Administracinė byla Nr. eA-1615-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00575-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-7), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK), 318,58 Eur turtinės žalos, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus palūkanų nuo skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad 2013 m. birželio 9 d. nutarimu Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013 m. birželio 9 d. 13.20 val. Kėdainių m., Liepų al.-Palangos g. sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę Opel Corsa, keisdamas važiavimo kryptį, neparodė įspėjamojo posūkio signalo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 88 punkto reikalavimus, padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus. 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK viršininkas už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį skyrė jam administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą. 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Kėdainių rajono apylinkės teismas šį nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi šis teismo nutarimas buvo paliktas galioti.

Manė, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą, nesilaikė imperatyvių ATPK 248, 257 straipsniuose ir 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, veikė aplaidžiai bei nerūpestingai, ne pagal įstatymus, administracinės bylos nagrinėjimą vykdė atmestinai, visų bylai reikšmingų aplinkybių visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai nesiaiškino, šališkai vertino byloje surinktus įrodymus ir nerinko papildomų įrodymų, t. y. nepaklausė jo prašomos liudytojos J. J., neatliko eksperimento, siekiant nustatyti, ar įmanoma matyti atvažiuojančius automobilius, sukančius iš Liepos alėjos kairėn į Palangos gatvę. Dėl tokių aplaidžių policijos pareigūno veiksmų jis neteisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, ginčydamas priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, naudojosi advokato paslaugomis ir turėjo išlaidų, susijusių su teismine gynyba, tokiu būdu patirdamas 318,58 Eur turtinę žalą. Be to, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis taip pat patyrė stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamą jo asmens vertinimą ir įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimą, nulemtą poreikio ginti savo pažeistas teises. Tokie išgyvenimai nebuvo momentiniai, peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribą. Neturtinę žalą vertina 150 Eur.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 27-29) su juo nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia dėl administracinės bylos nagrinėjimo patyręs 318,58 Eur turtinę žalą. ATPK nenumatyta galimybė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nėra numatytas. Tokios bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos žala, jos atlyginamos procesinių įstatymų nustatyta tvarka.

Teigė, jog policijos pareigūnai, atlikdami pareigas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodė pareiškėjas, be to, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Kėdainių rajono apylinkės teismas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino, tačiau nekonstatavo, jog pareigūnas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Pabrėžė, kad reikalaudamas neturtinės žalos, pareiškėjas neįrodė, kad neva dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų atsirado Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodytos aplinkybės, nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos dydį. Teigė, jog nenustatyti institucijos ar pareigūno neteisėti veiksmai.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (II t., b. l. 139-144) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-13-7584629/2013 nustatė, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono Policijos komisariato kelių policijos poskyrio viršininko 2013 m. birželio 26 d. nutarimu, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį buvo skirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda už tai, kad jis, 2013 m. birželio 9 d. 13 val. 20 min. Kėdainių rajono sav. Kėdainiuose, Liepų al. Palangos g., vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį (sukdamas į kairę) neparodė įspėjamojo posūkio signalo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno apskrities VPK veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno apskrities VPK Kėdainių Policijos komisariate. Pareiškėjo teigimu, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą, kuriuo jam buvo skirta 200 Lt bauda, nesiekė visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, neapklausė liudytojos J. J., neatliko eksperimento, taigi neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A6-1286/2006, 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013, 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.271 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008), Europos Tarybos Rekomendacijų Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principu, teismas pažymėjo, jog pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Teismas pažymėjo, jog 2013 m. rugsėjo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinė teisena pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), o 2013 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi šis Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimas buvo paliktas nepakeistu. Tačiau sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą), veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas ir nurodė, kad „byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių D. B. tariamai padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 2 d., faktą“. Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). Kaip matyti iš 2013 m. rugsėjo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimo ir 2013 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nutarties turinio, jokių neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų, vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, šių pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas, nebuvo nustatyta. Pažymėta, kad administracinė teisena buvo nutraukta tik dėl to, jog teismai, vertindami bylos įrodymus, nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti padarius pažeidimą ir padarė išvadą, jog pažeidimo faktą patvirtinančių neginčijamų įrodymų, kad būtų galima tiksliai identifikuoti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, nesurinkta. Dėl to bendrosios kompetencijos teismai, pažymėdami, jog vien policijos pareigūnų parodymais remtis konstatuojant teisės pažeidimo buvimo faktą nepakanka, remdamiesi nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas jiems kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuodami, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neįrodė teiginių, jog pareigūnas netinkamai, pažeisdamas procesines bylos nagrinėjimo taisykles, nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kad bylos nagrinėjimo metu jis prašė pareigūno apklausti liudytoją J. J., bet šis, esant tokiam jo prašymui, šio procesinio veiksmo neatliko, beje, tokios procesinio pobūdžio aplinkybės, kurios galėtų sąlygoti pareigūno veiksmų neteisėtumo fakto pripažinimą tuo aspektu, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, nevisapusiškai, nebuvo nustatytos ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusių teismų. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai, kuriais jis grindžia pareigūno veiksmų neteisėtumą, vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Be kita ko, pabrėžta ir tai, kad apylinkės bei apygardos teismai, nutraukdami administracinio teisės pažeidimo bylą, nesirėmė teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. J. parodymais, kuri nebuvo apklausta nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kėdainių PK, laikė, kad prieštaravimai tarp šios liudytojos ir pareigūnų parodymų, nepašalinti, be kita ko, nurodydami ir tai, jog „ši liudytoja negalėjo matyti transporto priemonės išorėje signalą rodančių posūkio žibintų veikimo ar neveikimo“. Taigi iš esmės bylos nagrinėjimo rezultato – bylos nutraukimo teisme šios liudytojos parodymai neįtakojo, beje, ir kitos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. K. parodymai įvertinti kaip nepatikimi ir jais nesiremta. Teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą taip pat nebuvo nustatyta, kad pareigūnai, dėl įvykio vietoje gatvių reljefo neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, ar pareiškėjas rodė posūkio signalą, tokia aplinkybė nebuvo teismo vertinama kaip viena iš aplinkybių, šalinančių pareiškėjo administracinę atsakomybę.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio pareigūnui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, kad šis pareigūnas šioje situacijoje elgėsi neteisėtai, t. y. nevykdė įstatymuose jam nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba nors ir vykdė šias funkcijas jam suteiktų įgalinimų ribose, tačiau veikė šališkai, nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės nulėmė pareigūno vidinį įsitikinimą, kad pareiškėjas administracinį teisės pažeidimą padarė. Nors teismai nustatė, kad toks įsitikinimas buvo klaidingas, tačiau tai buvo siejama ne su atitinkamais neteisėtais pareigūno veiksmais, bet kitaip vertinant tuos pačius pareigūnų parodymus, nurodant kad „pareigūnų parodymai nei dėl jų turinio, nei dėl liudijimo kiekinės persvaros nelaikytini prioritetiniais“. Teismo proceso metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėją traukiant administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant bylą, skiriant nuobaudą buvo šališkumas ar kitoks suinteresuotumas bylos baigtini, tendencingumas, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių nuslėpimas, piktnaudžiavimas įgaliojimais, kad buvo padaryti kiti esminiai administracinio proceso pažeidimai.

Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, jog Kauno apskrities VPK neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme nagrinėjamu atveju neatliko (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2768/2001, taip pat administracinės bylos Nr. A-786-525/2015, Nr. A-1446-624/2015). Dėl šios priežasties, nustačius, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti (dėl kitų atsakomybės sąlygų, nustačius jog bent vienos jų nėra, pasisakyti netikslinga), konstatuota, kad nagrinėjamu atveju Kauno apskrities VPK atsakomybė nekyla, tad prašymas priteisti iš jo veiksmų kildinamą žalą nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas D. B. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 152-157), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Būtent 2013 m. rugsėjo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad negalima besąlygiškai tikėti kartu dirbusių ir tarnybinius pranešimus surašiusių, t. y. bendrą poziciją privalančių išlaikyti policijos pareigūnų parodymais, nes policijos pareigūnas V. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad D. B. pradėjo iššaukiančiai elgtis, aiškinti kaip reikia dirbti, sakė, kad ne tą sustabdė ir jiems tai dar atsilieps tarnyboje, o teismui duodamas parodymus jau nurodė, kad sustabdžius D. B. transporto priemonę, su juo visiškai nebendravo ir negirdėjo, ką su juo kalbėjo jo kolega V. B.. Tai patvirtina, kad pirminiai įrodymai D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo rinkti veikiant neteisėtai, t. y. pareigūno V. B. tarnybinis pranešimas, kuriuo neva patvirtinama pareiškėjo kaltė padarius ATPK pažeidimą, surašytas formaliai, nenurodant tikrųjų įvykio aplinkybių, o tik palaikant kartu dirbusio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomas aplinkybes.
2. Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnio bei 256 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ne tik teismui, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkui G. Č., nagrinėjančiam pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, turi būti taikoma ne tik teismui, bet ir teisėsaugos organui, šiuo atveju policijos pareigūnui, nagrinėjančiam administracinių teisės pažeidimų bylą ir priimančiam sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš pat pradžių nesutiko su pažeidimu, o kitą dieną kreipėsi į Kėdainių rajono PK su pareiškimu, kuriuo prašė objektyviai išaiškinti įvykio aplinkybes (atlikti eksperimentą, apklausti liudytoją), administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas G. Č. neturėjo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, o turėjo būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, ko ir prašė pareiškėjas, nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d., 257, 284 str.). Taigi, valdžios institucijos – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK policijos pareigūnas G. Č. neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jo veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus.
3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas neįrodė teiginių, jog pareigūnas netinkamai, pažeisdamas procesines bylos nagrinėjimo taisykles, nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismo posėdžio metu, remiantis prie administracinės bylos prijungta administracinio teisės pažeidimo byla (proceso Nr. 11-10-938/2013), buvo nurodyta aplinkybė, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK policijos pareigūnas G. Č. visiškai nenagrinėdamas bylos duomenų, neišklausęs pareiškėjo paaiškinimų ir prašymų, priėmė 2013 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 66N-2709849-13. Administracinio teisės pažeidimo byloje (proceso Nr. 11-10-938/2013) esantis 2012 m. birželio 19 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio raštas Nr. 20-66-S-7620 (b. l. 15), patvirtina, kad pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti 2013 m. birželio 26 d. 11 val., tuo tarpu iš nutarimo Nr. 66N-2709849-13 matyti, kad jis priimtas 2013 m. birželio 26 d. 11 val. 2 min. Taigi, ši aplinkybė įrodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla iš viso nebuvo nagrinėjama atvykus pareiškėjui. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtina ir paties pareiškėjo parodymai, kad jam atvykus pas G. Č. nutarimas Nr. 66N-2709849-13 jau buvo atspausdintas ir jam net nedavus jokių paaiškinimų, iš karto įteiktas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje G. Č. parodė, kad neva bylos svarstymas užtruko 15 minučių (b. l. 69), tačiau aptartos aplinkybės paneigia šio liudytojo parodymus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, tuo nepagrįstai atmesdamas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo. Taip pat nebuvo įvertinti ir kiti G. Č. parodymai, duoti administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuose pasisakoma, kad „man pakako pareigūnų tarnybinių pranešimų“, „vertinami kritiškai visą laiką keleivio, ar giminaičių parodymai“. Šie G. Č. parodymai sąlygoja išvadą, kad policijos pareigūnas dar prieš pradėdamas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą jau turėjo išankstinį nusistatymą dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad priimant nutarimą Nr. 66N-2709849-13 pareiškėjui nebuvo pateikti argumentai, kodėl nėra tenkinamas jo 2013 m. birželio 10 d. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma objektyviai išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Išdėstytos aplinkybės, priešingai skundžiamo sprendimo motyvams, patvirtina, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK policijos pareigūnas G. Č. nagrinėdamas pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą Nr. 66N-2709849-13 pažeidė Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (galiojusios tuo metu (2007 m. birželio 4 d. redakcija Nr. 5-V-375)) 56, 57 punktus, Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, ATPK 284 straipsnio 1 dalį, tuo, kad neišaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, 286 straipsnio 2 dalį, tuo, kad nutarime Nr. 66N-2709849-13 nebuvo nurodomas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, nepateikti 2013 m. birželio 10 d. pareiškimo atmetimo motyvai, 257 straipsnį, tuo, kad nutarimas Nr. 66N-2709849-13 buvo priimtas nevertinant byloje esančių duomenų visumos, o tik besąlygiškai remiantis tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, kaip, kad ir nurodė pats G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors teismai nustatė, kad policijos pareigūno vidinis įsitikinimas, jog pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, buvo klaidingas, tačiau tai nesiejama su atitinkamais neteisėtais pareigūno veiksmais, yra visiškai nepagrįsta, priimta netinkamai aiškinant teisės normas bei byloje esančius įrodymus. Pagal teismų praktiką asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn galima tik tada, kai byloje yra pakankamai jo kaltės įrodymų, organo (pareigūno) vidinis įsitikinimas dėl asmens kaltės turi būti grindžiamas byloje esančių duomenų visumos įvertinimu. Nutarimas Nr. 66N-2709849-13 buvo priimtas remiantis tik tarnybiniais pareigūnų pranešimais, į pareiškėjo paaiškinimus ir prašymus atsižvelgta nebuvo, policijos pareigūnų ir pareiškėjo paaiškinimų prieštaravimai priimant minėtą nutarimą pašalinti nebuvo. Tai patvirtina, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK policijos pareigūno G. Č. klaidingas įsitikimas dėl pareiškėjo kaltės buvo priimtas būtent todėl, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, bylos nagrinėjimas buvo formalus. Pažymėtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas laikydamasis teisės normų reikalavimų, priešingai nutarime Nr. 66N-2709849-13 išdėstytais išvadai, kad pareiškėjas vairuodamas automobilį, keisdamas važiavimo kryptį neparodė įspėjamojo posūkio signalo, konstatavo, kad byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, t. y. Institucija neįrodė pareiškėjo kaltės. Taigi, akivaizdu, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK policijos pareigūnas G. Č. visus administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo reikalavimus vykdė atmestinai, pažeidė ATPK 284 straipsnio ir 280 straipsnio 4 punkto nuostatas, o tai ir lėmė jo klaidingą įsitikinimą dėl pareiškėjo kaltės. Todėl nagrinėjamoje byloje yra nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas.
5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė šioje administracinėje byloje pateiktą prašymą iškviesti ir apklausti Kėdainių rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininką G. Č.. Teikiant prašymą buvo nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje apklausiant šį asmenį, nebuvo aiškinamasi, ar priimant nutarimą Nr. 66N-2709849-13 buvo vadovaujamasi Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcija, taip pat nebuvo aiškinamasi aplinkybių, kodėl 2013 m. birželio 9 d. pareiškėjo pareiškimas nebuvo išnagrinėtas, kokiais motyvais jis buvo atmestas. Manytina, kad minėtų aplinkybių neištyrimas, atsisakant apklausti šį liudytoją, sąlygojo neteisingą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje nenustatyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtas valdžios institucijų veikimas ar neveikimas.
6. Administracinio teisės pažeidimo byloje (proceso Nr. 11-10-938/2013) esantys G. Č. parodymai, patvirtina, kad nutarimo priėmimo metu, t. y. pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, kadangi G. Č. į advokato klausimą - „ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo informuotas apie tai, kad jis turi teisę atsivesti liudytojus į nagrinėjimą“, atsakė, kad „niekas nedraudė“. Ši aplinkybė patvirtina, kad D. B. administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo nagrinėta laikantis teisės aktų reikalavimų (Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (galiojusios tuo metu (2007 m. birželio 4 d. redakcija Nr. 5-V-375)) 56 p.). Taigi, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK policijos pareigūnas G. Č. aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, paviršutiniškai įvertino toje byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn, skirdamas jam piniginę baudą. Būtent dėl šių neteisėtų atsakovo tarnautojo veiksmų D. B. turėjo kreiptis į Kėdainių rajono apylinkės teismą, ginčyti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei patirti būtinas ir realias atstovavimo išlaidas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 161-163) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Aukštesniųjų teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūno neteisėti veiksmai, o kiekvienu atveju privalomai vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, neišskiriant ir aplinkybių, dėl kurių byla buvo nutraukta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Įrodymų nepakankamumas byloje, kaip nutraukimo pagrindas, nepreziumuoja neteisėtų veiksmų buvimo atliekant tyrimą ir (ar) nagrinėjant bylą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo įžvalga, kad nutrauktose administracinio teisės pažeidimo bylose sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, o ne dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
2. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK pareigūnas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kuriais grindė savo išvadas ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad jais nuoseklia ir logiška tąsa negalima nustatyti administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, o byloje surinkti įrodymai nėra pakankami išvadai dėl D. B. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK pareigūno 2013 m. birželio 9 d. nutarimą panaikino ir administracinę teiseną nutraukė. Tačiau pareigūno įsitikinimas, pagrįstas duomenų viseto byloje vertinimu nesant pareigų aplaidumo ar netinkamo vykdymo, pasireiškusio ir neveikimu, nėra teisinis pagrindas konstatuoti, kad atliekant tyrimą ir nagrinėjant bylą buvo elgiamasi neteisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). Aptariamu atveju, kaip teisingai savo sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, administracinė teisena buvo nutraukta tik dėl to, kad teismai, vertindami įrodymus, nenustatė objektyvių nenuginčijamų duomenų dėl D. B. kaltės, todėl remiantis būtent nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, visos teismui kilusios abejonės buvo vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, įgyvendindamas tiesioginio bylos nagrinėjimo principą, teismas buvo aktyvus ir apklausė pareiškėjo nurodytus ikiteisminėje bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijoje neapklaustus asmenis, tačiau jų parodymų nevertino kaip įrodymų, taigi bylos nagrinėjimo rezultatui nedarė įtakos tai, kad pareigūnas pareiškėjo nurodytų asmenų neapklausė. Akivaizdu, kad pareigūnui, nagrinėjančiam bylą, nekilo abejonių ir neaiškumų dėl D. B. kaltės. Tai, kad teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, vertino juos kaip nepakankamus D. B. neabejotinai kaltei įrodyti, neeliminuoja pareigūno sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
