Civilinė byla Nr. 2A-892-302/2009
Procesinio sprendimo kategorijos 75.8; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. spalio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Andžejaus Maciejevskio,
sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Indrei Panavaitei,
atsakovo atstovei advokatei Jurgitai Karvelei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui D. V. ir atsakovo D. V. priešieškinį D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė D.V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu D. V. 1995-05-27 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.1037, dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę V.; nustatyti dukros I. V. , gimusios 1999-09-29, gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šiuos pinigus iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 d. pervedant į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą; padalinti santuokoje įgytą ir bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtą kilnojamąjį turtą, ieškovei paskiriant turto 8 500 Lt rinkos vertės, atsakovui paskiriant turto 3 550 Lt rinkos vertės; priteisti ieškovei iš atsakovo 8 666,65 Lt dydžio piniginę kompensaciją už dėl atsakovo kaltės prarastas 13 699,98 Lt dydžio įmokas pagal 2006-05-10 tarp atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT032821.
Nurodė, kad šalys susituokė 1995-05-27 Vilniaus miesto CMS. Gyvenant santuokoje, 1999-09-29 jiems gimė dukra. Bendras tolimesnis gyvenimas su atsakovu neturi ateities, šeima iširusi ir jos neįmanoma atkurti. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Atsakovui palikus šeimą, ieškovė faktiškai viena augina ir prižiūri nepilnametę dukrą, todėl jos gyvenamoji vieta, atsižvelgus į dukros pageidavimą, turėtų būti nustatyta su ieškove. Iš atsakovo turėtų būti priteistas 700 Lt dydžio išlaikymas, atsižvelgus į dukros poreikius, bei šalių galimybes teikti materialinį išlaikymą. Šalių santuokoje įgytas turtas bendros 25 749,98 Lt vertės. Kadangi atsakovas savo iniciatyva ir be ieškovės žinios 2008-01-24 nutraukė su UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT032821 ir tokiu būdu prarado visas pagal šią sutartį įmokėtas 13 699,98 Lt pinigines lėšas, priskirtinas bendrai jungtinei nuosavybei, todėl bendra šalių turto masė sumažėjo ir šiuo metu sudaro 12 050 Lt vertę. Kadangi atsakovas kaltas dėl šių pasekmių, jo dalis bendrame turte turėtų būti sumažinta šeimos negautų pajamų suma. Kadangi vaikas po santuokos nutraukimo liks su ieškove, atsižvelgiant į jos interesus, santuokoje įgytas bei bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtinas turtas turi būti padalintas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, t.y. atsakovui turėtų būti paskirta 1/3 dalis, o ieškovei – 2/3 dalys.
Atsakovas D. V. su ieškiniu sutiko iš dalies, o priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nepilnametei dukrai priteisti iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamą išlaikymą; priteisti ieškovei visą santuokoje įgytą ir bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtiną kilnojamąjį turtą, esantį ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), bei automobilį Moskvich, v/n (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės vardu, viso 12050 Lt, ieškovės reikalavimą priteisti jai piniginę kompensaciją atmesti, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.
Nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nebėra galimybių ją išsaugoti. Visas santuokoje įgytas turtas turėtų būti priteistas ieškovei. Kompensacijos už ieškovei priteisiamą turtą atsakovas neprašė. Ieškovės reikalavimas, kad bendrosios nuosavybės turtui būtų priskirti ir 13699,98 Lt įmokų pagal 2006-05-10 tarp atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį nepagrįstas, kadangi atsakovas sumokėjęs įmokas lizingo bendrovei, neįgijo nuosavybės teise jokio turto. Atsakovas 2008-01-24 nutraukė Lizingo sutartį, o automobilis, kuriuo naudojosi atsakovas buvo Lizingo bendrovės parduotas už Lizingo sutarties įmokų grafike nurodytą likutinę jo vertę, atitikusią tikrąją automobilio rinkos vertę pardavimo metu. Lizingo sutarties nutraukimo metu atsakovo UAB „Hansa lizingas“ sumokėtos įmokos buvo lygios dėl automobilio nusidėvėjimo sumažėjusiai jo rinkos vertei, todėl atsakovas neturėjo materialinės subjektinės teisės Lizingo sutarties nutraukimo metu reikalauti sumokėtų įmokų grąžinimo iš UAB „Hansa lizingas“. Atsakovas buvo priverstas nutraukti minėtą lizingo sutartį, kadangi 2008-01-21 UAB „Hronas“ nutraukė su atsakovu 2006-07-01 sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 06/17 ir sumažėjus pajamoms, atsakovas nebeturėjo finansinių galimybių toliau vykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, įregistruotą 1995-05-27 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1037, tarp šalių dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovei paliko pavardę – V. Priteisė nepilnametės dukros I. V. , gim. 1999-09-29, išlaikymui 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-09-27 iki jos pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės banke nurodytą sąskaitą; nustatė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina ieškove. Padalino santuokoje įgytą turtą, priteisė ieškovei turto už 11 650 Lt, o atsakovui - už 14 099,98 Lt. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 516,65 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.
Teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatęs, kad šalys kartu negyvena, santuoka faktiškai iširusi, abi šalys sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, vaiko motina. Teismas konstatavo, kad atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra geresnė, todėl didesnė išlaikymo našta turi atitekti vaiko tėvui, byloje atsakovui, tačiau ieškovė privalo vaiko išlaikymui skirti ne mažiau kaip 400 Lt į mėnesį. Teismas padarė išvadą, jog šalių dukros poreikių tenkinimui turi pakakti 1000 Lt mėnesiui. Teismas, pažymėjęs, kad atsakovas pats nori dukrai skirti lėšų tiesiogiai bendravimo su ja metu ar kitomis progomis, ieškovės prašymą priteisti dukros išlaikymu iš atsakovo po 700 Lt į mėnesį sumažino iki 600 Lt.
Teismas konstatavo, jog pagrindinis ginčas tarp šalių iškilo dėl 13 699,98 Lt įmokų (3700 Lt pradinis įnašas ir 10629,98 Lt einamosios įmokos) pagal 2006-05-10 tarp D. V. ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT032821, pagal kurią atsakovas mokėjo įmokas automobiliui Honda Civic, kėb. Nr. JHMFD15706S206570, įsigyti. Teismas nustatė, kad atsakovas gera valia 2008-01-24 sudarė susitarimą Nr. LT032821/SN dėl šios sutarties nutraukimo. Atsakovo argumentus, kad jam nutraukus Lizingo sutartį nebuvo grąžinti pinigai, turtas neperėjo jo nuosavybėn ir kad su darbdaviu buvo sudaryta sutartis dėl pinigų jam mokėjimo ne kaip darbo užmokesčio, o automobiliui įsigyti, teismas laikė teisiškai nepagrįstais. Teismas padarė išvadą, kad, jei nebūtų santuoka nutraukiama, išmokėjus įsigyjamo daikto kainą, automobilis būtų jungtinė nuosavybė. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad iki daikto kainos už jį išmokėjimo, tam skirtos lėšos, įmokos, taip pat išsaugo šią formą, tai yra priklauso jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Dėl šios priežasties teismas 13 699,98 Lt įmokų pagal minėtą lizingo sutartį įtraukė į sutuoktinių bendrą dalinto turto balansą. Teismas nustatė, kad dėl kito santuokos metu įsigyto turto ir jo kainos ginčo nekilo. Teismas konstatavo, jog viso turto sutuoktiniai bendra jungtine nuosavybe įsigijo už 25 749,98 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnametis vaikas paliekamas gyventi su motina, ieškove, tenkino ieškovės prašymą turtą dalinti nelygiomis dalimis: ieškovei paskirti 2/3 dalis turto, pinigine išraiška už 17666,65 Lt, atsakovui – 1/3 dalį turto, pinigine išraiška už 8 583,33 Lt.
