Nr. DOK-4282

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02196-2016-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Gražinos Davidonienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 8 d. paduotu atsakovės J. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Infostendas“, J. B., D. B., G. S., E. S., S. K. (buv. S.), uždarajai akcinei bendrovei „Lapelis“, A. L., J. M., J. M., R. L., Ž. G., R. M., B. R., V. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „KIV“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sutikimo ir pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio, restitucijos taikymo, nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, bei pagal ieškovės pagal priešieškinį uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ priešieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Infostendas“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Informo“, valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. B., D. B., G. S., E. S., S. K. (buv. S.), uždarajai akcinei bendrovei „Lapelis“, A. L., J. M., J. M., R. L., Ž. G., R. M., V. K., B. R., A. D., A. D., kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ab initio, valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimų panaikinimo, niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, tretieji asmenys notaras Ramūnas Trečiokas, notarė Ramunė Džavachidienė, notarė Jolanta Rulienė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinys atmestas ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės normos taikymo klaidą, netinkamai kvalifikuodamas statytojo sąvoką. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme aiškiai nustatyta, kad statytojo teisių atsiradimo pagrindas yra galiojantis statybą leidžiantis dokumentas ir faktinis dalyvavimas statybos procese. Statybą leidžiantis dokumentas šioje byloje buvo išduotas teisėtai ir niekada neginčytas, todėl apeliacinės instancijos teismo abejonės dėl statytojo statuso nustatymo yra nepagrįstos ir neatitinka įstatymo nuostatų. Toks savarankiškas statytojo sąvokos išplėtimas, nepaisant neginčyto administracinio akto, sukuria teisinį neapibrėžtumą, kuris gali turėti tiesioginių padarinių statybų sektoriui nacionaliniu mastu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados apie galimas teorines uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ prielaidas įgyti statytojo statusą, neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkto prasmės ir kasacinio teismo praktikos. Teismas, vertindamas materialiosios teisės normas, nepagrįstai atsisakė laikytis principo, jog statytojo statusas negali būti formuojamas vien remiantis žemės sklypo nuosavybe ar faktiniu dalyvavimu santykiuose, nesant galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir teisėto dalyvavimo statybos procese.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismui nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, neva apeliacinės instancijos teismui negali susiformuoti pagrįstas įsitikinimas dėl ginčo faktų, yra nesuderinama su faktiniu bylos medžiagos turiniu. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek rašytinius, tiek žodinius įrodymus, įskaitant šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sutartis, projektinę ir statybos dokumentaciją, institucijų raštus, ir šiuos duomenis susiejo su taikytinomis materialiosios teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismas šios analizės nepaneigė, tačiau ją ignoravo, apsiribodamas bendra formuluote apie tariamą bylos esmės neatskleidimą.

3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, netinkamai taikė šią proceso teisės normą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nepagrįstai nusprendė, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo neatskleista. Nutarties motyvai neatitinka kasacinės jurisprudencijos kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar byla laikytina iš esmės neištirta. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą išnagrinėti bylą iš esmės, nes tam nebuvo jokių procesinių kliūčių. Atsakovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas ne tik galėjo, bet privalėjo išnagrinėti bylą iš esmės. Tai, kad teismas pasirinko grąžinti bylą vien remdamasis prielaida apie tariamai neatskleistą bylos esmę, kelia teisės normų taikymo efektyvumo klausimą, kuris turi precedentinę reikšmę visai teisės sistemai. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apeliacinė instancija sprendžia fakto klausimus, todėl bet koks nepagrįstas bylos grąžinimas pažeidžia proceso ekonomiškumą ir teisinio tikrumo principą. Šis klausimas svarbus ne tik šaliai, bet ir teismų sistemai, nes nuo jo sprendimo priklauso, ar apeliacinė instancija nevengs savo funkcijų ir atsakomybės.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenusprendė jokių klausimų, kurie sukeltų tiesioginius teisinius padarinius į procesą neįtrauktiems asmenims. Reikalavimai dėl rūsio patalpų nuosavybės teisių pripažinimo ir panaikinimo buvo atmesti, todėl sprendimu nebuvo pakeista ir nenustatyta jokių tretiesiems asmenims priklausančių materialiųjų teisių. Pirmosios instancijos teismas neformulavo jokių išvadų, kuriomis būtų modifikuota parkingo patalpų ar kitų patalpų savininkų teisinė padėtis. Tokiomis aplinkybėmis nėra galima identifikuoti nė vienos sprendimo dalies, kuria būtų nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Nutartyje taip pat neatskleista, kokia konkreti materialioji teisė ar pareiga buvo nustatyta, pakeista ar panaikinta šių asmenų atžvilgiu.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė grąžinti nagrinėti iš naujo visą pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstą bylą, nors CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja vertinti ne abstrakčiai visą sprendimą, bet tik tas jo dalis, kurios galėtų būti laikomos neištirtomis ir kurių apeliacinė instancija objektyviai negalėtų ištaisyti. Byloje nebuvo pagrindo konstatuoti visos bylos esmės neatskleidimo, todėl visiškas sprendimo panaikinimas buvo ne tik perteklinis, bet ir teisiškai neteisėtas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Artūras Driukas

Gražina Davidonienė