Civilinė byla Nr. e2A-1876-863/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2.3; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, trečiasis asmuo V. G.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti (toliau – ir konkursas) rezultatus, taip pat priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad prašo panaikinti konkurso rezultatus tiek, kiek jie susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja; 2024 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje dar kartą patikslinusi reikalavimą, prašė panaikinus konkurso rezultatus tiek, kiek jie susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja, konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę.

1.1.       Ieškovė nurodė, kad Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro (toliau – ir Kultūros centras) direktorės pareigose dirba nuo 2016 m. spalio 10 d. 2023 m. birželio mėn. atsakovė paskelbė konkursą Kultūros centro vadovo pareigoms užimti. Minėtame konkurse, įvykusiame 2023 m. liepos 12 d., dalyvavo 2 kandidatai (ieškovė ir dar vienas asmuo), tačiau abu kandidatai nesurinko reikiamų balų skaičiaus ir ieškovei buvo pavesta nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. eiti direktorės pareigas, kol konkurso būdu bus paskirtas naujas Kultūros centro direktorius. 2023 m. lapkričio 14 d. buvo paskelbtas naujas konkursas Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Ieškovė pateikė prašymą dalyvauti konkurse. 2023 m. gruodžio 20 d. įvyko konkursas, kuriame dalyvavo ieškovė ir V. G. Ieškovė konkurso komisijos buvo įvertinta 6,8 balo, o V. G. – 8 balais. Pastaroji ir buvo paskelbta konkurso laimėtoja.

1.2.       Ieškovės nuomone, konkurso laimėtoja neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų, kadangi neturi vadovaujamo darbo patirties, darbo patirties kultūros srityje. Iš jos pateiktos pažymos konkursui nėra aišku, kokį laikotarpį, kokiu darbo krūviu ji vadovavo mokykloje veikusiam dramos būreliui. Ieškovės vertinimu, pradinių klasių dramos būrelio mokymosi įstaigoje užsiėmimų vedimas yra veikla ne kultūros, o švietimo srityje. Mano, kad konkurso laimėtojai V. G. turėjo būti neleista dalyvauti pretendentų atrankoje.

2.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą arba atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1.       Atsakovės vertinimu, ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, praleido tokio pobūdžio ginčams nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys, visų pirma, turėtų būti atmestas, kaip pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad tiek teisės aktai, tiek teismų praktika vienareikšmiškai nurodo, jog esant ginčui dėl konkurso į vadovo (direktoriaus) pareigas rezultatų darbo ginčų komisijai nėra suteikti įgaliojimai nagrinėti tokį ginčą. Ieškovė nuo pat pradžių atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl akivaizdu, kad trukdžių laiku ir tinkamai kreiptis į teismą nebuvo.

2.2.       Nesutikdama su ieškovės pozicija dėl konkurso laimėtojos vadovaujamo darbo patirties kultūros srityje, atsakovė atkreipė dėmesį, kad specialiuosiuose pareigybei keliamuose reikalavimuose nurodyta reikalinga pretendentui turėti vadovaujamo darbo patirtis yra alternatyvi, t. y. pretendentas privalo turėti arba ne mažesnę kaip dvejų metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje arba ne mažesnę kaip dvejų metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje veikiančiai įmonei, įstaigai, organizacijai ir (ar) jų padaliniams. Pažymėjo, kad dėl išaiškinimo dėl vadovaujamo darbo patirties buvo kreiptasi ir į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, kuri išreiškė poziciją, kad vadovavimo patirties apibrėžimas yra pakankamai platus – svarbu yra ne tik asmenų grupės darbo organizavimas, koordinavimas ir kontroliavimas, bet ir tęstinumas, t. y. tokio pobūdžio veikla turėtų būti nevienkartinė. Mano, kad šiuos reikalavimus konkurso laimėtoja pilnai atitiko, t. y. trečiasis asmuo nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. vadovavo (duomenys neskelbtini) dramos būreliui. Atsakovės vertinimu, priešingai nei nurodė ieškovė, vadovavimo patirtis nėra siejama su pavaldumu ar kolektyvo turėjimu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie bent teoriškai galėtų suponuoti faktą, kad trečiasis asmuo neturėjo vadovaujamo darbo patirties. Akivaizdu, kad vadovaujamo darbo patirtis kultūros srityje apima bet kokį vadovavimą, bet kokių amžiaus grupių, neišskiriant suaugusiųjų ar vaikų, kas reiškia, kad net ir neformalus švietimas (kaip teigia ieškovė) kultūros srityje gali būti laikomas, kaip patenkantis į reikalavimų apimtį (nes priešingu atveju, specialiuosiuose reikalavimuose būtų nurodytas specialus patirties išskyrimas). Trečiasis asmuo atitiko specialiuosius pareigybei keliamus reikalavimus, turėjo ne mažesnę, nei dvejų metų vadovaujamo darbo patirtį, ir tos patirties pakako specialiesiems reikalavimams atitikti. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė negalėjo priimti trečiojo asmens kandidatūros dalyvauti konkurse, o ją priėmus ir įvertinus visumą, nuspręsti, kad trečiasis asmuo laimėjo konkursą.

2.3.       Pasisakydama dėl vadovavimo kultūros srityje, atsakovė akcentavo, kad trečiasis asmuo vadovavo dramos būreliui, o testo žodžiu metu dar ir patikslino, kad ne tik vadovavo būreliui, bet ir organizuodavo renginius. Todėl akivaizdu, kad vadovavimo dramos būreliui sąvoka yra platesnė ir neturėtų būti suprantama per siaurai. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad dramos būrelis negali būti priskiriamas kultūros sričiai. Kultūros sritis yra labai plačiai suprantama, o dramos žanras yra priskirtinas prie kultūros srities. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo ,,Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojusio iki 2024 m. sausio 18 d.) 1 priedu patvirtintas Pavyzdinis kultūros ir meno darbuotojų pareigybių sąrašas, kuriame įrašyta pareigybė „Vadovas mėgėjų meno kolektyvų, būrelių, studijos, kūrybinių dirbtuvių“. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens vadovavimas dramos būreliui (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai priskiriamas vadovavimui kultūros srityje. Nurodė, kad laiko teisiškai nereikšmingais ieškovės argumentus, kad vadovavimas būtent dramos būreliui yra priskirtinas tik švietimo, o ne kultūros sričiai. Tai gali būti laikoma švietimu kultūros srityje, bet niekaip nepaneigia paties fakto, kad tokia patirtis priskirtina kultūros sričiai. Be kita ko atkreipė dėmesį, kad ir ieškovė Kultūros centro vadovo pareigas užėmė laimėjusi konkursą, atitikdama tuos pačius specialiuosius reikalavimus kaip ir trečiasis asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis (t. y. iki Kultūros centro vadovės pareigų, dirbusi mokytoja ir vadovavusi būreliui/meno mėgėjų kolektyvui).

3.       Trečiasis asmuo V. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą arba atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3.1.       Trečiojo asmens nuomone, ieškovė praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą savo galimai pažeistos teisės gynimui, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Atkreipė dėmesį, kad priešingai nei nurodė ieškovė, trečiojo asmens vadovavimo laikotarpis yra aiškus, o nurodyti, kokie buvo patiriami darbo krūviai, kokio amžiaus asmenims vadovaujama, nereikalavo nei bendrieji, nei specialieji konkurso sąlygų reikalavimai. Konkurso sąlygų ieškovė neginčijo, trečiasis asmuo jas atitiko. Šiuo atveju trečiasis asmuo surinko ženkliai didesnį balų skaičių, kai tuo tarpu ieškovė surinko gerokai mažesnį. Konkurso komisijos objektyvumas nekelia abejonių, ieškovė sprendimo kitais pagrindais (išskyrus trečiojo asmens atitiktį konkurso sąlygoms) neginčija. Akivaizdu, kad ieškovė pralaimėjo konkursą ne dėl trečiojo asmens nekompetencijos ar konkurso komisijos nekompetentingumo, bet pačios ieškovės kompetencijų stokos.

3.2.       Trečiasis asmuo pažymėjo, kad aktualus teisinis reguliavimas išskiria tris imperatyvus vadovavimo funkcijai apibrėžti – organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti. Priešingai nei deklaratyviai nurodė ieškovė, vadovavimas neprivalo būti siejamas išimtinai vien tik su asmenų grupe, kurie yra darbuotojai, ar vien tik su pilnamečių asmenų grupe. Trečiasis asmuo nuo 2012 sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. vadovavo dramos būreliui (duomenys neskelbtini). Į bylą papildomai pateiktame (duomenys neskelbtini) dokumente nurodoma, kad V. G. taip pat organizavo kultūros renginius, tai darė nuo 2012 m. iki 2016 m. Akivaizdu, vadovaudama būreliui bei kartu organizuodama renginius, ji atitiko visus tris imperatyvus: organizavo, koordinavo ir kontroliavo asmenų grupes. Be to, ir iš atsakovės pateikto Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dokumento akivaizdu, kad vadovavimas meniniam kolektyvui yra laikomas vadovaujamu darbu. Akcentavo, kad trečiojo asmens vadovavimas apėmė ne švietimo, o kultūros sritį. Be kita ko, trečiasis asmuo organizavo renginius, ši aplinkybė buvo neabejotinai reikšminga siekiant objektyviai įvertinti pretendento atitiktį keliamiems kriterijams.

4.       Ieškovė, jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad trečiasis asmuo neturi reikalaujamos patirties, neatitinka specialiųjų reikalavimų – neturi vadovaujamo darbo patirties ir neturi vadovaujamo darbo patirties kultūros srityje. V. G. negalėjo dalyvauti konkurse. Pažymėjo, kad ieškovė yra žinoma ne tik Šilalės rajone, tačiau ir visoje Lietuvoje dėl savo veiklos ir rezultatų, jos veikla visada buvo vertinama labai gerai, 2023 m. vertinta gerai, vidaus audito išvados teigiamos. Kultūros centras pelnė daug reikšmingų, prestižinių apdovanojimų – tai patvirtina ieškovės kaip Kultūros centro direktorės patirtį ir kompetencijas kultūros srityje. V. G. patirtis pateiktuose dokumentuose neįrodo nei vadovavimo patirties, nei vadovavimo patirties kultūros srityje. Pateikta informacija apie jos veiklą kultūrinėje srityje yra be konkrečių datų ir nepagrindžia, kad ši veikla gali būti laikoma darbu kultūros srityje ar vadovavimo patirtimi. Pristatyta pažyma, kurioje teigiama, jog V. G. dirbo pradinių klasių mokytoja ir vadovavo dramos būreliui (duomenys neskelbtini) galbūt yra ir fiktyvi, kadangi jokie kiti įrodymai nepatvirtina, jog trečiasis asmuo 2012–2016 metais vadovavo šiam būreliui. Per šešerių metų laikotarpį nėra jokios informacijos apie šį būrelį nei Šilutės rajono spaudoje, nei mokyklos interneto svetainėje, nei socialiniuose tinkluose ar savivaldybės puslapyje. Yra pateiktos tik dvi nuorodos su konkrečiomis datomis, kuriose minima V. G. pavardė, tačiau tose nuorodose esančioje informacijoje nurodyta, kad trečiasis asmuo dalyvavo kaip mokytoja su savo ugdytiniais. Ji neorganizavo renginių, juolab kaip dramos būrelio vadovė. Pedagogų registro pažymoje nėra jokių duomenų apie vadovavimą dramos būreliui ar meno kolektyvui. Dramos būrelis (duomenys neskelbtini) jokiuose dokumentuose nefigūruoja nei kaip meno kolektyvas, nei kaip dramos būrelis. Trečiasis asmuo, remdamasis Kultūros ministro įsakymu rekomenduojamų pareigybių sąrašu, prilygina save mėgėjų meno kolektyvo dramos būrelio meno vadovei, tačiau šis Kultūros ministro patvirtintas sąrašas yra taikomas tik valstybės ir savivaldybių meno ir kultūros įstaigų darbuotojams. Trečiojo asmens pateiktuose dokumentuose kaip pareigybės aprašyme yra aiškiai įvardinta mokytojos pareigybės ir visos funkcijos, susijusios su mokytojo veikla. Meno darbuotojų, mėgėjų meno kolektyvų vadovai, kurie yra įvardinti Kultūros ministro patvirtintame sąraše, pareigybės aprašyme įvardinami šiose pareigybėse. Taip pat Lietuvos profesijų klasifikatoriuje aiškiai įvardijamos visos biudžetinių įstaigų, taip pat ir kultūros įstaigų, švietimo įstaigų pareigybės. Jos yra suskirstytos į 10 punktų, t. y. vadovai ir konkrečiai šioms vadovų pareigybėms suteikiami kodai, kurie yra įrašomi į pareigybės aprašymus. Mokytojo pareigybė yra priskiriama antrajai specialistų grupei. Visose grupės ir pogrupių aprašymuose yra aiškiai įvardijama, kokios funkcijos yra atliekamos. Taip pat Kultūros ministerijos išduotose pažymose tiek Šilalės rajono savivaldybei, tiek trečiajam asmeniui yra aiškiai įvardijama, kad meno kolektyvo vadovas kaip nevyriausybinė organizacija gali būti laikomas vadovaujamo darbo patirtimi, tačiau nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme aiškiai įvardijama, kad tokiu atveju meno kolektyvas turi būti įregistruotas Juridinių asmenų registre. Dramos būrelis (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas nei Juridinių asmenų registre, nei Lietuvos Nacionalinio kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų sąraše, kuris yra atnaujinamas kiekvienais metais nuo 2004 m., nei Švietimo įstaigų meno kolektyvų sąraše, kuris yra skelbiamas Nacionalinės Konstantino Čiurlionio mokyklos interneto svetainėje ir perduodama informacija savivaldybėms, jeigu meno kolektyvui suteikiama meninė kategorija arba jis yra įtraukiamas į meno kolektyvų sąrašą. (duomenys neskelbtini) nuostatai, kuriais buvo vadovaujamasi ir (duomenys neskelbtini), kalba apie ugdymą, mokinių mokymą, bet ne apie vadovavimą kolektyvui. Vadovavimas dramos būreliui negali būti vertinamas kaip vadovavimas kultūros srityje. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti šio būrelio egzistavimą – nei sprendimų įsteigti būrelį, nei protokolų, iš kurių būtų galima matyti būrelio steigimo aplinkybes ir procedūras. Būrelio ar meno kolektyvo steigimas būna aptariamas metodinėje grupėje, svarstoma, perduodama mokyklos tarybai ir pan. Šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie būrelio egzistavimą. Vadovavimas neformalaus švietimo būreliui yra mokytojo darbas švietimo, o ne kultūros srityje. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pažyma apie tai, kad trečiasis asmuo vadovavo dramos būreliui (duomenys neskelbtini), išduota pagal žodinį trečiojo asmens prašymą, o nesivadovaujant mokyklos žinioje esančiais dokumentais. Savivaldybės darbuotoja, priėmusi šią pažymą, nepatikrino pažymoje nurodytų duomenų teisingumo. Ieškovė ilgą laiką dirbo kultūros srityje Šilalės rajone, tačiau nei jai, nei jos darbuotojams V. G. veikla kultūros srityje nėra žinoma. Ieškovės žiniomis, trečiasis asmuo nedalyvavo jokioje mėgėjų meno kolektyvo veikloje ar nevyriausybinių organizacijų veikloje, susijusioje su kultūra. 2024 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu dar kartą patikslino reikalavimą ir prašė panaikinus konkurso rezultatus tiek, kiek jie susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja, konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę. Toks reikalavimas grindžiamas argumentais, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad tenkinus ieškinį ir panaikinus konkurso rezultatus, susijusius su trečiojo asmens laimėtoja, atsakovė privalėtų skelbti naują konkursą, o ne laimėtoja pripažinti ieškovę. Tai, pasak ieškovės, sąlygotų naujus ginčus, kadangi, ieškovės įsitikinimu, teismui tenkinus ieškinį pagrindo ieškovės neskirti laimėtoja nėra.

5.       Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad kultūros sąvoka ir sritis yra labai plati. Teoriškai galima situacija, kada švietimas įeina į kultūros sritį. Byloje svarbu nustatyti, ar buvo tenkintas reikalavimas – darbas kultūros srityje ir reikalavimas turėti vadovavimo patirties. Buvo paskelbtas konkursas, nustatyti reikalavimai, dalyvavo dvi pretendentės. Ieškovė atitiko reikalavimą turėti vadovavimo patirtį kultūros įstaigai, o trečiasis asmuo – vadovavimo patirtį kultūros srityje. Savivaldybė patikrino, ar pretendentės atitinka specialiuosius reikalavimus – abi atitiko. Trečiojo asmens pateikta mokyklos pažyma, kurioje nurodyta, kad trečiasis asmuo ketverius metus vadovavo dramos būreliui (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad trečiasis asmuo turi dvejų metų vadovavimo patirtį ir patirtį kultūros srityje. Pagrindo abejoti pateikta pažyma ir joje nurodytų duomenų teisingumu nėra. Savivaldybė dar iki konkurso buvo gavusi Kultūros ministerijos atsakymą, kas yra laikoma patirtimi kultūros srityje. Vėliau buvo vertinti kiti dokumentai, strateginės gairės ir kt. Įvertinus visus reikšmingus duomenis, buvo nuspręsta, kad šį konkursą laimėjo trečiasis asmuo. Jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vadovavimas apima pavaldžių asmenų turėjimą. Vadovavimas – tai asmenų kontroliavimas, organizavimas. Nėra nurodoma, kad kontroliuoti privaloma suaugusius asmenis. Be kita ko, mokykla pateikė duomenis, jog trečiasis asmuo ne tik vadovavo dramos būreliui, tačiau ir organizavo renginius, t. y. ir koordinavo, organizavo. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad trečiasis asmuo atliko vadovavimo funkciją. Savivaldybei nekilo abejonių dėl trečiojo asmens pateiktų įrodymų, todėl nebuvo jokio poreikio tikslinti pateiktos informacijos. Taip pat pažymėjo, jog jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad dramos būrelis būtų plačiai žinomas.

6.       Trečiasis asmuo V. G., jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad V. G. dirbo (duomenys neskelbtini). Mokykla jai buvo skyrusi papildomas valandas renginių organizavimui, o jiems išpildyti, t. y., kad renginiai būtų kuo geriau įgyvendinti ir pateikti, buvo sukurtas dramos būrelis. Taip pat ji yra įmonės vadovė, turi ne vienerių metų vadovavimo patirtį. Nemato priežasčių, kodėl negalėtų vadovauti Kultūros centrui. Dramos būrelis (duomenys neskelbtini) buvo įsteigtas žodžiu – buvusi mokyklos direktorė paskatino jį susikurti. Dramos būrelis buvo reikalingas siekiant kurti pasirodymus ir rengiant įvairias šventes. Programos buvo rengiamos pasitelkiant biblioteką, kultūros centrą. Meninė programa buvo kuriama siekiant atitikti visų lūkesčius. Būrelis buvo įkurtas tuomet, kai jai buvo paskirtos papildomos valandos organizuoti renginius. Kad renginys būtų išpildytas, reikėjo būrelio, todėl jai buvo liepta jį susikurti. Susikūrė ir pavadino jį (duomenys neskelbtini). Rengė programas renginiams. Ar yra būrelio įsteigimo dokumentai, nežino – jai buvo liepta susikurti būrelį ir ji susikūrė. Buvo rengiamos metinės programos, kuriose numatomi renginiai ir renginių programos. Su vaikais kūrė įvairius pasirodymus. Kiekvienais metais buvo rengiamos veiklos programos, jas pateikdavo administracijai patvirtinti. Būrelis veikė tiek, kiek ji dirbo. Renginius organizuodavo dažnai – mamyčių dieną, įsimintinas dienas, Kalėdas, Užgavėnes ir pan. Eigoje sugalvodavo ir kitus renginius. Šventėse dalyvaudavo ir mokykla, kurioje dirbo, ir kitos mokyklos. Organizuojant Užgavėnių šventę prašydavo prisidėti ir miestelio Kultūros centrą. Šventėse dalyvaudavo ir miestelio bendruomenė, vaikų tėveliai. Vadovavimas būreliui truko vieną valandą ar pusę valandos per savaitę. Papildoma darbo sutartis dėl renginių organizavimo ar būrelio vadovavimo nebuvo sudaryta. Pateikė dvylika aprašymų apie vykdytą veiklą, tačiau tai tik tėra maža dalis jos organizuotų renginių. Pateiktose interneto nuorodose yra nurodyta, kad renginyje dalyvauja trečiasis asmuo su savo mokiniais, kitos mokytojos su savo ugdytiniais, tačiau renginius rengė ji – kodėl žurnalistė tos informacijos nenurodė, ji nežino. Suaugusių žmonių grupėms deleguodavo šias užduotis: skatindavo išsakyti idėjas, prašydavo prisidėti (muzikiniu instrumentu ar blynų kepimu, Morės pagaminimu ir pan.). Vienas iš Kultūros centro filialo darbuotojų, kuriam deleguodavo užduotis – vadovė M. M. Vadovavimas būreliui – neformalus švietimas. Dienyne būrelio veiklos nefiksuodavo. Dramos būrelis nėra meno kolektyvas. Metines programas metų pradžioje pateikdavo administracijai. Jis nebuvo tarifikuojamas, tarifikuojamos tik papildomos valandos už renginių organizavimą. Kurdavo vaidinimus, pasirodymus, šokius. Mokykla nedidelė, todėl nebuvo galimybės ruošti tik vaidinimus – kūrė įvairiausias šventes. Kūrė vaidinimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pan. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė advokatė nurodė, kad V. G. prieš dalyvaudama konkurse kreipėsi į Kultūros ministeriją su paklausimu, ar darbas mokykloje dirbant pradinių klasių mokytoja ir vadovaujant dramos būreliui, yra prilyginamas vadovaujamo darbo patirčiai kultūros srityje. Kultūros ministerija atsakė, kad vadovavimas nevyriausybinėms organizacijoms (pvz. daugiabučių namų bendrijos pirmininkas, tam tikros srities pedagoginių darbuotojų metodinio būrelio pirmininkas, meninio kolektyvo vadovas) gali būti laikoma vadovaujamo darbo patirtimi. Papildomai raštu nurodė, kad atitiktį kultūros centro vadovo pareigybei nustatytiems specialiesiems (kvalifikaciniams) reikalavimams vertins konkurso organizatorius. Savivaldybė patikrino pateiktus dokumentus ir padarė išvadą, kad specialieji reikalavimai yra išpildyti. Aplinkybė, jog pažyma iš mokyklos paprašyta žodžiu, savaime nereiškia, kad pažyma išduota netikrinus duomenų. Papildomai mokykla ir teismui pateikė paaiškinimus, kurie patvirtina pažymoje nurodytą informaciją. Formaliuose reikalavimuose nėra keliamas reikalavimas dėl vadovavimo darbo krūvio, todėl nėra svarbu, kiek laiko trečiasis asmuo vadovavo. Taip pat nėra numatyta, kokio amžiaus žmonėms turėtų būti vadovaujama. Vadovavimas dramos būreliui atitinka formalius specialiuosius reikalavimus. Mano, jog ieškovės reikalavimo tikslinimas neatitinka įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, kadangi teismo posėdžio metu pareikštas prašymas panaikinti ne visą konkursą, o tik jo dalį, susijusią su trečiojo asmens pripažinimu laimėtoja, suponuoja išvadą, jog yra keičiamas ne tik ieškinio dalykas, tačiau ir ieškinio pagrindas. Neformalus švietimas yra kultūros sritis. Pedagogų registre nėra nurodyta, kad trečiasis asmuo vadovavo būreliui, tačiau tai tik suponuoja išvadą, kad mokykloje gali būti vykdoma ir papildoma veikla, kuri nepriskiriama neformaliam švietimui. Dramos būrelio vedimas buvo ta papildoma veikla, kuri priskiriama būtent kultūros sričiai. Dramos būrelis yra meninis kolektyvas, o ne neformalus švietimas, kadangi jis nebuvo įformintas kaip neformalus švietimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu nusprendė ieškovės patikslintą ieškinį tekinti ir panaikinti atsakovės 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti rezultatus, susijusius su V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja; sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi; iš atsakovės ieškovei priteisti 7 167,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.1.       Teismas nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais dėl praleisto ieškinio senaties termino. Įvertinęs šiam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nors Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 105 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatyta, kad ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą juridinio asmens vadovą, kai kreipiasi konkursą pareigoms užimti pralaimėjęs asmuo, taip pat yra nagrinėjami tiesiogiai teisme, ši taisyklė yra suformuota ir išaiškinta teismų praktikoje, todėl teismas sprendė, kad ieškovė su ieškiniu dėl viešo konkurso, kurį laimėjo kitas asmuo, panaikinimo turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2024 m. sausio 20 d. Ieškinys teismui yra pateiktas 2024 m. vasario 1 d. (16 val. 55 min.), t. y. praleidus ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 3 dalyje. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, be kita ko, atkreipęs dėmesį į ieškovės kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, ieškovę galėjusią suklaidinti nenuoseklią viešai skelbiamą darbo ginčų komisijos poziciją dėl tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo kompetencijos, ieškinio teismui pateikimo terminą, aplinkybes dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7.2.       Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su ieškove, jog (duomenys neskelbtini) direktorė 2023 m. spalio 4 d. pažymoje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismo vertinimu, tai, kad nėra rašytinių įrodymų apie dramos būrelio (duomenys neskelbtini) įsteigimą ir jo veiklą, savaime nereiškia, jog šis dramos būrelis apskritai neegzistavo. Aplinkybė, jog mokykla galbūt netinkamai organizavo šio dramos būrelio įsteigimą ir jo veiklą, negali lemti išvados dėl tokio būrelio neegzistavimo. Taip pat, teismo vertinimu, aplinkybė, jog trečiasis asmuo į (duomenys neskelbtini) direktorę dėl pažymos gavimo kreipėsi ne raštu, o žodžiu, nesudaro pagrindo gimnazijos direktorės pažymose nurodytos informacijos vertinti kaip tikrovės neatitinkančios. Kaip anot teismo, dramos būrelio neegzistavimo taip pat nepatvirtina ir ieškovės nurodomos aplinkybės, jog apie šį būrelį nėra jokios informacijos viešoje erdvėje. Teismas nurodė, kad nors ne visi trečiojo asmens pateikti švenčių aprašymai patvirtina, jog visas aprašytas šventes organizavo būtent trečiasis asmuo, tačiau paminėtos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) neegzistavo minėtas dramos būrelis.

7.3.       Spręsdamas dėl trečiojo asmens vadovavimo patirties kultūros srityje, teismas vertino bylos duomenis, tame tarpe Kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymą, nurodytas funkcijas, ir sprendė, jog Kultūros centro direktoriaus pareigybėje nustatytoms kultūros centro direktoriaus funkcijoms vykdyti konkurse dalyvaujantis pretendentas privalo turėti gebėjimus ir įgūdžius, reikalingus vadovauti kultūros srityje. Atkreipė dėmesį, kad pareigybės aprašyme nustatytos ir gana specifinės kompetencijos, kurioms įgyti reikalinga specifinė patirtis. Teismas vertino, kad trečiojo asmens pateikta pažyma, jog ji nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir vadovavo dramos būreliui (duomenys neskelbtini) nelaikytina įrodančia, kad V. G. atitiko specialųjį reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje.

7.4.       Teismas laikė, kad trečiojo asmens vadovavimas minėtam dramos būreliui negali būti vertinamas kaip vadovavimo patirtis. Atkreipė dėmesį į Valstybės tarnybos departamento parengtas rekomendacijas dėl vadovaujamo darbo patirties įvertinimo. Pažymėjo, kad teisminėje praktikoje kaip vienas iš vadovavimo patirtį sudarančių elementų įvardijamas ir pavaldžių asmenų turėjimas. Šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo V. G., būdama pradinių klasių mokinių dramos būrelio (duomenys neskelbtini) vadovė, neturėjo pavaldžių asmenų ir nebuvo atsakinga už pavaldžių asmenų darbą. Teismo vertinimu, tai, kad trečiojo asmens vadovavimas pradinių klasių mokinių dramos būreliui negalima vertinti kaip vadovavimo patirties, patvirtina ir kiti į bylą pateikti duomenys. Į bylą yra pateikta 2012 m. sausio 9 d. sudaryta darbo sutartis, iš kurios matyti, kad V. G. priimta dirbti (duomenys neskelbtini). Papildoma sutartis dėl vadovavimo dramos būreliui (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta. Iš 2024 m. kovo 28 d. pedagogų registro pažymos matyti, kad V. G. pareigybė – mokytojas (bendrojo ugdymo mokyklos pareigybė). Pedagogų registro pažymoje taip pat nurodyta, kad V. G. turėjo 1 val. per savaitę nekontaktines valandas. Šių valandų tarifikacija pagrįsta direktoriaus įsakymais, kuriuose įvardijama, kad V. G. tarifikuojama po 1 val. už renginių organizavimą 2012 m., 2013 m., 2014 m. bei po 0,5 val. tarifikuojama už renginių organizavimą 2015 m. ir 2016 m. Įvertinęs mokytojo pareigybės aprašymą, teismas pažymėjo, kad tarp įvardintų mokytojo funkcijų ir pareigų nėra jokių sąsajų su vadovavimo funkcijomis.

7.5.       Teismas sutiko su ieškove, kad šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį ir į Lietuvos profesijų klasifikatorių, kuriame įvardintas profesijos kodas, iš kurio galima aiškiai nustatyti, kuriai pagrindinei profesijų grupei priklauso darbuotojas. Iš viso yra 10 pagrindinių grupių: 1 pagrindinė grupė – „Vadovai“, 2 pagrindinė grupė – „Specialistai“. Mokytojo pareigybė šiame klasifikatoriuje priskirta antrajai pagrindinei grupei „Specialistai“. Teismas vertino vadovavimo sąvoką ir analizuodamas 2024 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento pažymą, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) nuostatas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2023 m. birželio 2 d. raštą. Taip pat nurodė, kad iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) struktūros, kuri galiojo trečiojo asmens darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, matyti, kad vadovaujamą darbą dirbo ir pavaldžių asmenų turėjo tik (duomenys neskelbtini) direktorius, direktoriaus pavaduotojai; mokytojai, būrelių vadovai pavaldžių asmenų neturėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad dramos būrelis nėra nevyriausybinė organizacija, todėl paminėtu Kultūros ministerijos išaiškinimu atsakovė negalėjo remtis, vertindama ar vadovavimo mokykloje veikiančiam būreliui patirtis gali būti laikoma vadovavimo patirtimi. Teismas sprendė, kad vadovavimas pradinių klasių dramos būreliui negali būti vertinamas kaip vadovavimo patirtis.

7.6.       Teismas sutiko su ieškove, kad trečiojo asmens vadovavimas pradinių klasių dramos būreliui negali būti laikomas ir patirtimi kultūros srityje. Įvertinęs Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo reglamentavimo, teismas sprendė, kad pradinių klasių dramos būrelio mokymosi įstaigoje užsiėmimų vedimas yra veikla ne kultūros, o švietimo srityje. Teismas vertino, kad tiek Švietimo įstatymo nuostatos, tiek (duomenys neskelbtini) nuostatai, tiek ir mokytojo pareigybės aprašymas patvirtina, kad mokykla/mokytojai vykdydami švietimo veiklą be to, kad teikia vidurinį, pagrindinį, pradinį išsilavinimą, priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, dar organizuoja ir mokinių neformalųjį ugdymą, integruodami jį su bendruoju bei tautiniu, pilietiniu, patriotiniu, kultūriniu ir socialinės brandos ugdymu. Atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2024 m. vasario 15 d. rašte nurodyta, kad Kultūros ministerija laikosi praktikos, kad vadovavimas neformaliojo švietimo būreliui švietimo įstaigoje (pvz., vaikų dramos būrelis pradinių klasių mokiniams pradinėje, pagrindinėje mokykloje, gimnazijoje ar licėjuje) yra pedagoginis darbas. Atkreipė dėmesį, kad ir pats trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad vadovavimas būreliui – neformalusis švietimas, dramos būrelis nėra meno kolektyvas.

7.7.       Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. ĮV-948 „Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojusio iki 2024 m. sausio 18 d.) 1 priede įvardinta ir trečiojo asmens pažymėta pareigybė „Vadovas mėgėjų meno kolektyvų, būrelių, studijos, kūrybinių dirbtuvių“ nesuponuoja išvados, jog šiame teisės akte paminėta pareigybė apima ir švietimo įstaigoje veikiančio neformalaus ugdymo būrelio vadovo pareigybę. Trečiojo asmens darbo sutartyje nėra nustatyta, kad V. G. pareigybė yra ir „Meno vadovas“ ar „Mėgėjų meno kolektyvo vadovas“. Be to, vadovaujantis šio aprašo 12 punktu, visi šias pareigybes einantieji kasmet pildo 2 priedą – Veiklos vertinimo išvados formą. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog V. G. pildė Veiklos vertinimo išvados formą. 2012–2016 m. laikotarpiu dramos būrelis (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į mėgėjų meno kolektyvų sąrašą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas dramos būrelis atitinka kurią nors meno kolektyvo kategoriją. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad aptariamas dramos būrelis buvo įregistruotas viešuosiuose registruose kaip meno kolektyvas ar mėgėjų meno kolektyvas, todėl trečiojo asmens veikla minėtame dramos būrelyje negali būti vertinama kaip patirtis kultūros srityje. Teismo vertinimu, siekis sumenkinti specialaus reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje svarbą ir šių sąvokų turinio išplėtimas iki pačios bendriausios šių sąvokų prasmės, ignoruojant Kultūros centro direktoriaus funkcijas, nustatytas Kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašyme, nesuderinamas su viešuoju interesu atrinkti kompetentingiausią asmenį vadovauti Kultūros centrui. Teismas be kita ko iš pateiktų garso įrašų iškėlė abejonę ir dėl komisijos narių pretendenčių įvertinimo objektyvumo, tačiau nurodė, kad atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo ribas plačiau dėl to nepasisako.

7.8.       Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo neatitiko alternatyvaus specialaus reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, todėl negalėjo dalyvauti konkurse. Atsakovė, neteisingai įvertinusi trečiojo asmens atitiktį specialiesiems reikalavimais, nepagrįstai suteikė teisę dalyvauti konkurse ir nepagrįstai pripažino ją konkurso laimėtoja. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovė atitinka visus reikalavimus ir yra surinkusi reikiamą balų skaičių, todėl anksčiau nustatytos aplinkybės, t. y. jog trečiasis asmuo neatitiko reikalavimų ir negalėjo dalyvauti konkurse, yra susijęs su ieškovės teisių pažeidimu.

7.9.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų tikslinimo, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškinio dalyko pakeitimas buvo išreikštas žodžiu teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio taikymo, tiek pareiškime darbo ginčų komisijai, tiek ieškinyje ir kituose ieškovės procesiniuose dokumentuose buvo akcentuojama ir įrodinėjama, kad trečiasis asmuo neatitiko specialiojo reikalavimo ir negalėjo dalyvauti konkurse bei negalėjo būti pripažintas konkurso laimėtoju, ne tik neginčijant pačios ieškovės atitikties reikalavimams, tačiau ir teigiant, jog ji atitiko visus reikalavimus, šiuo atveju reikalavimo pakeitimas prašant panaikinti konkurso rezultatus tik dėl V. G. pripažinimo laimėtoja, negali būti vertinamas nei kaip siurprizinis, nei kaip iš esmės keičiantis bylos esmę ar įrodinėjimo/atsikirtimų pobūdį, nei kaip užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat akcentavo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad ieškovė būtų pripažinta konkurso laimėtoja, nebuvo įrodinėjamos ir tiriamos aplinkybės, susijusios su ieškovės pripažinimu konkurso laimėtoja, todėl šis ieškinio reikalavimo patikslinimas nepriimtinas. Pažymėjo, kad teismas ir neturi teisės vykdyti pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Todėl teismas iš esmės tenkino ieškovės patikslintą reikalavimą – panaikinti konkurso rezultatus, susijusius su trečiojo asmens paskelbimu konkurso laimėtoja. Teismas panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir, atsižvelgiant į bylos rezultatą, nutarė nepasisakyti dėl trečiojo asmens prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

7.10.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas vertino, kad visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Teismas taip pat sprendė, kad ne visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos, ir atsižvelgdamas į DK reglamentavimą, tai, jog ikiteisminėje darbo ginčų nagrinėjimo stadijoje, t. y. darbo ginčų komisijoje, patiriamas išlaidas bylos šalis prisiima veikdama savo rizika, ieškovei iš atsakovės nepriteisė 600 Eur sumos už atstovavimą darbo ginčų komisijoje, viso priteisdamas 7 167,50 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

8.1.       Nesutikdama su teismo argumentais dėl ieškinio senaties termino mano, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai jį atnaujino. Pažymi, jog tiek teisės aktai, tiek teismų praktika vienareikšmiškai nurodo, kad esant ginčui dėl konkurso į vadovo (direktoriaus) pareigas rezultatų darbo ginčų komisijai nėra suteikti įgaliojimai nagrinėti tokį ginčą. Tokia teismų suformuota praktika yra ne nauja, aiški ir nedviprasmiška. Teismas priimdamas tokį sprendimą neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl kreipimosi į ginčus nagrinėjančius organus taisyklė teismų buvo suformuota dar 2018 m., t. y. prieš beveik 6 metus ir suformavo ją teismai, o ne darbo ginčų komisija. Atkreipia dėmesį, kad nurodytas sprendimas galbūt ir galėjo klaidinti ieškovę, kaip fizinį asmenį, neturintį teisinio išsilavinimo, bet ne ieškovės atstovus (profesionalius teisininkus), kurie byloje dalyvauja nuo pradžių ir rengė tiek prašymą darbo ginčų komisijai, tiek ieškinį teismui. Mano, kad teismas priimdamas tokį sprendimą, akivaizdžiai selektyviai vertino civilinėje byloje esančius argumentus, įrodymus bei faktinę ginčo situaciją, teigdamas, kad priėmus priešingą sprendimą būtų pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai ieškovės atžvilgiu, tačiau neanalizuodamas ir nevertindamas fakto, kad atnaujinus terminą (dėl, atsakovės įsitikinimu, neegzistuojančių jokių svarbių priežasčių), buvo pažeistos atsakovės teisės ir teisėtas lūkestis, kad konkursą laimėjęs asmuo kuo greičiau pradėtų eiti Kultūros centro vadovo pareigas, bet ir trečiojo asmens teisėtas lūkestis pradėti vykdyti laimėtas pareigas.

8.2.       Atsakovės vertinimu, teismas nukrypdamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio nuostatų, tenkino ieškovės ne CPK nustatyta tvarka ir terminais išreikštą reikalavimą pakeisti ieškinio dalyką. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinio dalyką nusprendė keisti jau bylos nagrinėjimo iš esmės eigoje, nepateikusi jokio rašytinio dokumento (patikslinto ieškinio), kuriam CPK kelia labai konkrečius reikalavimus ir nenumato jokių alternatyvų. Mano, kad keisdama ieškinio dalyką, elgdamasi nesąžiningai, ieškovė bandė suformuoti ydingą teismų praktiką, neva panaikinus tik dalį konkurso rezultatų, ieškovė automatiškai taptų konkurso laimėtoja. Be to, teismas neteisingai sprendime teigia, kad reikalavimą pripažinti ieškovę laimėtoja, ieškovė kėlė tik baigiamosiose kalbose. Ieškovė šį reikalavimą reiškė kartu su ieškinio dalyko keitimu dar iki baigiamųjų kalbos pabaigos, 2024 m. gegužės 7 d. posėdyje ir teismas nieko nepasisakė nei dėl tokių reikalavimų priėmimo, nei dėl atmetimo. Anot atsakovės, kadangi reikalavimas pripažinti ieškovę laimėtoja keliamas kartu su reikalavimu panaikinti konkurso rezultatus tik dalyje dėl trečiojo asmens pripažinimo laimėtoja, atmestas turėjo būti ir reikalavimas dėl ieškovės pripažinimo laimėtoja, ko pasėkoje, teismas privalėjo peržiūrėti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas (atitinkamai jas sumažinti atmestų reikalavimų daliai).

8.3.       Taip pat laiko, kad teismas skundžiamame sprendime peržengė civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir vertino testą žodžiu, nors pagrindinis ieškinio argumentas pagrįsti keliamiems reikalavimams buvo trečiojo asmens atitikimo specialiesiems reikalavimams klausimas. Atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas testas žodžiu, kur sprendime cituoja teismas, nebuvo nagrinėjama kaip į vieną ar kitą klausimą atsakinėjo pretendentės. Todėl teismas cituodamas tik tam tikras selektyviai pasirinktas trečiojo asmens interviu ištrauktas (neišskirdamas jokių ieškovės teiktų atsakymų vertinimo komisijai), akivaizdžiai peržengė civilinės bylos nagrinėjimo ribas, taip sudarydamas įspūdį, kad sprendimą panaikinti konkurso rezultatus priėmė selektyviai vertindamas įrodymus esančius civilinėje byloje, tokiu būdu pats nuspręsdamas atlikti vertinimą, kuri iš pretendenčių yra vertingesnė užimti Kultūros centro vadovo pareigas.

8.4.       Atsakovės vertinimu, teismas taip pat netinkamai aiškino teisės aktų ir byloje esančių įrodymų nuostatas, priimdamas sprendimą, kad trečiasis asmuo neatitiko specialiųjų pareigybei keliamų reikalavimų, nuostatų. Pažymi, kad konkurso tikslas yra atrinkti tinkamiausią kandidatą užimti pareigas, tačiau jokiu būdu negali būti ribojama teisė tiek dalyvauti konkurse, tiek jį laimėjus, pareigas užimti. Visu civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu (kas atsispindi ir sprendime), ieškovė bandė įtikinti teismą, kad ji privalėjo laimėti konkursą, kaip įrodymus teikdama turimus įvertinimus, pabrėždama tinkamą vadovavimą Kultūros centrui visu vadovavimo laikotarpiu, siekdama įtikinti teismą, kad ji yra kur kas tinkamesnė kandidatė užimti pareigas (tinkamumas buvo vertinamas per turimą patirtį ir pasiekimus). Civilinėje byloje nekyla ir nekilo ginčas, kad ieškovė atitinka visus specialiuosius reikalavimus, keliamus Kultūros centro vadovui. Tačiau vien tik aplinkybė, kad ieškovė pastaruosius aštuonerius metus vadovauja Kultūros centrui, nesudaro pagrindo ją savaime laikyti tinkamesne kandidate užimti Kultūros centro vadovo poziciją.

8.5.       Atsakovės įsitikinimu, netinkamu ir neteisėtu turėtų būti pripažintinas teismo argumentas dėl trečiojo asmens turimos patirties vertinimo per Kultūros centro vadovui tenkančių funkcijų, prizmę (teismo sprendimo 43, 44 punktai). Pažymi, kad pati ieškovė, prieš užimdama Kultūros centro vadovės pareigas 2016 m. pirmą kartą, dirbo mokytoja ir vadovaujamo darbo patirtį buvo sukaupusi iš vadovavimo mėgėjų meno kolektyvui. Ieškovė Kultūros centro pareigas užėmė laimėjusi konkursą, atitikdama tuos pačius specialiuosius reikalavimus kaip ir trečiasis asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė, užimdama ginčo pareigas pirmą kartą neturėjo gebėjimų ir kompetencijų sprendžiant klausimus, kylančius priimant ir atleidžiant darbuotojus, neturėjo gebėjimų organizuoti pavaldžių skyrių darbą; ir kt. Šios aplinkybės teismas visiškai neanalizavo ir nevertino priimdamas sprendimą, dėl ko teismo priimtas sprendimas ir dėl šių aplinkybių yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8.6.       Nesutikdama su teismo pozicija dėl trečiojo asmens vadovaujamo darbo patirties, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pateiktą išaiškinimą. Nurodo, jog priešingai nei sprendime aiškino teismas, vadovaujamo darbo patirtis negali būti tapatinama su vadovavimo patirtimi įstaigai. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, įstaiga, kuriai yra pavestos kultūros srities valstybės valdymo funkcijos, išreiškė poziciją, kad vadovavimo patirties apibrėžimas yra pakankamai platus – svarbu yra ne tik asmenų grupės darbo organizavimas, koordinavimas ir kontroliavimas, bet ir tęstinumas, t. y. tokio pobūdžio veikla turėtų būti ne vienkartinė. Mano, kad šiuos reikalavimus konkurso laimėtoja pilnai atitiko. Įvertinusi Lietuvių kalbos žodyne pateiktą vadovo reikšmę, mano, kad vadovavimas, vadovaujamas darbas yra tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas ir tuo pačiu buvimas atsakingu už to kolektyvo veiklą ir priimamus sprendimus. Pavaldžių asmenų turėjimas nėra esminis kriterijus, sprendžiant ar pretendentas turi vadovaujamo darbo patirties (pačios ieškovės atvejis tą akivaizdžiai pagrindžia). Civilinėje byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad trečiasis asmuo vadovavo būreliui, organizuodavo šventes, koordinuodavo kitų asmenų atliekamas funkcijas, kas nekelia abejonių, jog trečiasis asmuo turėjo vadovaujamo darbo patirtį. Be to, atkreipdama dėmesį į Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skyriuje „Teismų praktika“ pateiktus duomenis, mano, kad vadovaujamo darbo patirtis kultūros srityje apima bet kokį vadovavimą, bet kokių amžiaus grupių, neišskiriant suaugusiųjų ar vaikų, kas reiškia, kad net ir neformalus švietimas (kaip teigia ieškovė ir sprendime nurodo teismas) kultūros srityje gali būti laikomas, kaip patenkantis į reikalavimų apimtį.

8.7.       Nesutinka ir su teismo vertinimu dėl trečiojo asmens patirties kultūros srityje neturėjimo. Akcentuoja, kad vadovavimo dramos būreliui sąvoka yra platesnė ir neturėtų būti suprantama per siaurai. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad dramos būrelis negali būti priskiriamas kultūros sričiai. Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme yra įtvirtinta, kad kultūra – tai istoriškai susiformavusi reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes, apimanti žinias, menus, raštiją, tikėjimus, moralę, papročius, su tuo susijusias technologijas ir kitus vertingus asmenų ir bendruomenių gebėjimus ir veiklas. Laiko, kad kultūros sritis yra labai plačiai suprantama, o dramos žanras, asmenų grupės besimokančios šio meno, yra priskirtinas prie kultūros srities. Atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas, jog dramos būrelis priskirtinas švietimo, o ne kultūros sričiai, nevertino ir pačių (duomenys neskelbtini) nuostatų, kurių 20 punkte numatyta, kad gimnazija atlieka kultūrinį švietimą, kad gimnazija privalo skatinti mokinių kultūrinį švietimą, etiškumą, puoselėti kultūrinę ir socialinę brandą, kt. Atsakovės vertinimu, švietimas ir kultūra tarpusavyje yra smarkiai persipynę ir švietimas (tiek formalusis, tiek neformalusis) taip pat gali būti laikytinas kultūros dalimi. Trečiasis asmuo dramos būreliui vadovavo daugiausiai organizuodama ir koordinuodama įvairius renginius, bendradarbiaudama su Kultūros centru. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokia patirtis nėra laikytina patirtimi kultūros srityje. Tiek iš (duomenys neskelbtini) nuostatų, tiek iš Švietimo pagrindų įstatymo, matyti, kad kultūra yra svarbi moksleivių ugdymo dalis ir negali būti aiškinama per siaurai. Akcentuoja, kad dramos būrelis gali būti prilyginamas ir meno kolektyvui, kadangi jų esmė ta pati. Be kita ko pažymi, kad trečiasis asmuo, teikdamas atsakovei savo veiklos ataskaitą taip pat buvo nurodęs, kad organizavo kultūrinę edukaciją (duomenys neskelbtini), kas dar papildomai pagrindžia, kad trečiasis asmuo vykdė vadovavimo funkcijas kultūros, o ne švietimo srityje. Be to, atkreipdama dėmesį į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pateiktame išaiškinime nurodytą poziciją, kad galutinį sprendimą dėl atitikimo specialiesiems reikalavimams priima konkursą organizuojanti institucija, mano, kad tokiu atveju, jei atsakovė, atsižvelgdama į specialiuosius reikalavimus, patikrinusi pretendenčių pateiktus dokumentus sprendė, kad trečiasis asmuo beveik ketverius metus vadovavo dramos būreliui, vadinasi trečiasis asmuo turėjo didesnę nei dvejų metų vadovavimo kultūros srityje patirtį ir atitiko specialiuosius reikalavimus, kas reiškia, jog teismas neturėjo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti konkurso rezultatus.

