Civilinė byla Nr. e2A-390-302-2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01667-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.18.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ dėl perkančiosios institucijos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „CGI Lithuania“ ir Latvijos Respublikoje registruota įmonė SIA CLARITY LABS.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „InnoForce“ pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ prašė: 1) panaikinti atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 517219 „(2020-GSC-306) Sąskaitybos (Billing) sistema, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugos“ (toliau – Pirkimas) procedūras; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ tęsti Pirkimo procedūras; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ visas ieškovės UAB „InnoForce“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 517219 „(2020-GSC-306) Sąskaitybos (Billing) sistema, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugos“ pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas sąlygas. Ieškovė, veikdama jungtinėje veikloje su SIA CLARITY LABS, pateikė pasiūlymą pirkime, dalyvavo visuose pirkimo etapuose, derėjosi su perkančiąja organizacija – 2021 m. spalio 26 d. ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą pirkime, 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei galutinio pasiūlymo paaiškinimą, 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovė CVP IS priemonėmis gavo atsakovės pranešimą dėl pasiūlymo atmetimo, kuriuo atsakovė informavo, kad jos galutinis pasiūlymas atmetamas dėl neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams. 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuri buvo atmesta. 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-361-378/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. priėmė nutartį (toliau – 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutartis), kuria nutarė įskaitant, bet neapsiribojant, panaikinti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo bei įpareigoti atsakovę toliau tęsti pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti pasiūlymus. 2022 m. gruodžio 5 d. ieškovė raštu informavo ieškovę, kad nutraukia pirkimo procedūras. 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovė, nesutikdama su sprendimu dėl pirkimo nutraukimo, pateikė atsakovei pretenziją „Dėl viešojo pirkimo Nr. 517219 nutraukimo“, kuria prašė atsakovės panaikinti sprendimą dėl pirkimo nutraukimo ir tęsti pirkimo procedūras. 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad atmeta pretenziją kaip nepagrįstą.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė, priimdama sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, neleistinai plačiai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo teisę (pareigą), kuri teismų praktikoje yra aiškinama ir taikoma ypač siaurai, kaip kraštutinė priemonė. Pažymi, kad atsakovė, priimdama formalų ir nepagrįstą sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, nesilaikė (nevykdė) kasacinio teismo nutarties, kuri turi prejudicinę galią, ir kartu pažeidė tiekėjų nediskriminavimo, skaidrumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principą (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Mano, kad atsakovės argumentai, išdėstyti tiek skundžiamame sprendime, tiek sprendime dėl pretenzijos atmetimo, yra išimtinai formalūs, tinkamai nemotyvuoti (VPĮ 19 straipsnis), pagrįsti ne faktais, o prielaidomis, todėl turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 14 489,51 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-361-378/2022, pradėtą pagal ieškovės ieškinį atsakovei, priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti atsakovės Sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo bei įpareigojo atsakovę toliau tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti pasiūlymus. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlymas negalėjo būti atmestas dėl Sutarties vykdymo plano aprašyme nurodytos informacijos neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, kadangi ieškovės parengtas Sutarties vykdymo planas pagal Pirkimo sąlygas apskritai neturėjo būti vertinamas pasiūlymų vertinimo etape (tai – Pirkimo sutarties vykdymo sąlyga).
6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2022 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 įpareigojimo tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus įvykdymo, nurodė, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ginčijamas atsakovės sprendimo neteisėtumas buvo grindžiamas neleidimu paaiškinti, patikslinti ir išsamiai apibūdinti galutinį pasiūlymą (VPĮ 70 straipsnio 5 dalis), o šioje byloje – dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinumo pobūdžio pažeidimo (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Perkančiosios organizacijos Sprendimas nepažeidė 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutarties prejudicinės, ar res judicata (liet. galutinio sprendimo) galios, nes bendro pobūdžio įpareigojimas toliau tęsti Pirkimo procedūras savaime nedraudė atsakovei dėl objektyvių priežasčių šias procedūras nutraukti.
7. Pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti Pirkimo procedūras, teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas tapo nebeįmanoma pasiekti užsibrėžto tikslo įsigyti sąskaitybos sistemą, būtent Sprendimu siekiama užtikrinti šio poreikio (ir viešojo intereso) patenkinimą kaip įmanoma greičiau. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo priėmimo metu galiojantis VPĮ reguliavimas numatė pirkimo procedūrų nutraukimą kaip nulemtą objektyvaus ir neišvengiamo poreikio, o atsakovės pateikti įrodymai bei argumentai pagrindžia, kad ginčijamą Sprendimą nulėmė objektyvios priežastys, dėl kurių nebeįmanoma toliau vykdyti Pirkimo procedūrų nepaneigiant sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir nepažeidžiant imperatyviųjų viešųjų pirkimų normų, pirmiausia viešųjų pirkimų principų.
8. Pasisakydamas dėl Sutarties vykdymo plano vertinimo, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Sutarties vykdymo planas buvo įvertintas kaip dokumentas, kuris bus vertinamas Pirkimo metu, jo pagrindu bus tikrinama tiekėjų pasiūlymų atitiktis ir priimamas sprendimas atmesti pasiūlymą, jei tiekėjo parengtame sutarties vykdymo plane bus nustatyta trūkumų. Po kasacinio teismo nutarties priėmimo susiklostė situacija, dėl kurios iš esmės grįžtama į Pirkimo sąlygų rengimo stadiją, daroma įtaka tiekėjų varžymuisi ir viešojo pirkimo procedūrai bei jos esmei. Pirkimo sąlygose nustatyto Sutarties vykdymo plano negalint vertinti, Pirkimo objektas – paslaugos – būtų įsigyjamos visiškai kitokiu būdu, nei buvo nustatyta iš pradžių.
9. Pasisakydamas dėl VPĮ principų užtikrinimo, teismas nurodė, kad tuo atveju, jei Pirkimo sąlygose būtų iš anksto nurodyta, kad Sutarties vykdymo planas nebus vertinamas, o pasiūlymo laimėtojo atsirinkimui neturės įtakos tiekėjų pasiūlymo formos 1 lentelės 7 pozicija (kaštų, susijusių su diegiamos sistemos infrastruktūra), tai vienareikšmiškai būtų lėmę didesnę tiekėjų konkurenciją (dėl reikalingo mažesnio įsitraukimo, resursų delegavimo Pirkimo metu). Atsakovė, iš naujo vertindama tiekėjų pasiūlymus ir spręsdama dėl galimybės teisėtai tęsti Pirkimo procedūras, atsižvelgė į visų dalyvių pasiūlymus, kurie ankstesniais perkančiosios organizacijos sprendimais buvo atmesti dėl neatitikties Pirkimo sąlygoms ir Sutarties vykdymo planui, nes visi pasiūlymus pateikę tiekėjai neišvengiamai atsiduria geresnėje padėtyje už Pirkime nedalyvavusius tiekėjus. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešojo pirkimo sąlygų keitimo (BORTA kriterijai) pateikti išaiškinimai, kad tuo atveju, kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure (liet. teisiškai) laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas (Teisingumo Teismo sprendimas 2021 m. liepos 8 d. byloje Nr.C-295/20).
10. Teismas nurodė, kad nustačius, jog kasacinis teismas konstatavo Pirkimo dokumentų trūkumus, tokių trūkumų reikšmė ir įtaka vertintina kaip apribojanti perkančiosios organizacijos galimybę tęsti Pirkimo procedūras. Konstatavus, jog Sutarties vykdymo planas, pateikiamas kartu su pasiūlymu yra sutarties vykdymo sąlyga, anot teismo, galima spręsti apie Pirkimo objekto pasikeitimą. Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas sprendė, kad objekto apimties pasikeitimas buvo pagrindas nutraukti Pirkimo procedūras. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovės pretenzijos atmetimas ir priimtas Sprendimas atitinka viešųjų pirkimų principus, įskaitant lygiateisiškumą, ir garantuoja sąžiningą tiekėjų konkurenciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „InnoForce“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmos instancijos teismas ignoravo 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, iš naujo vertino aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tokiu būdu nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos dėl teismo sprendimų prejudicinės galios. Nurodytoje byloje atsakovės sprendimo nutraukti pirkimą neteisėtumas buvo grindžiamas neteisingu sutarties vykdymo plano traktavimu, todėl net jei kasacinis teismas įpareigojo grįžti į pasiūlymų vertinimą, teismas neturėjo iš naujo vertinti šių aplinkybių, nes jos jau buvo įvertintos kasacinio teismo, kuris konstatavo, kad ieškovės pasiūlymas negalėjo būti vertinamas ir atmestas, kaip neatitinkantis sutarties vykdymo plano, kadangi tai yra sutarties vykdymo sąlyga, o ne techninės specifikacijos reikalavimas. Ieškovės pasiūlymas po kasacinio teismo nutarties priėmimo tapo atitinkančia Pirkimo sąlygų reikalavimus. Tuo tarpu teismas ignoravo kasacinio teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas dėl Sutarties vykdymo plano turinio ir reikšmės, skundžiamo sprendimo 83 punkte konstatuodamas, kad ieškovė pateikė tokius techninės infrastruktūros parametrus, kurie neatitiko privalomo Pirkimo sąlygose įtvirtinto standarto, todėl negalint vertinti Sutarties vykdymo plano, įskaitant techninės įrangos parametrų, ieškovės pasiūlymas, neatitinkantis Pirkimo sąlygų, tapo lygiaverčiu tiems pasiūlymams, kurie atitiko Pirkimo sąlygas. Kiti teismo argumentai, susiję su Sutarties vykdymo plano kvalifikavimu, turinio vertinimu, įtaka, sprendžiant Pirkimo nutraukimo teisėtumo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi kasacinis teismas konstatavo, kad Sutarties vykdymo planas sutarties vykdymo metu galės būti keičiamas.