3. Aplinkybė, kad buvo pažeistos KET administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos nuostatos, nevertintina, nes šios taisyklės nuo 2014 m. liepos 1 d. neteko galios. Kritiškai vertintinas ir pareiškėjo argumentas, jog pareigūnas, nagrinėdamas bylą, turėjo išankstinį nusistatymą. Pareiškėjas šią aplinkybę grindžia sprendimo priėmimo trukme. Tačiau pažymėtina, kad pareigūnui nėra numatyta pareiga su visa bylos medžiaga susipažinti atvykus proceso dalyviui, atliekant su juo procesinius veiksmus. Tam, kad bylos aplinkybės būtų įvertintos visapusiškai, objektyviai, pareigūnas turi teisę ir netgi privalo pasiruošti bylos nagrinėjimui, t. y. susipažinti su byloje esančiais duomenimis, įvertinti jų patikimumą ir pagrįstumą, o proceso eigoje gautus papildomus duomenis vertinti jau iki tol turimų duomenų kontekste. Manytina, kad pareigūno vertinimas, jog pakanka duomenų D. B. kaltei pagrįsti, negali būti traktuojamas kaip neteisėtas elgesys, kas ir buvo pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime.
4. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareigūnas ar pirmosios instancijos teismas, priimdami sprendimą, butų buvę šališki. Sprendimai, vertinant įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, buvo priimti teisėtai ir pagrįstai. Teisėjas, atlikdamas savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą, bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus; vadovaudamasis teise, remdamasis visapusišku ir objektyviu faktų vertinimu, savo žiniomis, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais, priima motyvuotus ir pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos ginčas yra dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtai aktais, atlyginimo (CK 6.271 str.). Neteisėtas aktas šios atsakomybės atveju reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.).

Pareiškėjas reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn 2013 m. birželio 26 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK viršininko nutarimu pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, kuris 2013 m. rugsėjo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo panaikintas ir byla nutraukta, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį sudaro turtinė žala, patirta dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo advokatui minėtoje byloje – 318,58 Eur, ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas, skirtas kompensuoti patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl pažeistų teisių.

Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra numatytas, nors ATPK 272 straipsniu nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. XI-1223, įsigaliojęs nuo 2011 m. kovo 1 d.). Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms, asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Taigi, Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nepaisant to, kad nėra įstatymu tiesiogiai nustatyta asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, teisė gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio teisės pažeidimo byloje, asmuo, remdamasis konstituciniu teisės principu, nustatančiu valstybės pareigą atlyginti žalą, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant atstovavimo išlaidų dydžio žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

Žalos atlyginimo dydį patvirtina mokėjimai advokatui už atstovavimą nagrinėjant bylą teismuose. Pinigų priėmimo kvitas, kurio serija LAT Nr. 702549 įrodo 2013 m. liepos 26 d. advokatui sumokėta 600 Lt (173,77 Eur) ir 2014 m. sausio 2 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 702573 įrodo sumokėtą 500 Lt (144,81 Eur) sumą. Sumokėtos sumos atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių (8.2, 8.11 p.), todėl pripažintinos pagrįstomis ir priteistinomis pareiškėjui, t. y. iš viso 318,58 Eur.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurie grindžiami suformuota teismų praktika panašiose bylose, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta, kad pareigūnai, atlikdami administracinės teisenos veiksmus byloje, veikė šališkai ar apribojo esmines pareiškėjo teises. Pareiškėjo nurodomi pareigūnų padaryti administracinės teisenos pažeidimai dėl įrodymų rinkimo ir jų nustatymo neapribojo pareiškėjo teisės į gynybą ir jis ja pasinaudojo, todėl vertinama, kad dėl iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjas galėjo patirti nežymius nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau šie nepatogumai neatitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų turinio. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimo piniginę išraišką atmestas pagrįstai.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, keistina, o sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, paliktina nepakeista.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo D. B. skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir priteisti pareiškėjui D. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės 318,58 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas