Civilinė byla Nr. e2S-95-589/2025
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00261-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.1.21
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3085-1203/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl negąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Legal Balance (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo G. B. (toliau – ir atsakovas) ieškovės naudai 9 266,57 Eur negrąžintą kreditą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 266,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 432,41 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Priteistos 9 698,98 Eur sumos mokėjimą išdėstė 60 mėnesių laikotarpiui, pirmus 59 mėnesius mokant dalimis po 161,65 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant ieškovei 161,63 Eur (viso – 9 698,98 Eur), pirmąją įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Nurodė, kad kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9 266,57 Eur), kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. 2024 m. lapkričio 5 d. teismo sprendimas įsiteisėjo ir 2024 m. lapkričio 7 d. buvo išduotas ieškovei vykdomasis raštas, tačiau 2024 m. lapkričio 15 d. teisme gautas prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Teisėjo 2024 m. lapkričio 15 d. rezoliucija buvo nutarta atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, apeliacinį skundą priimti, išsiųsti apeliacinio skundo nuorašą atsakovo atstovei atsiliepimui į apeliacinį skundą per 20 dienų pateikti. 2024 m. gruodžio 9 d. teisme gautas apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimo.
3. 2024 m. gruodžio 9 d. teisme buvo gautas atsakovo prašymas panaikinti vykdomąjį raštą, motyvuojant tuo, kad teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi netenkino atsakovo G. B. prašymo dėl vykdomojo rašto panaikinimo.
5. Nurodė, kad patikrinus Antstolių informacinę sistemą nustatyta, jog ginčijamas vykdomasis raštas nėra pateiktas vykdymui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato galimybės panaikinti teismo išduotą vykdomąjį raštą. Atsakovo pateiktame prašyme taip pat nėra nurodytas teismo vykdomojo rašto panaikinimo teisinis pagrindas. CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas G. B. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl 2024 m. lapkričio 7 d. vykdomojo rašto panaikinimo (arba pripažinimo negaliojančiu) tenkinti.
7. Nurodo, kad 2024 m. lapkričio 7 d. vykdomasis raštas išduotas pažeidžiant CPK 646 straipsnio 1 dalies ir 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.
8. Pažymi, kad išduodant 2024 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį raštą buvo pažeista vykdomojo dokumento išdavimo tvarka, įtvirtinta CPK 646 straipsnio 1 dalyje – byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pateikusi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas vykdomąjį raštą išdavė savo iniciatyva, tuo tarpu šis atvejis nepriskirtinas prie CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų išimčių, kuomet vykdomasis raštas išduodamas teismo iniciatyva, nesant išieškotojo prašymo.
9. Akcentuoja, jog teismas sprendime buvo numatęs priteistos skolos išdėstymą, kurio pirmo mokėjimo terminas vykdomojo rašto išdavimo metu net nebuvo suėjęs, tuo tarpu vykdomajame rašte kaip išieškotina suma nurodoma visa priteista skola vietoje mokėtinos sumos, kas iš esmės reiškia, kad vykdomojo rašto turinys prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas su išieškojimu susijusią rezoliucinę sprendimo dalį nurodyti pažodžiui, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
10. Teigia, kad teismo pozicija dėl antstolio teisės sustabdyti vykdymą CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu vertintina kritiškai, nes pats teismas patikrino, kad vykdomoji byla nėra pradėta, o po apeliacinio skundo priėmimo – ji ir negali būti pradėta, todėl teismas šiuo pagrindu negalėjo vadovautis, atmesdamas atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo.
11. Mano, jog nepanaikinus be teisėto pagrindo ir ne pagal teisės aktų reikalavimus išduoto vykdomojo rašto, sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti situacija bei bet kada bandyti atiduoti vykdymąjį raštą vykdymui, net nelaukiant ginčo baigties apeliacinėje instancijoje.
12. Akcentuoja, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatytas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas – kai panaikinti dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, kas iš esmės reiškia galimybę vykdomuosius dokumentus, kaip ir kitus bet kokius teismo neteisėtai priimtus procesinius dokumentus, panaikinti, įvertinant ir aukščiau nurodytas aplinkybes, kad vykdomasis dokumentas nėra perduotas vykdymui, teismas šiuo atveju yra patį vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija, kuri, paaiškėjus, kad vykdomasis dokumentas buvo išduotas nepagrįstai (nesant išieškotojo prašymui ir pažeidžiant vykdomojo dokumento turiniui keliamus reikalavimus), turi teisę pats šį dokumentą ir pasinaikinti (arba pripažinti negaliojančiu).
13. Akcentuoja ir tai, jog argumentas, kad prašyme dėl vykdomojo rašto panaikinimo nebuvo nurodytas teisinis pagrindas, taip pat atmestinas, nes prašyme buvo nurodytas faktinis pagrindas – teismo sprendimo neįsigaliojimas, teismui nusprendus atnaujinti praleistą apskundimo terminą, o preziumuojant, kad teismas įstatymus žino, tai taip pat negalėjo būti teisėtas pagrindas atsakovo prašymo netenkinimui.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB Legal Balance prašo dėl atsakovo atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2024 m. lapkričio 7 d. vykdomasis raštas nėra perduotas priverstiniam išieškojimui antstolio kontorai.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo G. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo G. B. prašymas dėl vykdomojo rašto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo panaikinti teismo išduotą vykdomąjį raštą
17. Atskirajame skunde atsakovo G. B. nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi, visų pirma, yra grindžiamas, atsakovo nuomone, netinkamu CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, pirmosios instancijos teismui išduodant 2024 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį raštą. Atsakovo įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė UAB Legal Balance būtų pateikusi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė savo iniciatyva, tuo tarpu šis atvejis nepriskirtinas prie CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų išimčių, kuomet vykdomasis raštas išduodamas teismo iniciatyva, nesant išieškotojo prašymo.
18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą tokį atskirojo skundo argumentą. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, buvo pateikusi prašymą įsiteisėjusius teismo procesinius dokumentus bei vykdomąjį raštą šioje byloje ieškovės atstovui išsiųsti be atskiro prašymo. Taigi, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį raštą išdavė savo iniciatyva, nesant išieškotojos prašymo.
19. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 7 d. vykdomasis raštas išduotas pažeidžiant CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kadangi vykdomojo rašto turinys prieštarauja teismo sprendimo rezoliucinei daliai. Atsakovo manymu, vykdomajame rašte nepagrįstai kaip išieškotina suma nurodyta visa priteista skola vietoje mokėtinos sumos, nes teismas sprendime buvo numatęs priteistos skolos išdėstymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
20. CPK 647 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Be to, teismas šiuo atveju ir negali nurodyti konkrečios sumos, kurią turėtų teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu išieškoti antstolis, nes nurodyta suma tiesiog gali neatitikti faktinės situacijos, kuri bus susiklosčiusi kreipimosi į antstolį metu. Tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nurodyta kreipimosi į antstolį su vykdomuoju raštu tvarka ir antstolio veiksmai priėmus vykdomąjį raštą vykdyti, t. y. išieškotojas, kuris kreipiasi į antstolį su vykdomuoju raštu, turi antstoliui pateikti prašymą, kuriame, be kitų duomenų, taip pat nurodo ir išieškotiną sumą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktas), o antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, priima raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas), kuriame, be kita ko, nustatomas terminas skolininkui geruoju įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Būtent per raginime nustatytą terminą skolininkas turi galimybę pateikti antstoliui argumentus ir įrodymus, susijusius su išieškomos sumos dydžiu, jeigu laiko, kad jis yra netinkamai apskaičiuotas.
21. Atskirajame skunde atsakovas taip pat kvestionuoja skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįtumą, iš esmės nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė panaikinti teismo išduotą vykdomąjį raštą. Atsakovas argumentuoja, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatytas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas – kai panaikinti dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, kas, atsakovo nuomone, iš esmės reiškia galimybę vykdomuosius dokumentus, kaip ir kitus bet kokius teismo neteisėtai priimtus procesinius dokumentus, panaikinti. Atsakovo įsitikinimu, kadangi vykdomasis dokumentas nėra perduotas vykdymui, teismas šiuo atveju yra patį vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija, kuri, paaiškėjus, kad vykdomasis dokumentas buvo išduotas nepagrįstai (nesant išieškotojo prašymo ir pažeidžiant vykdomojo dokumento turiniui keliamus reikalavimus), turi teisę pats šį dokumentą ir pasinaikinti (arba pripažinti negaliojančiu). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems atskirojo skundo argumentams.
22. Kaip minėta, šiuo atveju nenustatyta, kad 2024 m. lapkričio 7 d. vykdomasis raštas buvo išduotas pažeidžiant CPK 646 straipsnio 1 dalies ir 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas iš Antstolių informacinę sistemos nustatė, kad vykdomasis raštas nėra pateiktas vykdymui. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, jog vykdomasis raštas nėra perduotas priverstiniam išieškojimui antstolio kontorai. Taigi, joks atsakovo teisių pažeidimas šioje proceso stadijoje nenustatytas.
23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, neatsižvelgiant į tai, kad CPK nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, ši procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan. Tokiu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl vykdytino dokumento panaikinimo, vykdymo proceso prasme nusprendžia ir dėl vykdomojo dokumento panaikinimo. Teismo sprendimo (teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Net ir panaikinus teismo sprendimą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis raštas, vykdomųjų raštų panaikinimui netaikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra, kadangi jie savaime netenka galios. Tokiu atveju antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą ir taikyti CPK 629 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes – panaikinti visas vykdymo priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009, 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-146/2010; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2014 ir kt.).
25. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo pagrindu išduoto 2024 m. lapkričio 7 d. vykdomojo rašto panaikinimo procedūra negali būti taikoma atsakovo nurodytu atveju, kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (šiuo atveju vykdytinas ir vykdomasis dokumentai nesutampa), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo.
26. Pažymėtina, kad pradėjus vykdymo procesą, skolininkas (atsakovas) įgija teisę naudotis tomis teisėmis, kurias reglamentuoja vykdymo procesas (CPK 643 straipsnis). Tai reiškia, kad esant atsakovo teisių pažeidimui vykdymo procese, jis gali skųsti antstolio veiksmus dėl vykdymo procese atliktų veiksmų ar teiktų prašymų (ne)išsprendimo teismui (CPK 510 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria atsakovo prašymas dėl vykdomojo rašto panaikinimo atmestas, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisakoma, nes jie neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė