Civilinė byla Nr. 2-57-941/2016

Proceso Nr. 2-24-3-00028-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.6.5.2.1.; 2.5.10.; 2.5.10.5.2.1.

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Janinai Skuodienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovei G. V., jos atstovui advokato padėjėjui Eduardui Puškoriui, atsakovui K. M., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, trečiajam asmeniui E. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui K. M., trečiajam asmeniui E. M. dėl už kitą tėvą įvykdytos nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalies priteisimo,

nustatė:

ieškovė G. V. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. M. 5213,16 Eur ieškovės už atsakovą įvykdytai nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei atlyginti. Nurodo, kad su atsakovu susituokė 1994-05-07, (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė E. M., santuoka buvo nutraukta 2003-04-11. Dukra 2014-07-16 tapo pilnamete. Po santuokos nutraukimo ji viena augino ir išlaikė dukrą. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukros auklėjimo. Tai vertina kaip tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdymą. Ieškovei nėra žinoma, kad atsakovas būtų buvęs nedarbingas ar būtų negalėjęs teikti išlaikymo dėl kitų kliūčių. Mano, kad atsakovas buvo pajėgus teikti išlaikymą. Tai, kad ji turėjo galimybę ir teikė išlaikymą bei užtikrino finansavimą dukters poreikių tenkinimui, neeliminuoja atsakovo pareigos prisidėti prie dukros išlaikymo. Vykdė savo pačios ir atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, todėl jai pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečiui vaikui neteikusiu ir neteikiančiu atsakovu. Kai vienas tėvų teikia išlaikymą vaikui už abu tėvus, išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta, o išlaikymą teikęs vienas tėvų įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą. Atsižvelgiant į šių dienų ekonomines realijas, minimaliems paauglės dukros poreikiams patenkinti minimali suma 1000 Lt. Prašoma priteisti iš atsakovo suma apskaičiuota po 500 Lt kas mėnesį už trejus metus (500 Lt x 12 mėn. x 3). Ieškinys grindžiamas LR CK 6.50 str. 3 d. (b.l. 3-5).

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė.

Ieškovė teismo posėdyje papildomai ir skirtingai, nei nurodė ieškinyje, paaiškino, kad dukra E. su tėvu bendraudavo, kartu leisdavo laiką, pati skatino jų bendravimą. Kelis kartus jie kartu keliavo, 2012 m. vyko į Bulgariją. Dukra nuvykdavo pas atsakovą, bendraudavo su seneliais - atsakovo tėvais, kurie švenčių proga skirdavo anūkei pinigų – apie 100 Lt per metus. Galimai atsakovas duodavo dukrai pinigų jai nežinant. Kartą dukra prisipažino, kad atsitiktinai susitikus tėvas jai davė 100 Lt ir liepė nesakyti mamai. Atsakovas skambindavo dukrai ir klausdavo, ar mama verkia, kad negauna pinigų, taip traumuodavo dukrą. Atsakovas po santuokos nutraukimo išlaikymo dukrai neteikė. Apie 2-4 metus po santuokos nutraukimo pašto perlaidomis teikto ir vėliau epizodiškai ir atsitiktinai teikto išlaikymo, neužskaito. Ieškinyje nenurodė apie atsakovo pašto perlaidomis teiktą išlaikymą, nes ieškiniu prašo priteisti jos už atsakovą dukrai suteiktą išlaikymą už 3 metus iki dukros pilnametystės. Dukra pilnamete tapo 2014-07-16. Atsakovas išlaikymo nuo 2011 m. iki dukros pilnametystės neteikė. Atsakovas apie metus laiko buvo visai dingęs. Kai dukra 2013 m. gulėjo ligoninėje, ji bandė visais būdais susisiekti su atsakovu, bet nepavyko. Jos žiniomis atsakovas dirbo - vykdė statybos veiklą, buvo darbų vadovas, tačiau išlaikymo dukrai neteikė. Atsakovo suteiktų lėšų nelaiko išlaikymu ir atsakovo bendravimo su dukra nelaiko tinkamu dalyvavimu jos auklėjime. Kol dukra buvo nepilnametė dėl išlaikymo priteisimo į teismą nesikreipė dėl užimtumo darbe, vėliau gimė vaikas ir neturėjo laiko.

Atsakovas K. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad išlaikymas nepilnametei dukrai buvo teikiamas nuolat ir nepertraukiamai po 300 Lt kas mėnesį. Papildomai buvo perkami drabužiai, avalynė, mokyklos reikmenys. Kartu praleistas laisvalaikis ir poilsinės kelionės bei nuolatinis bendravimas taip pat nebūdavo veltui. Ieškinį vertina kaip nesąžiningą. Nepagrįsti ir egoistiniai turtiniai reikalavimai pareikšti tik dukrai tapus pilnamete. Ieškinys dėl išlaikymo iki vaiko pilnametystės nebuvo reiškiamas, kas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas savo pareigą išlaikyti vaiką vykdė tinkamai ir nuolat. Ieškovė kito asmens, kuris tą prievolę vykdė ir kuris turėtų regreso reikalavimo teisę į jį kaip nevykdžiusį tos prievolės, nenurodė. Nepateikti jokie įrodymai kaip dabartinis ieškovės sutuoktinis V. vykdė tą prievolę. Ieškinys suformuotas ydingai aiškinant materialinės teisės LR CK 6.200 str ir 6.50 str. normas. Tikrasis kreditorius taip ir neaiškus. Ieškinį teismui pateikė reikalavimo teisės neturintis asmuo. Nepateiktas ieškinio sumos paskaičiavimas. Prašo ieškinį atmesti (b.l. 26).

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad po santuokos nutraukimo dukra E. iki 11 metų, t.y. iki 2007 m., augo ir gyveno pas močiutę - ieškovės motiną (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyveno Klaipėdoje. Jis visada teikė išlaikymą dukrai – iki 2007 m. po 150 Lt, nuo 2007 m. iki 2010 m. po 200 Lt, nuo 2011 m. po 300 Lt - 350 Lt per mėnesį - 250-300 Lt ieškovei ir dar papildomai dukrai po 50 Lt - 100 Lt ar daiktais. Iš pradžių teikė išlaikymą pašto perlaidomis. Santykiai su buvusia sutuoktine buvo geri, todėl vėliau išlaikymą dukrai teikė grynais pinigais, juos nuveždavo į ieškovės gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). Vežant pinigus kartu yra važiavusi mama L. M. ir sesuo J. M.. Paskambindavo ieškovei ir ji arba dukra nusileisdavo pasiimti pinigų. Paskutiniu metu pinigus paduodavo dukrai E. 2011-2013 m. dirbo Norvegijoje, pajamos buvo nepastovios - nuo 1000 Lt iki 2000 Lt per mėnesį, grįždavo į Lietuvą kas mėnesį ar kas antrą, trečią. Nuo 2014 m. kovo mėnesio dirba Anglijoje. Būdavo, kad išlaikymą teikia ne kiekvieną mėnesį, bet kas antrą ar trečią, tačiau už kelis mėnesius. Paskutinį kartą davė 700 Lt už du mėnesius. 2011 m. ir 2013 m. dukra kartu su juo vyko atostogauti į Bulgariją. Vasarą per atostogas būdavo pas jį apie mėnesį, per Kalėdas atvažiuodavo kelioms dienoms ar savaitei. Vyresnio amžiaus atvykdavo porai dienų. Ieškovė 2013 m., kai pradėjo gyventi su kitu vyru, pradėjo reikalauti išlaikymo dukrai po 500 Lt kas mėnesį. Pasakė, kad tokio išlaikymo teikti negali ir neteiks, nes reikia pačiam pragyventi ir išlaikyti kitą 2002 m. gimusią dukrą. Mano, kad dukros E. poreikiams patenkinti 700-800 Lt suma buvo pakankama. Dukra niekada jam nereiškė pretenzijų dėl išlaikymo. Dukra paskutinį kartą pas jį buvo atvykusi 2014 m. rugpjūčio mėnesį, jau po pilnametystės gimtadienio. Vėliau sužinojo, kad ji tuo metu jau buvo pateikusi teismui pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau apie tai, kai buvo atvykusi, neužsiminė. Jis tai sužinojo tik gavęs laišką iš teismo. Su dukra apie metus laiko visai nebendrauja, ji nekelia ragelio ir jo seseriai savo krikšto mamai.

Atsakovo atstovas pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (b.l. 144).

Trečiasis asmuo E. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Tėvas nuo išsiskyrimo su mama visiškai neprisidėjo prie jos auklėjimo ir išlaikymo. Viską, ko jai reikėjo, suteikė mama. Jai apie tėvą nieko nėra žinoma, net nežino, ar jis turi sukūręs kitą šeimą, nes tėvas jos niekada nelankė. Šiuo metu yra pilnametė. Teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal jos ieškinį dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo iki baigs vidurinę mokyklą (b.l. 21).

Trečiasis asmuo E. M. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, papildomai ir skirtingai, nei nurodė atsiliepime į ieškinį, paaiškino, kad iki 9 metų gyveno pas močiutę (duomenys neskelbtini), nuo 9 gyveno su mama. Su tėvu bendraudavo. Važiuodavo ir praleisdavo ne mažai laiko pas jį (duomenys neskelbtini), ją nusiveždavo tėvas arba nuvykdavo pati autobusu. Vasarą praleisdavo pas tėvą po mėnesį laiko. Du kartus 2011 m. ir 2012 m. su tėvu keliavo į Bulgariją – vieną vasarą dviese, kitą kartu su kita tėvo dukra Aiste. Daugiau niekur nevažiavo. Kai jai buvo 14-15 metų tėvas nebeduodavo mamai pinigų jos išlaikymui. Išlaikymą jai teikė tik mama. Iš kito asmens jokio išlaikymo negavo. Kiek prisimena, natūra iš tėvo nieko negavo. Maždaug 14 metų pradėjo suprasti išlaikymo prasmę, pyko ant tėvo, kad jis neteikia jai išlaikymo, ir su juo nebebendravo. Būdama 15-16 metų su tėvu bendravo mažiau. Paskutinį kartą pas tėvą namuose buvo per 16-ąjį gimtadienį. Labai nesigaudo laike, galėjo būti, kad 17 metų dar bendravo su tėvu. Būdama 17 metų buvo sutikusi tėvą Jūros šventėje, gavo iš jo pinigų, tėvas sakė nesakyti apie tai mamai. Krikšto mama per Kalėdas buvo atvežusi 100 Lt nuo tėvo. Būdama 17 metų pasikeitė telefono numerį. Tėvo neinformavo, nes su juo nebebendravo. Tėvo gyvenamojoje vietoje paskutinį kartą lankėsi prieš 18–ąjį gimtadienį. Paskutinį kartą pas senelius iš tėvo pusės buvo 18 metų, tiksliau atvažiavo pas iš Vilniaus atvykusią krikšto mamą. Jos išlaikymui iki pilnametystės per mėnesį reikėdavo maždaug 1000 Lt. Poreikius sudarė - butas, komunaliniai mokesčiai, rūbai, vadovėliai, pratybos, priemonės dailės, būreliai, išleistuvės, šimtadieniai, kompiuteris, važiavimas į Vilnių dėl stojamųjų. Didesnio išlaikymo poreikis atsirado prieš dvyliktą klasę. Atsiliepimą į ieškinį rašė pati, padedama mamos. Pyko ant tėvo, todėl nurodė, kad tėvas prie jos išlaikymo visai neprisidėjo ir ji apie jį nieko nežino. Šiuo metu nepyksta, tik jaučia nuoskaudą dėl tokio bendravimo.

Liudytoja L. M. parodė, kad yra atsakovo K. M. mama, gyvena kartu viename name (duomenys neskelbtini). Atsakovo dukra, jos anūkė, E. kiekvienais metais atvažiuodavo pas juos per vasaros, žiemos ir kitas atostogas, per Velykas, Jonines, kartais (dažniausiai kai mama būdavo išvykusi) ir savaitgaliais. Du kartus, kiek pamena 2011 m. ir 2013 m., kartu su tėvu važiavo į atostogauti į Bulgariją. Planavo važiuoti ir 2014 m., bet nepavyko. E. pas juos pradėjo rečiau atvažiuoti ir trumpiau būti, kai pradėjo draugauti su berniuku. Visada buvo ir yra laukiama bei mylima. Ji ir senelis pagal galimybes duodavo anūkei 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt, dovanėlių. Kiek jai žinoma, sūnus K. M. teikė išlaikymą dukrai. Kol dukra gyveno (duomenys neskelbtini) siųsdavo pinigus per paštą. Ir ji pati darydavo pašto perlaidas, nurodydavo gavėją – M. Nuo 2005 metų sūnus pašto perlaidomis nebesiųsdavo, nes gerai sutarė su G., ir išlaikymą teikė grynais, nuveždavo į gyvenamąją vietą. Buvo susitarę, kad sūnus mokės alimentus po 250 Lt, paskui po 300 Lt, vėliau po 350 Lt. Pati yra važiavusi kartu, kai sūnus vežė pinigus. Tai galėjo būti 2013 metais spalio ar lapkričio mėnesį. Jei sūnus nesumokėdavo alimentų, G. neleisdavo E. važiuoti pas jį. G. paskutiniais metais pradėjo prašyti labai didelių sumų dukros išlaikymui. E. buvo atvažiavusi 2014 m. per Velykas. Paskutinį kartą E. buvo atvažiavusi 2014-07-31, kai iš Vilniaus buvo atvykusi jos dukra J. S. – E. krikštamotė. Tada ji ir dukra davė E. dovanų. Išvykdama E. keistai išsireiškė, kad mamai ištekėjus dabar bus viskas gerai, kaip tikroje šeimoje. Po to laiko nebeatvyksta ir nebendrauja.

Liudytojas J. M. parodė, kad anūkė E. dažnai būdavo pas juos, tėvas (jo sūnus) po darbo atsiveždavo, vėliau parveždavo namo. Jis ir močiutė duodavo E. pinigų iš pensijos, jų dukra, E. krikšto mama, dovanodavo dovanas. Sūnus K. su dukra E. 2011 m. ir 2013 m. kartu važiavo į Bulgariją. Nuo 2014 metų, tikslaus laiko neprisimena, E. nebeatvažiuoja. Sūnus minėdavo, kad veža pinigus buvusiai žmonai dukros išlaikymui. Žino, kad sūnus nupirko E. planšetinį kompiuterį.

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė G. V. ir atsakovas K. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M. (b.l. 7). Šalių santuoka nutraukta 2003-04-11, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-12-06 sprendimu (b.l. 6, 102). Sprendimu vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai nebuvo sprendžiami. Dukra po santuokos nutraukimo iki 9 ar 11 metų, t.y. iki 2005 m. ar 2007 m. (dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai dėl šios aplinkybės skiriasi), gyveno pas močiutę (duomenys neskelbtini), vėliau su mama – ieškove G. V.. Atsakovas nuo 1999 m. iki 2005 m. reguliariai teikė išlaikymą dukrai, pinigines lėšas persiųsdamas pašto perlaidomis ieškovei. Šalių dukra E. M. pilnametystės sulaukė 2014-07-16. Atsakovui K. M. su kita moterimi 2002-07-03 gimė dukra A. M. (b.l. 27, 29, 91). Ieškovė G. V. 2013-11-13 sudarė santuoką su kitu vyru, jiems 2014 m. kovo mėnesį gimė vaikas (b.l. 103, ieškovės paaiškinimai).

Ieškovė teigia, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai E. M. ir už trejus iki dukros pilnametystės prašo priteisti jos už atsakovą įvykdytą išlaikymo prievolę 5213,16 Eur - 18000 Lt skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį už trejus metus. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad prievolę teikti išlaikymą nepilnametei dukrai vykdė. Ginčo laikotarpis nuo 2011-07-16 iki 2014-07-16.

Ieškovės G. V. su darbo teisiniais santykiais susijusios pajamos 2011 m. – 2013 m. vidutiniškai sudarė 4533 Lt per mėnesį (b.l. 80-82), 2014 m. (iki dukros pilnametystės) – 3742 Lt per mėnesį (b.l. 83-87). Atsakovas K. M. ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikoje nedirbo (b.l. 93, 94), dirbo užsienyje. Objektyvių duomenų apie atsakovo pajamas ginčo laikotarpiu byloje nėra, atsakovo paaiškinimais, jo pajamos buvo nepastovios – nuo 1000 Lt iki 2000 Lt, tačiau ne mažesnės nei 1000 Lt per mėnesį.

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, materialinį išlaikymą teikdami proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.165 str., 3.192 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., nustatantis tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, nenustato jokių išlaikymo ribų. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia amžius, sveikatos būklė, gabumai, polinkiai ir kita. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Prievolė teikti išlaikymą yra asmeninė. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo pareigos teikti išlaikymą, tam iš tėvų, kuris vykdė savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tą pačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (LR CK 6.50 str. 3 d., 6.249 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-39/2010, Nr. 3K-3-455/2014).

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti iš esmės trimis skirtingais pagrindais – dėl to, kad ieškinys nepagrįstas, nes jis išlaikymą teikė, dėl netinkamo ieškovo ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus (LR CK 3.200 str.). Šiuo atveju ieškiniu prašoma priteisti ne išlaikymo įsiskolinimą, bet dėl už kitą tėvą įvykdytos nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalį. Atsakovė, reikšdama reikalavimus CK 6.50 str. pagrindu, iš esmės reiškia reikalavimus dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, t.y. dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo. Civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei. Ieškovei tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama.

Už prievolės teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą nevykdantį tėvą šią pareigą gali vykdyti kitas iš tėvų. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei paminėta teismų praktika, protingumo principu ir teisine logika, nebūtina, kad išlaikymo prievolę už vieną iš tėvų vykdytų kitas trečiasis asmuo. Atsakovo argumentai dėl ydingo LR CK 6.50 str. materialinės teisės normų aiškinimo ir netinkamo ieškovo yra nepagrįsti.

Šalių dukra pilnamete tapo (duomenys neskelbtini). Nuo šio momento skaičiuojamas LR CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trijų metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, todėl atsakovo atstovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str.).

Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti už kitą tėvą įvykdytos nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalį, pirmiausia turi įrodyti, kad ji už atsakovą vykdė dukters išlaikymo pareigą. Ieškovė tai įrodinėja savo pačios ir trečiojo asmens, šalių dukros, paaiškinimais. Ieškovės G. V. ir trečiojo asmens E. M. paaiškinimai teismo posėdyje esmingai skiriasi nuo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių. Jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad atsakovas po santuokos nutraukimo visiškai nebendravo ir neprisidėjo prie dukros išlaikymo, paneigia atsakovo į bylą pateikti pašto perlaidų kvitai, fotonuotraukos ir duomenys iš socialinio tinklalapio facebook.com (b.l. 107-111, 112, 113, 114 ir 145 vokuose esančios CD laikmenos su nuotraukomis, b.l. 161). Iš atsakovo pateiktų pašto kvitų, matyti, kad atsakovas nuo 1999 m. iki 2005 m. reguliariai teikė išlaikymą dukrai. Atsakovo paaiškinimais ir liudytojų, atsakovo tėvų parodymais, vėliau išlaikymas buvo teikiamas grynais pinigais, nes santykiai tarp šalių buvo geri. Liudytojų parodymais, ieškovė neleisdavo jų sūnui bendrauti su dukra, jei šis nesumokėdavo išlaikymo. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad šalių dukra bendravo su atsakovu, kartu keliavo, dalyvavo šeimos šventėse, bendravo su kita atsakovo dukra - savo sese. Šalių dukra, būdama 16 ir beveik 17 metų, teigiamais išgyvenimais dėl bendrystės su tėvu dalinosi su draugais socialiniame tinklalapyje facebook.com (b.l. 112, 113). Ieškovė atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes 2016-02-04 teismo posėdyje iš dalies pripažino tik pateikus į bylą ieškovės ir šalių dukters procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes akivaizdžiai paneigiančius įrodymus. Pripažinusi atsakovo nurodytas ir akivaizdžiai kitais įrodymais patvirtintas aplinkybes, ieškovė pateikė savitą paaiškinimą, kad tokio atsakovo dalyvavimo dukros auklėjime ir išlaikyme neužskaito. Trečiojo asmens – šalių dukros dalyvavimas bylos nagrinėjime 2015-04-02 protokoline nutartimi buvo pripažintas būtinu (b.l. 66). Tačiau ji į bylos nagrinėjimą 5 teismo posėdžius, taip pat ir į 2016-02-04 teismo posėdį, kai buvo apklausiamos šalys, neatvyko. Ieškovė nurodė, kad dukra neatvyko dėl ligos ir pažadėjo pateikti į bylą šias priežastis patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nei ieškovė, nei šalių dukra nepateikė. Šalių dukros 2016-03-02 teismo posėdyje pateikti paaiškinimai visiškai nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški, įvertinus jos procesinį elgesį - vengimą dalyvauti bylos nagrinėjime, akivaizdžiai iš anksto derinti su prieš tai posėdyje ieškovės pateiktais paaiškinimais bei interpretacijomis dėl tėvo dalyvavimo jos auklėjime bei išlaikyme.

