Civilinė byla Nr. 3K-3-227-381/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41123-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.4.2.9.2
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Avantis Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Limada“, uždaroji akcinė bendrovė „Entum“, uždaroji akcinė bendrovė „Tele 2“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto pripažinimą asmenine sutuoktinio nuosavybe, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimą, turto vertės nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė, be kitų reikalavimų, prašė teismo nutraukti su atsakovu 1999 m. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokos metu įgytą turtą natūra: ieškovei po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise 27 509 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo butas) ir priteisti iš atsakovo 3000 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini) IĮ „(duomenys neskelbtini)“, 20 000 Eur vertės 5/41 dalis žemės sklypo ir 57 000 Eur vertės 70 proc. baigtumo nebaigtą statyti pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės automobilį „Ford Galaxy“, 1500 Eur vertės automobilį „Opel Vivaro“, iš viso 79 000 Eur vertės turto; įsipareigojimus kreditorėms tretiesiems asmenims UAB „Avantis Baltic“, UAB „Limada“, UAB „Entum“, UAB „Tele 2“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovė, be kitų argumentų, taip pat nurodė, kad padėjo atsakovui įkurti verslą, dirbo be atlyginimo jo įmonėje. Prašė dalijant turtą atsižvelgti į konfliktišką atsakovo būdą.
3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu, be kitų pareikštų reikalavimų, prašė teismo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, padalyti santuokos metu įgytą turtą: šalių banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančias ir faktiškai kiekvienos iš jų valdomas lėšas bei privačius pensijų fondus, sukauptus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, palikti tos iš šalių asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko mokėjimo kortelė, ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos; santuokos metu įgytą ginčo butą, kurio vidutinė rinkos vertė 69 000 Eur, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui; automobilį „Ford Galaxy“ (vidutinė rinkos vertė 300 Eur) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; (duomenys neskelbtini) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įskaitant automobilį „Opel Vivaro“ (vidutinė rinkos vertė 1500 Eur), automobilį „Opel Astra Station“ (vidutinė rinkos vertė 2000 Eur)) ir 2254,16 Eur dydžio įsipareigojimą kreditorei UAB „Avantis Baltic“, 336,22 Eur dydžio įsipareigojimą kreditorei UAB „Entum“, 24,35 Eur įsipareigojimą kreditorei UAB „Tele 2“, 285,31 Eur įsipareigojimą kreditorei UAB „Limada“ priteisti atsakovui; iš atsakovo ieškovei priteisti 3000 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui priteistą santuokos metu įgyto turto didesnę dalį; 5/41 dalis žemės sklypo (vidutinė rinkos vertė 2097,56 Eur) bei 70 proc. baigtumo pastatą (vidutinė rinkos vertė 57 000 Eur), esančius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalyti šalims lygiomis dalimis ir bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 priteisti ieškovei bei atsakovui. Atsakovas nurodė, kad santuokoje su ieškove įsigytas ginčo butas turi būti pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe, nes jis buvo įsigytas iš atsakovo asmeninių lėšų, susigrąžintų nutraukus Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutartį dėl statomo buto (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo motinos padovanotų santaupų. Įsigyjant ginčo butą ieškovė mokėsi profesinėje mokykloje, nedirbo, neturėjo sukaupusi lėšų ir finansiškai niekaip neprisidėjo prie šio turto įsigijimo. (duomenys neskelbtini) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistina atsakovui, nes visą įmonės gyvavimo laikotarpį įmonės interesais išskirtinai rūpinosi tik atsakovas, ieškovė įmonės veikloje nedalyvavo. Siekiant užtikrinti ieškovės teisę turėti gyvenamąją vietą, po santuokos nutraukimo turtas – 5/41 dalys žemės sklypo su nebaigtu statyti namu – turėtų būti padalytas šalims lygiomis dalimis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies.
5. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl santuokoje įgyto turto kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos ir jos nuginčijimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007), būtinumo sutuoktiniui aiškiai išreikšti valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
6. Teismas nustatė, kad ginčo butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo vardu, įregistravimo pagrindas yra notaro patvirtinta 2000 m. gegužės 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (duomenys neskelbtini) perka butą, kurio kaina 92 000 Lt. Papildomu 2000 m. rugpjūčio 23 d. notaro patvirtintu pareiškimu patvirtinta, kad pirkėjas (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė už ginčo butą. Taip pat teismas nustatė, kad anksčiau, 1998 m. lapkričio 24 d., atsakovas su (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – Bendrija) sudarė Gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartį dėl statomo dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Atsakovas pagal Gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartį Bendrijai sumokėjo: 1998 m. lapkričio 24 d. 27 870 Lt, 1999 m. sausio 25 d. 6400 Lt, 1999 m. balandžio 21 d. 6400 Lt, 1999 m. birželio 4 d. 6400 Lt, 1999 m. liepos 16 d. 6368 Lt, 1999 m. rugsėjo 1 d. 6368 Lt, 1999 m. spalio 12 d. 6368 Lt, 1999 m. lapkričio 19 d. 6368 Lt, 1999 m. gruodžio 22 d. 6368 Lt. Iš viso už dar nepastatytą butą (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 78 910 Lt. Į bylą pateiktas Bendrijos 2000 m. birželio 12 d. raštas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nutraukus sutartį 2000 m. kovo 2 d. jam grąžinti 66 400 Lt, likusią sumą (10 284 Lt) Bendrija įsipareigojo grąžinti iki 2000 m. liepos 1 d.
7. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas, pasirašydamas ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, išreiškė savo valią šį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė, teismo vertinimu, kartu su atsakovu neišreiškė valios kartu sudaryti šio buto pirkimo–pardavimo sutarties, VĮ Registrų centre turtas nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius, kad ginčo butas buvo įsigytas iš skolintų lėšų, nes ieškovė nepateikė šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. Taip pat, priešingai nei atsakovo pateikti duomenys apie tuo metu jo gautas pajamas (patentai, dividendai už AB (duomenys neskelbtini) akcijas, lėšos, gautos pardavus AB (duomenys neskelbtini) akcijas, atsakovo motinos lėšų dovanojimo sutartis), ieškovė nepateikė duomenų apie jos tuo metu gautas pajamas, taip pat duomenų apie jos tėvų paskolintas lėšas. Ieškovės pateiktas raštas iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo, kuriame nurodoma, kad duomenų apie (duomenys neskelbtini) 2000 m. grąžintas įmokas už statomą butą (duomenys neskelbtini), nėra, nes archyvui saugoti neperduoti Bendrijos dokumentai, teismo vertinimu, nepatvirtina fakto, jog atsakovui minėtos lėšos negrąžintos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ginčo butas buvo įgytas už asmenines jo lėšas, ir patenkino atitinkamą reikalavimą – pripažino, kad šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė.
8. Teismas nustatė, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo: 5/41 dalis žemės sklypo ir kaimo turizmo pastatą adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes (itin konfliktiškus šalių santykius, nesutarimus, dideles finansines išlaidas kaimo turizmo pastato erdvėms atskirti ir pritaikyti atskirai gyventi dviem šeimoms, dėl kurių šalių ir jų nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu viename name negalimas, pažeidžiantis ne tik sutuoktinių teises, bet ir šalių nepilnamečio vaiko interesus), teismas nusprendė, kad šį turtą tikslinga priteisti vienam iš sutuoktinių, įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Įvertinęs byloje esančius įrodymus (statybinių medžiagų ir reikalingos įrangos pirkimo kvitus), teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad atsakovas rūpinosi namo statyba, pirko statybines medžiagas, nepertraukiamai dalyvavo ir dalyvauja namo statybose, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė, teismas nusprendė po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 59 097,56 Eur vertės turtą – 5/41 dalis žemės sklypo (vidutinė rinkos vertė 2097,56 Eur) ir kaimo turizmo pastatą (vidutinė rinkos vertė 57 000 Eur), o ieškovei iš atsakovo priteisė 29 548,78 Eur kompensaciją už šį jam tenkantį turtą.