Atsakovas Darius Vyšniauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir nepriskirti 13 699,98 Lt įmokų pagal 2006-05-10 tarp atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT032821 bendrajai jungtinei nuosavybei, nepriteisti šių įmokų atsakovui ir nepriteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 516,65 Lt kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, iš esmės pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, ir netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias lizingo sutartis, bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto nustatymą bei jo padalijimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog 13 699,98 Lt įmokos pagal 2006-05-10 lizingo sutartį yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 3.116 str. 1 d. bei 3.88 str. ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino pagal lizingo sutartį atsakovo sumokėtas 13 699,98 Lt įmokas, kurios laikytinos atsakovo išlaidomis ir nepriskirtinos prie bendrosios jungtinės nuosavybės. Be to, teismas padalino neegzistuojantį tariamą turtą, kadangi, vykdant lizingo sutartį, atsakovo lizingo bendrovei sumokėtos įmokos atsakovui nebuvo išmokėtos ar grąžintos. Iš teismo sprendimo nėra aišku, ką teismas priskyrė dalintinam turtui – atsakovo pagal lizingo sutartį sumokėtas įmokas (atsakovo išlaidas) ar atsakovo pagal automobilio nuomos sutartį iš UAB „Hronas“ gautas lėšas, iš kurių buvo sumokėtos minėtos įmokos. Teismo išvada, jog atsakovo lėšos įmokoms pagal lizingo sutartį susijusios su jo darbine veikla, todėl šios įmokos trauktinos į sutuoktinių dalintino turto balansą, yra visiškai nesuprantama ir priimta, netinkamai aiškinant CK 3.88 str. 1 d. 5 p. Įmokas pagal lizingo sutartį atsakovas mokėjo iš lėšų, gautų iš UAB „Hronas“ pagal sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį. Nors ir išmokėtos atsakovui, visos lėšos buvo panaudotos lizingo įmokoms mokėti. Šis automobilis buvo vienintelė sutuoktinių naudojama transporto priemonė, todėl buvo naudojamas ne tik atsakovo asmeninėms ar darbo reikmėms, bet ir šeimos poreikiams tenkinti, taigi atsakovas visas iš UAB „Hronas“ pagal automobilio nuomos sutartį gautas pajamas išleido, panaudodamas bendrų sutuoktinių interesų tenkinimui.
Ieškovė patikslintu ieškiniu atsisakė nuo reikalavimo įtraukti atsakovo sumokėtas 13699,98 Lt dydžio įmokas į bendrą sutuoktinių turto balansą, tokiu būdu pripažindama, jog šios įmokos negali būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė prašė sumažinti atsakovui tenkančią dalį iš bendro turto 13 699,98 Lt suma, remdamasi CK 3.123 str. 4 d., tačiau būtinųjų sąlygų šiai nuostatai taikyti teismas nenustatė. Lizingo sutartis savo prasme yra nuomos sutartis, o ne pirkimo – pardavimo sutartis, t.y. nuosavybės teisę pagal lizingo sutartį atsakovas būtų įgijęs tik po visos automobilio kainos sumokėjimo, o iki to momento atsakovas turėjo tik prievolę atlikti mokėjimus pagal lizingo sutartį, bet ne nuosavybės teisę į automobilį ar sumokėtas įmokas už teisę valdyti ir naudotis automobiliu, todėl teismo išvada, jog iki daikto kainos už jį išmokėjimo tam skirtos lėšos priklauso jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir gali būti įtraukiamos į bendrą sutuoktinių turto balansą, neteisinga. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad išmokėjus įsigyjamo turto kainą, nuosavybės teise įgyjamas automobilis nėra lygus visų pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų vertei. Teismas taip pat nevertino ir visiškai nepasisakė dėl atsakovo įrodymų ir argumentų apie tai, kad lizingo sutarties nutraukimo metu atsakovo UAB „Hansa lizingas“ sumokėtos įmokos buvo lygios dėl automobilio nusidėvėjimo sumažėjusiai jo rinkos vertei, todėl atsakovas neturėjo materialinės subjektinės teisės reikalauti sumokėtų įmokų grąžinimo.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ji nurodo, kad teismas tinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 1dalį ir lizingo sutarties sampratą reglamentuojantį CK 6.567 straipsnį. Atsakovui sumokėjus visas lizingo įmokas už automobilį, jeigu santuoka nebūtų buvusi nutraukta, automobilis būtų tapęs bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ir lizingui skirtos įmokos priklauso bendrajai jungtinei nuosavybei. Be to, teismai teisingai nustatė, kad atsakovas savo iniciatyva, nepranešdamas apie tai sutuoktinei, nutraukė lizingo sutartį, todėl atsakovo dalis bendrame turte pagrįstai buvo sumažinta šeimos negautų pajamų suma.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Sprendimas dalyje dėl santuokinio turto padalinimo keistinas pirmos instancijos teismui netinkamai aiškinus ir taikius materialinės teisės normas (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio ir 3.123 straipsnio nuostatos) ir procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis).
Nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje įsigijo kilnojamojo turto - automobilį MOSKVICH, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) baldus bei namų apyvokos reikmenis bendros 12 050 Lt vertės, o taip pat atsakovas savo vardu sudarė automobilio HONDA CIVIC lizingo sutartį Nr. LT032821 (b.l. 18) ir pagal šią sutartį sumokėjo (kartu su pradine įmoka) 13 699,98 Lt (b.l. 23). Teismui pripažinus šią įmoką bendrąja jungtine nuosavybe, apeliantas skundžia būtent sprendimo dalį, kuria šios įmokos įtrauktos į santuokinių bendrą dalintino turto balansą. Kolegija pasisako dėl skundžiamos sprendimo dalies, o dėl kitos sprendimo dalies, kuria nutraukta šalių santuoka, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta bei priteistas vaikui išlaikymas, o taip pat padalintas kitas kilnojamas turtas, tačiau šalys šios sprendimo dalies neskundžia, kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nepasisako.
Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį 13 699,98 Lt įmokas įtraukė į sutuoktinių bendrą dalytino turto balansą, motyvuodamas tuo, kad šioms įmokoms sumokėti buvo panaudotos atsakovo iš darbinės veiklos gautos lėšos. Nors atsakovo gautas darbo užmokestis atitinka pajamų sampratą ir pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau nagrinėjamoje byloje, dalijant turtą, į turto balansą buvo įtrauktos ne ieškovo pajamos, gyvenant santuokoje gautos iš darbinės veiklos, o iš šių pajamų pagal sutartį UAB „Hansa lizingas“ sumokėtos įmokos. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, išlaidas turtui įsigyti sutapatindamas su pajamomis, todėl jas nepagrįstai įtraukė į dalytino turto balansą. Turto išpirkimo įmokos pagal lizingo sutartį, vykdant jos sąlygas, nuo jų pervedimo momento lizingo bendrovei tampa šios bendrovės nuosavybe. Tokiu atveju įmokos negalėjo būti įtrauktos į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą. Aukščiausiasis teismas nagrinėjamose šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiems sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. E. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007).
Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės dėl ginčo įmokų ieškinio reikalavimas buvo ne jas įtraukti į dalintino turto balansą, o šią įmoką pripažinti šeimos negautų pajamų suma ir, sutinkamai su Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 d. nuostatomis, sumažinti atsakovo dalį iš bendrame turte negautų pajamų suma.
Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad sutuoktiniai bendru sutarimu naudojasi, valdo ir disponuoja turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, t.y. laikantis lygiateisiškumo principo, kuris nesuteikia nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą negu jų turi kitas. Lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamų pasekmių atsiradimą. Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su Civilinio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Jau minėta, kad atsakovas, sutuoktiniams gyvenant santuokoje, sudarė lizingo sutartį, pagal ją mokėjo įmokas automobiliui išpirkti. Atsakovas lizingo sutarties pagrindu valdomą automobilį nuomojo įmonei, kurioje dirbo (b.l. 170), o ši jam mokėjo nuomos mokestį (b.l. 64), tapatų turto išpirkimo įmokoms (b.l. 65). Tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo paaiškinimų darytina išvada, kad lizingo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, nes šalys nurodė, jog lizinguojamas automobilis buvo bene vienintelis automobilis, su kuriuo šeima važinėjo, nors ieškovės vardu yra registruotas kitas automobilis MOSKVICH, tačiau juo šalys nevažinėjo. Lizinguojamą automobilį išnuomojus atsakovo darbdaviui, šalys ir toliau automobilį naudojo šeimos tikslais, tuo metu, kai juo nevažinėjo atsakovas darbo reikalais, bet o už nuomą šalys gaudavo nuomos mokestį, kurio beveik užteko mokėti kasmėnesines lizingo įmokas. Su tokia nuomos sutartimi sutiko ieškovė, o atsižvelgiant į tai, jog nuomos mokestis padengdavo ir lizingo įmokas, akivaizdu, kad nuomos sutartis sudaryta šeimos interesais. Kadangi ieškovė nenurodė, jog minėtos sutartys buvo sudarytos be jos sutikimo ar jai prieštaraujant, taip pat dėl to jokių įrodymų šalys į bylą neteikė, todėl darytina išvada, kad prievolės pagal sutartį yra bendros sutuoktinių prievolės, nes lizinguojamas automobilis buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, o už jo nuomą gaunamos lėšos – automobilio išpirkimo įmokoms kompensuoti.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas nutraukdamas lizingo sutartį (b.l. 148) pažeidė Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 d. įtvirtintą taisyklę dėl bendro sutarimo naudojantis, valdant ir disponuojant bendru turtu, lygiateisiškumo principą, nes nutraukė sutuoktinių šeimos poreikiams tenkinti sudarytą sutartį be ieškovės pritarimo ir sutikimo. Tačiau kolegija sprendžia, kad taikyti Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 d. nuostatas ir ieškovei kompensuoti dėl lizingo sutarties nutraukimo jungtinės nuosavybės sumažėjimą nėra teisinio pagrindo, nes nėra nustatyta, kad dėl lizingo sutarties nutraukimo sumažėjo jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Kaip jau minėta aukščiau, nei lizinguojamas automobilis, nei įmokos pagal lizingo sutartį nėra laikomi šalių nuosavybe, todėl nutraukus lizingo sutartį ir tokiu būdu lizingo bendrovei grąžinus automobilį, kuris pagal Civilinio kodekso 6.567 straipsnio 1 d. ir lizingo sutarties sąlygas (b.l. 18-22) nėra nei atsakovo, nei šalių jungtinės nuosavybė, todėl negalima daryti išvados, kad dėl sutarties nutraukimo sumažėjo šalių šeimos turtas. Nėra pagrindo daryti priešingos išvados įvertinus ir apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus dėl kitos lizingo sutarties sudarymo kitam automobiliui.
Dėl išdėstyto nėra pagrindo 13 699,98 Lt mažinti atsakovo dalį bendrame turte. Pirmos instancijos teismo sprendimas turto padalijimo dalyje keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.). Kadangi apeliantas apeliaciniu skundu neprašo perskirstyti teismo padalinto tarp šalių kilnojamojo turto atsižvelgiant į teismo nustatytas kiekvienam iš sutuoktinių priklausančias dalis, neprašė turto jam priteisti ir priešieškiniu, todėl kolegija neperskirsto turto pagal teismo nustatytas bendro turto dalis (Civilinio kodekso 3.123 straipsnis).