11.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kasacinio teismo nutartis yra laikytina nenumatyta, objektyvia aplinkybe nutraukti Pirkimą ir teisėtu pagrindu nutraukti Pirkimą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi. Teismas rėmėsi iš esmės tik atsakovės pateiktu vertinimu, ignoruodamas Pirkimo sąlygų turinį bei kasacinio teismo nutarties išaiškinimus. Kasacinis teismas išsprendė konkretų ieškovės teisių pažeidimą ir įpareigojo atsakovę grįžti į Pirkimo procedūras. Pagal suformuotą teismų praktiką tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčai apskritai nėra neprognozuojama ir iš anksto nenumatyta aplinkybė. Po kasacinio teismo nutarties priėmimo nei teisinė, nei faktinė situacija nepasikeitė – Pirkimo sąlygų turinys ir Pirkimo objekto apimtis nepakito. Atsakovė galėjo atlikti pasiūlymų vertinimą, nevertindama Sutarties vykdymo plano turinio. Teismas akcentavo, kad teisminiai ginčai, kaip nenumatyta aplinkybė ypatingai svarbi siekiant įgyvendinti struktūrinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, tačiau ši aplinkybė byloje neaktuali, kadangi Pirkimas nėra finansuojamas struktūrinės ar kitos paramos lėšomis, ką patvirtina informacija ir Pirkimo skelbimo. Pirkimo sąlygose niekur nebuvo nurodyta, kad sutarties vykdymo planas, nors ir turi būti užpildytas, bus vertinamas kaip techninės specifikacijos reikalavimas pasiūlymų vertinimo stadijoje ar jo pagrindu atmetami tiekėjų pasiūlymai. Kasacinis teismas nepasisakė, kad Sutarties vykdymo planas turėjo būti pateiktas tik pasirašius sutartį ir po kasacinio teismo nutarties priėmimo situacija nepasikeitė. Techninės specifikacijos punktuose (6.1.1–6.1.2 punktai) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog Sutarties vykdymo planas bus koreguojamas ir tikslinamas analizės metu ir jo pagrindu bus rengiamas reglamentas, todėl Sutarties vykdymo plane nurodyta informacija nėra privaloma atsakovei ir sutarties vykdymo metu galės būti keičiama. Analogiškų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatavo, kad Sutarties vykdymo planas yra sutarties vykdymo sąlyga, todėl atsakovė neturėjo teisės vertinti tiekėjų pasiūlymų atitikties šiam dokumentui ir atmesti pasiūlymus dėl to, kad nustatyti neatitikimai Sutarties vykdymo planui. Kasacinis teismas įpareigojo įvertinti galutinius tiekėjų pasiūlymus. Pirmosios instancijos teismo cituojama teismų praktika (dėl BORTA kriterijų) yra neaktuali ir teisiškai nereikšminga šios bylos kontekste.
11.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nenutraukus Pirkimo ir tęsiant tiekėjų pasiūlymų vertinimą, bus pažeisti viešųjų pirkimų principai (lygiateisiškumo, skaidrumo, sąžiningos konkurencijos). Teismas sutiko su atsakove, kad sprendimas dėl Pirkimo nutraukimo buvo grindžiamas atsakovės pareigos nutraukti procedūras, nustačius dėl viešųjų principų pažeidimų kilusius nebeištaisomus padarinius, tačiau Sprendimo dėl Pirkimo nutraukimo turinys yra grįstas išimtinai tik prielaidomis. Kasaciniam teismui konstatavus, kad techninė įranga nutrauktu Pirkimu neperkama, reiškia, jog ieškovės pasiūlymas tapo atitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimus; skirtingų tiekėjų Sutarties vykdymo plane pateikti skirtingos techninės įrangos aprašymai yra teisiškai nereikšmingi ir neturėjo būti vertinami nei kasacinio teismo nagrinėtoje, nei šioje byloje; atsakovė galėjo ir privalėjo atlikti teikėjų pasiūlymų palyginimą kainos prasme; nevertinant sutarties vykdymo plano turinio, nebūtų pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo, sąžiningos konkurencijos principai. Pagal pasiūlymų Ekonominio naudingumo vertinimo metodiką yra trys pasiūlymų vertinimo kriterijai. Kasacinis teismas nenustatė, kad atsakovė Pirkimo sąlygose negalėjo prašyti tiekėjų nurodyti preliminarius techninės įrangos kaštus, todėl atsakovė privalėjo įvertinti galutinius tiekėjų pasiūlymus. Sutarties vykdymo plano pateikimas neturėjo tiesioginės įtakos pasiūlymuose pateiktai kainai. Pasiūlymo formos 6 priedo „Pasiūlymo forma“ 1 lentelės 7 punkte nurodyta, kad jeigu sutarties vykdymo metu paaiškėtų, jog yra reikalingas didesnis techninės įrangos (kuri šiuo pirkimu nėra perkama) poreikis, tiekėjui tenka atsakomybė padengti tiesioginius nuostolius dėl nurodytų prekių ir paslaugų įsigijimo. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo to, ar Sutarties vykdymo planas būtų vertinamas pasiūlymų pateikimo metu, ar ne, esant tokioms Pirkimo sąlygoms, kuriose numatyta tiekėjams pareiga atlyginti tiesioginius nuostolius tais atvejais, jeigu kitu pirkimu įsigyjant techninę įrangą bus nustatytas didesnis prekių ir paslaugų poreikis, nei buvo aprašytas Sutarties vykdymo plane, akivaizdu, jog nė vienas tiekėjas nebūtų prisiėmęs tokios rizikos ir nebūtų pasiūlyme nurodęs, jog techninės įrangos kaina lygi nuliui arba nebūtų jos siūlęs ženkliai pigiau. Vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, tiekėjai gali pasiūlyti ir pasiūlo skirtingus sprendimus, kurie gali patenkinti atsakovės poreikius, tačiau skirtingiems sprendimams įgyvendinti bus reikalinga skirtinga techninė įranga, kas neabejotinai reiškia ir skirtingus techninės įrangos įsigijimo kaštus kitame viešajame pirkime. Pareiga pateikti Sutarties vykdymo planą negalėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime.
11.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas ieškovei, kadangi jos viršijo Rekomendacijose nurodytas maksimalias ribas, byloje nebuvo sprendžiami specifiniai klausimai, byla nėra sudėtinga, tai, kad didelė procesinių dokumentų apimtis yra teisiškai nereikšminga aplinkybė bylos kontekste.
12. Atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Teismas Sprendimu ne tik nepažeidė kasacinio teismo nutarties res judicata galios, tačiau ir neiškraipė jos turinio bei esmės, todėl šioje civilinėje byloje kasacinio teismo išnagrinėto ginčo teismas neišsprendė iš naujo.
12.2. Ieškovė netinkamai interpretuoja skundžiamo sprendimo 83 punktą, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad ieškovė pasiūlyme pateikė netinkamų parametrų infrastruktūrą, dėl ko nebegalima lygiateisiškai palyginti pasiūlymų. Iš tiesų, kasaciniam teismui konstatavus, kad Perkančioji organizacija negalėjo vertinti tiekėjų individualiai parengtų sutarties vykdymo planų, įskaitant ir jų siūlomos techninės įrangos, Perkančiosios organizacijos sprendimas šiuo pagrindu atmesti jos pasiūlymą kasacinio teismo nutartimi buvo pripažintas neteisėtu. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas kitaip nenustatė aplinkybių, o tai kad sumenkinama (panaikinama) faktinių aplinkybių svarba nereiškia, kad šių aplinkybių nebuvo. Kasacinio teismo prejudicialumas įrodinėtų ir teismo nustatytų aplinkybių atžvilgiu apsiriboja šiais aspektais: Sutarties vykdymo plano kaip sutartinio pobūdžio nuostatų (taip pat infrastruktūros kaštai kaip apskritai nesusiję nei su Pirkimu, nei su Sutartimi) atitiktis netikrinama Pirkimo procedūrų metu; dėl to šio dokumento pagrindu Perkančioji organizacija 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą.
12.3. Atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras grindžiamas kitais pagrindais, nei sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą. Pirkimo procedūros nutrauktos, nes po kasacinio teismo nutarties priėmimo pasikeitė Pirkimo sąlygų turinys ir taikymo apimtis. Kasaciniam teismui nurodžius, kad Sutarties vykdymo planas netaikytinas Pirkimo procedūrų metu, o į infrastruktūros kaštus negali būti atsižvelgiama ne tik Pirkimo, bet ir sutarties vykdymo metu, tai buvo įgyvendinta tiek atsakovės, tiek teismo skundžiamu spendimu. Kasacinio teismo nutartimi tiesiog pripažinta, kad nepriklausomai nuo to, kaip kruopščiai ar aplaidžiai tiekėjai rengė savo individualius sutarties vykdymo planus, į tai negalima atsižvelgti. Tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad tokia situacija nedera su visų suinteresuotų ūkio subjektų lygiateisiškumu ir skaidriu Pirkimo dalyvių pasiūlymų palyginimu. Kasacinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas tęsti Pirkimo procedūras yra ne prejudicinis faktas, o neteisėtų veiksmų padarinys, nereiškiantis, kad pakartotinis viešojo pirkimo procedūrų vykdymas gali baigtis konkurso nutraukimu.
12.4. Teismas, vadovaudamasis suformuota jurisprudencija, pagrįstai konstatavo, kad kasacinio teismo nutartis laikytina nenumatyta aplinkybe VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Pagal Pirkimo sąlygas Sutarties vykdymo planas, įskaitant jo reikalavimus dėl techninės infrastruktūros parametrų (taip pat jos įkainojimą pasiūlymo formoje) – privalomas dokumentas – tiekėjams pateikti, Perkančiajai organizacijai įvertinti jo atitiktį, todėl po kasacinio teismo nutarties priėmimo Pirkimo teisinė ir faktinė aplinkybė negrįžtamai pasikeitė iš esmės. Po kasacinio teismo nutarties priėmimo iki tol informacinių technologijų pirkimuose taikyta praktika sutarties vykdymo planą vertinti viešojo pirkimo procedūrų metu tapo nebeaktuali, atsirado grėsmė pažeisti viešųjų pirkimų principus. Teismui konstatavus, kad atitinkami reikalavimai, kurie buvo aiškiai išviešinti paskelbtose viešojo pirkimo sąlygose, netaikytini nei pirkimo procedūrų metu, nei vykdant viešojo pirkimo sutartį, negali būti aiškinama kitaip, kaip tik tokią sąlygą pripažįstančiu pertekline – neteisėta.
12.5. Teismas visapusiškai, motyvuotai įvertino ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumą viešųjų pirkimų principų, BORTA kriterijų ir kitų VPĮ imperatyvų aiškinimo ir taikymo kontekste ir pagrįstai konstatavo, kad neįmanoma teisėtai iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad kasacinis teismas Pirkimo sąlygų dėl Sutarties vykdymo plano ir infrastruktūros kaštų (pasiūlymo formos 7 punkto) nepanaikino kaip neteisėtų, tačiau situacijos, kai viešojo pirkimo sąlygos netaikytinos nei viešojo pirkimo procedūrų, nei viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, neįmanoma kitaip kvalifikuoti, kaip iš anksto iškeltų reikalavimų neteisėtumu. Kasacinis teismas iš esmės konstatavo, kad kai kurios Pirkimo sąlygos yra perteklinės. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose įtvirtino privalomus reikalavimus – Sutarties vykdymo planą ir įrangos kaštus, tiekėjai savo pasiūlymuose pateikė duomenis apie atitiktį šiems reikalavimams, atsakovė šiuos duomenis vertino, tačiau po 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutarties neliko teisėto pagrindo taikyti su Pirkimu ir su sutartimi nesusijusių Pirkimo sąlygų, taigi ir vertinti tiekėjų pateiktą informaciją. Iš anksto išviešintų reikalavimų netaikymas nei Pirkime, nei vykdant sutartį, priešingai nei teigia ieškovė, negali būti vertinamas kaip teisėtas Pirkimo sąlygų nustatymas ir egzistavimas. Kasacinis teismas šiuo atveju nenurodė, kad būtina išsaugoti pirkimą. Kasacinis teismas kitose bylose yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas. Kasacinio teismo nutartis sąlygojo Pirkimo sąlygų atsisakymą, todėl nekvestionuojant kasacinio teismo padarinio, jis kartu reiškia ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą, konkurencijos iškraipymą ir nepalyginamų pasiūlymų vertinimo situaciją. Sutarties vykdymo planas Pirkimo sąlygose nustatytas kaip viena iš prielaidų įsitikinti siūlomų paslaugų kokybe ir tiekėjų realiomis galimybėmis patenkinti Perkančiosios organizacijos poreikius. Negalint šių poreikių patenkinti, Pirkimo objektas – paslaugos – būtų įsigyjamos visiškai kitokiu būdu, nei buvo nustatyta iš pradžių. Kasaciniam teismui konstatavus, kad infrastruktūros kaštai nesusiję su Pirkimu ir viešojo pirkimo sutartimi, neišvengiamai pakito A kriterijaus vertinimo tvarka (50 procentų pasiūlymo ekonominio naudingumo balo sudaro pasiūlymo kaina). Todėl negalima neatsižvelgti į reikšmingos pasiūlymo kainos dalį ir tarpusavyje palyginti, suteikti balus už likusias kainos sudedamąsias dalis. Kasacinio teismo nutarties teiginys, kad ieškovė užpildė pasiūlymo formą, dėl ko Perkančioji organizacija galėjo palyginti pasiūlymus, nepaneigia šio negalimumo.
