2020 m. sausio 27 d.,
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo iš atsakovės V. B..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. B. 482,97 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2008-07-01 iki 2016-12-31.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad savivaldybių tarybos turi teisę nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, tame tarpe ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Pagal atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 str., savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, tai darydamos savivaldybės turi patvirtinti taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Remiantis nurodytomis Rinkliavų bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis bei Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., 16 str. 2 d. 37 p., 29 str. 8 d. 1 ir 5 punktais, 50 str. 1 d. 4 p., 54 str. 4 d., savivaldybės tarybai suteikti įgaliojimai nustatyti vietinę rinkliavą. Savivaldybių institucijų kompetencijai priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Rinkliavos visuotinumo principo „teršėjas moka“ reikalavimas nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.
Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-224 nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-199, 2013-01-17 sprendimu Nr. (1.1)TS-8 ir 2014-10-30 sprendimu Nr. TS-376 patvirtintais rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiais. Šie sprendimai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir jie, remiantis Rinkliavų įstatymo 13 str., yra norminiai administraciniai teisės aktai. Norminiu teisės aktu įvesta rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nėra susieta su faktiniu atliekų išvežimu konkrečiam gyventojui, ir savivaldybei nustačius vietinę rinkliavą, sutartys su atliekų turėtojais nesudaromos. Vietinės rinkliavos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą nustatytas pagal patvirtintas atliekų kaupimo normas asmeniui ir vienos tonos atliekų tvarkymo kainą. Įvedant rinkliavą preziumuojama, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.).
Pareiškėja nurodo, kad atsakovė ir toje pačioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbiami), gyvenantys asmenys (duomenys neskelbiami), naudojasi pareiškėjo teikiamomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis, todėl privalo mokėti rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas pagal rinkliavos dydį vienam gyventojui. Už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2016-12-31 atsakovė yra skolinga 482,97 Eur.
Atsakovė V. B. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu (per darbovietę).
Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-224 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-29 „Dėl vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ dalinio pakeitimo“ nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2009-12-17 sprendimu Nr. (1.1)TS-412, 2010-05-27 sprendimu Nr. (1.1)TS-185 ir 2012-01-30 sprendimu Nr. (1.1)TS-27 patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai, galiojo iki 2017-01-01). Nuostatų 12 p. numato, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Raseinių rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams – Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje deklaravusiems gyvenamąją vietą fiziniams asmenims ir joje esantiems juridiniams asmenims, kuriems privalomai teikiama šių atliekų tvarkymo paslauga arba jie naudojasi bet kokiomis atliekų tvarkymo sistemomis. Nuostatų 18 p. numatyta, kad vietinę rinkliavą administruojanti institucija vietinės rinkliavos registro duomenų bazėje registruoja ir tvarko duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus – gyvenamųjų patalpų savininkus, jų deklaruotą gyvenamąją vietą, toje pačioje patalpoje kartu su patalpų savininku gyvenančius šeimos narius ar asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą (18.5. p.). Pagal Nuostatų 23 p., vietinės rinkliavos dydis gyventojams nustatomas pagal gyventojų skaičių.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė V. B. savo nuolatinę gyvenamąją vietą nuo 2008-07-01 iki 2016-12-31 buvo deklaravusi (duomenys neskelbiami), taigi ji nagrinėjamu laikotarpiu buvo Raseinių rajono savivaldybės aptarnaujamos teritorijos gyventoja, todėl tiek ji, tiek jos šeimos nariai ir kartu gyvenantys asmenys pagal Nuostatų 12, 18.5 ir 23 punktus buvo vietinės rinkliavos mokėtojai. Pareiškėja nurodo, kad toje pačioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbiami), kartu su atsakove bylai aktualiu laikotarpiu gyveno ir savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę dar trys asmenys: (duomenys neskelbiami), kurie naudojosi pareiškėjos teikiamomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis; šią aplinkybę patvirtina ir Viduklės seniūnės išduota pažyma apie namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matosi, kad atsakovė nemokėjo vietinės rinkliavos ir už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2016-12-31 susidarė 482,97 Eur įsiskolinimas, atsakovė skolos neginčija. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo.
Tačiau pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 6 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2019 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2019-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2013-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas, o reikalavimas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės V. B. pareiškėjai Raseinių rajono savivaldybės administracijai 191,08 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną Eur 08 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė