Byla Nr. AN2-125-843/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02235-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 7.10; 21.11.1; 21.11.10.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nubaustojo A. M. (A. M.) ir pareiškėjos L. G. atstovo advokato Mariaus Brasiūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2017 m.) bei 119 straipsnio 1 dalyje (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2018 m.) ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta – 600 Eur dydžio bauda. Taip pat A. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos akcininkei nesuteikimo) nutraukta nenustačius jo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties,
n u s t a t ė :
I. Priimtų sprendimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gegužės 6 d. buvo gautas UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkės L. G. įgalioto atstovo advokato G. I. pareiškimas, kurio pagrindu buvo iškelta administracinio nusižengimo byla UAB „duomenys neskelbtini“ vadovui A. M. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
1.1. A. M. buvo kaltinamas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, per ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą nepateikė akcininkės L. G. 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku pareikalautos informacijos, konkrečiai, informacijos, kam ir kokiu tikslu įmonei buvo išperkamąja nuoma nupirktas automobilis BMW X6, valst. (duomenys neskelbtini), akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nuspręsta automobilį BMW X6, valst. (duomenys neskelbtini), įsigyti bei įgaliojimą, kuriuo vadovui suteikta teisė įmonės vardu pasirašyti sutartį su kredito bendrove, akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nuspręsta įsigyti automobilį Iveco 35c18 2010, bei įgaliojimą, kuriuo vadovui buvo suteikta teisė pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį, ir paaiškinti, kokiu tikslu, kam šis automobilis buvo įsigytas, kokią pridėtinę vertę įmonė gavo, akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nuspręsta automobilį Iveco 35c18 2010 parduoti, kokiu būdu, bankiniu pavedimu ar grynaisiais pinigais atsiskaityta, kam buvo panaudotos lėšos, kieno vardu buvo išduotas įgaliojimas atlikti veiksmus VĮ “Regitra”, informuoti, kam ir kokiai teisėsaugos įstaigai pateiktas pareiškimas dėl neteisėtų veiksmų.
1.2. Pareiškėja L. G. taip pat pareiškė kaltinimą A. M. dėl to, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, kadangi iki 2018 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo už 2017 metus.
1.3. Pareiškėja L. G. taip pat pareiškė kaltinimą A. M. ir dėl to, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bei 26 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, nes šaukdamas eilinį akcininkų visuotinį susirinkimą už 2018 finansinius metus nesilaikė informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos, kadangi 2019 m. kovo 28 d. pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo rengimą 2018 m. balandžio 18 d. registruotu paštu akcininkei L. G. išsiuntė 2019 m. balandžio 1 d., nesilaikydamas numatyto 21 dienos iki susirinkimo dienos termino.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs L. G. įgalioto atstovo advokato G. I. pareiškimą 2020 m. sausio 7 d. priėmė nutarimą nutraukti UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo A. M. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos akcininkei nepateikimo) nenustačius jo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties. Tačiau A. M. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2017 metus bei 2018 metus, nurodydamas, kad pareiga kasmet ne vėliau kai per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė, todėl neformalus akcininkų nesusitarimas dėl tiesioginio vieno iš akcininkų dalyvavimo akcininkų susirinkime, numatyta ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje, jokiais būdais nešalina bendrovės vadovo pareigos visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti įstatyme numatytu laiku. Taip pat nurodė, jog kitu atveju registruota siunta kurjerių tarnybai dėl šaukiamo akcininkų susirinkimo buvo perduota likus mažiau nei ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytam 21 dienos terminui, o akcininkų susirinkimo dėl trumpesnio šio termino byloje nėra pateikta.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Vilniaus apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, alternatyviai nubaustasis prašo pakeisti paskirtą jam administracinę nuobaudą. Taip pat prašo patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti.
3.1. Savo skunde nubaustasis nurodo, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai, todėl turi būti panaikintas.
3.2. A. M., vadovaudamasis UAB „duomenys neskelbtini“ įstatais ir ABĮ 23 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 24 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad L. G. būdama bendrovės, kuriai priklauso ½ akcijų, savininkė, taip pat galėjo imtis iniciatyvos sušaukti akcininkų susirinkimą už 2017 metus. Pažymi, jog ABĮ 23 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti atvejai, kuomet visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, be to, byloje nenustatyti tokie konkretūs atvejai. Todėl nubaustasis nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad visuotinį akcininkų susirinkimą privalėjo šaukti tik bendrovės vadovas. Jei vertinti, kad vadovas turi besąlyginę pareigą šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tuomet praranda prasmę teisinis reguliavimas, numatantis akcininko iniciatyvos teisę šaukti tokius susirinkimus.
3.3. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nevertino jo parodymų bei pateiktų įrodymų. Pažymi, kad teismas neįvertino jo nurodytos aplinkybės, kad jam pasiūlius surengti visuotinį akcininkų susirinkimą L. G. šio pasiūlymo atsisakė, o tai reiškia, jog toks susirinkimas prarastų prasmę.
3.4. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog dėl akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2017 metus L. G. į teismą kreipėsi tik 2019 metais, todėl galima padaryti išvadą, kad ji nesiekė atstatyti savo kaip akcininkės pažeistų teisų, o siekė jam asmeniškai pakenkti, sutrikdyti bendrovės darbą. Pažymi, jog pareiškėja nenurodė, kokią patyrė žalą dėl visuotinio susirinkimo nesušaukimo, be to, dėl šių aplinkybių pradėjo skųstis tik atleidus ją iš užimamų pareigų.
3.5. Nesutikdamas su apylinkės teismo išvada, kad šaukdamas 2018 metų visuotinį akcininkų susirinkimą jis nesilaikė informavimo apie šaukiamą susirinkimą tvarkos, nurodo, kad akcininkų susirinkimo sušaukimo teisę taip pat turi ir akcininkai, pažymi, kad byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, jog L. G. visiškai nesiekė, kad toks susirinkimas būtų sušauktas, kadangi nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, priešingai, trukdė tokiam susirinkimui įvykti. Nurodo, jog jis stengėsi visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti, tačiau akcininkė išvykusi ir gyvena JAV.
3.6. Nubaustasis alternatyviai prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nurodo, kad jo neva padaryti administraciniai teisės pažeidimai nepadarė jokios materialinės ar neturtinės žalos pareiškėjai L. G., todėl turi būti atsižvelgta į jo veikos pavojingumą ir pan. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Vilniaus apygardos teismo praktika nurodo, kad beveik analogiškose bylose nuobaudos nebuvo paskirtos. Nubaustojo manymu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į susiklosčiusius santykius tarp šalių, kadangi teisiniai ginčai vyksta keliose civilinėse bylose, administracinis procesas negali būti priemonė asmenų konfliktiniams santykiams spręsti, kurie šiuo metu nagrinėjami civilinio proceso tvarka.
3.7. Nesutikdamas su apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, pažymi, kad jis negalėjo įtakoti L. G. valios kreiptis į teismą su pareiškimu, todėl jis negalėjo išvengti teismo proceso, atitinkamai turėjo ruoštis bylai, rengti procesinius dokumentus, siekdamas tinkamai realizuoti savo teisęs į gynybą, turėjo kreiptis į advokatus. Todėl laiko, kad jo patirtos išlaidos turėjo būti pripažintos proceso išlaidomis, o apeliaciniam teismui priėmus jo atžvilgiu palankų sprendimą, turėtų būti priteisiamos.
5. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui L. G. atstovas advokatas Marius Brasiūnas (toliau – advokatas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarimo dalį, kuria buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena A. M. atžvilgiu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos akcininkei nepateikimo), pripažinti UAB „duomenys neskelbtini“ vadovą kaltu ir paskirti jam administracinę nuobaudą. Taip pat prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti L. G. prašymą patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, dėl to priimti naują sprendimą – pripažinti patirtas atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis, jas priteisinat iš A. M.