12.6. Ieškovė nepaneigia teismo argumentų, kad Sutarties vykdymo plano pateikimo reikalavimas galėjo lemti tiekėjų apsisprendimą dalyvauti Pirkime. Nors 300 puslapių dokumentas ieškovei nesukelia įspūdžio, tačiau pagal BORTA kriterijus pakanka nustatyti lengvinamą tiekėjų padėtį tam, kad būtų galima padaryti teisinę išvadą apie neteisėtai a posteriori (vėliau) suvaržytą tiekėjų konkurenciją.
12.7. Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, taip pat įvertinęs nagrinėjamų teisės klausimų sudėtingumą ir ginčo šalių poziciją procese, tinkamai ir teisėtai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą. Ieškovė prašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš esmės tokių pačių argumentų, kaip ir atsakovė, pagrindu, todėl teisinga, kad teismas, atsižvelgęs į ginčo šalių argumentus, priteisė atsakovei išlaidų atlyginimą, viršijanti Rekomendacijų dydžius. Atsakovė ne tik atsikirto į dubliką ir ieškovės rašytinius paaiškinimus, tačiau ir išsamiai analizavo VPT pateiktus argumentus, pažymėjo ieškovės dėstomų motyvų prieštaringumą, dviprasmiškumą, nenuoseklumą. Be to, abi bylos šalys yra juridiniai asmenys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Perkančioji organizacija vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 517219 „(2020-GSC-306) Sąskaitybos (Billing) sistema, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugos“.
15. UAB „InnoForce“, veikdama jungtinėje veikloje su SIA CLARITY LABS, pateikė pasiūlymą Pirkime. 2021 m. spalio 26 d. ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą Pirkime.
16. 2021 m. lapkričio 15 d. atsakovė CVP IS priemonėmis paprašė ieškovės paaiškinti Pirkime pateiktą galutinį pasiūlymą.
17. 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei galutinio pasiūlymo paaiškinimą, pagrįsdama visišką galutinio pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams.
18. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovė CVP IS priemonėmis gavo atsakovės pranešimą (Sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo), kuriuo atsakovė informavo ieškovę, kad jos galutinis pasiūlymas atmetamas dėl neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams – ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktas užpildytas Sutarties vykdymo plano aprašymas ir jame nurodyta informacija neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų.
19. 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė, nesutikdama su atsakovės Sprendimu dėl pasiūlymo atmetimo, pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti Sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę Pirkime.
20. 2021 m. gruodžio 14 d. ieškovė CVP IS priemonėmis gavo atsakovės pranešimą, kuriuo atsakovė informavo, kad atmetė ieškovės Pretenziją kaip nepagrįstą ir toliau tęsia Pirkimo procedūras.
21. 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovė, nesutikdama su Sprendimu dėl pasiūlymo atmetimo bei Sprendimu dėl Pretenzijos atmetimo, pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui.
22. 2022 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 pagal ieškovės ieškinį atsakovei priėmė nutartį, kuria, be kita ko, panaikino atsakovės Sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo bei įpareigojo atsakovę toliau tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti pasiūlymus. Kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė teismų praktiką, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose gali iškelti reikalavimus, reikšmingus sutarties vykdymo metu, tačiau jų atitikties negali tikrinti vykdant viešojo pirkimo procedūras, ir konstatavo, jog ieškovės pasiūlymas negalėjo būti atmestas dėl Sutarties vykdymo plano aprašyme nurodytos informacijos neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, kadangi Sutarties vykdymo planas nelaikytinas įprastine technine specifikacija, nes perkančioji organizacija, siekdama Pirkimu įsigyti informacinės sistemos sukūrimo paslaugas, kurias, be kita ko, sudaro šios sistemos analizės, aprašymų ir kitos dokumentacijos parengimas, tam tikra dalimi įpareigoja tiekėjus šiuos veiksmus atlikti jau ikisutartinių santykių stadijoje, kita vertus, nors šių veiksmų trūkumai lemia pasiūlymo atmetimą, tačiau tinkamas Sutarties vykdymo plano parengimas savaime nereikš, kad jo bus laikomasi visa apimtimi vykdant sutartį; be to, nors perkančioji organizacija techninės įrangos įsigijimo kainas vertino lygindama pasiūlymus, tačiau šios įrangos ginčo Pirkimu nesiekė įsigyti, pati deklaravo, kad serveriai ir kita įranga bus įsigyjama atskiru pirkimu po šešių mėnesių nuo sistemos sukūrimo paslaugų sutarties sudarymo; ir nors techninės įrangos parametrai detalizuoti Techninėje specifikacijoje („GPC infrastruktūra“), nereiškia, kad būtent tokie parametrai bus išlaikyti skelbiant atskirą pirkimą. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovė užpildė pasiūlymo formą, įskaitant kainos detalizacijos lentelės (Pasiūlymo formos priedas Nr. 2 – „Detalizacija“) 7 punktą, todėl perkančioji organizacija galėjo tarpusavyje palyginti jos ir kitų tiekėjų pasiūlymus; techninio pobūdžio duomenys nėra aktualūs sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties viešojo pirkimo sąlygoms.
23. 2022 m. gruodžio 5 d. ieškovė gavo atsakovės raštą „Dėl 2020-GSC-306) Sąskaitybos (Billing) sistemos, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugų pirkimo“ (Sprendimą), kuriuo atsakovė informavo ieškovę, kad nutraukia Pirkimo procedūras.
24. 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovė, nesutikdama su Sprendimu dėl Pirkimo nutraukimo, pateikė atsakovei pretenziją „Dėl viešojo pirkimo Nr. 517219 nutraukimo“, kuria prašė atsakovės panaikinti Sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo ir tęsti Pirkimo procedūras.
25. 2022 m. gruodžio 20 d. ieškovė gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, kuriame atsakovė nurodė, kad atmeta Pretenziją kaip nepagrįstą, kadangi: 1) jei tiekėjai iki galutinių pasiūlymų pateikimo momento būtų žinoję, kad Sutarties vykdymo planas nebus vertinamas, tiekėjai infrastruktūrą, tikėtina, būtų siūlę nemokamai arba ženkliai pigiau; 2) nevertinant Sutarties vykdymo plano, nėra galimybės palyginti tiekėjų pasiūlymų; 3) esant aiškiai aplinkybei, kad Sutarties vykdymo planas nebus vertinamas pasiūlymų vertinimo metu, galimai pirkimu būtų susidomėjęs didesnis skaičius tiekėjų; 4) pakartotinis pasiūlymų vertinimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 pateiktus išaiškinimus neapima daug duomenų – turinio ir kainos, todėl iš esmės keičia Pirkimo sąlygas, o tai reiškia, kad galimai pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų; 5) pasiūlymų vertinimo kriterijus – siūlomos techninės įrangos įsigijimo kaštai – nėra susijęs su pirkimo objektu; 6) kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tiekėjų negali būti pripažįstamas teisėtas interesas sudaryti sutartį.
26. 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti Pretenziją, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, argumentuodama, kad VPĮ įtvirtintų pagrindų Pirkimui nutraukti neegzistavo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „InnoForce“ ieškinį atmetė, darydamas išvadą, kad Pirkimas nutrauktas pagrįstai, nes kasaciniam teismui 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi konstatavus Pirkimo dokumentų trūkumus (Sutarties vykdymo planas, pateikiamas kartu su pasiūlymu yra sutarties vykdymo sąlyga), dėl objektyvių priežasčių (iš anksto neįmanomos numatyti aplinkybės) pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas tapo nebeįmanoma pasiekti užsibrėžto tikslo įsigyti sąskaitybos sistemą (sumažėjo Pirkimo sąlygų apimtis, pakito jų turinys, pasiūlymų kainų korekcijos, pasiūlymai tapo nebepalyginami). Ieškovė apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos atliktu Pirkimo sąlygų vertinimu nesutinka. Taigi civilinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų procedūrų nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.
Dėl Sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras pripažinimo (ne)teisėtu
27. Ieškovės sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras priėmimo metu (2022 m. gruodžio 5 d.) galiojusios VPĮ redakcijos 29 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
28. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė įrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas tam pritarė, kad Pirkime paaiškėjo naujos, objektyviai neįmanomos numatyti, aplinkybės – kasacinio teismo išaiškinimas, kad Sutarties vykdymo planas, pateikiamas kartu su pasiūlymu, yra sutarties vykdymo sąlyga ir nelaikytinas technine specifikacija, todėl negalėjo būti vertinamas Pirkimo procedūrų metu; pasikeitus teisinei ir faktinei realybei Pirkime, atsirado grėsmė pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, numatytus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, nes paaiškėjo, kad buvo apribota teisė potencialiems tiekėjams dalyvauti pirkime. Taigi savo procesiniuose dokumentuose atsakovė remiasi abiem VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, todėl teisėjų kolegija dėl jų toliau pasisako.
29. Taikant ir aiškinant VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, aktualūs ir kasacinio teismo bendro pobūdžio išaiškinimai bei teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant VPĮ 7 straipsnio 5 dalį (VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), kurioje buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1170-381/2018, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1193-236/2018, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-977-407/2021). Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias pirkimo procedūrų nutraukimą, bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017). VPĮ 29 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti procedūrą, aiškinamos siaurai (griežtai).
30. Kad būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; kt.).
31. Anot atsakovės, 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutartis ir joje pateikti išaiškinimai (naujai suformuota teismų praktika ginčui aktualiu klausimu) buvo nenumatyta aplinkybė, dėl ko, atsakovė būtų parengusi kitokias Pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, šalių argumentus, pritaria ieškovei, kad atsakovė, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neįrodė, jog Pirkimo metu buvo nustatytos naujos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, ir dėl to yra pagrindas nutraukti Pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį.