Ieškovė dėl išlaikymo priteisimo, kol šalių dukra buvo nepilnametė, nesikreipė. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad išlaikymas buvo teikiamas. Ieškovės paaiškinimai, kad kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo trukdė užimtumas darbe ir 2014 m. pavasarį gimęs vaikas, nelogiški, todėl atmestini. Ieškovės šeiminės padėties pasikeitimas 2013 m. pabaigoje ir ženklus ieškovės pajamų sumažėjimas 2014 m. pradžioje, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo pagrindo ir galėjo prašyti atsakovo didesnio, nei šis teikė, išlaikymo jų dukrai E. M.. Tuo pačiu patvirtina atsakovo su šiomis aplinkybėmis susijusius paaiškinimus.

Ieškovės ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuos nurodytos aplinkybės akivaizdžiai neatitinka tikrovės, paaiškinimai teismo posėdyje yra nenuoseklūs, prieštaringi ir momentais nelogiški, juos paneigia arba iš dalies paneigia byloje esantys kiti įrodymai. Teismas jais netiki ir vadovautis negali. Atsakovas atsiliepime nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad išlaikymą dukrai teikė nuolat. Atsakovo paaiškinimai gal ne visai išsamūs, bet nuoseklūs, neprieštaringi juos patvirtina arba iš dalies patvirtina byloje esantys kiti įrodymai. Teismas netikėti jais neturi pagrindo.

Esant tokiems įrodymams byloje labiau tikėtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu išlaikymą savo nepilnametei dukrai teikė. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėto neveikimo – prievolės išlaikyti savo nepilnametį vaiko nevykdymo.

Ieškovė, ieškinio reikalavimui pagrįsti, pateikė 2015-03-03 sudarytą suteikto išlaikymo nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės paskaičiavimą bei jo detalizavimą iš 9 eilučių, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį teikė po 1463,64 Lt (423,90 Eur) (b.l. 44). Šias išlaidas patvirtinantys dokumentai už laikotarpį nuo 2011-07-16 iki 2014-07-16, už kurį prašoma priteisti už kitą tėvą įvykdytos nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalį, nepateikti. Paskaičiavimo 1 eilutėje nurodytas aprūpinimas būstu – 21,90 Eur (75,90 Lt) palūkanų už būsto kreditą dalis. Tuo tarpu butas ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgytas 2013-10-15, buto įsigijimui kreditas suteiktas 2013-10-17 (b.l. 46-47, 49, 58). Ieškovei vykdant įsipareigojimus bankui pagal būsto kreditavimo sutartį, t.y. mokant paskolos dalis bei palūkanas, šalių dukra nuosavybės teisių į butą neįgyja, buto nuosavybės teisė ir jos pobūdis nesikeičia. Ieškovė atsakydama į teismo klausimus, paaiškino, kad ta pati skaičiuotėje nurodyta suma būtų, jei būstas būtų nuomojamas, tačiau jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ieškovė nuomojosi būstą ir patyrė dėl to išlaidų, kurių dalis būtų priskirtina dukros poreikiams, nepateikė. Paskaičiavimo 2 eilutėje nurodyti komunaliniai mokesčiai – 72 Eur (246,80 Lt) vidutinė metinė vienam asmeniui tenkanti mokesčių dalis ir pateikti 2015 m. vasario mėnesį atlikti mokėjimai komunalinių ir kitų paslaugų teikėjams, nenurodant už kokius laikotarpius mokama (b.l. 50-55). Išlaidas rūbams ir laisvalaikiui įrodyti, pateikti 2015-02-23 mokėjimo nurodymas Nacionaliniam bilietų platintojui bei 2015-02-05 banko mokėjimo kortelės, neaišku kam priklausančios ir dėl ko panaudotos, panaudojimo ataskaita. Ieškovės su skaičiuote pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai patvirtina ieškovės patirtas išlaidas, kai šalių dukra jau buvo pilnametė, tačiau neįrodo lėšų poreikio nepilnamečiui vaikui išlaikyti ir neleidžia daryti jokių išvadų apie su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas ginčo laikotarpiu. Ieškovė ir šalių dukra teismo posėdyje pripažino, kad lėšų dukrai išlaikyti poreikis padidėjo besimokant paskutinėje gimnazijos klasėje. Tuomet šalių dukra jau buvo pilnametė. Į bylą pateiktais dokumentais ir teismo informacinės sistemos Liteko duomenimis, paramos pilnametystės sulaukusiam, tačiau besimokančiam vaikui, klausimai buvo sprendžiami ir išspręsti kitoje civilinėje byloje pagal ieškovės (šioje byloje trečiojo asmens) E. M. ieškinį atsakovui K. M..

Byloje nėra duomenų apie specialius, didesnį išlaikymo lėšų poreikį sąlygojančius, šalių dukros poreikius. Atsižvelgiant į ginčo laikotarpiu buvusius minimalius darbo užmokesčio dydžius (iki 2012-08-01 – 800 Lt, nuo 2012-08-01 – 850 Lt, nuo 2013-01-01 – 1000 Lt), teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimais, protingus paauglės poreikius, laikytina, kad ginčo laikotarpiu būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti 800-900 Lt suma buvo pakankama. Tai, kad atsakovas teikė mažesnį išlaikymą, nei 50 procentų šios sumos, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė už atsakovą vykdė išlaikymo pareigą. Byloje esančiais duomenimis ieškovės pajamos ginčo laikotarpiu buvo didesnės, nei atsakovo. Paprastai geresnę turtinę padėtį ir didesnes pajamas gaunančiam tėvui, vadovaujantis proporcingumo principu, tenka pareiga skirti didesnę vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dalį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo teikto išlaikymo nepakako būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti ir kad teikiamo išlaikymo dydis buvo akivaizdžiai neproporcingas šalių turtinei padėčiai. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kokia apimtimi galimai vykdė išlaikymo pareigą už atsakovą, t.y. kokio konkretaus dydžio nuostolius kokiu konkrečiu laikotarpiu patyrė.

Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėto neveikimo – būtent, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai ir kad ji vykdė dukters išlaikymo pareigą už atsakovą bei žalos fakto ir dydžio. Neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, priežastinis ryšys nenustatinėtinas. Šios aplinkybės paneigia ir atsakovo kaltės prezumpciją. Nenustačius iš esmės nei vienos civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo K. M. turto areštas, naikintinos (b.l. 15-16).

Atsakovas duomenų apie patirtas teisinės pagalbos ir kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Ieškovė sumokėjo 540 Lt (156,39 Eur) žyminį mokestį, 400 Eur už teisinę pagalbą ir 229,15 Eur už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą (b.l. 9, 137-142). Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 16,16 Eur. Atmetus ieškinį, valstybei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (LR CPK 93 str. l d.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo K. M. turto areštą.

Priteisti iš ieškovės G. V. 16,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Vaida Rimkienė