4.1. Advokatas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas netinkami įvertino faktines bylos aplinkybes, ignoravo ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, neteisingai sprendė, jog bendrovės vadovas savo pareigas įvykdė ir tą padarė tinkamai, kas nulėmė netinkamą ANK 119 straipsnio 1 dalies taikymą.
4.2. Skunde advokatas pažymi, jog ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos yra aprašytos alternatyviai, todėl administracinė atsakomybė asmenims kyla už bet kokį įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Aptariamo straipsnio dispozicija yra blanketinė, kas reiškia, kad siekiant atskleisti aptariamą teisės normą, reikia vadovautis ABĮ. Advokato manymu, atsižlegiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatos bei ABĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto normas, administracinė atsakomybė asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos.
4.3. Advokato nuomone, 2019 m. kovo 6-7 d. susirašinėjimas el.paštu tarp A. M. ir L. G. negali būti vertinami kaip išsamūs ir patvirtinantys akcininkės prašomos informacijos gavimą ir turėjimą. Pažymi, jog susirašinėjimo turintys neapima prašomos pateikti informacijos bei duomenų, juose nėra atsakyta į akcininkės klausimus bei prašomą pateikti informaciją, o pats susirašinėjimas nėra nuoseklus, todėl toks neformalus bendravimas negalėjo pašalinti bendrovės vadovo pareigos pateikti oficialų raštą.
4.4. Nesutikdamas su apylinkės teismo padaryta išvada, kad į analogiškus akcininkės prašymus pateikti informaciją, kokią akcininkė prašė pateikti 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu, A. M. išsamiai atsakė 2019 m. balandžio 4 d. raštu, tokiu būdu realizuodamas akcininkės teisę gauti informaciją, nurodo, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkui pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gaivumo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas atitinkamų akcininko prašomų dokumentų. Teigia, jog akcininkė 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu siųstame laiške aiškiai nurodė, kad pateikti informaciją ne vėliau kaip per 7 dienas, tačiau per šį terminą raštiško atsakymo su visais prašomais dokumentais ji negavo. Atkreipia teismo dėmesį, jog realiai A. M. pateikė atsakymą tik į 2019 m. kovo 27 d. akcininkės prašymą pateikti informaciją, kas nešalina jo atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, kurio nusižengimo sudėtis yra formali. Pažymi, kad šiuo atveju į L. G. 2019 m. kovo 4 d. prašymą realiai taip ir nebuvo atsakyta. Akcininkė bendrovės vadovui iš esmės pateikė du prašymus: 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m kovo 27 d.
4.5. Nurodo, kad bendrovės vadovas A. M. 2019 m. balandžio 4 d. pateikė atsakymą, kuriame iš esmės neigė akcininkės teisę susipažinti ir gauti prašomą informaciją nurodydamas, kad buvo pateiktas netinkamas atstovavimo įgaliojimas, jog vyksta ikiteisminis tyrimas, be to, prašoma pateikti informacija nepriskiriama tai kategorijai, kurią gali gauti bendrovės akcininkas.
4.6. Savo skunde advokatas nurodo, kad jis pateikė motyvuotą ir pagrįstą prašymą apie akcininkę dominančią informaciją, pridėjo atstovavimo sutartį bei prašymą pasirašė saugiu elektroniniu parašu. Pažymi, kad akcininkės interesus atstovauja advokatas, kurio įgaliojimai kartu su 2019 m. kovo 27 d. prašymu buvo pateikti bendrovei. Pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas atitiko Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnyje numatytus reikalavimus.
4.7. Advokato nuomone, bendrovės vadovo mėginimai ikiteisminio tyrimo pradėjimą laikyti komercine paslaptimi ir neteikti akcininkei jos prašomos informacijos tuo pagrindu yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip siekis vengti pateikti konkrečią informaciją apie transporto priemonių įsigijimą, naudojimą ir pardavimą.