8.8.       Atsakovės vertinimu, konkursas buvo teisėtas, jo rezultatai pagrįsti bei teisingi, trečiasis asmuo teisėtai ir pagrįstai dalyvavo konkurse, nes atitiko visus pareigybei keliamus reikalavimus (įskaitant, bet neapsiribojant ir nemažesnę nei dvejų metų vadovavimo patirtį kultūros srityje), o teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas ieškovės ieškinį atmetant pilna apimtimi.

9.       Ieškovė I. K. atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesto ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais. Ieškovė nesutinka su apeliantės pozicija dėl praleisto ieškinio senaties termino. Mano, kad teismas pagrįstai, išvardindamas tokio sprendimo argumentus, atnaujino ieškinio senaties terminą. Toks teismo sprendimas atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Taip pat nesutinka ir su apeliantės argumentais dėl ieškinio dalyko keitimo. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. CPK 417 straipsnyje numatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pažymi, kad šiuo atveju nepareiškė naujo teisinio reikalavimo, o tik sumažino teismui pateiktą reikalavimą ir prašė panaikinti ne visus konkurso rezultatus, o tik dalį rezultatų, kurie susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja. Be to, ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė; tokiu atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis. Ieškovės vertinimu, sumažinti ieškinio dalyką ji galėjo ir žodžiu, ir tą galėjo padaryti ir bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu, nes ieškinio dalyko sumažinimui CPK nekelia jokių reikalavimų. Be to, ir pati atsakovė neginčijo ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė atitiko visus konkurso keltus kvalifikacinius reikalavimus. Taigi teismui, darbo bylose veikiančiam aktyviai, nebuvo pagrindo naikinti visų konkurso rezultatų, nes rezultatų, susijusių su ieškove, neginčijo nei ieškovė, nei atsakovė. Nesutinka ir su apeliantės argumentais dėl teismo neva peržengtų bylos nagrinėjimo ribų, pasisakius dėl pretendenčių testo žodžiu. Atkreipia dėmesį, kad remdamasis šiuo vienu sakiniu, teismas byloje nedaro jokių išvadų, kurios lemtų vienokio ar kitokio galutinio sprendimo priėmimą. Atkreipia dėmesį, kad priešingai nei trečiasis asmuo, dalyvaudama analogiškame konkurse 2016 m., ieškovė turėjo ne tik mokytojos bei neformaliojo mokinių švietimo užsiėmimų vedimo patirties, tačiau buvo ir mėgėjų meno kolektyvo vadovė, organizatorė etninei kultūrai, etnografė, koncertų (spektaklių) organizatorė, viešosios įstaigos vadovė. Pažymi, kad aptariamos pareigybės kvalifikaciniai reikalavimai dėl vadovaujamo darbo kultūros srityje patirties negali būti aiškinami taip plačiai, kaip aiškina atsakovė, juo labiau, kad ieškovės pozicijai pritaria ir dvi iš esmės identiškas nuomones pateikusios institucijos – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nesutikdama su atsakovės pozicija dėl vadovaujamo darbo patirties, mano, jog teismas tinkami įvertinio byloje esančius įrodymus. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2024 m. vasario 15 d. raštą bei pažymi, kad ir minėta institucija, kuri nustatė specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus kultūros centrų direktoriams, remdamasi teisės aktų nuostatomis, laikosi pozicijos, kad būrelių užsiėmimų vedimas mokykloje yra pedagoginis darbas. Ieškovė taip pat sutinka su teismo atliktu vertinimu dėl trečiojo asmens patirties kultūros srityje neturėjimo. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurį nėra jokio pagrindo naikinti.

10.       Trečiasis asmuo V. G. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo ir prašo jį patenkinti, priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo vertinimu dėl praleisto ieškinio senaties termino. Atkreipia dėmesį, kad teismas pripažino, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, o ne priešingai – neįvertino kaip nepraleistą, todėl to nenurodžiusi rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, padarė procesinės teisės pažeidimą. Be kita ko pažymi, kad ieškinio senaties termino taikymo klausimas negali būti sprendžiamas tik ieškovės interesais. Dėl ieškinio dalyko keitimo, atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog ieškinys tenkinamas tik iš dalies, t. y. netenkinamas ieškovės reikalavimas pripažinti ją konkurso laimėtoja, o nurodyta, jog tenkinamas patikslintas ieškinys, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais ne tik dėl netinkamo ieškinio dalyko pakeitimo priėmimo, bet ir dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taip pat mano, kad šiuo atveju teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes sprendime analizavo ir komisijos narių kompetenciją, nors jie teismo posėdžio metu ir nebuvo apklausti; tokie teismo sprendimo motyvai ir veiksmai rodo teismo šališkumą nagrinėjant civilinę bylą ir priimant procesinį sprendimą. Akcentuoja, jog nesutinka su teismo vertinimu, kad vadovavimas minėtam dramos būreliui nelaikytinas vadovavimo patirtimi kultūros srityje. Taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos išaiškinimą, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu. Nurodo, jog sutinka su apeliantės pateiktais duomenimis apie pačios ieškovės turimą vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, kai ji tapo Kultūros centro direktore esant analogiškoms konkurso sąlygoms. Atkreipdama dėmesį į Valstybės tarnybos departamento parengtas rekomendacijas dėl vadovaujamo darbo patirties, pažymi, kad dirbdama tiek mokymo įstaigoje, tiek vadovaudama dramos būreliui turėjo ir organizuoti, ir koordinuoti, ir kontroliuoti grupės asmenų darbą. Akcentuoja, kad Lietuvos kultūros taryba į kultūros/meno sritį yra įtraukusi architektūrą, dailę, cirką, teatrą, šokį, muziką, literatūrą, fotografiją, dizainą, ugdymo kultūrą (vaikų ir jaunimo kultūrą), tęstinius meno renginius. Nurodo, kad dramos būreliui vadovavo daugiausia organizuodama ir koordinuodama įvairius renginius, bendradarbiaudama su Kultūros centru, todėl tokia patirtis, trečiojo asmens vertinimu, yra ne tik darbo patirtis švietimo srityje, bet turi būti pripažinta ir kaip patirtis kultūros srityje. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pateiktą atsakymą į paklausimą, kad galutinį sprendimą dėl atitikimo specialiesiems reikalavimams priima konkursą organizuojanti institucija, tai, kad trečiasis asmuo surinko 8 balus, o ieškovė tik 6,8 balo, konkursas ir jo rezultatai yra teisėti ir pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13.       Apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. atsakovei paskelbus konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro (anksčiau ir toliau – Kultūros centras) direktoriaus pareigoms užimti (toliau – ir konkursas), konkurse dalyvavo du pretendentai (ieškovė ir trečiasis asmuo), ir konkursui 2023 m. gruodžio 20 d. įvykus, ieškovei surinkus 6,8 balo, trečiajam asmeniui – 8 balus, konkurso laimėtoja buvo paskelbta trečiasis asmuo V. G.

15.       Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2024 m. sausio 11 d. su prašymu dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir ieškovės paskyrimo konkurso laimėtoja ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisiją (toliau – darbo ginčų komisija), kuri 2024 m. sausio 25 d. sprendimu, nustačiusi, kad šiuo atveju ginčas, inicijuojamas dėl DK 41 straipsnio 3 dalyje aptartų ikisutartinių santykių, patenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje numatytą kategoriją ginčų, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme, t. y. ieškovės prašymo reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai, ieškovės prašymą atsakovei dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir ieškovės paskyrimo konkurso laimėtoja atsisakė nagrinėti. Be to, ieškovės 2024 m. sausio 16 d. teismui pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) pagrindu, Tauragės apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai sudaryti darbo sutartį su konkursą laimėjusia V. G., ar priimti bet kokius sprendimus, susijusius su šio konkurso organizavimu, vykdymu, rezultatų priėmimu ar įgyvendinimu, bei sustabdė šio konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jeigu tokie buvo priimti) vykdymą iki bus išspręstas ginčas dėl konkurso rezultatų, taip pat nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškiniui, kuriuo galimus reikalavimus užtikrina pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareikšti, terminą pradedant skaičiuoti nuo darbo ginčų komisijos sprendimo dėl konkurso rezultatų priėmimo dienos.

16.       Ieškovei 2024 m. vasario 1 d. pateikus ieškinį teismui dėl konkurso rezultatų panaikinimo, vėliau reikalavimą patikslinus, prašant panaikinti konkurso rezultatus, susijusius su trečiuoju asmeniu, ir konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę, savo ieškinį iš esmės grindžiant aplinkybe, jog trečiasis asmuo neatitiko specialiųjų aptariamai pareigybei keliamų reikalavimų, būtent reikalavimo dėl vadovaujamo darbo patirties kultūros srityje, Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendime su ieškovės pozicija dėl trečiojo asmens neatitikimo minėtam specialiajam reikalavimui sutiko ir ieškovės ieškinį iš esmės patenkino. Atsakovė apeliaciniame skunde, prie kurio prisidėjo ir trečiasis asmuo, pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina kritiškai, laikydama, jog trečiasis asmuo specialiuosius pareigybės reikalavimus pilnai atitiko ir buvo pagrįstai pripažintas konkurso laimėtoju. Visgi, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais sutikti.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

17.       Pirmiausia apeliantė byloje ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neva nepagrįstai atnaujinto ieškinio senaties termino, teismui ginčo sprendime nustačius, kad šiuo atveju egzistavo pagrindas tokį terminą atnaujinti.

18.       CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams pareikšti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nustatęs, kad nors DK 105 straipsnio 2 dalyje ir nėra nurodyta, kad ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą juridinio asmens vadovą, kai kreipiasi konkursą pareigoms užimti pralaimėjęs asmuo, yra nagrinėjami tiesiogiai teisme, ši taisyklė yra suformuota ir išaiškinta teismų praktikoje, bei sprendė, kad ieškovė su ieškiniu dėl viešo konkurso, kurį laimėjo kitas asmuo, panaikinimo turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2024 m. sausio 20 d. Tuo pačiu skundžiamame sprendime teismas įžvelgė pagrindą ieškinio senaties termino ieškovei atnaujinimui ir teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo aspektu neturi pagrindo nesutikti. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi gerokai iki termino konkurso rezultatams apskųsti pabaigos (2024 m. sausio 11 d.), praėjus vos 3 savaitėms nuo įvykusio konkurso, po ko eigoje, 2024 m. sausio 16 d. dar pateikė ir teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (iki ieškinio padavimo) taikymo, o 2024 m. sausio 29 d. gavusi darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 25 d. sprendimą, kuriuo ieškovės prašymą dėl konkurso rezultatų panaikinimo buvo atsisakyta nagrinėti kaip nepriskirtiną darbo ginčų komisijos kompetencijai, 2024 m. vasario 1 d. jau pateikė ieškinį teismui. Neginčytina, kad kiekvieno asmens teisė į teisminę gynybą, siekiant apginti pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomus interesus, turi būti įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, ir pan., tačiau iš aukščiau nurodytų šios bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė, siekdama įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, nebuvo pasyvi, tik suklydo dėl subjekto, kuriam turėjo reikšti ieškinį. Ir nors apeliantė akcentuoja, jog ieškovė buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, tačiau tokia aplinkybė (dėl ieškovės atstovų atlikto teisinio vertinimo), ieškovei (kartu atkreipiant dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo akcentuotą nevienareikšmišką darbo ginčų komisijų praktiką aptariamu klausimu), apeliacinės instancijos teismo nuomone, juo labiau, kai pati ieškovė yra fizinis asmuo, neturėtų tapti esmine kliūtimi ieškovės galimai pažeistų teisių gynimui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė gana operatyviai ėmėsi teisinių veiksmų, teikdama procesinius dokumentus, ir aktyviai gynė savo galimai pažeistas teises, jau 2024 m. sausio 16 d. (nesuėjus nustatytam ieškinio senaties terminui) pateikdama teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio taikymo. Todėl įvertinus aptartas aplinkybes, ieškovės atliktus veiksmus, atsižvelgiant į teisingumo ir sąžiningumo principus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą, tokiu būdu nesutinkant ir su apeliantės pozicija dėl jos ar trečiojo asmens teisėtų lūkesčių pažeidimo, kai, be kita ko, atstovaujanti viešąjį interesą atsakovė ir pati turėtų būti suinteresuota nustatyti objektyvią tiesą kilusiame ginče. Padarytos išvados kontekste šiuo atveju esminės reikšmės neturi bei priimto sprendimo (dėl ieškinio senaties termino) nedaro neteisėtu ir trečiojo asmens pastebėjimas dėl priimto sprendimo šiuo klausimu nenurodymo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje – išsprendęs ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo dėl to pakartotinai pasisakyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nes prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių (nėra savarankiškas) ir turi būti nagrinėjamas kartu su materialines teisines pasekmes sukeliančiu reikalavimu, o rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma tik išvada dėl pareikšto ieškinio (materialines pasekmes sukeliančių reikalavimų) (ne)tenkinimo, tačiau neatkartojami motyvuojamoje dalyje nurodyti konkrečią išvadą lemiantys argumentai (CPK 270 straipsnio 4–5 dalys).

19.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės pozicija dėl teismo neva netinkamai taikytų CPK nuostatų dėl ieškinio dalyko keitimo. Kaip jau buvo minėta, ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl konkurso rezultatų panaikinimo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu patikslino, prašydama, panaikinti konkurso rezultatus, kiek tai susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja, konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą; dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors prašymas dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir buvo pateiktas teismo posėdyje žodžiu, tačiau atsižvelgiant į ginčo esmę, tai, kad nuo pat ginčo pradžios ieškovė byloje įrodinėjo būtent trečiojo asmens neatitikimą aptariamam specialiajam reikalavimui, ieškovės konkurso rezultatų nekvestionuojant, todėl ir reikalavimo pakeitimas dėl konkurso rezultatų panaikinimo tik trečiojo asmens atžvilgiu neturėtų būti vertinamas kaip keičiantis bylos esmę, toks pakeitimas neturi reikšmingos įtakos įrodinėjimo procesui, nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Atitinkamai sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovės reikalavimo patikslinimo dėl jos pripažinimo konkurso laimėtoja nepriėmimo, kai byloje net nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su ieškovės pripažinimu konkurso laimėtoja.

20.       Taigi, esminis ginčas šioje byloje kilo dėl trečiojo asmens (ne)atitikimo specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams, ieškovei įrodinėjant, kad trečiasis asmuo neatitiko būtent reikalavimo dėl vadovaujamo darbo patirties kultūros srityje, tuo tarpu atsakovei ir trečiajam asmeniui įrodinėjant priešingai, kad tokį reikalavimą asmuo atitiko, nes mokymo įstaigoje vadovavo pradinių klasių dramos būreliui.

21.       Konkurso Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtintas Konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, kurio 11 punkte numatyta, kad pretendentui, kuris atitinka konkurso skelbime nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus bei neigiamai atsakė į pretendento anketos 4–10 klausimus, nurodyta tvarka išsiunčiamas pranešimas apie dalyvavimą pretendentų atrankoje, o pretendentui, kuris neatitinka konkurso skelbime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ar nepateikė tai patvirtinančių dokumentų ir (ar) kuris teigiamai atsakė į bent vieną iš pretendento anketos 4–10 klausimų, nurodyta tvarka išsiunčiamas motyvuotas pranešimas, kuriame nurodoma, kodėl jam neleidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje. Specialūs reikalavimai Kultūros centro direktoriaus pareigas einančiam asmeniui nustatyti Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-60 patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir pareigybės aprašymas) 4 punkte, kuriame numatyta, kad šias pareigas einantis asmuo šalia kitų tame punkte nurodytų reikalavimų turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą, baigus humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, ugdymo mokslų, menų studijų krypčių grupių studijas ir ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje (arba); aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą, baigus verslo ir viešosios vadybos mokslų, teisės studijų krypčių grupių studijas ir ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje veikiančiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ir (ar) jų padaliniams.

22.       Aptariamu atveju, abiem pretendentėms (ieškovei ir trečiajam asmeniui) buvo leista dalyvauti konkurse, taigi, atsakovės vertinimu, trečiasis asmuo atitiko pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, tame tarpe ir dėl vadovaujamo darbo patirties kultūros srityje, kaip to įrodymą trečiajam asmeniui be kita ko pateikus 2023 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje pažymėta, kad V. G. nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir vadovavo dramos būreliui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir dramos būrelis). Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo kvestionuojamas apskritai minėto būrelio egzistavimas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų ir trečiojo asmens teismui pateiktus vykdytos veiklos aprašymus, teismas konstatavo, kad nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) minėtas dramos būrelis egzistavo. Atsižvelgiant į tai, kad paminėta teismo išvada apeliacine tvarka nėra kvestionuojama, teisėjų kolegija taip pat to neanalizuoja ir šiuo aspektu (dėl dramos būrelio (ne)egzistavimo) išsamiau nepasisako, toliau iš esmės pateikdama savo vertinimą dėl trečiojo asmens atitikimo aptariamam specialiajam kvalifikacijos reikalavimui (turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje) nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentų kontekste.

23.       CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

24.       Aptariamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei to vertinimo pasėkoje susiformavusiu teismo įsitikinimu, kad trečiojo asmens vadovavimas dramos būreliui nelaikytinas vadovaujamo darbo patirtimi kultūros srityje.

25.       Apeliantė akcentavo, kad trečiasis asmuo vadovavo būreliui, organizuodavo šventes, koordinuodavo kitų asmenų atliekamas funkcijas, taip pat vertino, kad vadovaujamo darbo patirtis kultūros srityje apima bet kokį vadovavimą, bet kokių amžiaus grupių, neišskiriant suaugusiųjų ar vaikų, kas reiškia, kad net ir neformalus švietimas kultūros srityje gali būti laikomas, kaip patenkantis į reikalavimų apimtį. 

26.       Iš bylos duomenų (be kita ko, (duomenys neskelbtini) jau minėtos 2023 m. spalio 4 d. pažymos, 2024 m. vasario 23 d. pažymos, trečiojo asmens darbo sutarties, duomenų iš pedagogų registro, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. sausio 9 d., 2015 m. rugsėjo 2 d., 2016 m. sausio 12 d. įsakymų dėl papildomų valandų tarifikavimo, ir kt.) matyti, kad trečiasis asmuo minėtoje įstaigoje dirbo pradinių klasių mokytoja, kuriai dar papildomai buvo tarifikuojama po 1 val. už renginių organizavimą 2012 m., 2013 m., 2014 m., bei po 0,5 val. 2015 m., 2016 m.

27.       Pagal Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (dabar – Viešojo valdymo agentūra) parengtas Rekomendacijas dėl vadovaujamo darbo patirties įvertinimo, vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai, padaliniui ar asmenims, taip pat patirtis vykdant asmenų vadovaujančių organizacijai, padaliniui ar asmenims pavadavimo funkcijas bei patirtis vykdant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas). Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas vadovaujamo darbo sąvokos reikšmę taip pat įvertino ir viešai prieinamus Lietuvos profesijų klasifikatoriuje esančius duomenis, iš kurių nustatė, kad tiek pradinio ugdymo mokytojas, tiek neformaliojo švietimo meninio ugdymo mokytojas priklauso specialistų, bet ne vadovų grupei. Be to, teismas dar atkreipė dėmesį ir į teismų praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-2989-208/2018) vertintą pavaldžių asmenų turėjimo kriterijų. Teisėjų kolegijai sutinkant su tokiais pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, manytina, jog skundžiamame sprendime buvo pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog trečiasis asmuo, kaip pradinių klasių mokytoja bei dramos būrelio vadovė pavaldžių asmenų neturėjo, tokiu būdu atmetant apeliantės kritišką poziciją dėl šio kriterijaus. Sutiktina, kad vadovaujamas darbas yra tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas, buvimas atsakingu už to kolektyvo veiklą ir priimamus sprendimus. Tačiau bylos įrodymai tik patvirtina, kad trečiojo asmens kaip mokytojo profesinė veikla, funkcijos, tame tarpe vadovavimas pradinių klasių moksleivių dramos būreliui, mokyklos švenčių organizavimas ar pan. savo esme negali būti prilyginamas vadovaujamam darbui. Šiame kontekste kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai dėl teismo atlikto trečiojo asmens turimos patirties vertinimo per Kultūros centro vadovui tenkančių funkcijų, prizmę (pirmosios instancijos teismo sprendimo 43, 44 punktai). Teisėjų kolegija nemato pagrindo tokį teismo atliktą Kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytų šias pareigas einančio asmens funkcijų vertinimą laikyti netinkamu ar neteisėtu. Tokia analizė kaip tik padeda dar vienu aspektu įvertinti aptariamai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų reikšmę nagrinėjamo ginčo kontekste, suprasti ginčo specialiojo reikalavimo apimtį, taigi, kartu su aukščiau paminėtais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, tik sustiprina įsitikinimą, kad trečiojo asmens vadovavimas aptariamam vaikų dramos būreliui neįrodo atitikimo specialiajam reikalavimui dėl vadovavimo patirties.

28.       Aukščiau paminėtų ir kitų byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad vadovavimas pradinių klasių dramos būreliui ne tik nelaikytinas vadovavimo patirtimi, bet tuo pačiu negali būti laikomas ir vadovavimu kultūros srityje. Sutiktina, kad kultūros sąvoka savo esme yra gana plati, susijusi su daugeliu gyvenimo sričių, tačiau tai savaime nereiškia, kad ir šio ginčo atveju, siekiant nuspręsti dėl konkurse dalyvaujančio asmens atitikimo nustatytiems specialiesiems reikalavimams, ši sąvoka turėjo būti vertinama plačiausia prasme, pavyzdžiui, subjektyviai interpretuojant kultūrinio švietimo sąvoką ar tiesiog elementariai priskiriant dramos žanrą kultūros sričiai, laikyti, kad ir vaikų dramos būrelio vedimas yra vadovavimas kultūros srityje. Pažymėtina, kad ir byloje pateiktuose minimos ugdymo įstaigos nuostatuose aiškiai nurodyta, kad įstaigos veiklos sritis yra švietimas, o tai, kad kaip viena iš švietimo veiklos rūšių nurodytas kultūrinis švietimas, nereiškia, kad tai keičia ugdymo įstaigos veiklos esminę sritį ar nustatytų įstaigos uždavinių kontekste leidžia kitaip traktuoti vykdomą veiklą, pavyzdžiui, tą patį mokinių neformaliojo ugdymo organizavimą integruojant jį, be kita ko, ir su kultūriniu ugdymu (duomenys neskelbtini) nuostatų 19, 20, 22, 23 punktai). Atkreiptinas dėmesys ir į byloje esantį valstybės politiką švietimo srityje formuojančios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento 2024 m. kovo 26 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kurio duomenys šalia visų kitų bylos įrodymų taip pat buvo įvertinti ginčo sprendime, ir kuriame paaiškinta, kad mokytojo, neformaliojo ugdymo mokytojo pareigybės yra laikomos pedagoginėmis bei skaičiuojamas pedagoginis darbo stažas; mokinių ugdymas pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas nėra laikomas vadovaujamo darbo patirtimi. Kaip kitokiai išvadai pagrindo nesudaro ir atsakovės akcentuotas kitos institucijos, formuojančios valstybės politiką kultūros srityje, t. y. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2023 m. birželio 2 d. raštas „Dėl išaiškinimo“, kuriame pateikiama nuomonė, kad vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai, padaliniui ar asmenims, taip pat patirtis vykdant asmenų vadovaujančių organizacijai, padaliniui ar asmenims pavadavimo funkcijas bei patirtis vykdant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas); nuomonė, kad darbo patirtis, susijusi su asmenų grupės darbo organizavimu, koordinavimu ir kontroliavimu, kuri siejama išimtinai su vienkartinio trumpalaikio pobūdžio uždavinių vykdymu (pavyzdžiui, komisija dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo; konkurso, atrenkant asmenį į pareigas, komisija; komisija/darbo grupė ištirti tam tikras aplinkybes/nustatyti faktus ir pan.) nelaikytina vadovaujamo darbo patirtimi; bei nuomonė, kad vadovavimas nevyriausybinėms organizacijoms (pvz., Šilalės gidų asociacijos pirmininkas, daugiabučių namų bendrijos pirmininkas, kaimo bendruomenės pirmininkas, tam tikros srities pedagoginių darbuotojų metodinio būrelio pirmininkas, meninio kolektyvo vadovas, sporto klubo vadovas (pirmininkas) ir panašiai) gali būti laikoma vadovaujamo darbo patirtimi. Iš esmės panaši informacija pateikta ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos trečiajam asmeniui adresuotame rašte „Dėl paklausimo“. Negana to, byloje esančiame Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2024 m. vasario 15 d. rašte „Dėl išaiškinimo“ nurodyta, kad Kultūros ministerija, organizuodama konkursus į biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1996 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 459 „Dėl pedagoginio stažo nustatymo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ISAK-1407 „Dėl pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“ nuostatas, laikosi praktikos, kad vadovavimas neformaliojo švietimo būreliui švietimo įstaigoje (pvz., vaikų dramos būrelis pradinių klasių mokiniams pradinėje, pagrindinėje mokykloje, gimnazijoje ar licėjuje) yra pedagoginis darbas. Manytina, kad toks aiškinimas neprieštarauja paminėtam teisiniam reglamentavimui (tame tarpe ir minėto Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašui, švietimo sistemos sandarą, švietimo santykių pagrindus, be kita ko formaliojo ir neformaliojo švietimo sampratą nustatančio Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatoms), sprendžiant dėl aptariamo asmens kaip mokytojo ar mokinių dramos būrelio profesinės veiklos traktavimo. Atsižvelgiant į paminėtus įrodymus, sutiktina, kad aptariamo dramos būrelio užsiėmimų vedimas yra veikla švietimo, o ne kultūros srityje, kuri (tokia veikla) galėtų būti priskirta būtent prie neformaliojo švietimo. Kartu atmestini ir apeliantės argumentai dėl aptariamo dramos būrelio prilyginimo meno kolektyvui ar mėgėjų meno kolektyvui, byloje nesant jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (duomenų apie tokio meno kolektyvo ar mėgėjų meno kolektyvo įregistravimą, ar kad jis buvo įtrauktas į Lietuvos nacionalinio kultūros centro skelbiamą mėgėjų meno kolektyvų sąrašą, ar kad atitiko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. spalio 13 d. įsakymu patvirtinto Meno kolektyvų meninio pajėgumo nustatymo tvarkos apraše mokyklos meno kolektyvui keliamus reikalavimus, turėjo Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos išduotą meno kolektyvų kategoriją patvirtinantį sertifikatą, ir pan.).

29.       Įvertinus bylos duomenų visumą, manytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo neatitiko specialiojo reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, todėl negalėjo dalyvauti konkurse, taigi, buvo nepagrįstai pripažinta ir konkurso laimėtoja.

30.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi ir apeliantės akcentuotos aplinkybės dėl ieškovės (ne)atitikimo specialiesiems reikalavimams, jai dalyvaujant 2016 m. konkurse Kultūros centro vadovo pareigoms užimti. Šios aplinkybės (dėl ieškovės kvalifikacijos) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl to išsamiau nepasisakoma. Kaip atmestini ir apeliantės argumentai dėl neva peržengtų bylos nagrinėjimo ribų, teismui skundžiamame sprendime pasisakius dėl pretendenčių testo žodžiu. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir iškėlė abejonę dėl konkurso komisijos narių pretendenčių vertinimo objektyvumo, tačiau jokių konkrečių išvadų šiuo klausimų nepadarė ir toks nuomonės išreiškimas priimto sprendimo neįtakojo, juo labiau, kad ir pats teismas nurodė, jog atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo ribas, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos, teismas pagrįstai tenkino ieškovės patikslintą ieškinį (dėl ieškinio patikslinimo vertinimo šioje nutartyje jau buvo pasisakyta anksčiau), o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė ar prie apeliacinio skundo prisidėjęs trečiasis asmuo, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantės pateiktus argumentus.

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar trečiojo asmens prisidėjime prie jo nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste atmestini ir apeliantės bei trečiojo asmens argumentai dėl neva pagrindo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo peržiūrėjimui ryšium su ieškovės reikalavimo dėl jos pripažinimo laimėtoja netenkinimu, kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo patikslinimo nepriėmė.

35.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės bei prie jos apeliacinio skundo prisidėjusio trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

36.       Ieškovės atstovė pateikė prašymą priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas 1 966,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje pateikta 2024 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaita faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2024 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymas, 1 966,25 Eur sumai.

37.       Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, tai, kad apeliacinis skundas yra atmestas, minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalaus užmokesčio dydžių, ieškovei iš atsakovės priteistina minėta patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188773720, 1 966,25 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Kristina Lysionok

Ramunė Mikonienė

Asta Pikelienė