ji turi ir vadovaujantis CK 6.227 straipsnio nuostatomis.

1.7.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai ginčo sutarties sudarymo aplinkybių, atsakovo elgesio bei ginčo sutarties šalių tikrųjų ketinimų, ko pasėkoje pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalies nuostatą.

19.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo P. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį ir pripažinti 2016 m. lapkričio 17 d. darbų sutartį Nr. 31, sudarytą tarp ieškovės J. G. ir IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“, atstovaujamos atsakovo M. G., negaliojančia ir taikyti vienašalę restituciją, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo M. G. 1 448,10 Eur ir iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo trečiojo asmens naudai 1 500 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, jog  atsakovo atliktu darbu - vidiniu žemės sklypo padalinimo planu - trečiasis asmuo pasinaudojo parduodamas savo žemės sklypo dalį, tačiau šis planas nėra sutartyje numatytų darbų rezultatas, už kurį ginčijamoje sutartyje buvo numatyta 5 000 Lt kaina, tokios kainos teisingumo nepagrindė jokiais įrodymais.

2.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo ir sprendime nepasisakė dėl atsakovo ir jo atstovaujamos įmonės „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė reikalavimu sumokėti ginčijamoje sutartyje numatytą sumą už ginčijamoje sutartyje nenumatytus darbus.

2.3.                      Pirmosios instancijos teismas vienpusiškai vertindamas tik ieškovės veiksmus ir visiškai neanalizuodamas antros ginčijamos sutarties šalies veiksmų, t. y. kitų darbų, nei numatyta ginčijamoje sutartyje atlikimas, pašalinių asmenų įsiterpimas reikalaujant sumokėti pinigus ir pan., nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nebuvo apgauta.

2.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nesiaiškindamas trečiojo asmens ketinimų, dėl kurių dukrai perdavė pinigus, vienašališkai nusprendė, kad pinigų perdavimas dukrai prilyginamas ginčijamos sutarties patvirtinimui. Trečiasis asmuo patyrė neturtinę žalą, nes ieškovė yra jo dukra, gyveno jo namuose, veikė jo interesais. Trečiasis asmuo pinigus dukrai perdavė ne todėl, kad siekė patvirtinti sandorį, o todėl, kad siekė padėti dukrai susidariusioje psichologiškai įtemptoje situacijoje, kurioje ieškovė buvo silpnoji šalis visomis prasmėmis.

2.5.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad buvo praleistas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenurodė teisės normos, kurios pagrindu šis terminas taikomas ir nuo kurio momento skaičiuojamas.

20.       Atsakovai UAB „Požeminių tinklų statyba“ ir M. G. atsiliepimu į trečiojo asmens P. R. apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus apeliacinį skundą atmesti, 2019 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Trečiojo asmens apeliacinis skundas nepagrįstas, nes jame nenurodoma, koks teisės aktas trečiajam asmeniui suteikia teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nenurodomas nei neturtinės žalos dydis, nei tariami atsakovo neteisėti veiksmai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad trečiajam asmeniui buvo padaryta neturtinė žala, neįrodyti nei neteisėti veiksmai, nei priežastinis ryšys. Trečiasis asmuo neteisingai nurodo, kad pinigus dukrai davė ne patvirtindamas 2006 m. lapkričio 17 d. darbų sutartį, o tiesiog siekdamas padėti dukrai susidariusioje situacijoje. Tačiau pats trečiasis asmuo ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad trečiasis asmuo perdavė dukrai didelę sumą pinigų, iš kurių ji turėjo atsiskaityti už atliktą žemės sklypo vidinio padalijimo planą. Šios aplinkybės nustatytos Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. 2-569-894/2013 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1381-230/2013. Įrodymų paneigiančių nustatytus prejudicinius faktus nei trečiasis asmuo, nei ieškovė nepateikė.

3.2.                      Savarankiškame ieškinyje trečiasis asmuo teigė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2009 m. spalio 26 d., o apeliaciniame skunde jau teigia, kad kadastriniai matavimai iš viso nebuvo atlikti. Tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo laikosi nenuoseklios ir neteisingos pozicijos. Ieškovė, atstovaudama savo tėvus, su IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ sudarė darbų sutartį ir susitarė dėl žemės sklypo vidinio padalijimo plano parengimo, o ne dėl kadastrinių matavimų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo apgauta. Priešingai, pati ieškovė patvirtino, kad ji kreipėsi dėl vidinio žemės sklypo padalijimo plano parengimo, kaina nors ir pasirodė didoka, bet su ja sutiko. Apie pašalinius žmones, kurie atvyko paimti pinigų, ieškovė ir trečiasis asmuo užsiminė tik teismo posėdžio metu, tačiau jokių objektyvių, nurodomas aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai, visapusiškai ir teisingai išnagrinėjo civilinę bylą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas teisingai nustatė, kad šalys, sudarydamos sutartį, tarėsi dėl žemės sklypo padalijimo plano parengimo, o ne dėl kadastrinių matavimų. Ieškovė su kaina sutiko. Tokios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir turi prejudicinę galią