4.8. Advokato manymu, tokia informacija kaip akcininkų susirinkimų protokolai, kuriais nuspręsta įsigyti automobilius, įgaliojimų, suteikiančių teisę įmonės vardu pasirašyti sutartį su kredito bendrove, pirkimo-pardavimo sutartis priskirtini tokiai informacijai, kurią akcininkas turi teisę gauti. Ši informacija reikalinga siekiant nustatyti ar bendrovės vadovas nepiktnaudžiauja vadovo teisėmis. Kita vertus, net ir manydamas, kad tokia informacija yra konfidenciali tą tinkamai pagrįsti turėjo bendrovės vadovas. Advokato įsitikinimu, A. M. dirbtinai sudaro kliūtis akcininkei susipažinti su visa jos prašoma pateikti informacija ir tai negali būti vertinama kaip tinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas. Pažymi, jog atsakymas gautas šiurkščiai praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, iš esmės deklaratyviais argumentais atsisakius pateikti akcininkės prašomą informaciją, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog toks atsisakymas turi būti motyvuotas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų.
4.9. Advokatas savo skunde akcentuoja tai, kad pareiškėja galėjo prisijungti prie buhalterinės apskaitos programos, bet tai nereiškia, kad ji turėjo ir žinojo visą informaciją apie bendrovę, priešingai, jai reikėjo tikslios, konkrečios informacijos, nes ji tokios neturėjo. Reali bendrovės būklė advokato atstovaujamajai iki šiol nėra žinoma dėl bendrovės vadovo kryptingų veiksmų neteikiant jai šios informacijos.
4.10. Advokato teigimu, apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad A. M. turėjo pareiškėjos el.pašto adresą bei jos telefono numerį, todėl galėjo bet kuriuo metu jai pranešti apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. Tačiau žinodamas, jog ji gyvena užsienyje, siųsdavo jai laiškus registruotu paštu, žinodamas, kad ji jų negaus. Nurodo, kad A. M. veiksmuose yra visi ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo požymiai.
4.11. Advokatas savo skunde nurodo, kad ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti taikomos BPK 103-106 straipsnio nuostatos. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo bylose laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė žala (ANK 578 straipsnis). Viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą, yra tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo procesas yra inicijuotas L. G., byloje A. M. pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl visuotinio akcininkų nesušaukimo už 2017 m. ir 2018 m.), jam paskirta galutinė 600 Eur dydžio bauda. Todėl akcininkės patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, nes sprendimas iš esmės priimtas jos naudai, ji yra nukentėjusioji.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
7. Apeliaciniame skunde prašoma UAB „duomenys neskelbtini“ vadovą A. M. pripažinti kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos akcininkei nepateikimo) ir paskirti jam administracinę nuobaudą. Taip pat prašoma panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti L. G. prašymą patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, dėl to priimti naują sprendimą – pripažinti patirtas atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis, jas priteisinat iš A. M.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje
8. Šioje byloje A. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos akcininkei L. G. nepateikimo) nutraukta motyvuojant tuo, kad į du analogiškus prašymus pateikti informaciją, kurią L. G. prašė pateikti 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu, pareiškėjai buvo atsakyta 2019 m. balandžio 4 d., tokiu būdu buvo realizuota L. G. kaip UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkės teisė gauti jos prašomą informaciją, o A. M. kaip šios įmonės vadovas pareigą akcininkei jos prašomą pateikti informaciją tinkamai atliko. Apylinkės teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog A. M. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
9. Apygardos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarimo dalis, kuria A. M. administracinio nusižengimo byla dėl veikos, numatytos ANK 119 straipsnio 1 dalyje (dėl informacijos akcininkei nepateikimo), nutraukta, yra neteisėta ir nepagrįsta. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. M. atsakomybės šiuo klausimu, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, kas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą.
10. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo (šiuo atveju informacijos nepateikimo akcininkei) dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami ABĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).
11. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.
12. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius. Be to, ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).
13. Svarbu pažymėti tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrovės vadovui tenkanti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga turi būti vykdoma kokybiškai ir neatmestinai, neribojant akcininko galimybės tinkamai realizuoti įstatyme numatytas savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. per ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą 7 dienų terminą neatliko bendrovės vadovui numatytų pareigų.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkė L. G. 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku pareikalavo informacijos: kam ir kokiu tikslu įmonei buvo išperkamąja nuoma nupirktas automobilis BMW X6, valst. (duomenys neskelbtini), akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nuspręsta automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti bei įgaliojimą, kuriuo vadovui suteikta teisė įmonės vardu pasirašyti sutartį su kredito bendrove, akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nuspręsta įsigyti automobilį Iveco 35c18 2010 bei įgaliojimą, kuriuo vadovui buvo suteikta teisė pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį ir paaiškinti, kokiu tikslu, kam šis automobilis buvo įsigytas, kokią pridėtinę vertę įmonė gavo, akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nuspręsta automobilį Iveco 35c18 2010 parduoti, kokiu būdu, bankiniu pavedimu ar grynaisiais pinigais atsiskaityta, kam buvo panaudotos lėšos, kieno vardu buvo išduotas įgaliojimas atlikti veiksmus VĮ “Regitra”, informuoti, kam ir kokiai teisėsaugos įstaigai pateiktas pareiškimas dėl neteisėtų veiksmų (t. 1, b. l. 4). Šiame L. G. rašte buvo nurodyta, kad nepateikus dokumentų iki nurodytos dienos, bus kreiptasi į teismą.
15. Vėliau, 2019 m. kovo 27 d., negavus atsakymo, akcininkės L. G. atstovas advokatas G. I. išsiuntė pakartotinį prašymą UAB „duomenys neskelbtini“ vadovui, iš esmės pakartodamas analogiškus reikalavimus dėl informacijos suteikimo (t. 1., b. l. 16 –17).
16. 2019 m. balandžio 4 d. raštu UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas A. M. pateikė L. G. atsakymą, kuriame iš esmės neigė akcininkės teisę susipažinti ir gauti prašomą informaciją, motyvuodamas tuo, kad buvo pateiktas netinkamas akcininkės atstovo įgaliojimas, taip pat, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kad prašoma informacija sudaro bendrovės komercinę paslaptį, tai yra informacija nepriskiriama tai informacijos kategorijai, kurią gali gauti bendrovės akcininkas (t.1, b.l.5–7).
17. Pirmiausia pažymėtina, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir pateiti kopijas atitinkamų akcininko prašomų dokumentų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų akcininkė pirmąjį prašymą pateikė 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu siųstame laiške, vėliau negavus į jį oficialaus atsakymo, prašymą pakartojo 2019 m. kovo 27 d. Atsakymas buvo gautas po mėnesio, tai yra 2019 m. balandžio 4 d. Taigi akivaizdu, kad akcininkės L. G. teisė į jos prašomos informacijos gavimą buvo pažeista. UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas A. M. per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neįvykdė. Gavęs akcininkės prašymą A. M. privalėjo pateikti prašomų dokumentų kopijas arba motyvuotą atsakymą dėl jų nepateikimo, neinformavo apie tai, kur ir kada gali būti sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija ir realiai sudarant galimybę su ja susipažinti, neinformavo kur ir kada gali būti pateiktos dokumentų kopijos ABĮ 18 straipsnio nustatytais terminais.
18. Apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad L. G. iš esmės žinojo apie bendrovės vadovo priimtus sprendimus dėl transporto priemonių įsigijimo, kadangi šį faktą patvirtina UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo pateikti naudojamos buhalterinės programos duomenų ekranvaizdžių kopijos, iš kurių turinio matyti, kad L. G. (vartotojas LG) 2017 – 2018 metais prisijungdavo prie bendrovės buhalterinės sistemos ir turėjo galimybę matyti, jog daromi pavedimai už automobilių išperkamąją nuomą, nėra išimtinė sąlyga, atleidžianti bendrovės vadovą nuo įstatyme numatytos aptariamos pareigos vykdymo.
19. Antra, UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo 2019 m. balandžio 4 d. atsakyme išdėstytas argumentas, jog akcininkės prašoma informacija nepriskirtina tokiai informacijai, kurią gali gauti bendrovės akcininkas, nelaikytina pagrįsta. Tokia akcininkės prašoma gauti informacija kaip akcininkų susirinkimų protokolai, kuriais nuspręsta įsigyti automobilius, įgaliojimų, suteikiančių teisę bendrovės vardu pasirašyti sutartį su kredito bendrove, pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat paaiškinimai dėl priimamų sprendimų pagrįstumo priskirtini tokiai informacijai, kurią akcininkas turi teisę gauti ir ji nelaikytina komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio prasme.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas A. M. gavęs akcininkės L. G. prašymą privalėjo atlikti vieną iš alternatyvių ABĮ 18 straipsnyje aukščiau nurodytų veiksmų ir tai padaryti laiku. Pagal aktualų reguliavimą, bendrovė turi suteikti visą akcininko reikalaujamą informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas) nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose nurodytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Jei bendrovė atsisako tokią informaciją suteikti, jai tenka pareiga įrodyti, kad dokumentai yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija.
21. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarime nepagrįstai konstatuota, kad A. M. įvykdė jam ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, todėl šioje dalyje nutarimas naikintinas, konstatuojant, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje (dėl informacijos akcininkei nepateikimo). Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas susijęs su netinkamu bendrovės vadovo pareigų vykdymu), į nusižengimo padarymo aplinkybes (tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, kuri sprendžiama civilinio ir baudžiamojo proceso tvarka, todėl jų bendravimas yra akivaizdžiai apsunkintas), į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į nusižengimą padariusio asmens asmenybę (dirbantis, nebaustas administracine tvarka, neteistas). Sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, atsižvelgiama į veikos pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2AT-40-489/2018, 2AT-54-489/2018). Nors šiuo atveju akivaizdžios žalos A. M. neveikimas akcininkei nepadarė, duomenų apie sukeltas nepataisomas pasekmes ar patirtos konkrečios žalos dydį akcininkė nepateikė, tačiau vertinti, kad A. M. veiksmai nėra pavojingi taip pat negalima. Apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. M. skirtina nuobauda, kurios dydis, viršija sankcijoje numatytą baudos minimumą, o paskirta bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarimu paskirtomis baudomis.
Dėl patirtų atstovavimo išlaidų
22. Apeliaciniu skundu L. G. atstovas advokatas prašo priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių PVM sąskaitos-faktūros serija Nr. TGSL1902703 ir SEB mokėjimo nurodymo matyti, kad atstovavimo išlaidos sudarė 2551,81 Eur (t. 1, b. l. 148-149). Byloje taip pat yra atstovavimo sutartis 2019 m. liepos 22 d. sudaryta tarp advokato Mariaus Brasiūno ir L. G. dėl pastarosios atstovavimo šioje konkrečioje administracinio nusižengimo byloje (t. 1, b. l. 62). Papildomi dokumentai dėl šių išlaidų nepateikti, taip pat apygardos teismas nėra gavęs ir dokumentų, kuriais būtų grindžiamas prašymas dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
23. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Minėto BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014 ir kt.).
24. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103–106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
25. Sprendžiant nurodytą klausimą, tikslinga vadovautis BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, jas apmoka iš savo lėšų arba gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos procesą iniciavo pareiškėja L. G., jos pasirinktas atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, pareiškime nurodyti duomenys pasitvirtino, buvo konstatuota esant padarytus administracinius nusižengimus. Iš objektyvių bylos duomenų galima neginčytinai spręsti, kad L. G. naudojosi teisininko paslaugomis, jų turinys įvardintas PVM sąskaitoje-faktūroje, pinigų sumokėjimą patvirtina mokėjimo pavedimo kopija (t.1, b.l.148). Tad prašoma priteisti 2551,81 Eur suma yra patvirtinta objektyviais duomenimis. Kita vertus, negalima nevertinti to, kad advokatas administracinio nusižengimo byloje pareiškėją pradėjo atstovauti bylą jau pradėjus nagrinėti apylinkės teisme (pareiškimą teismui surašė bei dviejuose teismo posėdžiuose prieš tai dalyvavo advokatas G. I.), bylą sudaro du tomai, advokatas iš viso dalyvavo 3 teismo posėdžiuose (2019 m. liepos 23 d. 15.20 val. – 16.54 val.; 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdis neįvyko, dėl nubaustojo ligos; 2019 m. gruodžio 5 d. 15.00 val. – 15.30 val.; 2019 m. gruodžio 18 d. 15.00 val. – 15.43 val.). Bylos apimtis, sprendžiamo klausimo sudėtingumas, advokato sugaišto darbo laiko sąnaudos, nesudaro pagrindo spręsti, kad prašoma priteisti 2551,81 Eur suma yra protingo ir proporcingo dydžio, juo labiau, kad iš įrašo, esančio PVM sąskaitoje-faktūroje, matyti, jog ši suma sumokėta iš viso už teisines paslaugas (t. 1, b. l. 149). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-635-577/2020, kurioje ieškovė L. G. kreipėsi į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kurioje pareiškėją taip pat atstovauja ir advokatas Marius Brasiūnas, tikėtina, jog buvo atsiskaitoma už visas advokato suteiktas paslaugas. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių prašymas atlyginti proceso išlaidas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš A. M. 600 eurų proceso išlaidoms atlyginti.
Dėl nubaustojo A. M. skundo
26. Apeliaciniame skunde iš esmės prašoma administracinio nusižengimo bylą apelianto atžvilgiu nutraukti arba alternatyviai prašoma sumažinti jam paskirtą nuobaudą.
27. Atsakant į apelianto skundo argumentus, jog L. G. būdama bendrovės, kuriai priklauso ½ akcijų savininkė, taip pat galėjo imtis iniciatyvos sušaukti akcininkų susirinkimus už 2017 ir 2018 metus, pilnai pritartina apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytoms išvadoms, kad bendrovės akcininkų, turinčių vienodą akcijų paketą (šiuo atveju po lygiai 50 procentų akcijų), tarpusavio nesusitarimas dėl tiesioginio vieno iš akcininkų dalyvavimo visuotiniame akcininkų susirinkime ar akcininko, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, susirinkimo iniciatyvos teisė, numatyta ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje, jokiais būdais nešalina bendrovės vadovo pareigos visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti įstatyme numatytu laiku. ABĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. UAB „duomenys neskelbtini“ įstatų 13 punkte numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo tvarka, bendrovės vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo nurodytų ABĮ. Bendrovės įstatų 4 punkte numatyta, kad bendrovės finansiniais metais yra kalendoriniai metai (t. 1., b. l. 9), tai reiškia, jog aptariamos bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 30 d. ir už jo sušaukimą yra atsakingas būtent įmonės vadovas, direktorius A. M. Taip pat svarbu pažymėti, kad pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010).
28. Dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo, kad L. G. į teismą kreipėsi ne dėl pažeistų teisių atstatymo, o siekdama asmeniškai pakenkti, sutrikdyti bendrovės darbą, laikytina, kad šie apelianto teiginiai deklaratyvūs nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl objektyviai teismo negali būti vertinami. Tai, kad L. G. į teismą kreipėsi tik 2019 metais, po jos atleidimo iš bendrovėje užimamų pareigų, nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės dėl eilinio visuotinių akcininkų susirinkimo nesušaukimo ištisus dvejus metus.
29. Apeliantas taip pat nurodo, kad L. G. visiškai nesiekė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas būtų sušauktas, jam pasiūlius surengti tokį susirinkimą pastaroji šio pasiūlymo atsisakė, nurodo, jog jis stengėsi visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti, tačiau akcininkė išvykusi ir gyvena JAV. Šių teiginių pagrįsti objektyviais duomenimis bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nubaustasis negalėjo, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai juos vertino kritiškai ir pastaraisiais nesivadovavo.
30. Dėl visų išvardintų priežasčių laikytina, kad A. M. kaltė yra įrodyta ir jis pagrįstai yra pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymo šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą už 2017 metus) ir pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymo šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą už 2018 metus).
31. Nors apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau pažymėtina, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
32. Apylinkės teismas, skirdamas A. M. administracinę nuobaudą, įvertino, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam baudas šiek tiek viršijančias minimalią nuobaudą, tai yra 600 Eur. Apygardos teismas su tokiu A. M. administracinės nuobaudos individualizavimu neturi pagrindo nesutikti ir nenustatė aplinkybių, dar labiau švelninančių jo padėtį. Prašydamas sumažinti skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, A. M. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad apylinkės teismo paskirta bauda aiškiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Šiuo atveju A. M. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo dvejus metus iš eilės, taip pat neišsiuntė prašomos informacijos akcininkei, todėl jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra formalaus pobūdžio, jie sukėlė pasekmes akcininkei L. G., kadangi ji negalėjo realizuoti savo teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti, pasisakyti dėl bendrovėje priimamų sprendimų ir pan. Įvertinus visa tai, paskirta A. M. 600 Eur bauda yra teisinga ir nėra aiškiai per didelė. Švelninti ją nėra jokio pagrindo.
Dėl patirtų atstovavimo išlaidų
33. Apylinkės teismas atmetė nubaustojo A. M. prašymą priteisti jam turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nurodydamas, jog realaus pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės nustatytos BPK 104 straipsnio 2 dalyje, numatančios, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, nėra pagrindo.
34. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kurių pagrindu atsisakyta priteisti patirtas atstovavimo išlaidas A. M., papildomai atkreipiant dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą poziciją dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016). ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Tai reiškia, kad administracinių nusižengimų bylose taikant BPK VIII skyriaus nuostatas (proceso išlaidos ir jų atlyginimas) turi būti vadovaujamasi ir aktualia teismų praktika. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Tokias išlaidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą (šiuo konkrečiu atveju – gynėją) ginti jo teises ir teisėtus interesus administracinio nusižengimo bylos procese. Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjai iniciavusiai administracinio nusižengimo bylą buvo priimtas palankus sprendimas, šiuo atveju jos reikalavimai patenkinti visa apimtimi, kas sudaro pagrindą priteisti jai turėtas išlaidas gynybai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Šiuo konkrečiu atveju A. M. atstovą advokatą į bylą pasikvietė savo iniciatyva, jo dalyvavimas byloje nebuvo privalomas, tad įvertinus esamą teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką dėl proceso išlaidų atlyginimo, darytina išvada, kad nubaustojo prašymas atmestas pagrįstai.
35. Atsižvelgęs į visa tai, kas paminėta, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutarimu nepagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos nepateikimo akcininkei) A. M. atžvilgiu nutraukė, todėl teismo nutarimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant pastarąjį asmenį kaltu padarius šią veiką ir jam paskiriant kiek didesnę nei minimalią administracinę nuobaudą.
Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
A. M. apeliacinį skundą atmesti.
L. G. atstovo advokato Mariaus Brasiūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarimo dalį, kuria UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo A. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį teisena (dėl informacijos akcininkei nepateikimo) nutraukta, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir A. M. paskirta galutinė nuobauda – 600 Eur bauda, bei šioje dalyje priimti naują nutarimą:
A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (dėl informacijos akcininkei nepateikimo) ir paskirti jam 600 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, šiuo nutarimu paskirtą baudą subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarimu paskirtomis baudomis už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2017 metus) bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2018 metus) numatytus nusižengimus, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. M. paskirti galutinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) Eur dydžio baudą.
L. G. atstovo advokato Mariaus Brasiūno prašymą dėl proceso išlaidų tenkinti iš dalies ir iš A. M. priteisti L. G. naudai 600 (šešis šimtus) eurų proceso išlaidoms atlyginti.
Kitą nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.
Teisėja Aušra Bielskė