32. Ieškovė teisingai nurodo apeliaciniame skunde, kad 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinis teismas išsprendė konkretų ginčą ir pripažino, jog atsakovė neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą bei įpareigojo atsakovę grįžti į Pirkimo procedūras bei vertinti pasiūlymus, tačiau nepripažino Pirkimo sąlygų neteisėtomis, Pirkimo sąlygų ir Pirkimo objekto turinys bei apimtis po 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutarties priėmimo nepakito, todėl skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, kad kasacinis teismas pripažino Pirkimo sąlygas neteisėtomis. Atlikęs Pirkimo sąlygų turinio vertinimą, kasacinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovės Pirkimo sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, jog Sutarties vykdymo planas nelaikytinas įprastine technine specifikacija, techninio pobūdžio duomenys (reikalavimai dėl techninės infrastruktūros), kaip nesusiję su ginčo Pirkimo procedūromis ir su sudarysima viešojo paslaugų pirkimo sutartimi, nėra aktualūs sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties viešojo pirkimo sąlygoms, todėl atsakovė nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą. Kadangi Pirkimo sąlygas parengė pati atsakovė, aplinkybė, kad kasacinis teismas atsakovės parengtas Pirkimo sąlygas išaiškino nepalankiai atsakovei (kaip teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė būtų nustačiusi kitokio turinio Pirkimo sąlygas), teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir šioje sprendimo dalyje aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl viešojo pirkimo nutraukimo, negali būti laikoma objektyviai nenumatyta aplinkybe. Atsakovės argumentas, kad 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinis teismas pakeitė iki tol galiojusią teismų praktiką, yra deklaratyvus. Atsakovės argumentas, kad ji neteko galimybės vertinti dalyvių pasiūlymų atitikties reikšmingai daliai Pirkimo reikalavimų, atmestinas kaip nepagrįstas.
33. Atsakovės teigimu, po 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutarties priėmimo tolimesnis pasiūlymų vertinimas pažeis viešųjų pirkimų principus, kadangi kasaciniam teismui pripažinus Pirkimo sąlygas neteisėtomis, nėra galimybės palyginti tiekėjų pasiūlymus, tiekėjai, pateikę pasiūlymus, atsidūrė geresnėje padėtyje nei pasiūlymų nepateikę tiekėjai. Teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad atsakovė, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neįrodė, jog nenutraukus Pirkimo, tolimesnis pasiūlymų vertinimas pažeis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje.
34. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principų pobūdį, kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Dėl to VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I), Teismų praktika Nr. 38).
35. Nagrinėjamu atveju, ieškovė apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad dalis atsakovės Sprendimo dėl Pirkimo nutraukimo grindžiama prielaidomis: „Sutarties vykdymo plane tiekėjų nurodomos aplinkybės galėjo turėti įtakos jų pasiūlymų kainai“; „Sutarties vykdymo planas galėjo turėti įtakos tiekėjams rengiant pasiūlymus ir, konkrečiai, nustatant savo pasiūlymo kainą <...> Sutarties vykdymo planas tampa nebereikšmingas lyginant pasiūlymus, Pirkime pateiktų tiekėjų pasiūlymų nėra įmanoma tinkamai palyginti“; „<...> Sutarties vykdymo planas ir jo vertinimas būtent tiekėjų pasiūlymų pateikimo metu (kas pasikeitė po Nutarties priėmimo), taip pat galėjo turėti įtakos kitų tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime“. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad atsakovė turėjo nutraukti Pirkimo procedūras, nes nustatė dėl viešųjų pirkimų pažeidimų kilusius nebeištaisomus padarinius.
36. Aplinkybės, kad dėl viešųjų pirkimų pažeidimų kilo nebeištaisomi padariniai nepagrindžia ir kiti atsakovės Sprendimo dėl Pirkimo nutraukimo argumentai, jog: pasiūlymus pateikę tiekėjai atsiduria geresnėje padėtyje už Pirkime nedalyvavusius teikėjus; motyvuojamoji 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutarties dalis leidžia teigti, kad kasacinis teismas pasisakė dėl Specialiųjų pirkimo sąlygų 4.4.7 punkte neteisėtumo, todėl nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų negali būti pripažįstami teisėti interesai sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
37. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog nebevertinant sutarties vykdymo planų ir neatsižvelgiant į techninės infrastruktūros kaštus, tiekėjų pasiūlymai tapo nebepalyginami. Iš 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutarties turinio matyti, kad kasacinis teismas konstatavo, jog Pirkimo sąlygų reikalavimai dėl techninės infrastruktūros (techninio pobūdžio duomenys) nėra aktualūs sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties viešojo pirkimo sąlygoms. Taip pat tai, kad ieškovė užpildė pasiūlymo formą, įskaitant Pirkimo specialiųjų sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo forma“ 1 lentelės 7 punktą „Kliento būsimi kaštai, susiję su diegiamos sistemos infrastruktūra“, pagal kurį nurodyta prekių ir paslaugų kaina ir kiekis turi būti maksimalūs ir užtikrinantys sistemos veikimą pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, o sutarties vykdymo metu paaiškėjus didesniam nei tiekėjo pasiūlymo formos 7 punkte nurodytam prekių ir paslaugų kiekio ir kainos poreikiui, klientui pareikalavus, tiekėjas turi padengti tiesioginius nuostolius dėl pirmiau nurodytų prekių ir paslaugų įsigijimo. Kitaip tariant, perkančioji organizacija galėjo palyginti tiekėjų pasiūlymus. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad kasacinis teismas nekonstatavo, jog atsakovė negalėjo Pirkimo sąlygose prašyti tiekėjų pateikti preliminarius techninės įrangos kaštus. Taigi aplinkybė, kad techninio pobūdžio duomenys nėra aktualūs sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties viešojo pirkimo sąlygoms, savaime nelemia išvados, jog tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti palyginami kainos prasme. Taigi ieškovė, atsižvelgiant į Pirkimo specialiųjų sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo forma“ 1 lentelės 7 punkte reikalaujamą pateikti tiekėjo informaciją, teisingai nurodo, kad reikalavimas pateikti Sutarties vykdymo planą, kuris kasacinio teismo pripažintas neįprastine technine specifikacija, taip pat pareigą atlyginti tiesioginius nuostolius, jeigu kitu pirkimu įsigyjant techninę įrangą bus nustatytas didesnis prekių ir paslaugų poreikis, neturėjo įtakos pasiūlymuose nurodytai kainai, taip pat ir tam, kad tiekėjai siūlytų techninę infrastruktūrą nemokamai arba ženkliai pigiau. Atsakovės argumentas, kad kasacinis teismas dėl pasiūlymų palyginamumo, nevertinant visų kainos sudėtinių dalių, pasisakė tik tarp kitko, kad tai argumentacija, neturinti lemiamos reikšmės sprendimui, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip jau minėta, Pirkimo sąlygų turinys po 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutarties priėmimo nepasikeitė, nes kasacinis teismas iš esmės konstatavo tik tai, kad atsakovė netinkamai taikė savo pačios parengtas Pirkimo sąlygas.
38. Teisėjų kolegija taip pat pritaria ieškovei, kad tai, jog tiekėjai pasiūlymuose nurodė skirtingus techninės įrangos įsigijimo kaštus, tik parodo, kad tiekėjai pasiūlė skirtingus sprendimus atsakovės poreikiams patenkinti, kuriems įgyvendinti reikalinga skirtinga techninė įranga ir tai reiškia skirtingus įsigijimo kaštus kitame viešajame pirkime. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškove, kad Pirkimo sąlygose buvo numatyta pareiga pateikti Sutarties vykdymo planą, todėl tai negalėjo įtakoti tiekėjų apsisprendimo dalyvauti Pirkime. Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, jog Sutarties vykdymo planas bus vertinamas kaip techninės specifikacijos reikalavimas pasiūlymų vertinimo stadijoje ar jo pagrindu atmetami tiekėjų pasiūlymai. Nuo Pirkimo pradžios buvo žinoma, kad Sutarties vykdymo plano pagrindu bus rengiamas reglamentas, pagal kurį tiekėjas ir Perkančioji organizacija vykdys sutartinius įsipareigojimus. Galiausiai, 2022 m. lapkričio 16 d. kasacinio teismo nutartimi atsakovė yra įpareigota tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti pasiūlymus, tai reiškia, kad kasacinis teismas vertino, jog atsakovė gali tęsti Pirkimą. Taigi atsakovės argumentai, kad ji neturėjo galimybės įvertinti Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog Pirkimo metu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, o tęsiant Pirkimo procedūras būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančiosios organizacijos Sprendimas nutraukti Pirkimą buvo teisėtas. Atsižvelgiant į tai, panaikinamas skundžiamas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimas ir ieškinys tenkinamas. Taip pat panaikintinas atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas nutraukti viešojo pirkimo Nr. 517219 „(2020-GSC-306) Sąskaitybos (Billing) sistema, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugos“ procedūras. Panaikinus atsakovės Sprendimą nutraukti pirkimą, grįžtama į Pirkimo stadiją, buvusią iki panaikinto Sprendimo priėmimo.
40. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatlyginamos.
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
42. Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 9 690 Eur (be PVM) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis (Sprendimo nutraukti Pirkimą vertinimas, pretenzijos argumentų formavimas (2 val.), pretenzijos rengimas (6 val.), procesinių dokumentų dėl neteisėto Pirkimo nutraukimo rengimas (12,50 val.), ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas (42,50 val.)), ir 387,60 (be PVM) išlaidų, susijusių su bendrosiomis advokato biuro išlaidomis, viso 12 193,90 Eur (su PVM).
43. Sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atsižvelgiama į tai, kokias konkrečias teisines paslaugas advokatas suteikė. Šiuo atveju byloje vertintina, kad ieškovė pateikė advokato parengtą pretenziją (t. y. pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme – Rekomendacijų 8.1 punktas) ieškinį, dubliką, papildomus paaiškinimus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos išvados (t. y. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – Rekomendacijų 8.16 punktas).
44. Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą maksimalus užmokesčio už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama, dydis – 719,60 Eur, pagal 8.2 punktą maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis – 4 497,50 Eur, pagal 8.3 punktą maksimalus užmokesčio už dubliko parengimą dydis – 2 698,50 Eur, pagal 8.16 punktą maksimalus užmokesčio už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą dydis – 539,70 Eur. Taigi maksimalus pagal Rekomendacijas galimas priteisti už advokato suteiktas paslaugas užmokesčio dydis – 8 455,30 Eur.
45. Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 270 Eur (be PVM) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis (apeliacinio skundo rengimas (18,50 val.), pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė ir apeliacinio skundo rengimas (6,50 val.)), ir 170,80 (be PVM) išlaidų, susijusių su bendrosiomis advokato biuro išlaidomis, viso 5 373,37 Eur (su PVM).
46. Vertinant, kokias konkrečias teisines paslaugas advokatas suteikė, šiuo atveju byloje laikytina, kad ieškovė pateikė advokato parengtą apeliacinį skundą. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalus už apeliacinio skundo parengimą užmokesčio dydis – 4 750,75 Eur.
47. Bendras pagal Rekomendacijas maksimalus galimas priteisti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis – 13 206,05 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 13 206,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį patenkinti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 517219 „(2020-GSC-306) Sąskaitybos (Billing) sistema, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugos“ procedūras pripažinti neteisėtu.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „InnoForce“ (juridinio asmens kodas 302676496) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis grupės paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 303200016) priteisti 13 206,05 Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų šešių eurų ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė