Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02904-2011-9

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 75.8., 96.5., 116.1. (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovei advokatei Nijolei Reimerienei, atsakovo R. G. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, atsakovui R. G. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. G. ir atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei J. G. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą jai paskiriant buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 58/100 idealines dalis, kurių vertė 37462,78Lt; atsakovui paskiriant 42/100 idealines dalis, kurių vertė 27128,22 Lt; nustatyti naudojimosi butu tvarką ieškovei paskiriant naudotis kambariais – patalpomis, kurios pastato dalių apskaičiavimo projekte, sudarytame 2011-01-12 Nr. K-8, pažymėtos (5-2, plotas 18,26 kv.m.), (5-3, plotas 9,93 kv.m.), (3/100 5-4 plotas 18,17 kv.m.); atsakovui paskiriant naudotis kambariais – patalpomis, kurios pastato dalių apskaičiavimo projekte, sudarytame 2011-01-12 Nr. K-8, pažymėtos (97/100 5-4 plotas 18,17 kv.m.); patalpomis, kurios pastato dalių apskaičiavimo projekte, sudarytame 2011-01-12 Nr. K-8, pažymėtos (1/2 5-1, plotas 8,68 kv.m.), (1/2 5-5, plotas 12,23 kv.m.), (1/2 5-6 plotas 3,26 kv.m.), (1/2 5-7 plotas 1,54 kv.m.) paskirti naudotis bendrai, rūsiu paskirti naudotis atsakovui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad santuoka tarp šalių buvo nutraukta 1998-07-23. Nutraukiant santuoka nebuvo pasidalintas santuokoje įgytas turtas – butas, kuriame šalys gyvena iki šiol. Butas įregistruotas atsakovo vardu, jo pirkimui buvo panaudotos ir ieškovės investicinės lėšos bei kitos gyvenant santuokoje uždirbtos piniginės lėšos. Atsakovas, po santuokos nutraukimo prie bendro turto išlaikymo neprisidėjo, o šiuo metu gyvena asocialiai, piktnaudžiauja alkoholiu ir nesistengia išlaikyti net tos turto dalies, kurią jis faktiškai naudoja, todėl turto išlaikymu rūpinasi ieškovė. Butas yra trijų kambarių, todėl pasidalinti kiekvienam sutuoktiniui lygiomis dalimis neatlikus pertvarkymų nėra galimybės. Esant šioms aplinkybėms prašo jai skirti didesnę buto dalį atsakovui išmokant kompensaciją ne vėliau kaip per 2 metus. Patalpų naudojimosi tvarką prašo nustatyti pagal pateikiamą projektą ir įsipareigoja patekimui iš bendrai naudojamos patalpos, kuri pažymėta (5-1) į bendrai naudojamą patalpą, kuri pažymėta (5-7) savo lėšomis įrengti lengvos konstrukcijos pertvarą tikslu izoliuoti atsakovui siūlomą patalpą, kuri pažymėta (5-4).

Dėl atsakovo pareikšto priešieškinio paaiškino, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas nuo 2004 m. pilnai neapmoka komunalinių paslaugų tiekėjams už suteiktas paslaugas, atlieka tik minimalius mokėjimus, todėl pastoviai susidaro skolos. Teigia, kad nepagrįstas atsakovo teiginys, jog jo sveikatai yra būtinas kambarys su balkonu, kadangi atsakovo invalido vėžimėlis yra platesnis ir niekaip nepatenka į kambarį – patalpą 5-3. Atsakovas vėžimėlį palieka koridoriuje ir laikydamasis už sienų patenka į kambarį. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jo gaunama invalidumo pensija yra didesnė nei jos. Atsakovo visos gaunamos pajamos yra 1224,05 Lt, o buto išlaikymas žiemos metu siekia virš 1000,00 Lt, jos vidutinis darbo užmokestis be premijų yra apie 1600,00 Lt, su premijomis apie 2000,00 Lt, todėl ji iš savo pajamų yra pajėgi dengti atsakovo skolas už būsto išlaikymą. Dėl rūsio paaiškino, kad jame atsakovas laiko savo daiktus ir į rūsį nulipa pats, be to jam padeda socialinis darbuotojas. Teigia, kad rūsiu ji nesinaudoja, todėl mano, kad jis turėtų būti paskirtas atsakovui. .

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padalinti trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybėn paskiriant 44/100 idealines dalis, kurių vertės yra 28420 Lt, atsakovui paskiriant 56/100 idealines dalis, kurių vertė 36171 Lt; nustatyti buto naudojimosi tvarką ieškovei paskiriant naudotis patalpomis, kurios VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011-05-17 parengtame Pastato dalių apskaičiavimo projekte Nr. K3-12 pažymėtos: 5-2 (18,26 kv.m. ploto), ½ 5-1 (8,68 kv.m. ploto), ½ 5-6 (3,26 kv.m. ploto), ½ 5-7 (1,54 kv.m. ploto), 3/100 5-4 (18,17 kv.m. ploto), ½ 5-5 (12,23 kv.m. ploto) su rūsiu; atsakovui paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis: 97/100 5-4 (18,17 kv.m.), 5-3 (9,93 kv.m. ploto), ½ 5-1 (8,68 kv.m. ploto), ½ 5-5 (12,23 kv.m. ploto), ½ 5-6 (3,26 kv.m. ploto), ½ 5-7 (1,54 kv.m. ploto); įsipareigoja savo lėšomis įrengti pertvarą patalpoje 5-4, patekimui iš bendros patalpos 5-1 į bendro naudojimo patalpą 5-7, bei išmokėti ieškovei 3874,46 Lt kompensaciją už jam tekusią didesnę turto dalį per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad ginčo butas nutraukus santuoką liko nepadalintas. Nutraukus santuoką atsakovas iš gaunamos invalidumo pensijos moka visas buto išlaikymo išlaidas, jam yra paskirtas asmuo socialinei pagalbai teikti, kuris padeda jam buityje, aptvarko namus, jo pavedimu ir lėšomis moka buto išlaikymo mokesčius. Nurodo, kad nuo 1998 m. tarp šalių yra nusistovėjusi naudojimosi butu tvarka pagal kurią ieškovė naudojasi kambariu plane pažymėtu 5-2, atsakovas naudojasi kambariais, plane pažymėtais 5-4 ir 5-3. Į virtuvę galima patekti per kambarį 5-4, todėl atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė naudotųsi dalimi šio kambario, pereidama į bendro naudojimo patalpas, su sąlyga, kad taip sumažėjusi atsakovo naudojamo ploto dalis būtų kompensuota priskiriant jam naudoti kambarėlį, plane pažymėtą 5-3. Todėl prašo ginčo butą padalinti pagal seniai nusistovėjusią turto naudojimo tvarką. Taip pat nurodo, kad yra pagrindas, dalinant ginčo butą, jam skirti didesnę turto dalį, nes atsakovui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, gyvybiškai būtinas kambarys su balkonu. Jis yra nedarbintas, negali vaikščioti, juda tik neįgaliojo vėžimėliu, nepadedamas socialinio darbuotojo laiką gali leisti tik vieninteliame buto balkone, kreipėsi dėl būsto pritaikymo asmens su negalia poreikiams – dėl lifto įrengimo buto balkone, todėl ieškovei paskyrus kambarį su balkonu atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos iš esmės pablogėtų. Be to, nurodo, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės gaunamos pajamos, ir tai leidžia mokėti už komunalines paslaugas taip pat ir už ieškovės faktiškai naudojamą turto dalį. Dėl sveikatos būklės atsakovas negali naudotis rūsiu, todėl siūlo rūsio patalpą palikti ieškovės nuosavybėje. Teigia, kad ieškovei įrengus pertvarą tikslu izoliuoti atsakovui siūlomą priskirti patalpą (5-4), atsakovo nuosavybėn priskiriamas turtas žymiai sumažėtų, būtų apsunkintos atsakovo galimybės invalido vėžimėliu išvažiuoti iš kambario. Kad atsakovo dalis sumažėtų iki projekte nurodytų 97/100 (5-4) reikėtų perkelti dvejas duris, o kaip matyti iš ieškinio ieškovė tokių investicijų neketina daryti. Reikalavimas atidėti kompensacijos sumokėjimą atsakovui prieštarauja LR CK 3.117 str. 1 d. reikalavimams, kur numatyta, kad sutuoktiniui priteisiamos kompensacijos išmokėjimą atidėti galima tik pateiktus adekvatų šios priemonės įvykdymo užtikrinimą. Ieškovė neįvykdė šio įstatymo reikalavimo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai atsakovo atstovei .

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog santuoka tarp šalių nutraukta 1998-06-24, ištuoka įregistruota 1998-07-23 (Kauno m. CMB akto įrašas Nr. 802) (b.l. 6, 7). Santuokoje šalys įgijo butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovo R. G. vardu (b.l. 9, 10). Turtas yra įgytas šalims gyvenant registruotoje santuokoje, todėl yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukiant šalių santuoką santuokoje įgytas turtas tarp šalių padalintas nebuvo (b. l. 6).

LR CK 3.127 str. nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Dalinant santuokoje įgytą turtą, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). LR CK 3.123 str. 1 d. yra nustatytas nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principas. Šio principo esmė yra ta, kad teismas, remdamasis įstatymo leidėjo įtvirtintais kriterijais ir nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, gali nukrypti nuo lygių dalių nuosavybės teisėje principo. Byloje ginčo dėl šalių santuokoje įgyto buto padalinimo nukrypstant nuo lygių dalių principo tarp šalių nėra.

Byloje tarp šalių yra kyla ginčas dėl santuokoje įgyto buto padalijimo būdo, o konkrečiai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario – patalpos, pažymėtos indeksu 5-3, ir rūsio priskyrimo vieno iš sutuoktinių nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Dalinant santuokoje įgyta turtą, būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan.

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario – patalpos, pažymėtos indeksu 5-3 priskyrimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teismas, spręsdamas didesnę ar mažesnę ginčo buto dalį paskirti vienai ar kitai šaliai, atsižvelgė į byloje surinktus rašytinius įrodymus, bei ieškovės ir atsakovo atstovės duotus paaiškinimus.

Teismas, spręsdamas dėl šalių santuokinio turto padalinimo masto ir būdo, turi įvertinti šalių turtinę padėtį, t.y. šalių galimybes išlaikyti priskirtą turtą. Ieškovė teigia, kad ji moka viso buto išlaikymo išlaidas, net ir už tą dalį, kuria faktiškai naudojasi atsakovas, atsakovas pastoviai įsiskolina komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, o skolas dengia ji, tačiau tai daro atsakovo vardu. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas už buto išlaikymą susimoka pats. Iš byloje tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktų mokesčių apmokėjimo dokumentų matyti, kad visi pateikti mokėjimai yra atlikti atsakovo vardu (b. l. 35-41, 93-108, 121-123). Iš šių byloje esančių įrodymų, teismas negali daryti neginčytinos išvados, kad visus ar bent dalį komunalinių mokesčių mokėjo ieškovė. Tačiau aplinkybes, kad atsakovas nereguliariai moka mokesčius ir dėl to pastoviai susidaro skolos patvirtina ieškovės į bylą pateikti įspėjimai, raginimai, pranešimai dėl skolų (b. l. 80, 84-86). Ieškovės rūpestingą požiūrį į gyvenamąjį būstą bei jos prisidėjimą prie ginčo buto išlaikymo patvirtina pinigų priėmimo kvitai, sąskaita už vandens valymo sistemą bei vandens skaitiklius ir vamzdyno keitimą (b. l. 73-76). Tačiau teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išperkamosios nuomos sutartis apie baldų, kompiuterio, skalbimo mašinos, kabelinės televizijos įsigijimą, konstatuoja, kad šie dokumentai patvirtina įsigijimą daiktų asmeninių poreikių tenkinimui ir nevertintini kaip išlaidos, patirtos ginčo butui išlaikyti (b. l. 61-72). Ieškovė, taip pat nurodė, atsakovas vartoja alkoholį, gyvenamąją patalpą, kuria naudojasi, pavertė landyne, ieškovė savo kambarį rakina, kitos patalpos dėl atsakovo asocialaus gyvenimo būdo nerakinamos, yra be spynų. Dėl tokio atsakovo elgesio kenčia ne tik ieškovė, bet ir kiti namo gyventojai. Šiuos ieškovės išdėstytus faktus patvirtina ir byloje pateikti raštai iš policijos, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 87-91). Teismas sprendžia, kad atsakovo asocialus gyvenimo būdas ir elgesys yra svarbios priežastys, nors ir neįvardintos LR CK 3.123 str. 1 d., į kurias teismas atsižvelgia, spręsdamas ginčo buto padalinimo klausimą. Atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad atsakovas gyvena iš invalidumo pensijos ir tikslinės kompensacijos (b. l. 50, 51), mokesčius moka nereguliariai, tinkamai neprižiūri, nesirūpina, nesusitvarko su jau turimomis gyvenamosiomis patalpomis, teismas sprendžia, kad skirti dar vieną gyvenamąją patalpą – kambarį atsakovui būtų neprotinga, neapdairu, kadangi atsakovas bus nepajėgus išlaikyti ir prižiūrėti prašomą jam priskirti didesnę turto dalį.

Viena iš svarbių aplinkybių į kurią turi atsižvelgti teismas, spręsdamas santuokinio turto padalinimo klausimą yra vieno iš sutuoktinio sveikatos būklė. Atsakovas priešieškinyje bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui kambarys – patalpa, pažymėta indeksu 5-3, yra būtina dėl atsakovo sveikatos būklės. Nustatyta, kad atsakovui yra nustatyta 20 proc. darbingumo lygis, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (b. l. 32, 34, 42-43). Atsakovas kreipėsi dėl gyvenamojo būsto pritaikymo jo poreikiams patenkinti (b. l. 48). Tačiau, kaip matyti iš Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro pažymos, atsakovas dėl patalpų pritaikymo kreipėsi tik 2011-05-04, t.y. jau prasidėjus teisminiam procesui dėl ginčo buto padalinimo, sprendimas dėl būsto pritaikymo atsakovui priimtas dar nėra (b. l. 48), todėl teismas negali vertinti ar atsakovo prašymas dėl būsto pritaikymo bus patenkintas, ir ar pritaikant būstą atsakovo poreikiams patenkinti bus būtinai pertvarkomas kambarys – patalpa, pažymėta indeksu 5-3, ir joje esantis balkonas, ar bus pasirinktas kitas alternatyvus būdas. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad kaip paaiškino ieškovė, atsakovas į kambarį – patalpą, pažymėta indeksu 5-3, su vežimėliu nepatenka, vežimėlis yra paliekamas koridoriuje, o atsakovas sunkiai, bet gali vaikščioti ir pats. Šių nurodytų ieškovės aplinkybių negalėjo paneigti ir byloje dalyvavusi atsakovo atstovė, kuri teismo posėdyje nurodė, jog nežino ar atsakovas vežimėliu patenka į balkoną, bei pripažino, kad vežimėlis stovi koridoriuje (b. l. 127-128). Iš byloje pateikto buto plano (b. l. 11) matyti, kad kambarys – patalpa, pažymėta indeksu 5-3, yra labai maža 9,93 kv. m., todėl pilnai tikėtina, kad patekimas į ją su invalido vėžimėliu yra sudėtingas, vežimėlis platesnis už balkono duris. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad į lauką jam patekti padeda socialinis darbuotojas (b. l. 30-31), šiais argumentais teismas neturi pagrindo netikėti. Todėl vertinant šias aplinkybes, bei atsakovo priešieškinyje nurodytus argumentus, jog jis leidžia laiką balkone, į kurį galima patekti iš kambario – patalpos, pažymėtos indeksu 5-3, ir, kad šį kambarį – patalpą paskyrus ieškovei iš esmės pablogėtų jo gyvenimo ir buities sąlygos laikytina neįrodyta. Teismas nepripažįsta atsakovo sveikatos būklę svarbia aplinkybe, kuri LR CK 3.123 str. 1 d. pagrindu leistų vertinti atsakovo pasiūlytą naudojimosi patalpomis variantą kaip pagrįstą.

Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (LR CK 3.117 str. 3 d.). Abi šalys sutinka už didesnę tenkančią bendro turto dalį sumokėti kitai šaliai kompensaciją bei pastatyti pertvarą kambaryje – patalpoje, pažymėtoje indeksu 5-4, tikslu ją izoliuoti tam, kad patekti iš bendrai naudojamos patalpos, pažymėtos indeksu 5-1, į bendrai naudojamą patalpą, pažymėtą indeksu 5-7. Teismas, spręsdamas dėl turto padalinimo būdo parinkimo, turi įvertinti sprendimo dėl turto padalinimo įgyvendinimo realumą, t.y. ar kompensaciją privalanti mokėti šalis yra pajėgi tai padaryti, ar jai bus ne per sunku sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009). Šalies pajėgumas mokėti įvertinamas atsižvelgiant į tokius kriterijus: šalies turtinę padėtį, kreditabilumą, dalytino turto pobūdį ir vertę, kam tas turtas tenka ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Šalių gaunamos pajamos yra apylygės, ieškovė vidutiniškai per mėnesį gauna apie 1600 Lt (b. l. 60), atsakovas – 1224,05 Lt (b. l. 49-30, 51). Iš ieškovės pateiktų baldų, kompiuterio, skalbimo mašinos, kabelinės televizijos įsigijimo dokumentų, pinigų persiuntimą patvirtinančių dokumentų (b. l. 61-72, 78-79), matyti, kad ieškovė yra moki ir turinti finansinių galimybių gauti papildomų lėšų. Tuo tarpu atsakovas yra neįgalus, gyvenantis iš pašalpų, ir nepateikė įrodymų apie galimybes gauti lėšų kompensacijai sumokėti. Taip pat, teismas, atsižvelgia į atsakovo asocialų elgesį, į pastovų komunalinių skolų susidarymą, į ieškovės rūpestingą požiūrį į gyvenamąjį būstą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad didesnę galimybę mokėti kompensaciją bei atlikti pertvarkos pastatymą turi ieškovė, tuo tarpu įpareigojus atsakovą, kuris finansiškai nepajėgus, mokėti kompensaciją bei statyti pertvarą, ieškovė faktiškai liktų ir be didesnio gyvenamojo ploto ir be pinigų, t.y. atsidurtų blogesnėje, nei iki turto padalinimo, padėtyje. Taip būtų pažeista ieškovės teisė gauti jai priklausančio turto dalį. Todėl ieškovei paskyrus didesnę buto dalį, ji įpareigotina kambaryje – patalpoje, pažymėtoje indeksu 5-4, įrengti pertvarą, tikslu izoliuoti atsakovui tenkančią patalpą, bei atsakovui sumokėti 5167,28 Lt kompensaciją. Atmestinas ieškovės prašymas leisti kompensaciją atsakovui sumokėti per du metus, kadangi ji nepateikė adekvataus šios prievolės įvykdymo užtikrinimo (LR CK 3.117 str. 3 d.).

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio priskyrimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011). Šalys į bylą pateikė pastato dalių paskaičiavimo projektus, kuriuose nurodytos prašomos šalims paskirti dalintino buto, esančio (duomenys neskelbtini), idealinės dalys bei prašomos paskirti naudotis patalpos (b. l. 12, 47). Tačiau į šiuos projektus nėra įtrauktas ginčo butui priklausantis rūsys. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pareiškę, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsys jiems yra nereikalingas, ieškovė prašė rūsį paskirti atsakovui, atsakovas prašė rūsį paskirti ieškovei. Ieškovė nurodė, kad rusiu ji nesinaudoja, ten yra sudėti atsakovo daiktai. Atsakovas, teismui pateiktuose dokumentuose, bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės atsakovas negali naudotis rusiu. Konstatuotina, kad šalių pozicija ginčo buto rūsio atžvilgiu iš esmės skiriasi. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovui yra teikiama socialinė pagalba (b. l. 42-43), jam padėti į namus ateina socialinis darbuotojas, be to, kaip paaiškino ieškovė, atsakovas į rūsį nueina ir pats, todėl teismas sprendžia, kad rūsiu atsakovas gali naudotis ir juo naudojasi. Rūsys nėra gyvenamojo patalpa. Vertindamas ieškovės poziciją, teismas sprendžia, jog ieškovės argumentai, kad rūsys jai nėra reikalingas, yra niekuo nepagrįsti, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikytina, kad rusiu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas gali naudotis bendrai.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 13, 124) (LR CPK 88 str. 6 p., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

Padalinti butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,07 kv.m. bendrojo ploto), esantį (duomenys neskelbtini), taip:

ieškovei J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti 58/100 idealines dalis, kurių vertė 37462,78;

atsakovui R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskiriant 42/100 idealines dalis, kurių vertė 27128,22 Lt;

Nustatyti naudojimosi butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 72,07 kv.m. bendrojo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką taip:

ieškovei J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariais – patalpomis, kurios pastato dalių apskaičiavimo projekte, sudarytame 2011-01-12 Nr. K-8, pažymėtos (5-2, plotas 18,26 kv.m.), (5-3, plotas 9,93 kv.m.), (3/100 5-4 plotas 18,17 kv.m.);

atsakovui R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu – patalpa, kuri pastato dalių apskaičiavimo projekte, sudarytame 2011-01-12 Nr. K-8, pažymėta (97/100 5-4 plotas 18,17 kv.m.);

patalpomis, kurios pastato dalių apskaičiavimo projekte, sudarytame 2011-01-12 Nr. K-8, pažymėtos (1/2 5-1, plotas 8,68 kv.m.), (1/2 5-5, plotas 12,23 kv.m.), (1/25-6 plotas 3,26 kv.m.), (1/2 5-7 plotas 1,54 kv.m.), ir rūsiu paskirti naudotis šalims bendrai.

Įpareigoti ieškovę J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įrengti lengvos konstrukcijos pertvarą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje – patalpoje, pažymėtoje indeksu (5-4), tikslu izoliuoti kambarį – patalpą, pažymėtą indeksu 5-4, siekiant patekti iš bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksu 5-1, į bendro naudojimo patalpą, pažymėtą indeksu 5-7.

Įpareigoti ieškovę J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) sumokėti atsakovui R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) už tenkančią didesnę buto dalį 5167,28 Lt (penki tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt septyni Lt, 28 ct.) piniginę kompensaciją.

              Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1123,88 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt trys Lt, 88 ct.) žyminio mokesčio bei 700,00 Lt (septyni šimtai Lt, 00 ct.) už teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.