Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-12-15][nuasmeninta nutartis byloje][AS-884-756-2016].docx
Bylos nr.: AS-884-756/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 188773688 atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba 188704927 trečiasis suinteresuotas asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl statybos ir teritorijų planavimo
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Skundas
Atsisakymas priimti skundą
Atsisakymas priimti skundą
kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų
kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-884-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02434-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriuo prašė: „įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją pašalinti žemesnio lygmens planavimo dokumentų neatitikimus šiuo metu galiojantiems (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plėtimo projekto sprendiniams bei užtikrinant, kad teritorijų planavimo dokumentai būtų rengiami laikantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytos teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarkos ir tarpusavio sąveikos struktūros, t. y. pripažinti negaliojančiais 1999 m. Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos projektą (1999 m. suderintą su Klaipėdos rajono savivaldybės meru) ir 2011 m. birželio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T11-342, kuriuo patvirtintas V. S. 0,45 ha žemės ūkio paskirties sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, detalus planas, padalinant žemės sklypą į du sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini))“. Be to, pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir, iki įsiteisės teismo sprendimas, uždrausti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (Planavimo organizatoriui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atlikti teisės aktuose nustatytas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano tvirtinimo, tikrinimo ir registravimo procedūras.

Kadangi pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi (b. l. 25–27) pareiškėjui iki 2016 m. liepos 25 d. nustatė terminą skundo trūkumams šalinti, t. y. pareiškėjas turėjo patikslinti reikalavimą; reikalavimą pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis; pateikti skundžiamus aktus; duomenis, kada gavo skundžiamą aktą (aktus); praleidus terminą, argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti; tinkamai nurodyti bylos šalis; pateikti žyminio mokesčio kvitą (originalą) arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; įvertinti ginčų sąsajumą ir galimybę dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmų (sprendimų) kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi (b. l. 31) nustatė pareiškėjui naują terminą skundo trūkumams šalinti iki 2016 m. rugpjūčio 16 d., kadangi pareiškėjui teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis nebuvo įteikta.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 19 d. gautas (išsiųstas 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė panaikinti Inspekcijos 2016 m. gegužės 9 d. atsakymą Nr. (6.3)-2D-6436 (toliau – ir Raštas; b. l. 35–38). Pareiškėjas atsakovais nurodė Inspekciją ir Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Tarnybą. Taip pat pareiškėjas pateikė žyminio mokesčio kvitą.

Pareiškėjas skunde nesutiko su Raštu, skundą grindė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2014/1-985 ir nesutiko su Inspekcijos pozicija, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės projektas, patvirtintas 1993 m. lapkričio 31 d. rajono valdybos potvarkiu Nr. 575, nėra aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentas nei rengiamas Bendrasis planas.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 51–53) atsisakė priimti A. S. skundą; įsiteisėjus nutarčiai, skundą ir sumokėtą žyminį mokestį grąžino pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vertintina, ar ginčijamas Inspekcijos Raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes ir, ar gali būti ginčo teisme objektu.

Inspekcija Rašte atsakė į pareiškėjo 2016 m. balandžio 7 d. skundą. Nurodė, kad pareiškėjui jau buvo atsakyta ankstesniais raštais, tačiau dar kartą pateikė nuomonę pareiškėjo pateiktais klausimais. Nurodė, kad šiuo metu rengiamo vietovės lygmens (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano sprendiniai turi atitikti galiojančius aukštesnio ir to paties lygmens teritorijų dokumentų sprendinius. Be to, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) projektas yra žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, todėl bendrojo plano sprendiniams (duomenys neskelbtini) projekto sprendiniai neprivalomi. (duomenys neskelbtini) projektas turėtų būti pripažintas keičiamu, koreguojamu ar naikintinu, vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento regimo taisyklių 330 punktu. Inspekcija nėra įgaliota vertinti projekto teisėtumo ir tenkinti pareiškėjo prašymą pripažinti jį negaliojančiu. Nurodė, kad Inspekcija 2014 m. vasario 4 d. raštu pareiškėjui tuo pačiu klausimu jau buvo atsakiusi. Pareiškėjas jau buvo informuotas, jog bus patikrinta, ar bendrojo plano proceso procedūros ir sprendiniai atitinka galiojančių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Inspekcija siūlė pareiškėjui pateikti pasiūlymus (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano organizatoriui ir išaiškino, kaip pareiškėjas pasiūlymus galėtų pateikti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, kai skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Iš Rašto turinio matyti, kad juo nėra baigiama teritorijų planavimo procedūra. Inspekcija išreiškė nuomonę, atsakydama į pareiškėjo skundą, pakartotinai pateikė informaciją. Be to, pareiškėjui siūlė pasinaudoti iniciatyvos teise ir nurodė, kaip šia teise jam pasinaudoti. Akivaizdu, kad tokiu raštu teritorijų planavimo procedūra nėra baigiama (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnis, redakcija galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.). Šiuo atveju, tai dokumento rengimo etapo metu priimtas dokumentas, kuris nenustato pareiškėjui jokių teisių ar pareigų ir negali būti administracinės bylos dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. sausio 9 d. nutartis Nr. AS756-868/2011).

