Civilinė byla Nr. e2-3621-1079/2022

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01382-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 12 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant ieškovei A. B. (nuotoliniu būdu), ieškovės atstovei advokatei Donatai Motiejūnei (nuotoliniu būdu),

atsakovės A. S. atstovei advokatei Jonei Smilgevičiūtei (nuotoliniu būdu), atsakovės atstovei pagal įstatymą G. D. (nuotoliniu būdu), 

trečiajam asmeniui Židikų seniūnijos seniūnei S. F., 

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovei Neimantei Nicienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei A. S., jos atstovei pagal įstatymą G. D., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – S. F., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.

Teismas,

n u s t a t ė :

I.                      Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1.                      ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. vasario 23 d. Z. S. sudarytą testamentą, patvirtintą Židikų seniūnijos seniūnės, reg. Nr. NV-19.

2.                      Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama Z. S., po jos mirties liko turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Visas šis turtas anksčiau priklausė ieškovei, tačiau ji prieš išvykdama dirbti į (duomenys neskelbtini), dar 1999 m. liepos 22 d. turtą padovanojo savo mamai Z. S., taip tikėdamasi, kad mama visapusiškai pasirūpins juo. Po jos išvykimo į (duomenys neskelbtini) minėtame name gyveno ieškovės mama Z. S., o nuo 2017 m. ir ieškovės brolis – G. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. G. S. turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, todėl dėl jo žalingų įpročių, ieškovė su juo bendravo minimaliai. Mirus mamai, ji grįžo į Lietuvą, apmokėjo visas laidojimo išlaidas. Sužinojus apie brolio, G. S., mirtį, taip pat ruošėsi palaidoti brolį, tačiau gavo žinią, kad brolis palaidotas. Po brolio mirties, būdama Lietuvoje, ji kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties. Paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas jai gali būti išduotas, tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, arba kol nepilnametei brolio dukrai A. S. nesueis 18-a metų (t. y. (duomenys neskelbtini)). Kiek ieškovei yra žinoma, G. S. su savo dukra A. ryšių nepalaikė, su ja jokių ryšių nepalaiko ir ieškovė. Tuo pačiu metu, bendraujant su notare paveldėjimo klausimais, paaiškėjo, kad po mamos Z. S. mirties, velionis brolis G. S., buvo priėmęs mamos palikimą pagal testamentą, tačiau jam paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo, ir nuosavybė brolio vardu dar neįregistruota. Z. S. testamentą sudarė nesuprasdama savo veiksmų esmės ir negalėdama jų valdyti, kadangi visas turtas anksčiau priklausė ieškovei, tai buvo ieškovės asmeninis turtas, kurį ji mamai padovanojo, išvykdama į užsienį, taip pat G. S. daug metų piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo, negavo pajamų, jį išlaikė ji kartu su mama. Z. S. sveikatos būklė suprastėjo 2007 m. mirus jos ilgamečiam gyvenimo draugui, sutriko jos nervinė sistema, ji nuolat verkdavo, būdavo irzli, kartais net nebuvo įmanoma su ja susikalbėti. Ji rūpinosi mama, per giminaitę siųsdavo mamai pinigus, broliui grįžus į Lietuvą pinigus siųsdavo ir jam, taip pat būdama Lietuvoje remontavo gyvenamąjį namą, įrengė dušą, keitė langus, baldus. Jos mama sirgo Parkinsono liga, demencija, bendrine ateroskleroze. Testamentas surašytas Židikų seniūnijos seniūnės, abejotina ar seniūnė įsitikino testatorės veiksnumu ir testamento sudarymo metu paprašė pateikti gydytojo pažymą, kad testatorė notarinius veiksmus atlikti gali. Žinodama savo mamos sveikatos būklę, neabejoja, jog jos mama nesuvokė ką pasirašo.

3.                      Atsakovė A. S. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. Z. S. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko (dabar jau mirusiam) savo sūnui G. S., atsakovės tėvui. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) Z. S. palikimą, nepraleidęs įstatymo numatyto 3-jų mėnesių termino (duomenys neskelbtini) priėmė jos sūnus, testamentinis įpėdinis G. S.. Kitų įpėdinių, išreiškusių savo valią priimti palikimą po velionės Z. S. mirties, nebuvo. Ieškovė prašo pripažinti Velionės Z. S. 2017 m. vasario 23 d. sudarytą testamentą negaliojančiu iš esmės vieninteliu pagrindu – negalėjimu suprasti savo veiksmų dėl demencijos. Vien tik palikėjos mirties liudijime esantis įrašas „demencija“, nesant teismo sprendimo dėl jos pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia paveldėjimo santykių srityje ir/ar kitų papildomų įrodymų nereiškia, kad velionė sudarydama testamentą nesuprato veiksmų ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu. Nėra žinoma kada ši liga Z. S. buvo diagnozuota, ar buvo taikytas gydymas, kokio sunkumo, tipo buvo velionės demencija. Z. S. ginčijamu testamentu visą savo turtą paliko kartu su ja Lietuvoje gyvenusiam sūnui, o ne svetimam asmeniui ar tolimam giminaičiui. Atsižvelgiant į tai, kad palikėja turėjo tik du vaikus, vienas iš kurių (ieškovė) gyvena kitoje valstybėje, toks palikėjos elgesys yra logiškas, nuoseklus, įprastas tradicinėje visuomenėje ir atitinka teisingumo ir protingumo principus. Atsakovės A. S. motina G. D. kartu su atsakovės tėvu 2012 metais lankė Z. S. jos namuose Lietuvoje. Velionė tuomet žodžiu buvo aiškiai išsakiusi savo norą palikti visą turtą sūnui G., motyvuodama tuo kad dukra (ieškovė) turi savo namą (duomenys neskelbtini), o sūnus G. turto neturi. Taip pat svarbi aplinkybė, kad pati ieškovė dar 1999 metų liepos 22 d. ginčo turtą dovanojimo sutartimi perleido palikėjai ir šis ieškovės veiksmas parodo, jog ieškovės valia buvo atsisakyti nuosavybės Lietuvoje ir kad mama taptų pilnateise ginčo turto savininke su visomis savininko teisėmis ir pareigomis, įskaitant ir teisę savo nuožiūra palikti ginčo turtą testamentu.

4.                      Trečiasis asmuo Židikų seniūnijos seniūnė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5.                      Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone pateikė (toliau – Skyrius) išvadą civilinėje byloje ir nurodė, kad G. S. palikimo priėmimas įpėdinei A. S. atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o patenkinus ieškinį, vaiko turtiniai interesai nukentėtų. G. S. kreipėsi dėl palikimo priėmimo nepraleidęs termino, ieškovė A. B. žinodama apie savo mamos mirtį ir likusį turtą, nesiėmė jokių veiksmų savo teisių įgyvendinimui, dėl ko palikimą priėmė vienas G. S., o jam mirus vienintelė pirmos eilės įpėdinė tapo atsakovė. A. S. įstatyminė atstovė nepraleisdama įstatymų numatyto termino kreipėsi į teismą prašydama leisti nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą. Prašymas buvo patenkintas ir išduotas teismo leidimas. G. D. savo pareigas vykdo tinkamai, tinkamai atstovauja savo nepilnamečio vaiko turtinius interesus, Skyriui atsakovės šeima nėra žinoma, neturima duomenų apie galimus nepilnametės A. S. teisės pažeidimus, neturima duomenų apie G. D. netinkamą tėvų valdžios naudojimą.

6.                      Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. ieškinį palaikė visa apimtimi. Nurodė, kad ji visada rūpinosi savo mama, siuntė pinigus, užsakinėjo maistą, tvarkė namus. G. grįžus jis smurtavo prieš mamą, jis neturėjo kur apsistoti ir mama turėjo jį priimti. Mama ją kvietė pasirašyti testamentą, bet ji sakė mamai, kad ji kol gyva jokio testamento nesirašys. Nežino kodėl mama parašė testamentą, nes kai telefonu kalbėdavo su mama ji daug ko neatsimindavo, jai buvo prasidėjusi liga, ji neatsimindavo kas buvo vakar. Kai mirė mama grįžo jos palaidoti su mašina. Kai palaidojo mamą sužinojo, kad yra surašytas testamentas. Tada nuvažiavo su broliu ir susitaikė su juo, pasakė jam, kad prižiūrėk tą namą. Pradžioje labai padėjo broliui, susitarė dėl jo užkodavimo. Po mėnesio brolis paskambimo jai girtas ir ji tada sakė jam, kad jis išsikraustytų. Papildomai nurodė, jog apie testamentą sužinojo po brolio (G. S.) mirties, kai nuvyko į namą ir rado testamentą. Po mamos laidotuvių Lietuvoje liko savaitę laiko, apsistojusi buvo ir pas brolį ir pas draugę, sutuoktinio tėvus. Mama mirė (duomenys neskelbtini), palaidojo (duomenys neskelbtini), išvažiavo sekantį trečiadienį. Tuo metu brolis G. buvo susilaužęs koją, parvežė jį iš ligoninės į laidotuves. Kad brolis iš mamos neatimtų pinigų, ji pinigus siųsdavo P. S.. Po motinos mirties iki pat G. S. mirties ji nebuvo daugiau grįžusi į Lietuvą. Po Z. S. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes pasitikėjo savo broliu, leido gyventi jam name, nepagalvojo, kad reikia kreiptis. Nežino, kas nuvežė G. S. (duomenys neskelbtini) pas notarą. Ji pati turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Nesutinka su Z. S. testamentu, nes ji pirko šį turtą, šis turtas ir turi jai priklausyti. Mamą prižiūrėjo ji, aprūpino ją maistu, siuntė pinigus. Taip pat investavo į šį namą, apšiltino, suremontavo vonią, virtuvę. Z. S. visada sakė, kad turtą paliks jos dukrai I. B.. Z. S. sveikata buvo prasta, ji sunkiai vaikščiojo, dėl specialiųjų poreikių nebuvo kreiptasi. Negali patikėti, kad mama galėjo palikti visą turtą broliui, nes mama visą gyvenimą vargo su juo, jis buvo alkoholikas, turėjo psichikos sutrikimų.

7.                      Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Donata Motiejūnė prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad mirus ieškovės mamai liko vienintelis turtas, kuris anksčiau priklausė ieškovei. Ieškovė rūpinosi šiuo turtu, prižiūrėjo, investavo, mokėjo mokesčius, pirko malkas ir šeimoje buvo susitarimas, kad visas šis turtas atiteks ieškovei arba atiteks ieškovės dukrai (I.). Prie Z. S. sveikatos pablogėjimo prisidėjo sūnus G. S., kuris buvo agresyvus, naudojo jėgą ir vyravo psichologinė įtampa. Tikėtina, kad Z. S. nesuprato savo veiksmų testamento sudarymo metu. Z. S. atmintis buvo tokia, kad vieną dieną atsimena, kitą dieną jau ne, tai parodo, kad jos sveikatos būklė buvo tokia, kad iš dalies negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2017 m. kai testatorė sudarė testamentą, nebuvo jos paprašyta jokių sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų ir nebuvo įsitikinta ar ji supranta ar nesupranta savo veiksmų. G. S. dėjo visas pastangas, kad atimti gyvybę testatorei, nes kaip matyti, ir tai patvirtino liudytojai, kad paskutinis įvykis buvo, kai G. S. nustūmė savo mamą nuo laiptų, ji patyrė sužalojimus, dėl ko atsidūrė ligoninėje. Ieškovės santykiai su Z. S. buvo geri, ją prižiūrėjo, padovanojo namus, palaidojo ir Z. S. visą turtą paliko asmeniui, kuris neprisidėjo prie išlaikymo, ją žalojo, tai tikrai negalėjo atitikti testatorės valios. Atsisakė ieškinyje pareikštų prašymų išreikalauti Z. S. medicininius dokumentus ir skirti jai pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.                      Teismo posėdžio metu nepilnametės atsakovės atstovė pagal įstatymą G. D. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog jos dukra yra pirmos eilės įpėdinė, G. S. niekada neteikė jokio išlaikymo savo dukrai. Su G. S. išsiskyrė 2014 m. gegužės mėnesį, vėliau jis buvo deportuotas. Nuo to laiko daugiau nebendravo su G. šeima. G. S. mirus ji pirmoji sužinojo apie jo mirtį iš pažįstamos gyvenančios (duomenys neskelbtini). Kai ji su G. 2012 m. lankėsi pas jo mamą Z. S., ji minėjo, kad jos dukra A. B. turi turto, o G. neturi, tai visą savo turtą testamentu paliks G.. Z. S. 2012 m. sveikata buvo normali, jai skaudėjo kojas, vaikščiojo su lazda. Jai nieko nėra žinoma apie testamento sudarymo aplinkybes. 

9.                      Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Jonė Smilgevičiūtė palaikė atsiliepimą į ieškinį jame išdėstytais motyvais ir nurodė, kad ieškovė prašo nuginčyti testamentą, motyvuodama tuo, kad jos mama nesuprato savo veiksmų, nesuvokė ką pasirašo. Tam kad pripažinti testamentą negaliojančiu reikalingos dvi sąlygos ir šių sąlygų sutaptis, t. y. pirma, kad testatorius tikrai buvo neveiksnus testamento sudarymo momentu ir, kad testamento turinys neatitinka testatoriaus valios. Šiuo atveju nėra išpildyta nei viena iš šių sąlygų. Z. S. sveikatos būklė buvo tokia, kad ji galėjo suprasti testamento turinį ir ji labai aiškiai suprato ką ji daro. Mirties liudijime, kad ir nurodyta demencija, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kada Z. S. buvo demencijos pradžia. Iš seniūnės paaiškinimo matyti, kad testamentas buvo rašytas ne vieną kartą, seniūnė įsitikino jos veiksnumu. Liudytoja P. paaiškino, kad jos psichinė sveikata buvo gera ir pablogėjo tik mėnuo iki mirties, o testamentas sudarytas kur kas anksčiau. Be to, Z. S. pati minėjo liudytojai S. Š., jog testamentų turtą užrašė G., kas patvirtina, kad ji tikrai suvokė savo veiksmus. Kad atmintis yra prastesnė Z. S. amžiuje yra normalu ir jeigu ji kažko ir neprisimena, tai nereiškia, jog negeba disponuoti savo turtu ir išreikšti savo valią. Velionė savo dukrą laikė kaip pakankamai apsirūpinusią. Be to, ieškovė po mamos mirties nesikreipė į notarų biurą, nesikreipė nei dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, dėl to darytina išvada, kad ieškovė žinojo paveldėjimo procedūrą, nes mirus broliui G. buvo nedelsiant kreiptasi į notarų biurą ir imtasi visų veiksmų palikimui priimti. Ieškovei ketverius metus ši situacija tiko, jai tiko, kad G. ten gyvena.

10.                      Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. F. nurodė, jog palaiko atsakovės poziciją. Paaiškino, jog ji surašė Z. S. testamentą, šis testamentas nebuvo pirmasis. Pirmą kartą turtas buvo paliktas Z. S. gyvenimo draugui ir dar vienai moteriai (tai nebuvo ieškovė). Z. S. buvo sunkiai vaikštanti, ji paskambino jai kaip seniūnei ir paprašė atvykti sudaryti naujo testamento. Ji norėjo sudaryti naują testamentą atsiradus aplinkybei, kad vienas paveldėtojas mirė ir grįžo sūnus. Z. S. buvo protingai mąstanti moteris, išreiškė savo valią, kad ji visą savo turtą nori palikti sūnui, kadangi jis čia grįžo ir neturi savo gyvenamo ploto, todėl visą turtą palieka sūnui. Pirmą kartą pas Z. S. nuvyko apklausti, visuomet užduoda asmeniui klausimus, iš kurių gali suprasti ar asmuo protingai kalba, susirašė testamento variantą ranka, nes ji neturi nešiojamo kompiuterio. Paskui Z. S. buvo nuvežtas parašytas testamentas kompiuteriu, ji pasirašė, įdavė pinigus. Tada pasirašytą testamentą nuvežė pas notarę Riestaitienę užregistruoti ir paskui jau atvežė testamentą ir perdavimo aktą Z. S.. Namuose tikrai nebuvo girtaujama, visus kartus sūnus buvo namuose, bet jis nesikišo. Ji su Z. S. kalbėjo vienam kambaryje, o G. buvo kitame kambaryje. Surašyti testamentą ji vyko viena. Pirmąjį testamentą surašant viskas vyko analogiškai. Dėl smurto toje šeimoje seniūnijoje nebuvo gauta jokių skundų, kaime buvo šnekama, kad ten gali būti girtaujama, bet apie smurtą nebuvo jokios kalbos, jokių nusiskundimų. Socialiniai darbuotojai nesilankydavo pas Z. S., poreikiai nebuvo nustatyti, ji kreipėsi tik dėl kuro pašalpos. Buitimi rūpindavosi kaimynė P. ir maisto parveždavo, socialinės darbuotojos niekada neprašydavo. Kaimynė rūpinosi, nes pati Z. S. sunkiai vaikščiojo, sugyventinis buvo aklas, parduotuvės toli, bet viskas vyko iki sūnui grįžtant. Grįžus sūnui jis pats aprūpindavo mamą.

11.                      Teismo posėdžio metu liudytoja P. S. parodė, kad ieškovę pažįsta, su Z. S. buvo draugės. Ieškovė visada padėdavo mamai, siuntė jai pinigus į liudytojos banko sąskaitą, kadangi pati Z. S. banko sąskaitos neturėjo. Maisto atveždavo kurjeriai ir remontavo namą, o sūnus G. nieko nepadėjo, atimdavo ir pinigus iš mamos. Jai apie testamentą nebuvo žinoma, kad viską palieka G., sužinojo tik po jos mirties. Apie pirmąjį testamentą žinojo, kad buvo užrašiusi gyvenimo draugui. Ji padėdavo Z. S. buityje, aplankydavo ją kiekvieną dieną, ateidavo jos numaudyti, matydavo, kad būdavo ant kūno kraujosrūvos, sūnus ją mušdavo, kad tik turtą paliktų jam. Kad smurtavo G., jai pasakė pati Z.. Visada sakydavo, kad G. nieko nepaliks, turtą paliks tik anūkei, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) arba ieškovei. G. žinojo apie testamentą, nes jis pats ir surado žmogų, kuris nuvežė Z. pasirašyti testamento. Z. S. sunkiai vaikščiojo, apie metus laiko jau pati niekur nebevažiuodavo, tik po kambarius vaikščiojo su lazdele ir viskas. Psichinė sveikata buvo normali, viską suprasdavo, protinga buvo, mėnuo iki mirties suprastėjo. Po Z. S. laidotuvių ieškovė Lietuvoje pasiliko apie savaitę.

12.                      Teismo posėdžio metu liudytoja L. V. parodė, kad yra Z. S. kaimynė nuo 2013 m., ieškovę pažįsta. Bendraudavo su Z. S., aplankydavo ją kartą per savaitę. Ji beveik nevaikščiojo, kai tik atsikraustė, pradžioje dar matydavo ją vaikštant po kiemą, o paskui nei į kiemą nebeišeidavo. Atmintis buvo tokia, kad kartais pasakodavo ir tas pačias istorijas arba sumaišydavo faktus, laiką, tas pačias istorijas kitaip pasakodavo, bet jos elgsena buvo normali. Kai grįžo G. gyventi pas mamą, ji tapo nepageidaujama, nelabai ir eidavo jos lankyti po G. sugrįžimo. G. buvo agresyvokas, su juo nebendraudavo. Z. kartais vartodavo alkoholį, niekada nematė girtos, bet užėjus pas ją į namus, alkoholio matydavo. Apie testamentą nežinojo, sužinojo 2022 m. gegužės mėnesį, po G. mirties. Z. yra pasakojus, kad jai padeda dukra, atsiunčia pinigų, per mėnesį porą kartų atveždavo maisto į namus (dar metus laiko po to kai G. grįžo). Kai jau ko trūkdavo, paprašydavo jos, ji nupirkdavo. Metus iki Z. mirties ja rūpinosi G.. Apie smurtą neteko girdėti, bet mano, kad konfliktų būdavo, nes 5 kartus per pirmuosius G. grįžimo metus matė, jog buvo atvažiavusi policija kartu su greitosios medicinos pagalba.

13.                      Teismo posėdžio metu liudytoja D. G. parodė, kad yra Z. S. giminaitė. Ją matė paskutinį kartą keli metai iki mirties. Z. sirgo, nelabai reaguodavo į klausimus, jos yra ir nepažinusi, bet prisistačius prisimindavo, telefonu nebegalėdavo susikalbėti. Telefonu bendraudavo, kalbėdavo nerišliai, pasakodavo, kad dukra atsiunčia pinigų. Sūnus negerai su ja elgėsi, kai pakalbėdavo, guosdavosi jai, kad ją skriaudžia, pinigus atima. Nebuvo tokia artima, kad žinotų apie testamentą, žinojo tik, kai grįžo G., ji parašė testamentą G.. Apie testamentą sužinojo iš pusseserės S. Š.. Kada tiksliai sužinojo nežino, tik žino, kai grįžo G.. Visada Z. sakydavo, kad turtą paliks I..

14.                      Teismo posėdžio metu liudytoja S. Š. parodė, jog su Z. S. yra giminės, telefonu bendraudavo 2-3 kartus per mėnesį. Aplankydavo kartą per metus. Pastebėjo, kad po gyvenimo draugo mirties labai suprastėjo sveikata. Ji jau neprisimindavo daug ko, dažnai kartodavosi, prisimindavo apie ankstesnius laikus. Ji užmiršdavo, kad jai paskambindavo A.. Prieš jos mirtį matė 2017 m. lapkričio 1 d. (iš pradžių lyg ir pažino, o paskui klausinėjo iš kur atvažiavai, kaip atvažiavai), o po to tik susiskambindavo, bet kai kalbėdavo telefonu, jos jau nebepažino (nors anksčiau pažindavo). Kalba buvo nerišli, mintys nukrypdavo. Dėl testamento visada sakydavo, kad savo vaikus myli, tačiau turtą paliks I.. Bet kai grįžo G., susiskambino ir sako, na nežinau, gal reikės G. užrašyti, nes ji dabar viena, jai sunku ir ji jo bijo. 2018 m. pradžioje (kovą-balandį) pasiskambino, pasakė, kad perrašė testamentą G., pasakė, kad kitos išeities jai nėra. Kai sužinojo apie testamentą, pasakė tik pusseserei D., daugiau niekam nesakė. A. nepasakojo nes nenorėjo kištis į šeimos reikalus, nes pagalvojo, kad A. mamai paskambins, tada ji pasipasakos. Skambindavo Z. S. į mobilų telefoną, ji naudojosi mobiliu telefonu. Paskutinį kartą kalbėjo telefonu 2018 m., kai papasakojo apie testamentą jau daugiau nebekalbėjo, nes Z. nebepakalbėdavo.

15.                      Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad Z. S. yra jos močiutė, santykiai su ja buvo labai geri. Su atmintim jai buvo labai prastai. Ji su mama siuntė pinigus močiutei, visada užsakydavo maistą į namus 2-3 kartus į mėnesį, o ko trūkdavo, tai visada parūpindavo P.. Kai G. grįžo 2017 m., tada jau pinigus siuntė jam nežinant, kad jų neatimtų. Ji skambindavo 2-3 kartus į savaitę, kartais būdavo, kad neatsimena, jog kalbėjo su ja (skambino pirmadienį, trečiadienį paskambinus klausia, kodėl tiek ilgai neskambini). Kol turėjo laidinį telefoną, tai ir pati dar paskambindavo, o kai jau turėjo mobilųjį, ji nebepaskambindavo. Būdavo, kad paskambinus, sako kas čia skambina, prisistatydavo, tada prisimindavo. Apie testamentą, kad namas paliktas G., ji nežinojo visiškai, kol nenuėjo įgaliotas asmuo pas notarę. Šis namas turėjo priklausyti tik jai. Paskutinį kartą ją matė 2018 m. vasario mėnesį, kai buvo grįžusi su draugu į Lietuvą. Tuo metu Z. S. bendravo adekvačiai, bet būdavo kalba apie senus laikus, su atmintimi buvo prastai. Tuo metu lindynės pas Z. S. nebuvo. Visos investicijos name buvo tik iš jų pusės, kai tik grįždavo į Lietuvą visada ką nors sutvarkydavo name, malkos visada būdavo nuperkamos. Iš G. jokių investicijų nebuvo. Kodėl jos mama nesikreipė po Z. mirties dėl palikimo priėmimo atsakyti negali, tuo metu nereikėjo šio turto. Nesutinka su Z. tokia valia dėl testamento, nes G. visiškai nebuvo tas žmogus, kuris prisidėtų prie Z. išlaikymo, be to šį namą buvo pirkusi ieškovė.

16.                      Teismo posėdžio metu išdavą teikiančios institucijos atstovė Neimantė Nicienė parodė, kad birželio mėnesį skyriuje buvo gautas pranešimas iš notarės, jog kreipėsi A. dėl paveldėjimo bylos, atkreipė dėmesį, kad mirusysis turi nepilnametę dukrą, kuri yra pirmos eilės įpėdinė ir reikėtų spręsti klausimą dėl vaiko interesų užtikrinimo. Skyrius susirado nepilnametės įstatyminę atstovę ir įpareigojo kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo. Skyrius gavo 2022 m. liepos 21 d. teismo nutartį dėl leidimo leisti priimti nepilnametės vardu ir turtas yra priimtas pagal apyrašą. G. atstovauja tinkamai savo nepilnametės dukros interesus, ji įvykdė įstatymo pareigą, kreipėsi į teismą, priėmė nepilnametės dukters vardu palikimą pagal apyrašą ir taip tinkamai įgyvendino dukters turtines teises. Skyrius mano, kad G. nepraleido įstatymų nustatyto termino, kreipėsi laiku dėl palikimo priėmimo, kai tuo tarpu jo sesuo A. to nepadarė ir praleido įstatymo numatytą terminą ir net 4 metų terminą. O G. mirus atsakovės įstatyminė atstovė veikė tinkamai, nepraleido įstatymo numatyto termino, priėmė nepilnamečio vaiko vardu palikimą. Jeigu testamentas būtų nuginčytas, tai šioje situacijoje nukentėtų nepilnametės A. S. interesai, kadangi ji dabar yra teisėta paveldėtoja, yra teisėtai paveldėjusi turtą kas atitinka jos interesus. Turtiniai interesai tikrai nukentėtų nuginčijus testamentą. Pažymėtina, kad kol notaras nepasikreipė į skyrių, ši šeima skyriui nebuvo žinoma, neturėjo jokių duomenų, kad šitoje šeimoje būtų netinkamai įgyvendinami nepilnametės atsakovės interesai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys atmestinas.

1.       Bylos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė A. B. yra testatorės Z. S. dukra, testatorė turėjo dar vieną sūnų – G. S.. Ieškovė 1999 m. liepos 22 d. padovanojo motinai Z. S. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Z. S. 2017 m. vasario 23 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų ir kada beatsirastų, palieka savo sūnui G. S.. Testamentą patvirtino Mažeikių rajono Židikų seniūnijos seniūnė, notarinio registro Nr. NV-19, priėmė saugoti 2017 m. vasario 23 d. Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarė Rita Reistaitienė, notarinio registro Nr. 1R17-711. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) Palikimą priėmė G. S. (duomenys neskelbtini) paduodamas pareiškimą Mažeikių rajono 1-am notarų biurui. Testamenų registro išrašas patvirtina, kad Z. S. 2016 m. vasario 12 d. buvo sudariusi testamentą, kurį patvirtino Mažeikių rajono Židikų seniūnijos seniūnė S. S..

2.       G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo pirmos eilės įpėdinę – atsakovę dukrą A. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė mirusiojo tėvo G. S. palikimą ir 2022 m. lapkričio 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pagal 2022 m. spalio 18 d. antstolės Gretos Žutautės sudarytą paveldimo turto apyrašą Nr. S-22-188-36207. Paveldimą turtą sudaro: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

3.       2022 m. gegužės 18 d. A. B. (duomenys neskelbtini) pasirašė įgaliojimą D. B. įgaliojimą atstovauti ją, viename iš punktu – vesti paveldėjimo bylą notaro biure (duomenys neskelbtini) mirus G. S., priimti palikimą, pasirašyti sandorį dėl palikimo priėmimo, gauti paveldėjimo teisės liudijimą <...>. 2022 m. gegužės 30 d. Mažeikių 1-ojo notarų biuro notarė Regina Lemežienė išdavė liudijimą apie palikimo priėmimo faktą, kad A. B. yra priėmusi mirusio brolio G. S. palikimą pagal įstatymą ir įpėdinė yra informuota, jog paveldėjimo teisės liudijimas į turtą gali būti išduotas nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, arba kol nepilnametei dukrai A. S. nesueis 18-a metų. Liudijimas buvo išduotas D. B., A. B. atstovei pagal įgaliojimą. Pinigų pervedimo kvitai patvirtina, kad A. B. 2017-2018 metais siuntė pinigus P. S., nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės 2 d. keturis kartus G. S..

4.       Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytą nors ir veiksnaus asmens, tačiau sandorio sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

5.       Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 straipsnio 1 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą.

6.       Testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus (-ės) valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus (-ės) valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus (-ės) fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus (-ės) valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus (-ės) būseną patvirtinantys faktai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą. Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai vaikams turtą palieka vienodai ar palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013).

7.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be kita ko yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010).

8.       Taigi kasacinės instancijos teismas yra pabrėžęs ypatingą testatoriaus valios reikšmę, sprendžiant dėl aplinkybių susijusių su turto palikimu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl testamento nuginčijimo ypač svarbu įvertinti testatoriaus valią testamento sudarymo metu.

9.       Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

10.       Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad testatorė Z. S. 2017 m. vasario 23 d. testamento sudarymo metu būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis), todėl civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijoms, nesant teismo sprendimo pripažinti asmeniu neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pagal bendrą taisyklę sandoris laikytinas galiojančiu (CK 5.15 straipsnio 2 dalis, CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

11.       Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

12.       Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012).

13.       Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

14.       Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu teigė, kad jos motina Z. S. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir jų sukeliamų padarinių, nes šiai buvo diagnozuota demencija, paskutinius keletą metų iki jos mirties sunkiai vaikščiojo, pakankamai sunku buvo susikalbėti dėl jos atminties. Tuo tarpu liudytojų parodymai bei trečiojo asmens S. F. paaiškinimai iš esmės nurodo priešingai, kad Z. S. nors ir sunkiai vaikščiojo, bet ji buvo sveiko proto ir veiksni, nors turėjo problemų su atmintim, tačiau prisistačius liudytojoms, kurios buvo pažįstamos, kaimynės ar giminaitės, jas atpažindavo ir su jomis bendraudavo normaliai. Liudytoja P. S., kuri kasdien aplankydavo Z. S. teigė, jog jos psichinė sveikata buvo normali, viską suprasdavo, protinga buvo, mėnuo iki mirties suprastėjo. Taip pat teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek ir liudytojos D. G., S. Š., I. B. nurodė, kad Z. S. pakankamai dažnai bendraudavo su jomis mobiliuoju telefonu. I. B. taip pat nurodė, kad ir 2018 m. vasario mėnesį jai lankantis pas Z. S., ji bendravo adekvačiai. Šalių ir liudytojų nurodytos aplinkybės, kad Z. S. buvo sveiko proto, bendravo su visais normaliai ir adekvačiai, Z. S. gebėjimas naudotis mobiliuoju telefonu paneigia ieškovės teiginį, jog Z. S. nesuvokė ar nesugebėjo valdyti savo veiksmų bei suvokti savo veiksmų esmės. Vien ta aplinkybė, kad Z. S. galėjo turėti atminties sutrikimų nesudaro pagrindo išvadai, kad Z. S. ginčo testamentą sudarė nesuprasdama savo veiksmų esmės ir negalėjimą jų valdyti.

15.       Trečiasis asmuo seniūnė S. F. savo paaiškinimuose, duotuose teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl Z. S. pati susiekė su ja norėdama pakeisti anksčiau jos sudarytą testamentą dėl pasikeitusių aplinkybių. Ji prieš atlikdama notarinį veiksmą (testamento surašymą), įsitikino testatorės Z. S. veiksnumu, užduodama jai įvairius klausimus. Pokalbio su Z. S. metu seniūnei jokio pagrindo abejoti asmens neveiksnumu neatsirado, kadangi Z. S. savo mintis dėstė aiškiai, nuosekliai, sklandžiai, pasakė savo valią, nurodė, kad jos dukra gyvena užsienyje, ji jos nelanko, sūnus grįžo gyventi pas ją, dėl to visą savo turtą palieka sūnui. Taip pat seniūnė pas Z. S. dėl ginčo testamento vyko net tris kartus, pirmą kartą – išklausyti testatorės valios, antrą kartą – nuvežė testamentą pasirašyti, trečią kartą – nuvežė testamento nuorašą. Be to, kaip seniūnė teismo posėdžio metu nurodė, pirmajame Z. S. sudarytame testamente (kuris taip pat buvo registruotas) tarp įpėdinių nebuvo ieškovės, ir tai patvirtina aiškią tokią testatorės valią.

16.       Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad Z. S. sirgo demencija, kada nurodyta liga jai buvo diagnozuota. Pirmąjį testamentą 2016 m. vasario 12 d. Z. S. sudarė būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, antrąjį – ginčo testamentą, sudarė lygiai po metų. Jokių duomenų, kad per minėtą laikotarpį būtų pablogėjusi Z. S. psichinė sveikata byloje nepateikta.

17.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), t. y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

18.       Įvertinęs šalių, jų atstovų argumentus, išklausęs liudytojų parodymus, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog testamento sudarymo metu Z. S. buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Priešingai, Z. S. testamente išreikšta valia atitiko jos tikrąją valią.

19.       Nors ieškovė teigia, kad Z. S. 2017 m. vasario 23 d., kuomet buvo sudarytas testamentas, jau negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo demencija, tačiau šių jos teiginių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

20.       Z. S. sprendimas visą savo turtą palikti ne ieškovei, o G. S., atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad būtent G. S. buvo vienas, gyveno kartu su testatore, prižiūrėjo ją, savo gyvenamojo būsto neturėjo – teismo nuomone, yra protingas, racionalus ir logiškas. Tuo tarpu iš ieškovės ieškinyje nurodytu aplinkybių duotų parodymų bei seniūnės paaiškinimų matyti, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), turi ten nekilnojamojo turto, testatorės nelankė, testatorei siuntė pinigus, tačiau ieškovė būdama geriau materialiai apsirūpinusi, savo laisva valia padėjo mamai, o testatorė išreiškė seniūnei savo valią, jog sūnus neturi turto, todėl turtas paliekamas tik G. S.. 

21.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po Z. S. mirties, ieškovė pati nesikreipė dėl motinos palikimo priėmimo, o G. S. laiku ir tinkamai, praėjus vos dviem dienom po Z. S. laidotuvių, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Prieštaringi ir ieškovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu dėl ginčo testamento ir sužinojimo apie jį aplinkybių. Pradžioje ieškovė teigė, jog apie ginčo testamentą ji sužinojo po motinos mirtis, vežė brolį, susitaikė su juo, leido jam gyventi name, vėliau teigė, jog apie mamos testamentą sužinojo tik po brolio mirties, kai namie rado testamentą, nors liudytojoms – artimoms Z. S. giminaitėms, apie testamentą G. S. naudai jau buvo žinoma iš telefoninių pokalbių iki Z. S. mirties.

22.        Ieškinys iš esmės grindžiamas tik testatorės psichine būklės kvestionavimu sudarant testamentą. Be to, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad G. S. tyčiniais veiksmais siekė, kad testatorė sudarytų jam palankaus turinio testamentą.

23.       Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

24.        Šioje byloje teismas remiasi trečiojo asmens paaiškinimais kaip vienu iš motyvų formuojant savo vidinį įsitikinimą, trečiasis asmuo S. F. išsamiai nurodė visas ginčo testamento sudarymo aplinkybes, nurodė Z. S. būklę testamento sudarymo, pasirašymo metu, taip pat išsamiai nurodė ir Z. S. motyvus būtent dėl tokio jos įpėdinio pasirinkimo.

25.       Įvertinus įrodymų visumą, testamento sudarymo aplinkybes, ir atsižvelgiant į tai, jog nėra neabejotinų įrodymų leidžiančių spręsti apie testatorės negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, laikantis teismų praktikoje suformuotos taisyklės gerbti testatoriaus valią, nenustačius aplinkybių, jog testatorės elgesys testamento sudarymo metu buvo iš esmės neprotingas, bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėtų nepilnamečio vaiko turtiniai interesai, darytina išvada, jog ieškovė ieškinio neįrodė, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinos pagrįstos 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis ir mokėjimo pavedimais, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

        ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 370,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. S. atstovei pagal įstatymą G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                                                                                                                            Sigita Rozgaitė