Civilinė byla Nr. e3K-3-143-943/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07600-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.14; 2.6.8.11.5; 2.6.16.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viremidos investicijos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viremidos investicijos“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomojamo valstybinės žemės sklypo atlaisvinimą, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, nuomininko lėšomis ir kompensavimą už statinius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė: 1) panaikinti atsakovės 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. 1SS-1699-(5.59 E.), kuriuo buvo atmesti ieškovės skundai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 13SD-1451-(14.13.134 E.), 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1492-(14.13.134 E.) (toliau – Raštas 1), 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1493-(14.13.134 E.) (toliau – Raštas 2), 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1502-(14.13.134 E.) (toliau – Raštas 3) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2023 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 13VĮ-377-(14.13.2 E.) (toliau – Įsakymas) panaikinimo, 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 13SD-1451-(14.13.134 E.), Raštus 1–3 ir Įsakymą.
3. Atsakovė 2023 m. gegužės 17 d. Raštais 1–3 nurodė atlaisvinti: valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypai), kurių nenumatoma naudoti pastatams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Poilsio nameliai) eksploatuoti. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys Poilsio nameliai buvo pastatyti valstybinėje žemėje dar 1965 m., t. y. beveik prieš 40 metų iki nuomos sutarčių sudarymo. Nuomos sutarčių sudarymo metu statiniai jau buvo žemės sklypuose, o nuomos sutartys ir buvo sudarytos būtent šiems statiniams eksploatuoti. Teisės aktų nustatyta tvarka Poilsio nameliai buvo ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai. 2014–2015 m. buvo atlikti tik Poilsio namelių kapitalinio remonto darbai. Poilsio namelių statybos darbų teisėtumą jau yra tyrusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) ir savo 2015 m. birželio 19 d. išvadoje pažeidimų, susijusių su statinių remonto darbais, nenustatė. Atsakovės teiginiai apie tariamai neteisėtai atliktus Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus yra paneigti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018), dėl to reikalavimas atlaisvinti Žemės sklypus, t. y. nugriauti teisėtai pastatytus Poilsio namelius, yra nepagrįstas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje (proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) klausimai dėl ginčo teritorijoje esančių statinių atkūrimo (atstatymo) teisėtumo nebuvo sprendžiami, šios aplinkybės nesudarė kasacinės bylos dalyko, todėl ieškovės argumentai, jog atsakovės teiginiai apie tariamai neteisėtai atliktus statinių kapitalinio remonto darbus yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, vertintini kritiškai.
6. Teismas nurodė, kad šalių sudarytų 2003 m. vasario 5 d. Nr. N23/2003-0178, 2004 m. rugpjūčio 27 d. Nr. N23/2004-0473 ir Nr. N23/2004-0472 nuomos sutarčių (toliau – Nuomos sutartys), kurios šiuo metu yra pasibaigusios suėjus jose nurodytam nuomos terminui, 13 punktas nustatė, jog pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės. Ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra. Atsakovė Raštu 1, Raštu 2 ir Raštu 3 priminė ieškovei apie minėtus sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, prašydama jų laikytis ir atlaisvinti žemės sklypus, taigi ir šiuo atveju veikė išimtinai šalių sudarytų, tačiau jau pasibaigusių sutarčių pagrindu. Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), o sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, įvertinęs tarp šalių buvusių teisinių santykių pobūdį, specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą ir tai įtvirtinantį teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ginčo raštai priimti neteisėtai ar nepagrįstai. Papildomai pažymėtina, jog ginčo raštai (Raštas 1, Raštas 2, Raštas 3) patys savaime pagal jų turinį ir pobūdį jokių teisinių pasekmių ieškovei nesukuria, yra informacinio pobūdžio dokumentai, priimti pasibaigus valstybinės žemės nuomos teisiniams santykiams ir sutartimis išsprendus išnuomotos žemės atlaisvinimo, pasibaigus nuomos terminui, klausimus.
7. Teismas nusprendė, kad nustatęs, jog ginčijami atsakovės priimti dokumentai parengti remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, be to, yra informacinio pobūdžio, teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovės 2023 m. spalio 25 d. raštas, kuriuo ieškovės skundai dėl nurodytų atsakovės teritorinio skyriaus raštų panaikinimo netenkinti, yra neteisėtas ar nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.
8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. sausio 28 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčijamuose raštuose, kuriuos apskundė ieškovė, ieškovei reikalavimai nėra reiškiami, ieškovė nėra įpareigojama atlikti konkrečius veiksmus, tiesiogiai jokie reikalavimai dėl statinių nugriovimo nėra nurodomi, kaip ir nėra nurodomos jokios neigiamos pasekmės ieškovei. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo 2023 m. spalio 25 d. rašto turinio, šiame atsakyme buvo priimtas atsakovės sprendimas, kuris sukėlė teisines pasekmes ieškovei, jis nėra tik informacinio pobūdžio, nes nebuvo tenkintas jo reikalavimas pradėti pastatytų pastatų išpirkimo procedūrą.
10. Kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo, o ieškovė nenurodė jokių nesutikimo motyvų dėl to, kad ieškovė 2014–2015 m. atliko ginčo Žemės sklypuose esančių Poilsio namelių kapitalinį remontą.
11. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. kovo 26 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagal tuo metu galiojusias teisės normas ginčo žemės sklypuose nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikintų ar apgadintų buvusios pionierių stovyklos poilsio namelių kapitalinio remonto darbus. Taigi, vien tokių pastatų teisinės registracijos duomenys nesuponuoja išvados, jog ieškovė sąžiningai naudojosi savo turimomis teisėmis pagal nuomos sutartį. Priešingai, žinodama, kad valstybinės žemės nuomos sutartys netrukus pasibaigs, taip pat kad tuo metu galiojo draudimai vykdyti naujų pastatų statybą, nes žemė negalėjo būti eksploatuojama pagal kitą paskirtį nei miškų paskirties veikla, ieškovė savo valia 2014–2015 m. vykdė statybos darbus, atkurdama faktiškai išnykusius pastatus. Nors byloje nėra duomenų apie ieškovei priklausančių statinių įsigijimo neteisėtumą, be to, ieškovė nurodė, kad statiniai buvo pastatyti prieš 40 metų iki nuomos sutarčių sudarymo, akivaizdu, jog ieškovė siekia, kad būtų išpirkti būtent statiniai, kurių statybos darbai buvo atlikti 2014–2015 m. Kaip buvo minėta, tokie statybos darbai buvo atlikti be nuomotojo sutikimo, ieškovei piktnaudžiaujant savo teisėmis, nes ieškovė žinojo apie draudimą statyti naujus statinius, apie Nuomos sutarčių pasibaigimą ir statinių tolesnio eksploatavimo negalimumą pagal žemės sklypo naudojimo paskirtį. Ieškovei, žinojusiai, jog administracinis teismas panaikino sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas (teismo procesinis sprendimas įsiteisėjęs), o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, tačiau pradėjusiai statybos darbus, turi tekti su prisiimta rizika susiję neigiami padariniai.
12. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovė, įpareigodama ieškovę atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, kurio nenumatoma naudoti pastatams (Poilsio nameliams) eksploatuoti, pagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl Poilsio namelių išpirkimo valstybės nuosavybės teise. Dėl tokių motyvų nėra pagrindo pripažinti skundžiamą atsakovės raštą neteisėtu ir šioje byloje ginti ieškovės teises. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovei nevykdyti pasibaigusios nuomos sutarties reikalavimų dėl nuomotos valstybinės žemės sklypo grąžinimo ir sutvarkymo.
13. Kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje (proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) nebuvo nustatyta prejudicinių faktų, susijusių su ieškovės teise gauti kompensaciją už statinius, kurių statybos darbai buvo atlikti 2014–2015 m., faktų dėl nuomotojo sutikimo atlikti tokius darbus, dėl statybos teisėtumo. Priešingai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo pasisakyta, kad ieškovams, kurie žinojo, jog sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, administracinio teismo buvo panaikintas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, tačiau 2013 metais pradėjo statybas, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismai netinkamai taikė ir pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje (įstatymo Nr. IX-391, 2001-06-21, Žin. 2001, Nr. 55-1948 (2001-06-27), redakcija), CK 4.254 straipsnio 9 punkte ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose įtvirtintas teisės normas. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei priklausantys Poilsio nameliai jau 2013 metais buvo sunykę. Tokia išvada buvo grindžiama atsakovės specialistų 2013 m. vasario 28 d. surašytais žemės naudojimo patikrinimo aktais, kuriuose nurodyta, kad ieškovei priklausantys statiniai buvo sugriuvę arba nugriauti. Byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad visi ginčo teritorijoje esantys ar buvę statiniai buvo pastatyti valstybinėje žemėje 1961–1965 metais. Ieškovei priklausantys Poilsio nameliai buvo pastatyti 1965 metais ir teisės aktų nustatyta tvarka statiniai buvo ir iki šiol yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, taip pat į šiuos poilsio namelius yra įregistruotos ieškovės daiktinės teisės. Atsakovės 2013 m. vasario 28 d. surašytus aktus teismai nepagrįstai laikė dokumentais, patvirtinančiais faktą, kad ieškovei priklausantys Poilsio nameliai 2013 metais jau buvo sunykę. Šių aktų bei teismo padarytų išvadų nepagrįstumą patvirtina ir VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvada Nr. (7.9)20-9072 (toliau – VTPSI išvada), kurioje patvirtinta, kad toje pačioje teritorijoje esančių statinių remonto darbai atitiko galiojusius teisės aktų reikalavimus.
14.2. Teismas, konstatavęs, kad ieškovė neteisėtai atliko Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus, netinkamai taikė ir pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 18, 20 dalyse (įstatymo Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 redakcija) įtvirtintas teisės normas. Toje pačioje teritorijoje esančių kitų statinių kapitalinio remonto darbų, kurie buvo atlikti 2014–2015 metais, teisėtumo klausimą nagrinėjo kompetentinga institucija – VTPSI, kuri vertino toje pačioje teritorijoje esančių 6 statinių remonto darbų atitiktį galiojusiems teisės aktų reikalavimams. Tyrimas buvo baigtas surašant į civilinę bylą pateiktą VTPSI išvadą, kurioje jokių pažeidimų, susijusių su nurodytų statinių remonto darbais, nebuvo nustatyta. Išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog prieš atliekant kapitalinio remonto darbus Poilsio nameliai buvo nugriauti, o jų atstatymo darbai negali būti laikomi nauja statyba. Poilsio nameliai buvo atstatyti nekeičiant Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto kadastre ir šių statinių kadastrinių matavimų bylose užfiksuotų matmenų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo vykdoma šių statinių rekonstrukcija. Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintu aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, I grupės nesudėtingų statinių kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas reikalingas tik tais atvejais, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis. Ieškovei priklausančių Poilsio namelių remonto metu buvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, nekeičiant statinių išorės matmenų, todėl šie darbai priskirtini prie kapitalinio remonto darbų. Poilsio namelių paskirtis nebuvo keičiama.
14.3. Teismai, nusprendę, kad ieškovė savo lėšomis privalo nugriauti valstybinėje žemėje esančius jai priklausančius Poilsio namelius, netinkamai taikė ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.93 straipsnyje, 6.557 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės normas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Ieškovė sutinka, kad susiklostė situacija, kai valstybė, kaip žemės savininkė, ir ieškovė, kaip Poilsio namelių, stovinčių ant valstybinės žemės, bendraturtė, nebegali tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių į šalims priklausančius nekilnojamuosius daiktus, nes dėl teisės aktais nustatytos valstybinės žemės paskirties (miškų ūkio paskirties) tolesnis ieškovei kartu su trečiuoju asmeniu priklausančių Poilsio namelių naudojimas yra neįmanomas. Dėl valstybinėje žemėje esančių statinių valstybė taip pat negali užtikrinti, kad ši žemė būtų tinkamai naudojama pagal jos paskirtį. Tačiau ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu yra teisėta šių statinių savininkė (bendraturtė), todėl reikalavimas neatlygintinai nugriauti Poilsio namelius negali būti laikomas pagrįstu. Ieškovės nuomone, pasibaigus nuomos sutarčių terminui, atsakovė privalėjo perimti žemės sklypus tokios pat būklės, kaip ir iki nuomos sutarčių sudarymo, t. y. su žemės sklypuose esančiais statiniais, todėl skundžiamuose raštuose išreikšti reikalavimai atlaisvinti žemės sklypus, nesumokant ieškovei jokios kompensacijos už nugriaunamus statinius, negali būti laikomi pagrįstais. Pažymėtina, kad tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas, kuris išnagrinėtose civilinėse bylose dėl toje pačioje teritorijoje esančių žemės sklypų atlaisvinimo bei kitiems savininkams priklausančių poilsio namelių nugriovimo nurodė, kad atsakovei, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai, nekyla pareiga išpirkti poilsio namelius tokios būklės, kokios jie buvo nuomos sutarčių pabaigoje, poilsio namelių savininkai turi teisėtą lūkestį į kompensaciją už poilsio namelių dalis (fragmentus), išlikusias iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-1075/2025; 2025 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-403/2025).
15. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo konstatuota, jog atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2013 m. vasario 28 d. atliko Žemės sklypų naudojimo patikrinimus vietoje (surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 13ŽN-(14.13.73)-3, Nr. 13ŽN-(14.13.73)-4 ir Nr. 13ŽN-(14.13.73)-5), jų metu nustatyta, kad Žemės sklypuose nebebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Todėl ieškovei priklausantys Poilsio nameliai vietovėje jau nebeegzistavo 2013 m. vasario 28 d. Įvertinus tai, kad VTPSI Žemės sklypuose esančių Poilsio namelių patikrinimą atliko žymiai vėliau (2015 m. birželio 19 d.), t. y. po to, kai šie pastatai miško žemėje jau buvo atstatyti (ir tai padaryta neturint Žemės sklypų savininko teises įgyvendinančio subjekto – atsakovės sutikimo), darytina išvada, kad tokie statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, todėl bylą nagrinėję teismai visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad pagal tuo metu galiojusias teisės normas Žemės sklypuose nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikintų ar apgadintų Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus.
15.2. Atsakovė ieškovės prašomais panaikinti raštais prašė tik atlaisvinti Žemės sklypus, kurių nenumatoma ar negalima naudoti Poilsio nameliams eksploatuoti, t. y. ieškovės buvo prašoma tik įvykdyti Nuomos sutarčių 13 punkte įtvirtintą nuostatą, jog pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su Poilsio namelių teisine registracija (išregistravimu), yra atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.
15.3. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I 60-609/2009 panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, pagal tuo metu galiojusias teisės normas Žemės sklypuose nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikintų ar apgadintų Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus. Taigi, vien tokių pastatų teisinės registracijos duomenys nesuponuoja išvados, jog ieškovė sąžiningai naudojosi savo turimomis teisėmis pagal Nuomos sutartis. Priešingai, žinodama, kad Nuomos sutartys netrukus pasibaigs ir kad tuo metu galiojo draudimai vykdyti naujų pastatų statybą, nes žemė minėtoje vietoje negalėjo būti eksploatuojama pagal kitą paskirtį nei miškų paskirties veikla, ieškovė savo valia 2014–2015 m. vykdė statybos darbus, atkurdama faktiškai išnykusius pastatus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė siekia, kad būtų išpirkti būtent statiniai, kurių statybos darbai atlikti 2014–2015 m. Tokie statybos darbai buvo atlikti be nuomotojo sutikimo, ieškovei piktnaudžiaujant savo teisėmis, nes ji žinojo apie draudimą statyti naujus statinius, apie Nuomos sutarčių pasibaigimą ir Poilsio namelių tolesnio eksploatavimo negalimumą pagal Žemės sklypų naudojimo paskirtį. Ieškovei, žinojusiai, jog administracinis teismas panaikino sprendimą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, tačiau pradėjusiai statybos darbus, turi tekti su prisiimta rizika susiję neigiami padariniai.
15.4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimo į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
16. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Taigi, kasaciniam teismui nesuteikta teisė iš naujo vertinti faktines bylos aplinkybes, todėl kasacinio skundo argumentai, kurie siejami su faktinių aplinkybių nustatymu ir prašymu jas iš naujo vertinti, nėra bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas.
17. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
18. Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas tokiomis apibendrintomis argumentų grupėmis dėl skundžiamų teismų procesinių sprendimų neteisėtumo: 1) pažeistos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio (įstatymo Nr. IX-391, 2001-06-21, Žin. 2001, Nr. 55-1948 (2001-06-27), redakcija), CK 4.254 straipsnio 9 punkto ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose įtvirtintos teisės normos; 2) konstatavus, kad ieškovė neteisėtai atliko Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus, netinkamai taikytos ir pažeistos Statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 18, 20 dalys; 3) nepagrįstai taikyta CK 6.557 straipsnio 2 dalis ir pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.93 straipsnis.
19. Pasisakydama dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo, CK 4.254 straipsnio 9 punkto ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose įtvirtintų teisės normų pažeidimo, ieškovė nurodo, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog Poilsio nameliai 2013 m. buvo sunykę. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojantys teisės aktai nustatė, kad Poilsio nameliai galėjo būti laikomi sunykusiais tik po to, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kompetentingų valstybinių institucijų išduoti dokumentai ir šių dokumentų pagrindu nekilnojamieji daiktai išregistruojami iš viešo registro (Nekilnojamojo turto registro).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kasacinio skundo argumentais dėl Poilsio namelių sunykimo fakto siekiama naujai vertinti teismų nustatytus Poilsio namelių atstatymo neteisėtumo bei jų sunykimo faktus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie kasaciniame skunde nurodyti argumentai neatitinka kasacijos pagrindų, ir dėl jų nepasisako. Be to, kasaciniame skunde suformuluotas reikalavimas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą panaikinti ginčijamų raštų dalis, kuriomis ieškovė įpareigota savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypus ir atsisakyta ieškovei kompensuoti už išlikusius statinius. Dėl šio ieškovės reikalavimo prašoma priimti naują sprendimą ir minėtas raštų dalis panaikinti. Kasaciniame skunde pateikti teiginiai ir argumentai tik dėl nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalių neteisėtumo. Taigi peržiūrėjimo kasacine tvarka pagal ieškovės kasacinį skundą objektas yra tik nurodytos ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys.
21. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovės kasacinis skundas nagrinėjamas atsižvelgiant į jame suformuluotas kasacijos ribas ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes.
Dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, nuomininko lėšomis ir kompensavimo už statinius
22. Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad, pasibaigus Nuomos sutarčių terminui, atsakovė privalėjo perimti Žemės sklypus tokios pat būklės, kaip ir iki Nuomos sutarčių sudarymo, t. y. su Žemės sklypuose esančiais Poilsio nameliais, todėl skundžiamuose raštuose išreikšti reikalavimai atlaisvinti Žemės sklypus, nesumokant ieškovei jokios kompensacijos už nugriaunamus statinius, negali būti laikomi pagrįstais.
23. Teismai nagrinėjamoje byloje klausimą dėl Poilsio namelių pašalinimo sprendė pagal sąlygas, įtvirtintas Nuomos sutarčių 4 ir 13 punktuose. Nuomos sutarčių 13 punkte nustatyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus. Nuomos sutarties 4.1 punkte teigiama, kad pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus nuomos terminui nustatomos pagal CK 6.557 straipsnio nuostatas.
24. CK 6.557 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo nustatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo nustatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenurodyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei įrenginiai pereina nuomotojui nuosavybės teise, jeigu jie tenkina teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus ir įteisinami įstatymų nustatyta tvarka.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.557 straipsnio turinio analizė suponuoja, jog nuomininko pareigos savo lėšomis pašalinti pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius vykdymas ir jo teisė į kompensavimą už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius priklauso nuo to, ar šie statiniai ir įrenginiai pastatyti be leidimo arba jų statybos galimybės numatymo žemės nuomos sutartyje. Be leidimo pastatyti pastatai, statiniai ir įrenginiai patenka į atvejus, kai statyba vykdoma nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu kitu atveju pastatų, statinių ir įrenginių statybos galimybė priklauso nuo žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų, tai reiškia – nuo nuomotojo valios leisti arba neleisti nuomininkui atitinkamus pastatus, statinius ir įrenginius statyti jam priklausančiame ar jo valdomame žemės sklype. Tokia nuomotojo valia gali būti išreikšta tiesiogiai pačioje žemės sklypo nuomos sutartyje, taip pat nuomos sutartyje gali būti nustatyti atvejai bei sąlygos, kai nuomininkas privalo gauti atskirą nuomotojo sutikimą (leidimą) dėl pastatų, statinių ir įrenginių statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-1075/2025, 26 punktas).
26. Atsižvelgiant į tai, kad šalys Nuomos sutartimis susitarė, jog pastatų vertės kompensavimo ir sklypo sutvarkymo klausimas pasibaigus nuomos terminui vyks pagal CK 6.557 straipsnio nuostatas, atsakovės pareiga kompensuoti ieškovei už Poilsio namelius ir ieškovės pareiga savo lėšomis sutvarkyti sklypą priklauso nuo to, ar Poilsio nameliai suremontuoti (atstatyti) teisėtai.
27. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju Poilsio nameliai buvo atstatyti neteisėtai, ir tai argumentavo šiomis aplinkybėmis: 1) statybos darbai buvo atlikti be nuomotojo sutikimo, ieškovei piktnaudžiaujant savo teisėmis, nes ieškovė žinojo apie draudimą statyti naujus statinius; 2) pagal tuo metu galiojusias teisės normas ginčo žemės sklypuose nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikintų ar apgadintų buvusios pionierių stovyklos poilsio namelių kapitalinio remonto darbus.
28. Bylą nagrinėję teismai nustatė, jog ieškovė 2014–2015 m. atstatė Poilsio namelius, vykdydama kapitalinį remontą, šios faktinės aplinkybės šalys neginčija, ginčas iš esmės kyla dėl Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, vertinimo teisėtumo aspektu. Nagrinėjamu atveju Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, teisėtumo klausimas byloje nebuvo kvestionuojamas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus ir buvo sprendžiamas pagal Nuomos sutarčių sąlygas bei jų galiojimo metu susiklosčiusią teisinę situaciją.
29. Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė terminuotas Nuomos sutartis sudarė 2003 m. vasario 5 d. ir 2004 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovei dar nepradėjus Žemės sklypuose esančių Poilsio namelių atstatymo darbų, prasidėjo teisminis procesas administraciniuose teismuose dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ teisėtumo, šiame procese ieškovė dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas ,,Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ motyvuojant tuo, jog skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A502-403/2010) Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nuomos sutarčių galiojimo metu iš esmės pakitus teisinėms aplinkybėms dėl ginčo sklypo naudojimo paskirties, apie kurias ieškovė žinojo prieš atlikdama remonto darbus, bent nuo 2010 m. (įsiteisėjus administracinių teismų procesiniams sprendimams) ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad, pasibaigus Nuomos sutarčių terminui, jos bus pratęstos ir kad, atlikus Poilsio namelių atstatymą, vykdant kapitalinį remontą, jai už tokius Poilsio namelių pagerinimus bus kompensuota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad statinio savininkas, nusprendęs remontuoti statinį, prisiima finansines statinio remonto išlaidas, žinodamas žemės sklypo nuomos termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, 51 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovė, 2014–2015 m. atstačiusi Poilsio namelius, vykdydama kapitalinį remontą, stokojo rūpestingumo ir akivaizdžiai veikė savo rizika. Todėl atsakovei, priešingai nei teigia ieškovė, nekyla pareiga išpirkti Poilsio namelius tokios būklės, kokios jie buvo Nuomos sutarčių pabaigoje. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovei priklausantys Poilsio nameliai turi būti pašalinti vien tik ieškovės lėšomis ir už juos neturi būti kompensuota. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovei priklausančių statinių įsigijimo neteisėtumą. Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Poilsio namelių kapitalinis remontas atliktas tik 2014–2015 m. Atsižvelgiant į tai, Poilsio nameliai, kokios būklės jie buvo išlikę iki 2010 m. (iki administracinių teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo), vertintini kaip pastatyti teisėtai pareigos nugriauti juos savo lėšomis ir pareigos kompensuoti Poilsio namelių vertę kontekste.
31. Remdamasi pirmiau nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, be kita ko, atsižvelgdama į esmingai panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis (bylose reiškiami reikalavimai panaikinti atitinkamus raštus; bylose nuomos sutarčių terminas pasibaigęs; nuomos sutartyse įtvirtintos analogiškos nuostatos; bylose ginčai kilę dėl toje pačioje teritorijoje esančių žemės sklypų atlaisvinimo) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e3K-3-57-1075/2025, Nr. e3K-3-66-403/2025, Nr. e3K-3-135-1120/2025 pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovei, priešingai nei teigia ieškovė, nekyla pareiga išpirkti Poilsio namelių tokios būklės, kokios jie buvo Nuomos sutarčių pabaigoje. Tačiau ieškovė turi teisę į kompensaciją už Poilsio namelių dalis (fragmentus), išlikusias iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo. Poilsio namelių dalių (jų fragmentų), išlikusių iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, griovimas turi būti atliekamas atsakovės sąskaita, o Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, pagrindu pagerinta dalis turi būti pašalinta ieškovės sąskaita. Todėl ši ieškovės ginčijamo atsakovės sprendimo dalis pripažintina neteisėta.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad kompensacijos už Poilsio namelio dalis (fragmentus) dydžio klausimas, kaip ir su tuo susijęs klausimas, kiek konkrečiai Poilsio namelio fragmentų buvo išlikę iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).
33. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų, pagal kuriuos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, turi paisyti teisės viršenybės, proporcingumo, gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų – konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, – reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005; 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3137/2011, kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika esmingai panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis (bylose reiškiami reikalavimai panaikinti atitinkamus raštus; bylose nuomos sutarčių terminas pasibaigęs; nuomos sutartyse įtvirtintos analogiškos nuostatos; bylose ginčai kilę dėl toje pačioje teritorijoje esančių žemės sklypų atlaisvinimo) išnagrinėtose civilinėse bylose yra suformuota (civilinės bylos Nr. e3K-3-57-1075/2025, Nr. e3K-3-66-403/2025, Nr. e3K-3-135-1120/2025). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus ieškovė turi teisę į kompensaciją už Poilsio namelių dalis (fragmentus), išlikusias iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo. Poilsio namelių dalių (fragmentų), išlikusių iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, griovimas turi būti atliekamas atsakovės sąskaita, o Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, pagrindu pagerinta dalis turi būti pašalinta ieškovės sąskaita. Todėl atsakovė, bendradarbiaudama su ieškove, klausimą dėl šių išlaidų kompensavimo turėtų išspręsti ir neinicijuodama naujų teisminių procesų šių išlaidų dydžiui nustatyti.
34. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami materialiosios teisės normas, iš dalies netinkamai kvalifikavo ieškovės pareigą savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypus ir kompensavimo už Poilsio namelių dalis (fragmentus) pareigą. Todėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalis, kuria paliekama nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys atmestas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. rašto Nr. 1SS-1699-(5.59 E.) dalies, kuria ieškovė įpareigota savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypus tokios faktinės padėties, kokios jie buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovei kompensuoti už Poilsio namelių dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, panaikinimo, yra naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, panaikinant nurodytą atsakovės 2023 m. spalio 25 d. rašte išdėstytą sprendimo dalį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
36. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
37. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, už apeliacinį skundą – 110 Eur žyminį mokestį, iš viso – 219 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (laikytina, jog patenkinta 25 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistinas 54,75 Eur (219 Eur × 25 proc. / 100) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
38. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 111 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad kasaciniu skundu buvo prašoma panaikinti tik atsakovės 2023 m. spalio 25 d. raštą, laikytina, kad patenkinta 50 proc. kasacinio skundo reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 55,50 Eur (111 Eur × 50 proc. / 100) kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
39. Atsakovė nei bylą nagrinėjusiems teismams, nei kasaciniam teismui nepateikė prašymo ir duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, iš dalies tenkinus kasacinį skundą, atsakovei jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepaskirstytinas.
40. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracija bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 153,27 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai atmesti 75 proc., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš ieškovės priteistinas 114,95 Eur (153,27 Eur × 75 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Atitinkamai trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš atsakovės priteistinas likęs 38,32 Eur (153,27 Eur – 114,95 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
41. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracija bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 335,27 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai atmesti 75 proc., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš ieškovės priteistinas 251,45 Eur (335,27 Eur × 75 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Atitinkamai trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš atsakovės priteistinas likęs 83,82 Eur (335,27 Eur – 251,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
42. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nei bylą nagrinėjusiems teismams, nei kasaciniam teismui nepateikė prašymo ir duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys atmestas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. rašte Nr. 1SS-1699-(5.59 E.) išdėstytos sprendimo dalies, kuria ieškovė įpareigota savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypus tokios faktinės padėties, kokios buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovei kompensuoti už statinio dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, panaikinimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viremidos investicijos“ (j. a. k. 142008830) ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. rašte Nr. 1SS-1699-(5.59 E.) išdėstytą sprendimo dalį, kuria ieškovė įpareigota savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypus tokios faktinės padėties, kokios buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovei kompensuoti už statinio dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:
„Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimą, kuriuo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracijai, pakeisti ir priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracijai (j. a. k. 188754378) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 38,32 Eur (trisdešimt aštuonis Eur 32 ct) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viremidos investicijos“ (j. a. k. 142008830) 114,95 Eur (vieną šimtą keturiolika Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai (j. a. k. 188754378) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viremidos investicijos“ (j. a. k. 142008830) 251,45 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną Eur 45 ct) ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 83,82 Eur (aštuoniasdešimt tris Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viremidos investicijos“ (j. a. k. 142008830) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 54,74 Eur (penkiasdešimt keturis Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.“
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viremidos investicijos“ (j. a. k. 142008830) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 55,50 Eur (penkiasdešimt penkis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Egidija Tamošiūnienė