Pažymėtina, kad pareiškėjo teisės tarpiniu teritorijų planavimo dokumentu (Raštu) nėra ir negali būti pažeistos. Raštas pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes. Be to, Raštas yra informacinio pobūdžio. Konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti. Teismui dėl ginčijamo Rašto nagrinėjant ginčą ir priimant galutinį sprendimą, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai vis tiek negalėtų būti apginti, todėl pareiškėjo įvardintos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, Seimo kontrolieriaus pažymos vertinimas ir nesutikimas su Inspekcijos pozicija dėl teritorijų planavimo dokumentų hierarchijos, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingos. Pareiškėjas skunde neteisėtų Inspekcijos veiksmų, nagrinėjant jo 2016 m. balandžio 7 d. skundą ar, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, neatsakė į jo skundą, nenurodė. Teismo vertinimu, ir pareiškėjo ginčijamo Rašto teisėtumas negali būti vertinamas kaip atskiras reikalavimas, t. y. toks Raštas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui – nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Kadangi rengiamas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas ir pareiškėjas turi galimybę šiame procese naudotis pasiūlymų teikimo teise, tai pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, nesutikimo argumentus (bet ne savarankišku reikalavimu) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka, ginčydamas galutinį sprendimą teritorijos planavimo procedūroje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas panaikinti Raštą atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas prie skundo pridėjo žyminio mokesčio kvitą. Kadangi pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

 

III.

 

Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu (b. l. 55–58) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir jo skundą tenkinti, t. y. įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją pašalinti žemesnio lygmens planavimo dokumentų neatitikimus šiuo metu galiojantiems (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plėtimo projekto sprendiniams bei užtikrinant, kad teritorijų planavimo dokumentai būtų rengiami laikantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytos teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarkos ir tarpusavio sąveikos, struktūros, pripažinti negaliojančiais 1999 m. Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos projektą (1999 m. suderintą su Klaipėdos rajono savivaldybės meru) ir 2011 m. birželio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T11-342, kuriuo patvirtintas V. S. 0,45 ha žemės ūkio paskirties sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, detalus planas, padalinant žemės sklypą į du sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir, iki įsiteisės teismo sprendimas, uždrausti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (Planavimo organizatoriui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atlikti teisės aktuose nustatytas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano tvirtinimo, tikrinimo ir registravimo procedūras.

Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs dėl teritorijų planavimo dokumentų hierarchijos ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plėtimo projekto, patvirtinto 1993 m. lapkričio 31 d. potvarkiu Nr. 575, sprendimų privalomumo rengiant naują bendrąjį (duomenys neskelbtini) gyvenvietės planą. Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos išdėstytais argumentais ir savo nesutikimą grindžia Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 12 d. išvadomis dėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plėtimo projekto Nr. 4D-2014/1-985.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., kadangi byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiama nutartimi teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, atsisakė priimti pareiškėjo A. S. patikslintą skundą dėl Inspekcijos 2016 m. gegužės 9 d. atsakymo Nr. (6.3)-2D-6436 panaikinimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka. Teisėjų kolegija, vadovaujasi LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų bei padarytų išvadų nekartoja, o tiesiog joms pritaria.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi tik tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, tačiau jokių argumentų, pagrindžiančių šį nesutikimą, nepateikė (atskirajame skunde pareiškėjas pasisako tik dėl pačio ginčo esmės, t. y. nurodo argumentus, kurie, jo manymu, pagrindžia jo ginčijamo Inspekcijos sprendimo neteisėtumą).

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                    Laimė Baltrūnaitė

 

                                                                           Arūnas Dirvonas

 

                 Vaida Urmonaitė-Maculevičienė