3.4.                      Nepagrįstas trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai taikytos ieškinio senaties. Teismas skundžiamame sprendime motyvuotai nurodė, kad senaties terminas ieškiniui pareikšti prasidėjo ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 18 d., kadangi, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, ieškiniams dėl žalos atlyginimo, taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas. Taip pat nurodo, kad atsakovas M. G. nėra tinkamas atsakovas byloje, reikalavimai jam nepagrįsti, kadangi IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ pertvarkyta į UAB „Požeminių tinklų statyba“ ir praėjus trims metams po pertvarkymo, savininko subsidiari atsakomybė pasibaigia.

21.       Atsakovai UAB „Požeminių tinklų statyba“ ir M. G. atsiliepimu į ieškovės J. G. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, 2019 m. kovo  12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatė tikrąją šalių valią sudarant ginčo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, kad šalys, sudarydamos sutartį, tarėsi ne dėl kadastrinių matavimų, o dėl žemės sklypo vidinio sklypo padalinimo. Ieškovė apklausiama teismo posėdyje patvirtino, kad į M. G. kreipėsi dėl to, kad tėvai norėjo parduoti žemės sklypą, o norint parduoti žemės sklypą, reikėjo vidinio žemės sklypo padalijimo plano. Atliekant vidinį sklypo padalinimo planą, reikėjo atlikti ir kitus darbus. Taip pat, ieškovė patvirtino, kad su darbų kaina sutiko, nes darbus reikėjo atlikti skubiai, M. G. buvo rekomenduotas matininkas. Kaina nebetiko tik tada, kai ji apie ją pasakė savo tėvui ir šis pardavęs sklypo dalį davė pinigų sumokėti M. G., nes tėvą (trečiąjį asmenį) labai įžeidė tai, kad darbų sutartyje ir darbų priėmimo perdavimo akte, nurodyti atliekami darbai – kadastriniai matavimai, o ne žemės sklypo vidinis padalijimo planas kaip buvo sutarta. Tą iš esmės patvirtino ir trečiasis asmuo. Dėl šių priežasčių, bylą nagrinėjęs teismas, pagrįstai sprendė, kad šalys susitarė, kad bus atliktas žemės sklypo padalinimo planas ir šalys susitarė būtent dėl tokių darbų, o ne dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-569- 894/2013 ir Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1381-230/2013 konstatavo, kad šalys susitarė ne dėl kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau dėl žemės sklypo vidinio padalijimo plano atlikimo, kuris buvo būtinas parduodant žemės sklypo dalį. Bylą nagrinėję teismai, nagrinėdami P. R. ieškinį, kuriuo buvo prašoma nutraukti darbų sutartį, remdamiesi iš esmės tais pačiais motyvais ir pagrindais kaip ir šioje byloje, konstatavo, kad šalys susitarė ne dėl kadastrinių matavimų atlikimo, o dėl žemės sklypo vidinio padalijimo plano atlikimo. Šių teismų nustatytos faktinės aplinkybės yra laikomos prejudiciniais faktais. Ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai yra grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais ir įrodymais, dėl kurių jau pasisakė teismai priimdami galutinius teismo sprendimus. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių naujų įrodymų ar motyvų, paneigiančių įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi nustatytais prejudiciniais, todėl skundžiamas sprendimas pagrįstas bei teisėtas. 

4.2.                      Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog ginčo sutartis yra negaliojanti, kadangi sudaryta dėl apgaulės. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės pozicija yra prieštaringa, kadangi pati ieškovė pripažino, jog su M. G. nurodyta kaina sutiko ir jos neginčijo, netgi buvo išdavusi vekselį kaip garantą, kad bus sumokėta už darbus ir tik vėliau, atsakovų darbuotojams atvežus dokumentus, juos pasirašė, o apeliaciniame skunde jau teigia, kad dokumentus, kuriuose fiksuota kaina buvo priversta pasirašyti pašalinių asmenų jau po darbų atlikimo ir neturėjo kito pasirinkimo. Ieškovės paaiškinimai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, ji keitė savo pozicijas dirbtinai jas priderinant prie atstovo išsakytos pozicijos. Tą pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Be to, aplinkybę, kad šalys susitarė būtent dėl tokios kainos už sklypo vidinio padalijimo planą konstatavo ir anksčiau kitą bylą nagrinėję teismai.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl atsakovams prašant, laikė, jog yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, nes jos tėvas, trečiasis asmuo šioje byloje, kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo, todėl senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutarties priėmimo, tačiau šie argumentai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nurodyti. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios būtų sukliudę ieškinį pareikšti anksčiau.

4.4.                      Ieškovė apeliaciniame skunde, deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai sutarties sudarymo aplinkybių, atsakovo elgesio bei ginčo šalių tikrųjų ketinimų, ko pasėkoje pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatą, taip pat CPK 263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo vidinio padalijimo plano atlikimo bei 5 000 Lt užmokesčio. Būtent, šie darbai ir buvo atlikti trečiojo asmens ir jo sutuoktinės naudai, parengtas žemės sklypo padalijimo planas. Byla išnagrinėta visapusiškai, įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarta kaina neatitiko rinkos kainos. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė neginčija darbų priėmimo perdavimo akto (tik sutartį).

4.5.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti vienašalę restituciją ir ieškovei priteisti iš M. G. 1 448,10 Eur, kadangi pinigus už darbus davė trečiasis asmuo, sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, atstovaujant jį, todėl J. G. neturi teisės reikalauti jai priteisti už atliktus darbus sumokėtų pinigų. Be to, darbų sutartis buvo sudaryta ne su M. G., o su IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. M. G. buvo IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininkas. Pagal viešai prieinamus duomenis IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2012 m. gruodžio 10 d. savininko sprendimu pertvarkyta į UAB „Požeminių tinklų statyba“. Po juridinio asmens pertvarkymo jau praėjo daugiau nei trys metai, todėl M. G. negali būti laikomas atsakingu už IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ prievoles. M. G. negali būti laikomas asmeniškai atsakingu ir dėl to, kad yra UAB „Požeminių tinklų statyba“ direktorius ir akcininkas. Tuo tarp, reikalavimas taikius vienašalę restituciją priteisti iš UAB „Požeminių tinklų statyba“ netgi nebuvo reiškiamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstojo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstojo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23.       Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatytos šios reikšmingos bylai aplinkybės:

2.1.                      Ieškovė J. G. ir IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2006 m. lapkričio 17 d. pasirašė Darbų sutartį Nr. 31, kuria IĮ ,,Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ įsipareigojo už 5 000 Lt iki 2007 m. gruodžio 31 d. atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, o J. G. įsipareigojo atsiskaityti už darbus per 10 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo (t. 1, b. l. 7). Žemės sklypas nuosavybės teise buvo įregistruotas trečiojo asmens P. R. ir jo sutuoktinės A. R. vardu.

2.2.                      2007 m. gruodžio 18 d. tarp IĮ ,,Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ atstovo ir užsakovo J. G. pasirašytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų darbų perdavimo-priėmimo aktas (t. 1, b. l. 124), taip pat sąskaita faktūra 5 000 Lt sumai kuri J. G. apmokėta 2007 m. gruodžio 18 d. (t. 1, b. l. 141; t. 2, b. l. 54).

2.3.                      Trečiasis asmuo P. R., kaip ieškovas, 2012 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp J. G. ir IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2006 m. lapkričio 17 d. sudarytą darbų sutartį Nr. 31 bei priteisti ieškovui 4 600 Lt solidariai iš atsakovų IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ ir M. G.. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad jo dukra J. G. 2006 m. lapkričio 17 d. sudarė su IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininku atsakovu M. G. darbų sutartį Nr. 31, pagal kurią susitarė, jog M. G. atliks ieškovui nuosavybės teise priklausančio 0,25 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus iki 2007 m. gruodžio 31 d. už 5 000 Lt. Sudarydama sutartį su atsakovu, J. G. neturėjo rašytinio įgaliojimo veikti ieškovo vardu. Ieškovui sutarties sąlygos nebuvo žinomos iki to laiko, kai dukra J. G. atėjo su vekseliu ir paprašė 5 000 Lt, tik tada ji informavo, kad pasirašė ne tik sutartį, bet ir vekselį. Siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo, ieškovas davė dukrai 5 000 Lt, kad ji sumokėtų atsakovui. Susipažinus su J. G. ir atsakovų sudaryta sutartimi, nustatyta, kad atsakovai sutartimi įsipareigojo atlikti 0,25 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, tačiau buvo perduotas tik parengtas žemės sklypo planas, skirtas notariniam veiksmui – žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymui – atlikti. Nors atsakovai ir J. G. 2007 m. gruodžio 18 d. pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame darbais įvardinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, tačiau faktiškai kadastrinių matavimų neatliko.

2.4.                      Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje
Nr. 2-569-894/2013, ieškinį atmetė. Šį teismo sprendimą, pagal ieškovo P. R. apeliacinį skundą, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1381-230/2013 Kauno apygardos teismas,  2013 m. liepos 15 d. nutartimi paliko nepakeistą. Šioje byloje teismai pripažino nustatytu, kad J. G. ir IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2006 m. lapkričio 17 d. pasirašė darbų sutartį Nr. 31, kuria IĮ ,,Geodeziniai matavimai“ įsipareigojo už 5 000 Lt iki 2007 m. gruodžio 31 d. atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, o J. G. įsipareigojo atsiskaityti už darbus per 10 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo (sutarties 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 punktai). Žemės sklypas nuosavybės teise įregistruotas P. R. ir A. R. vardu. 2007 m. gruodžio 18 d. pasirašytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų darbų perdavimo–priėmimo aktas ir sąskaita-faktūra 5 000 Lt sumai, kuri J. G. apmokėta 2007 m. gruodžio 18 d. 2007 m. gruodžio 10 d. sudaryta žemės sklypo dalies (0,1348 ha) pirkimo–pardavimo sutartis, kurios priedu buvo atsakovės IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ parengtas žemės sklypo planas. Teismai, išnagrinėję bylą pagal ieškovo P. R. ieškinį, kuriuo jis prašė nutraukti jo naudai sudarytą sutartį ir iš atsakovų solidariai priteisti 4600 Lt, netenkindami ieškovo reikalavimų pripažino nustatytu, kad P. R. savo veiksmais patvirtino jo vardu ir interesais J. G. sudarytą sandorį, kadangi jam apie J. G. sudarytą sutartį ir jos sąlygas buvo žinoma iki atsiskaitant už pagal sutartį atliktus darbus, be to, būtent jis davė J. G. 5 000 Lt, kad ši sumokėtų už darbus, kurie ir buvo susiję su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, vertino, kad ginčo sutartyje nurodyti veiksmai buvo atliekami su P. R. žinia, jo valia ir jo interesais, ką patvirtina ir jo parašas ant parengto žemės sklypo vidinio padalijimo plano, patvirtinantis, jog dar iki apmokėjimo už atliktus darbus buvo sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis. Šioje byloje teismai, vadovaudamiesi įstatyme (CK 6.193 straipsnyje) ir teismų praktikoje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis,  pripažino, jog ginčo sutartimi iš esmės nebuvo susitarta dėl kadastrinių matavimų, o sutarta tik dėl žemės sklypo vidinio padalijimo, kas ir buvo atlikta, o nustatyta 5000 Lt darbų kaina, atsižvelgiant į jų atlikimą skubos tvarka, buvo šalių susitarimo dalykas.

2.5.                      2018 m. sausio 4 d. ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. G., trečiajam asmeniui P. R., kurį 2018 m. lapkričio 13 d. patikslino antru atsakovu įtraukdama IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ teisų perėmėją UAB „Požeminių tinklų statyba“, ir kuriame prašė pripažinti darbų sutartį Nr. 31 negaliojančią, pritaikyti vienašalę restituciją, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo M. G. 1 448,10 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

2.6.                      2018 m. lapkričio 16 d. trečiasis asmuo P. R. teismui pateikė savarankišką ieškinį, kuriame prašė priteisti jam iš atsakovo M. G. 1 500 Eur neturtinės  žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.7.                      Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės J. G. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, P. R. ieškinius atmetė. Apeliacinius skundus dėl šio teismo sprendimo padavė ieškovė J. G. ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, P. R..

24.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės J. G. ir trečiojo asmens P. R. apeliacinius skundus, sprendžia, jog šie apeliaciniai skundai yra nepagrįsti.

25.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

26.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, o būtent CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, kai iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog ieškovė, sudarydama ginčijamą sutartį, neketino sumokėti kadastrinių matavimų kainos už bet kokius kitus matavimus (nagrinėjamu atveju nustatyta, jog buvo atlikti ne kadastriniai matavimai, o parengtas žemės sklypo vidinio padalijimo planas), kurių darbų kainos keliskart mažesnės nei kadastrinių matavimų, teismo sprendime dėl to nepasisakyta. Taip pat ieškovė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniais sprendimais, priimtais civilinėje byloje pagal P. R. ieškinį, kadangi toje byloje buvo nustatytos ne visos esminės aplinkybės, kurios buvo reikšmingos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-125-752/2019.

27.       Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje dalis reikšmingų aplinkybių yra jau nustatytos kitoje civilinėje byloje, t. y. Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje Nr. 2-569-894/2013 pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams individualiai įmonei ,,Geodeziniai matavimai ir projektavimas“, M. G., tretiesiems asmenims J. G., A. R. dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, kurioje šis teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą (Nr.2A-1381-230/2013) pagal ieškovo P. R. apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytoje 2013 metais išnagrinėtoje civilinėje byloje, įvertinus tai, kad  individualios  įmonės ,,Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ teisių perėja yra atsakovė UAB „Požeminių tinklų statyba“, dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje, išskyrus tik trečiąjį asmenį A. R., buvo sprendžiama dėl 2006 m. lapkričio 17 d. sudarytos darbų sutarties Nr. 31 nutraukimo.

28.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą,  pagrįstai vadovavosi prejudiciniais faktais.

29.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-569-894/2013 nustatyta, jog ieškovė galėjo sudaryti 2006 m. lapkričio 17 d. sutartį tėvo, trečiojo asmens P. R. naudai, kad faktiškai susitarė ne dėl kadastrinių matavimų, bet dėl žemės sklypo padalijimo plano už sutartinę skubių darbų kainą, priėmė atliktus darbus ir už juos atsiskaitė (plačiau žr. nutarties 23.4 p.) pagrįstai, kaip vertina teisėjų kolegija, ieškinį atmetė ir negalima pripažinti, jog teismas neišsiaiškino, kokie buvo tikrieji ieškovės ketinimai. Be to, nustatant, dėl ko šalys susitarė, negalima to daryti tik pagal sutarties vienos šalies aiškinimą, būtina vertinti visumą su tai susijusių aplinkybių, ką tinkamai padarė pirmosios instancijos teismas.

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad 2006 m. lapkričio 17 d. sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta dėl jos apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tariantis dėl darbų kainos ir darbų, prieš ją būtų panaudota apgaulė.

31.       Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, neteisingai sprendė dėl ieškinio senaties.

32.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

32.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iki ieškinio pareiškimo šioje byloje ieškovė jokių pretenzijų IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ ar jos savininkui M. G. dėl darbų kainos, padaryto spaudimo ar apgaulės nereiškė, nors, kaip nurodė, pasijautė apgauta tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas (t. y. 2007 m. gruodžio 18 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, prašant atsakovams, taikė ieškinio senatį.

 Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

33.       Trečiojo asmens teigimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų ir apgaulės ieškovės atžvilgiu, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Ieškovė yra jo dukra, kuriai jis davė pinigus dėl susidariusios įtemptos situacijos, o pirmosios instancijos teismas tokius trečiojo asmens veiksmus nepagrįstai laikė ginčo sutarties patvirtinimu. Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties reikalavimui dėl žalos pareikšti, skundžiamame sprendime nenurodė, kokia teisės norma teismas remiasi ir nuo kada šis terminas yra skaičiuojamas.

34.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šie trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas šio asmens reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, pripažindamas, kad tokį reikalavimą pareiškusiam asmeniui net nenurodžius įstatymo, kurio pagrindu jam atsiranda teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, šis reikalavimas nepagrįstas. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, nenurodė, kodėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir kokio įstatymo pagrindu jis reikalauja priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

35.       Nepagrįstas, teisėjų kolegijos nuomone, trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, nuo kurio momento skaičiuojamas senaties terminas kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas šį terminą nurodė, kaip ir normą, kodėl šis terminas taikomas (žr. sprendimo 26.7 p. ir 27 p.).

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, t. y. teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, nėra prieštaringas ir nenuoseklus, todėl ieškovės J. G. ir trečiojo asmens P. R. apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

   Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

37.       Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliantų apeliacinius skundus, apeliantams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas M. G. ir UAB „Požeminių tinklų statyba“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus pareiškė prašymus priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Byloje pateikti duomenys, patvirtina, kad atsakovas M. G. patyrė 650 Eur, o UAB „Požeminių tinklų statyba“ patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgdamas į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateiktų atsiliepimų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, teismas vertina, kad atsakovų prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokatų teisine pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovės J. G. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. R. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir po 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Požeminių tinklų statyba“ (įmonės kodas 300154325) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Raimondas Buzelis

Rūta Palubinskaitė 

Arvydas Žibas