Civilinė byla Nr. e2-3568-840/2021

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01230-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.2.3.1; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant atsakovo P. Š. atstovui advokatui E. M.,

nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atstovui,

atsakovui P. Š. ir

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vetfarmas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui P. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vetfarmas“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. Š. prašydama priteisti iš atsakovo 123,49 Eur skolos, 8,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2020 m. gruodžio 3 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys patenkintas visiškai, t. y. iš atsakovo P. Š. ieškovei priteista 76,60 Eur skolos, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 6,89 Eur delspinigių, 8,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas P. Š. pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. gruodžio 3 d. priimto preliminarus sprendimo ir ieškovės pareikšto ieškinio, kuriuos atsakovo atstovas E. M. palaikė teismo posėdžio metu. Atsakovas nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu ir ieškovės UAB „Juris LT“ ieškiniu nurodo:

-       2018 m. gegužės 30 d. su UAB „Vetfarmas“ buvo sudaryta ilgalaikių prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Vetfarmas“ teikė prekes, o atsakovas turėjo už jas atsiskaityti. Atsakovas laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įsigijo prekių pagal 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. balandžio 20 d., 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. rugsėjo 30 d. Paskutinėje – 2020 m. rugsėjo 30 d. – sąskaitoje faktūroje Nr. VET-22-13860 UAB „Vetfarmas“ nurodė pradelstą atsakovo įsiskolinimą: 2020 m. rugsėjo 30 d. – 785,72 Eur, į kurią įtraukta ir ieškiniu prašoma apmokėti sąskaita, t. y. 2019 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. VET-22-11296. Atsakovas teigia, kad UAB „Vetfarmas“ šios sąskaitos nelaikė kaip perleistos ir ją įskaičiavo į bendrą pradelstų apmokėtinų sąskaitų sumą. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo UAB „Vetfarmas“– 785,73 Eur sumą, o 2020 m. vasario 18 d. – 31,82 Eur pagal 2020 m. vasario 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET2211716. 

-       Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad UAB „Vetfarmas“ perleido reikalavimo teisę ieškovei UAB „Juris LT“ ir to nežinojo iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo išsiųstas ir įteiktas. Nėra duomenų, kad pranešimas realiai įteiktas atsakovui, ir atsakovas nėra gavęs tokio pranešimo savo elektroniniu paštu. Todėl, atsakovui įvykdžius prievolę pirminiam kreditoriui UAB „Vetfarmas“, laikoma, kad jis yra atsiskaitęs, o ieškovės reikalavimai turi būti atmesti.

-       Ieškovė UAB „Juris LT“ prašo priteisti 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, kad ieškovė turėtų įrodyti, kokių veiksmų ėmėsi išieškoti skolą. Jei ieškovė neatliko jokių ikiteisminio išieškojimo veiksmų, ji nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ėmėsi kokių nors išieškojimo veiksmų ikiteisminėje stadijoje, todėl 40,00 Eur suma neturi būti priteista.

-       Atsakovas nurodo, kad 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, kadangi ieškovė užsiima komercine veikla – skolų išieškojimo ir kreditorinių reikalavimų pirkimu, turi profesionalius teisininkus, be to, ieškovė yra nurodžiusi, kad teikia teisines paslaugas, įskaitant ir atstovavimą teisme. Todėl, akivaizdu, kad ieškovę galėjo atstovauti darbuotojas. Nagrinėjama byla yra nesudėtinga. Ieškovė tokio paties turinio ieškinius nuolatos teikia teismams, koreguodama procesinius dokumentus minimaliai (keičiamos skolininkų pavardės ir pan.). Ieškovės išlaidos neatitinka proporcingumo principo, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą.

Ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovo P. Š. prieštaravimus, kurio prašė tenkinti pateiktą ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės UAB „Juris LT“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Ieškovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė:

-       Vien ta aplinkybė, kad pradinis kreditorius įskaičiavo įsiskolinimą pagal nurodytą 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. VET-22-11296 prie bendros atsakovo skolos sumos, nesudaro pagrindo teigti, kad su ieškiniu pateikta reikalavimo perleidimo sutartis negalioja. Pradinio kreditoriaus apskaitos klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

-       Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovė 2020 m. liepos 29 d. išsiuntė laišką atsakovo adresu: (duomenys neskelbtini), o su šiuo atsiliepimu teikiama post.lt informacija įrodo, kad 2020 m. liepos 30 d. nurodytas laiškas buvo įteiktas atsakovui P. Š.. Nėra abejonių, kad atsakovas ieškovės laišką su pranešimu apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo sutartimi gavo, todėl buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimą nuo 2020 m. liepos 28 d. (el. paštu) ir nuo 2020 m. liepos 30 d. registruotu laišku.

-       Nors atsakovas žinojo apie reikalavimo teisės perleidimo faktą, tačiau pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, kad pagrindinės skolos mokėjimas 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo įvykdytas pradinio kreditoriaus, t. y. UAB „Vetfarmas“, naudai jau po reikalavimo perleidimo ir skolininko (atsakovo) tinkamo informavimo apie tokį faktą. Atsakovas žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą, tokio fakto neginčijo, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.109 straipsnio 7 dalimi, kaip imperatyvia norma, privalėjo prievolę ar jos dalį įvykdyti naujajam kreditoriui – ieškovei. Atsakovas, žinodamas apie kreditoriaus pasikeitimą savo rizika atliko mokėjimus netinkamam asmeniui, be to, niekaip neinformavo ieškovės apie mokėjimus. Tokie atsakovo veiksmai ir procesinis elgesys teismo turi būti pripažintas netinkamu ir nesąžiningu.

-       Atsakovas neginčija fakto, kad pagrindinės skolos apmokėjimo terminą praleido. Dėl nurodytos priežasties atsakovas privalo mokėti sutartinius delspinigius pagal ieškinyje pateiktą paskaičiavimą. Ieškovė ikiteisminio išieškojimo būdu bandė susigrąžinti skolą ir tik po to kreipėsi į teismą su ieškiniu, ką patvirtina pateiktas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo. Todėl prašymas priteisti 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimų išlaidų yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė ieškinį, kas savaime suponuoja, jog buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t. y. rengiant ieškinį, tačiau pirmiausia atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus, susijusius, veiksmus, dėl ko ieškovės patirtos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos visiškai pagrįstos.

        Ieškovė UAB „Juris LT“ 2021 m. kovo 3 d. pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo – 76,61 Eur. Atsakovas ieškovei sumokėjo 76,61 Eur, kuriuos ieškovė, įskaitė tokia tvarka: 6,89 Eur delspinigių, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 29,72 Eur pagrindinės skolos dengimui. Ieškovė laiko, kad šiai dienai atsakovas yra skolingas ieškovei 46,88 Eur pagrindinės skolos. Bei nurodo, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Pažymėjo, kad atsakovas P. Š., jau esant iškeltai civilinei bylai teisme, sumokėjo ieškovo naudai 76,61 Eur skolos, tokiu būdu pripažindamas ieškovę naująja kreditore. 

        Trečiojo asmens UAB „Vetfarmas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo UAB „Vetfarmas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad su ieškove UAB „Juris LT“ 2020 m. liepos 24 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, todėl atsakovas P. Š. turi atsiskaityti su ieškove. Atsakovas, gavęs pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo sutartį, privalėjo skolą sumokėti ieškovei. Byloje nėra duomenų apie atsiskaitymą su ieškove, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Paminėjo, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 30 d. atliko pavedimą į trečiojo asmens sąskaitą 785,73 Eur sumai dengiant atsakovo prieštaravimuose nurodytas sąskaitas, tačiau apskaitos požiūriu, tai laikoma kaip permoka ir atlikus sudengimus su kitomis sąskaitomis, metų pabaigai, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovas turėjo permoką trečiajam asmeniui 35,27 Eur. Šią faktinę aplinkybę patvirtina trečiojo asmens 2021 m. sausio 24 d. el. paštu įteiktas atsakovui skolų suderinimo aktas metų pabaigai. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Preliminarus sprendimas keistinas.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. preliminariame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-28878-840/2020 buvo nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Vetfarmas“ ir atsakovas P. Š. 2018 m. gegužės 30 d. sudarė Ilgalaikio prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20180530-076/P (toliau – Sutartis). UAB „Vetfarmas“ pardavė atsakovui prekes nurodytas 2019 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VET-22-11296 už 76,60 Eur su PVM. Pagal šią sąskaitą atsakovas P. Š. už gautas prekes turėjo sumokėti iki 2020 m. sausio 22 d., tačiau atsakovas, priėmęs prekes, savo įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolingas 76,60 Eur. UAB „Vetfarmas“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ 2020 m. liepos 24 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Vetfarmas“ perleido, o ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovo P. Š. skolą.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismui priėmus ieškinio atsisakymą, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas 2020 m. vasario 25 d. pervedė ieškovei 76,61 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos mokėjimas“. Kadangi atsakovas po bylos iškėlimo teisme sumokėjo 76,61 Eur sumą, todėl ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų dalies – 76,61 Eur skolos, nurodydama, kad šią sumą įskaitė tokia tvarka: 6,89 Eur delspinigių, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 29,72 Eur pagrindinės skolos dengimui. Ieškovė laiko, kad atsakovas dar yra skolingas 46,88 Eur pagrindinės skolos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis).  Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad pirkėjui atliekant mokėjimus pagal šią Sutartį, mokėjimai mokami tokia tvarka: pirma eile – įmokos, skirtos netesyboms mokėti; antra eile – įmokos skirtos atlyginti pardavėjo turėtoms išlaidoms, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; trečia eile – įmokos, skirtos pagrindinei prievolei įvykdyti.

Iš ieškovės UAB „Juris LT“ pateikto pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo matyti, kad ieškovė atsisako reikalavimų dėl 6,89 Eur delspinigių, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 29,72 Eur pagrindinės skolos, o likusią pagrindinės skolos dalį prašo priteisti. Atsakovo dalinis skolos mokėjimas įskaitytas vadovaujantis Sutarties 6.6. punktu, todėl toks gautų iš atsakovo piniginių lėšų įskaitymas laikytinas tinkamu.

Paminėtina, kad atsakovas nesutinka dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo, kurių ieškovė prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Pradinė kreditorė ir atsakovas sudarė sutartį veikdami kaip ūkio subjektai, komerciniais tikslais (atsakovas įregistruotas PVM mokėtoju, užsiima individualia veikla pagal pažymą Nr. 543163), tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, tokia sutartis Įstatymo prasme yra komercinė sutartis, todėl šalių, t. y. ieškovės, perėmusios reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, ir atsakovo, teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Pradinė kreditorė atsakovui pardavė prekes, todėl atsakovas įgijo pareigą už suteiktas prekes atsiskaityti PVM sąskaitoje faktūroje nustatytu terminu iki 2020 m. sausio 22 d., tačiau pareigą pažeidė, ką patvirtina paties atsakovo veiksmai, t. y. ieškovei 2020 m. vasario 25 d., po bylos iškėlimo teisme, pervesta 76,61 Eur suma, todėl ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė pagrįstai galėjo skaičiuoti Įstatyme nustatytą išieškojimo išlaidų dydį (40,00 Eur), kurio nereikia įrodinėti. Be to, nesutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovė nesiėmė jokių ikiteisminių skolos išieškojimo veiksmų, kadangi pateikti įrodymai, kad ieškovė siuntė 2020 m. liepos 28 d. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą, kuriuo tuo pačiu pareikalauti sumokėti skolą. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kurias ieškovė laiko padengtas, 2020 m. vasario 25 d. mokėjimu.

Taip pat asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, jei pirkėjas nesumoka už prekes PVM sąskaitoje faktūroje nustatytu terminu, tai pirkėjas pardavėjui moka 0,05 procentų delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašo pritiesti iš atsakovo 6,89 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 76,60 Eur skolos pagal 2019 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VET-22-11296, už 180 dienų, taikant 0,05 procentų dydžio delspinigių normą. Kadangi atsakovas praleido terminą atsiskaityti pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, todėl ieškovė pagrįstai reikalavo 6,89 Eur delspinigių, kuriuos ieškovė laiko padengtais, 2020 m. vasario 25 d. mokėjimu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atsakovas pripažino dalį skolos ir ją sumokėjo ieškovei. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atsisakymas nuo reikalavimų priteisti 6,89 Eur delspinigių, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 29,72 Eur pagrindinės skolos priimtinas, o civilinės bylos dalis dėl šių reikalavimų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl skolos priteisimo.

Byloje nustatyta, kad UAB „Vetfarmas“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ 2020 m. liepos 24 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Vetfarmas“ perleido, o ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovo P. Š. skolą. Atsakovas teigia, kad nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildė kasacinis teismas, išaiškinęs CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir suformulavęs šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Ieškovė UAB „Juris LT“ nurodė ir pateikė įrodymus, kad 2020 m. liepos 28 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo siuntė atsakovui adresu: (duomenys neskelbtini). Pateikti įrodymai, kad 2020 m. liepos 29 d. pašto siunta Nr. RL894794785LT (registruota siunta atsakovui), buvo įteikta gavėjui 2020 m. liepos 30 d. Paminėtina, kad atsakovas savo gyvenamąja vietą taip pat nurodo minėtu adresu. Be to, atsakovui 2020 m. liepos 28 d. elektroniniu laišku ((duomenys neskelbtini)) buvo taip pat siųstas šis pranešimas. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad jis nežinojo apie reikalavimo teisės perleidimą, kadangi pateikti įrodymai patvirtiną, kad atsakovui pranešimas įteiktas 2020 m. liepos 30 d. Be to, paties atsakovo veiksmai, t. y. 2020 m. vasario 25 d. pervesta ieškovei 76,61 Eur suma, patvirtina, kad jis pripažįsta, jog 2020 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą, bei su ja susijusias sumas, pagal 2019 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VET-22-11296.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal Sutartį pradinė kreditorė pardavė prekes, o atsakovas įsipareigojo už šias prekes atsiskaityti (Sutarties 1.1 ir 5.1 punktai), tačiau atsakovas, priėmęs prekes, už jas neatsiskaitė ir liko skolingas 76,60 Eur sumą. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas dalį skolos sumokėjo, t. y. ieškovei pervedė 76,61 Eur sumą, kurią ieškovė įskaitė tokia tvarka: 6,89 Eur padengė delspinigius, 40,00 Eur padengė ikiteisminio išieškojimo išlaidas ir 29,72 Eur padengė pagrindinę skolą. Taigi atsakovas ieškovei liko skolingas 46,88 Eur pagrindinės skolos. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas padengė likusią skolos dalį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 46,88 Eur skola.