Pakeitus sprendimą dalyje perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1-3 d.). Ieškovė už ieškinį, o atsakovas už priešieškinį dėl santuokos nutraukimo yra sumokėję po 123 Lt, patenkinus abiejų reikalavimą, šios išlaidos tarp šalių neperskirstomos. Šalys pirmos instancijos teisme naudojosi advokatų teisine pagalba ir abi šalys turėjo panašias išlaidas – ieškovė 2500 Lt (b.l. 172), atsakovas 2000 Lt (b.l. 125, 203), šių išlaidų dalinti tarp šalių netikslinga, nes tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkintas iš dalies, maždaug vienodomis dalimis ir išlaidos panašios savo dydžiu. Padalinus tarp šalių turtą ieškovei yra paskirta turto 11 650 Lt sumai, todėl 349,50 Lt žyminio mokesčio turi atlyginti atsakovas, o atsakovui paskyrus turto 400 Lt sumai 12 Lt žyminio mokesčio turėtų atlyginti ieškovė. Įskaičius šalių turėtas išlaidas dėl žyminio mokesčio, iš atsakovo priteistina ieškovei 337,50 Lt. Pirmos instancijos teismas buvo neteisingai paskaičiavęs priklausančias ieškovei ir atsakovui sumokėti žyminio mokesčio sumas, nes turtiniame reikalavime skaičiavo nuo šalių sumokėtų žyminių mokesčių paduodant procesinius dokumentus, tuo tarpu teismas nustatė visiškai kitą visiškai kitą dalintino tarp šalių turto vertę, todėl kokio dydžio šalys sumokėjo žyminius mokesčius šiuo atveju yra nesvarbu, o šios išlaidos skaičiuojamos nuo atitekusios vienai ir kitai šaliai turto vertės. Taip pat teismas nepriteisė iš atsakovo žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui (600 Lt x12 x 3%) 216 Lt.
Kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už dalijamo turto įvertinimą priskyrė prie bylinėjimosi išlaidų ir padalino jas tarp šalių, t.y. po 277 Lt. Apelianto argumentas, kad jis neginčijo turto vertės, todėl ieškovei nereikėjo turto vertinti, prieštarauja Civilinio proceso kodekso 382 straipsnio 4 p. kuris reikalauja, kad šalis nurodytų duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą, tame tarpe ir jo vertę, pagal kurią nustatoma ir ieškinio kaina.
Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo neteisingą žyminio mokesčio sumą, nes jo reikalavimas buvo dėl 13 699,98 Lt įmokų nepripažinti bendra jungtine nuosavybe, todėl priešieškinio kainą ir sudarė 3 % nuo šios sumos – 411 Lt, o jis sumokėjo tik 166 Lt. Kadangi 245 Lt suma atsakovo nesumokėta, todėl priteistina į valstybės biudžetą iš ieškovės, taip pat iš ieškovės priteistina apelianto sumokėta suma už apeliacinį skundą 166 Lt (b.l. 199), 165,50 Lt už kasacinį skundą (t 2, b.l. 1) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme 2100 Lt (b.l. 213) apeliantui (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 d.), nes kolegija patenkino atsakovo apeliacinį skundą .
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti:
Sprendimo dalį kuria priteista atsakovui D. V. turtas, išdėstyti taip: „priteisti atsakovui D. V. šį turtą:
DVD grotuvą PHILIPS, mod.720A, serija VNID0439027398, rinkos vertė 300 Lt;
Televizorių LG, mod. CF-21B80, gamybos Nr. 803KT02741, rinkos vertė 100 Lt.
Viso turto už 400 Lt.“
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 5 516,65 Lt kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, šioje dalyje reikalavimą atmesti.
Priteistą iš atsakovo D. V. ieškovės D. V. naudai žyminio mokesčio 302,50 Lt padidinti iki 337,50 Lt, bylinėjimosi išlaidas 1527 Lt sumažinti iki 277,21 Lt.
Priteistą iš atsakovo D. V. 211,50 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą padidinti iki 216 Lt.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės D. V. atsakovo D. V. naudai priteista 61,50 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, 500 Lt už teisinę pagalbą, bei 211,50 Lt žyminio mokesčio už priteistą turtą į valstybės biudžetą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. V. 331,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, 2100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti D. V. bei 245 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė
Kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius
Andžej Maciejevski