Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7214-957/2014
Proceso Nr. 4-68-3-06627-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,
sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B.,
nukentėjusiajai J. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
R. B. 2014 m. vasario 2 d., apie 17.47 val. Vilniuje, S. Nėries g. 31, vairuodamas automobilį „Mitsubishi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – ir KET) 132 punkto reikalavimus važiuodamas atbulas nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį „SAAB“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino. Taip R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, R. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014 m. vasario 2 d., apie 17.47 val. Vilniuje, S. Nėries g. 31, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkęs į stovintį automobilį „SAAB“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadinęs, nepranešė apie eismo įvykį policijai bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir taip pažeidė KET 234 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. parodė, kad pripažįsta pažeidimą, kad apgadino kitą automobilį, tačiau to nepajautė. Važiavo atbulas, buvo ten labai slidu ir duobėta, turėjo net užvažiuoti ant šaligatvio, kad galėtų išvažiuoti, gal ir galėjo liesti, bet ne taip apgadinti, kaip nurodyta, jo mašina sveika. Tik paskui pastebėjo apgadinimą ant savo mašinos, plastmasė net neįtrūko, keista, kad tas kitas automobilis taip apgadintas. J. J. paaiškinime klaidingai parašyta. Ji privažiavo ir pastatė gal per du metrus mašiną, jo (R. B.) automobilį užstatė. Aukštas bordiūras buvo, visai vietos nebuvo. Jeigu jis būtų matęs, kad apgadino, būtų policiją iškvietęs, nes turi galiojantį draudimą.
Nukentėjusioji J. J. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad 2014 m. vasario 2 d., S. Neries gatvėje įvykis buvo. Ji su draugu grįžo iš parduotuvės, norėjo nunešti pirkinius į butą. Buvo vieta, kur pastatyti šonu automobilį. Ten buvo automobilis, kuris buvo užvestas, bet taip ir nevažiavo, jie išlipę pasitikslino, kad tikrai yra galimybė išvažiuoti ir nuėjo į butą. Ten užtruko apie 10-15 min., kai grįždama atgal, išgirdo kažkokį triukšmą, tarsi kažkokia nuojauta buvo, tai pažiūrėjo pro ketvirto aukšto langą, tas kitas automobilis buvo arti jos automobilio ir greitai nuvažiavo atbuline eiga. Buvo garsas, bet nepamena, kas tai konkrečiai buvo. Nebuvo, kad jos mašina sulankstyta, bet įbrėžimai buvo raudoni. Pati savo signalizacijos negirdėjo, galėjo ir nebūti stipraus garso. Kadangi turi Kasko, susiformino įvykį. Bamperis nebuvo įskeltas, bet buvo stiprūs įrėžimai ir raudoni dažai. Savininkas mašinos yra „Seb banko lizingas“, o ji naudotojas, žalos suma apie 1500 Lt gavosi. Pati nemokėjo už taisymą, draudimas pervedė pinigus „Žaibo ratui“, Kasko viską sutvarkė.
Liudytojas V. B. apklausiamas teisme parodė, kad dirba VPK KPV Kelių patrulių rinktinės patruliu. Buvo atvykęs pagal iškvietimą dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio. Mergina aiškino, kad atvykstant matė, kad toje vietoje stovėjo automobilis. Ji pastatė savo automobilį nepažeidžiant KET, bet gal ir apsunkinant kitam automobiliui išvažiavimą. Dar kažką minėjo, kad norėjo trumpam namo užbėgti, bet išgirdo, kaip suveikė signalizacija ir pamatė išvažiuojant „Mitsubishi“.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad R. B. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą visiškai įrodyta. Iš byloje esančio R. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės (b. l. 2). Iš R. B. 2014 m. vasario 27 d. paaiškinimo matyti, jog jis naudojosi automobiliu, priklausančiu I. V. „Mitsubishi Carisma“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 2 d. važiavo S. Nėries gatve, neatsimena jokių kontaktų su kitais automobiliais, apie eismo įvykį sužinojo, kai I. V. paskambino (b. l. 12). Teismo posėdyje R. B. savo kaltę dėl automobilio apgadinimo pripažino nurodydamas, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, tačiau to tiesiog nepajuto. Taigi iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo ir parodymų matyti, kad jis iš esmės savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje neneigia. Policijos pareigūno V. B. 2014 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2014 m. vasario d. 17.47 val. patruliuodamas gavo pranešimą, kad S. Nėries 31 apgadintas „SAAB“ automobilis, apgadino „Mitsubishi Carisma“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus kreipėsi J. J., kuri paaiškino, kad paliko stovėti „SAAB“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį S. Nėries g. 31 kieme, pastatant automobilį matė, kad kairėje aikštelės pusėjo stovėjo raudonos spalvos „Mitsubishi Carisma“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parėjus namo išgirdo, kaip suveikė automobilio signalizacija, pažiūrėjusi pro langą pamatė išvažinėjančią „Mitsubishi Carisma“, atėjusi prie savo automobilio pamatė, kad apgadintas kairės pusės galinis sparnas bei bamperis, ant automobilio likę raudonos spalvos dažai. „Mitsubishi Carisma“ turėtų būti apgadinta dešinė pusė arba dešinys šonas, vieta nefiksuojama vaizdo kameromis (b. l. 5). Tokias tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes V. B. patvirtino ir apklausiamas teisme. Šias pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino ir J. J. 2014 m. vasario 2 d. paaiškinime bei apklausiama teisme, išskyrus tą dalį, kad girdėjo suveikiant savo automobilio signalizaciją. Nukentėjusioji papildomai nurodė, jog automobilis „Mitsubishi“ išvažinėjo iš parkavimo vietos atbuline eiga, o ji kontaktą pastebėjo tiesiog atsitiktinai, instinktyviai pasižiūrėjusi per langą (b. l. 8). Iš eismo įvykio vietos schemos matyti apgadinto automobilio buvimo vieta po eismo įvykio (b. l. 6). Policijos 2014 m. vasario 2 d. įvykio registro išrašas patvirtina, kad gautas pranešimas, jog kieme automobilis „Mitsubishi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „SAAB“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino nežinoma kryptimi (b. l. 9). Be to, aplinkybę, jog R. B. apgadino minėtus automobilius taip pat patvirtina papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7), transporto priemonių techninės apžiūros aktas (b. l. 15) bei fotonuotraukos (b. l. 14, 16). Be to, J. J. nurodė, jog ant jos automobilio „Saab“ buvo matyti raudonos spalvos dažai (b. l. 8), dažai matyti ir fotonuotraukose (b. l. 16). Pažymėtina ir tai, kad automobilio „Mitsubishi patirti apgadinimai ir policijos pareigūno V. B. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusioji J. J. jam nurodė, kad turėtų būti apgadinta dešinė automobilio „Mitsubishi“ pusė. J. J. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad turtinis nuostolis buvo padarytas ir jis siekia 1350,11 Lt (b. l. 28), tačiau jį atlygino draudimas, todėl ji pretenzijų R. B. neturi. Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. B. vairuodamas automobilį „Mitsubishi Carisma“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 132 punkto reikalavimus, važiuodamas atbulas nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir atsitrenkė į automobilį „Saab“ sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, tarp jų ir nukentėjusiosios J. J. automobilis „Saab“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokia R. B. veika kvalifikuotina kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir dėl to, kad jis apgadinęs J. J. automobilį, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Kaip matyti iš R. B. paaiškinimo, jis kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl ir išvažiavo apie tai nepranešęs policijai (b. l. 12). Tokias pat aplinkybes R. B. nuosekliai nurodė ir teismo posėdžio metu, dar kartą patvirtindamas, jog nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu. Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. J. teismo posėdyje parodė, kad girdėjo kažkokį triukšmą, tačiau tai negalėjo būti automobilių susidūrimo garsas, nes žymės ant automobilio gana nedidelės, jis negirdėjo ir to, kad būtų suveikusi jos automobilio signalizacija. Taigi, nors policijos pareigūnas V. B. teismo posėdyje ir tarnybiniame pranešime nurodė, kad jam nukentėjusiopji nurodė, kad girdėjo suiveikus signalizaciją, tokius liudytojo parodymus teisme paneigė pati nukentėjusioji. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo netikėti R. B. parodymais, kad jis nepajuto automobilių kontakto, juolabiau, kad nepaisant gana ženklios padaryto nuostolio piniginės išraiškos, vizualiai automobiliai apgadinti nežymiai. Byloje jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad R. B. įvykio metu buvo neblaivus ar neturėjo galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nėra. Taigi, pirmiau aptarti įrodymai bei aplinkybės nesudaro prielaidų daryti neabejotiną išvadą, jog R. B. kliudęs kitą automobilį šį kontaktą pajuto, atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadą, kad iš eismo įvykio vietos jis nuvažiavo turėdamas tiesioginę tyčią šios vietos pasišalinti. Pažymėtina, kad visos abejonės, kurių nepavyko pašalinti teisme, aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nenustačius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo būtinojo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, prieš jį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Teismas, skirdamas R. B. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (kitas automobilis apgadintas, padarytas 1350,11 Lt turtinis nuostolis), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, darbingas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. R. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. B. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šios nuobaudos rūšies vidurkiui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 302 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
R. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vieno šimto keturiasdešimties litų (100 Lt) dydžio baudą.
R. B. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.
Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Teisėjas Marijus Kursevičius
Nuorašas tikras