Paminėtina, kad nors atsakovas teigė, kad skolą, susidariusią pagal 2019 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VET-22-11296, sumokėjo pradinei kreditorei 2020 m. rugsėjo 30 d., įskaitant su kitais pradelstais mokėjimais, tačiau reikalavimo teisę 2020 m. liepos 24 d. į šią skolą pagal 2019 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą buvo perleista ieškovei, apie ką atsakovas buvo informuotas 2020 m. liepos 30 d. Tai patvirtina ieškovės pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad tinkamu prievolės įvykdymu pradiniam kreditoriui laikomi tik tokie atvejai, kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui nebuvo pranešta (CK 6.106 straipsnio 1 dalis). Todėl laikytina, kad atsakovas, žindomas, jog reikalavimo teisės pradinis kreditorius jau neturi, yra pagrindas išvadai, kad įvykdydama prievolę pradiniam kreditoriui atsakovas veikė savo rizika (CK 6.106 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas prievolę įvykdė netinkamai. Todėl atsakovui pareiga tinkamai įvykdyti prievolę ieškovės atžvilgiu išlieka, o dėl nepagrįstai sumokėtų lėšų grąžinimo atsakovas turi teisę ir galimybę kreiptis į pradinį kreditorių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8,00 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 8,00 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pakeitus Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28878-840/2020, kadangi ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir šis atsisakymas teismo priimtas, o likusią ieškinio dalį teismas tenkino, todėl paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Jeigu ieškovas pareiškęs ieškinį vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). 

Paminėtina, kad nors ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, kadangi atsakovas dalį skolos grąžino bylos nagrinėjimo metu, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo, kuris pažeidė savo prievolę laiku atsiskaityti su ieškove nuo visiško bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovo elgesys lėmė, kad ieškovė buvo pareiškusi didesnį reikalavimą. Atsakovas tik ginčui esant teisme sumokėjo dalį skolos. Esant šioms aplinkybėms, t. y. ieškovei atsisakius dalies reikalavimų, o kitus ieškinio reikalavimus patenkinus visiškai, visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad turėjo 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 8,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas teigia, kad 200,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra per didelės, kadangi: ieškovė užsiima komercine veikla – skolų išieškojimo ir kreditorinių reikalavimų pirkimu, turi profesionalius teisininkus, be to, ieškovė yra nurodžiusi, kad teikia teisines paslaugas, įskaitant ir atstovavimą teisme; nagrinėjama byla yra nesudėtinga; ieškovė tokio paties turinio ieškinius nuolatos teikia teismams, koreguodama procesinius dokumentus minimaliai (keičiamos skolininkų pavardės ir pan.).

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato teikiamas teisines paslaugas, t. y. ieškinio parengimą, nustatytas rekomenduojamas maksimalūs dydis – 2,5 koeficientas, t. y. 3 496,25 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas).

Prašoma priteisti suma (200,00 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįsta įrodymais. Iš 2020 m. lapkričio 22 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. GR-20/11-22/05 matyti, kad advokatas atliko pateiktų dokumentų teisinį vertinimą ir parengė ieškinį teismui. Nors atsakovas teisingai nurodo, kad ieškovė užsiima komercine veikla – skolų išieškojimo ir kreditorinių reikalavimų pirkimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovė negali turėti konsultacijų ir pagalbos iš profesionalaus teisininko advokato, kuris įvertintų dokumentus ir parengtų ieškinį. Be to, nors ieškovė teikia ieškinius teismui, kurie būną panašūs, tačiau atsižvelgtina, kad kiekvienu atveju reikalinga įvertinti turimus įrodymus, ir pagal juos rengti ieškinį, kas reikalauja atitinkamo laiko, šiuo atveju nurodyta, kad dokumentų vertinimui ir ieškinio parengimui buvo reikalingos 2 val. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo priteistina 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kuri laikytina atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 424 ir 428 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinio atsakovui P. Š. reikalavimų dėl 6,89 Eur delspinigių, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 29,72 Eur pagrindinės skolos priteisimo atsisakymą ir civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, j. a. k. 303262509, iš atsakovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 46,88 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 88 ct) skolos, 8,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,00 Eur (aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                     Joana Kvaselytė