9. Teismas, atsižvelgdamas į konfliktiškus šalių santykius, nusprendė, kad įmonės padalijimas natūra po 1/2 dalį būtų žalingas įmonės veiklai, be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė įmonę priteisti atsakovui, todėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė (duomenys neskelbtini) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei įmonės vardu registruotą kilnojamąjį turtą (automobilį „Opel Vivaro“, vidutinė rinkos vertė 1500 Eur, automobilį „Opel Astra Station“, vidutinė rinkos vertė 2000 Eur) bei įmonės turimus įsipareigojimus kreditoriams (2254,16 Eur dydžio įsipareigojimą kreditorei UAB „Avantis Baltic“, 336,22 Eur dydžio įsipareigojimą kreditorei UAB „Entum“, 24,35 Eur įsipareigojimą kreditorei UAB „Tele 2“, 285,31 Eur įsipareigojimą kreditorei UAB „Limada“), iš atsakovo ieškovei priteisė piniginę kompensaciją, lygią 1/2 įmonės vertės (8559,50 Eur), atimdamas pusę įsipareigojimų kreditoriams sumos (1450,02 Eur), t. y. 7109,48 Eur.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutraukė apeliacinio proceso dalį dėl ieškovės reikalavimo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai, kitą apeliacinio skundo dalį patenkino iš dalies – pakeitė sprendimo dalį dėl ginčo buto padalijimo, šį butą asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei, priteisė ieškovei iš atsakovo 31 500 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkančias 5/41 dalis žemės sklypo ir kaimo turizmo pastatą, išdėstė kompensacijos sumokėjimą lygiomis dalimis po 1312,50 Eur kas mėnesį 24 mėnesių laikotarpiui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
11. Kolegija nurodė, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Be to, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, jog turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą kaip asmeninę, o ne bendrąją nuosavybę. Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
12. Kolegija vertino, kad tai, jog iš pradžių atsakovas ketino pirkti butą Architektų g., tačiau vėliau persigalvojo dėl didesnio – ginčo buto – įsigijimo, parodo, jog tikrasis atsakovo siekis buvo įgyti šeimai gyvenamąjį būstą. Kaip nurodė ieškovė ir atsakovas neginčijo, jis pats pildė už ieškovę 2015 m. turto deklaraciją ir į šeimos turto sąrašą įtraukė ginčo butą. Kolegija konstatavo, kad aiškios valios pirkti ginčo butą kaip asmeninę nuosavybę atsakovas neturėjo, pats tai pripažino, pateikdamas priešieškinį ir prašydamas pripažinti jį daline nuosavybe, padalyti po 1/2 dalį, o atsakovui priteisti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Ieškovei atlikus naujus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustačius, kad šio namo baigtumas yra 70 proc., bei įteisinus nebaigtą statybą, atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį ir prašė ginčo butą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Taigi tokį reikalavimą atsakovas iškėlė tik tuomet, kai kilo ginčas dėl turto padalijimo būdo ir jo vertės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kolegijos vertinimu, ginčo butą pripažino asmenine atsakovo nuosavybe.
13. Kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau jis nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi, esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).
14. Kolegija nurodė, kad atidalyti sutuoktiniams tenkančių daugiabučiame name esančio ginčo buto dalių natūra nėra galimybės, nes bute yra bendro naudojimo patalpų, be kurių naudotis izoliuotais kambariais nėra galimybės. Ginčo buto vertė pagal ieškovės pateiktą 2020 m. sausio 31 d. teismo ekspertės Irmantos Krikščiūnienės vertinimo išvadą – 71 000 Eur.
15. Atlikus 2021 m. birželio 23 d. nutartimi paskirtą kaimo turizmo pastato vertės nustatymo ekspertizę, 2021 m. rugsėjo 27 d. ekpertizės akte nurodyta šio turto vertė be atsakovo panaudotų medžiagų ir atliktų darbų – 134 000 Eur. Atsakovui nesutinkant su nustatyta verte, kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad teismai, spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013), taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020). Kolegija konstatavo, kad visos eksperto Š. Vareikos ekspertizės akto išvados pagrįstos išsamiu objekto tyrimo ir skaičiavimų aprašymu, tyrimo ir skaičiavimo aprašyme nėra prieštaravimų, dėl kurių galima būtų abejoti išvadų pagrįstumu. Atsakovo subjektyvi nuomonė apie klausimų ekspertui tinkamumą, panaudotų informacijos šaltinių patikimumą, kaip nurodė kolegija, nepaneigia tyrimais ir skaičiavimais pagrįstų ekspertizės akto išvadų, todėl priimant šią nutartį buvo remtasi eksperto Š. Vareikos ekspertizės aktu.
16. Kolegija pažymėjo, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. Kolegija rėmėsi CK 3.119 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Nurodžiusi, kad šalys nenuginčijo buto vertės, kolegija laikė, kad šio turto vertė – 71 000 Eur, nurodė, kad namo su žeme vertė be atsakovo panaudotų medžiagų ir atliktų darbų vystant šį turtą – 134 000 Eur. Atsižvelgusi į tai, kad ginčo butas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kad ieškovė su nepilnamete šalių dukterimi gyvena pas ieškovės tėvus, o abu dalijami objektai yra tinkami gyventi ir abiem sutuoktiniams turėtų atitekti po šio turto dalį, užtikrinančią galimybę naudotis turtu pagal paskirtį, kolegija nusprendė, kad yra pagrindas pakeisti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – šiuos objektus padalyti, ginčo butą priteisiant ieškovei, o žemę ir namą – atsakovui. Į žemės sklypo ir namo vystymą atsakovas įdėjo savo turto ir lėšų, todėl šis turtas turėtų atitekti jam. Nurodžiusi, kad šitaip padalijus šią turto dalį ieškovei atiteks mažesnės vertės turto objektas, kolegija ieškovei iš atsakovo priteisė 31 500 Eur kompensaciją (134 000 Eur + 71 000 Eur = 205 000 Eur; 205 000 Eur : 2 = 102 500 Eur; 102 500 Eur – 71 000 Eur = 31 500 Eur).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui arba Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias turto pripažinimą asmenine nuosavybe, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2012; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019), nepagrįstai ginčo butą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, atsižvelgdamas vien į ieškovės deklaratyvius teiginius ir faktą, kad šio turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu šalys buvo sudariusios santuoką. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo butas įgytas už asmenines (Bendrijos grąžintas) atsakovo lėšas, išreiškiant valią šį turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn (sutartis sudaryta būtent atsakovo vardu). Didesnį butą, priešingai nei nurodė teismas, atsakovas nusprendė įsigyti, nes, nukritus nekilnojamojo turto kainoms, atsirado tokia galimybė. Ieškovės pateiktose 2016 m., 2017 m. turto deklaracijose ginčo butas nurodytas kaip priklausantis atsakovui. Priešieškinyje, priešingai nei akcentavo teismas, atsakovas kaip tik nurodė, kad ginčo butas buvo įsigytas už asmenines atsakovo lėšas ir dovanotas jo motinos lėšas, todėl turėtų būti pripažintas asmenine nuosavybe. Tačiau atsakovas iš geros valios sutiko 1/2 šio buto priskirti ieškovei, tuo metu dar manydamas, kad abu vaikai gyvens su ja. Patikslinęs priešieškinį atsakovas prašė butą pripažinti asmenine jo nuosavybe.
17.2. Teismas netyrė atsakovo, taip pat ieškovės indėlio į ginčo butą, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad nevienodas sutuoktinių indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ir kūrimą laikytinas svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo; tokiu atveju taikomos CK 3.123 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Suma, kuri atsakovo buvo investuota įsigyjant ginčo butą, turėjo būti vertinama viso turto dalijimo šalims metu. Jei teismas nusprendė, kad butas negali būti priskirtas atsakovo asmeninei nuosavybei, privalėjo spręsti klausimą dėl ieškovės reikalavimo mažinimo atsakovo į butą investuotos sumos dalimi. Teismas nepagrįstai vertino viso turto masę, o asmeninį bei bendrą šalių turtą padalijo lygiomis dalimis. Teismas privalėjo remtis kasacinio teismo praktika bei taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas, dalydamas turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė ne tik turto dalį atsakovo sąskaita (padalijo butą lygiomis dalimis), bet ir piniginę kompensaciją iš atsakovo.
17.3. Teismas pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtintas reikalavimas dalijamo bendro turto vertę nustatyti pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Ginčo turto vertę teismas nepagrįstai nustatė vadovaudamasis 2020 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ekspertės I. Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo išvada, kurioje nurodyta buto vertė neatitinka realios šio turto rinkos vertės. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad nuo 2020 m. sausio 30 d. buto kaina reikšmingai paaugo – iš esmės tiek pat, kiek iš atsakovo ieškovei priteista kompensacijos, tačiau teismas kainų pokyčių neįvertino. Taigi, jei teismas ne tik būtų tinkamai vadovavęsis kasacinio teismo praktika ir teisės aktais, turtą hipotetiškai būtų galima padalyti natūra nepriteisiant kompensacijos iš atsakovo, juolab kad jo materialinė padėtis yra itin sunki.
18. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Turto įsigijimas už asmenines sutuoktinio lėšas turi būti įrodytas, nepakanka įrodyti vien lėšų turėjimo faktą, būtina įrodyti jų panaudojimo faktą, be to, turi būti nutatyta aiški sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn ir tam nepakanka turto nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre (išviešinimo) fakto, o svarbi yra turto naudojimo paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, nėra duomenų, kad pirkdamas ginčo butą atsakovas išreiškė valią įsigyti jį asmeninėn nuosavybėn. Įmokas Bendrijai už butą (duomenys neskelbtini) mokėjo būtent ieškovė ir jos buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų. Įsigyti didesnį butą sutuoktiniai nusprendė, be kita ko, įvertinę tai, kad buvo planuojama susilaukti vaikų. Pildydamas šeimos turto deklaraciją 2015 m. atsakovas pripažino, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šį faktą atsakovas pripažino ir priešieškinyje. Teismas nustatė, kad atsakovo valia pakito kito šalių turto – namo – baigtumą įregistravus kaip 70 proc.
18.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas ir dalydamas turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, įvertinęs atsakovo į ginčo butą investuotas lėšas. Dėl santuokos metu įgyto turto galioja lygiateisiškumo prezumpcija. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo motina pripažino, kad jokių lėšų atsakovui nedovanojo. Be to, ji dovanojimo sutartyje nurodyto dydžio lėšų neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad pardavusi turėtas akcijas atsakovo motina būtų perdavusi atsakovui lėšas. Teismas parinko tinkamą ginčo buto padalijimo būdą (natūra), vadovavosi kasacinio teismo praktika, įvertino reikšmingas turto padalijimui aplinkybes. Atsakovas sutiko su tokiu padalijimo būdu, tik siekė, kad būtų priteista mažesnio dydžio kompensacija.
18.3. Teismas teisingai taikė CK 3.119 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į reikiamas aplinkybes. Turtas buvo tinkamai įvertintas. Šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo vertinimą. Atsakovas anksčiau sutiko su ieškovės pateiktu vertinimu (kuriame nustatyta didesnė turto vertė), kasaciniame skunde pateikia subjektyvius apskaičiavimus. Teismas pagrįstai rėmėsi eksperto Š. Vareikos išvada, ekspertizę įvertinęs kaip išsamią, objektyvią, paremtą tinkamu skaičiavimu, be prieštaravimų.
18.4. Nors atsakovas turi nekilnojamojo turto (žemės sklypų), teismas ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą tik pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį apibrėžtas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti.??? ???
20. Nagrinėjamos bylos atveju šalys reiškė reikalavimus, be kitų, nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, padalyti santuokos metu įgytą turtą, taip pat atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti butą (duomenys neskelbtini), asmenine jo nuosavybe.
21. Atsakovo kasacinis skundas pateiktas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo reikalavimas pripažinti ginčo butą asmenine jo nuosavybe ir ginčo butas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatyta šio turto vertė bei jis padalytas butą priteisiant ieškovei, taip pat ieškovei priteisiant iš atsakovo kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto (žemės sklypo ir kaimo turizmo pastato) dalį. Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad ginčo butas nepagrįstai pripažintas bendrąja jungtine, o ne asmenine atsakovo nuosavybe, jis netinkamai padalytas, nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisiant ne tik butą, bet ir kompensaciją, neatsižvelgus į atsakovo investuotas asmenines lėšas įsigyjant butą, be to, netinkamai nustačius realią šio turto vertę.
22. Taigi pagal kasaciniame skunde apibrėžtas ribas šioje kasacinėje byloje teisėjų kolegija pasisako dėl turto pripažinimą asmenine sutuoktinio nuosavybe, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimą, turto vertės nustatymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei jų taikymo atsakovo konkretaus nurodomo turto – ginčo buto – atžvilgiu.
Dėl sutuoktinių turto teisinį režimą ir turto pripažinimą asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
23. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti paneigta įrodžius, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
25. Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki 2000 m. CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos III dalies VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 14 punktas).
26. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktą). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, toks turtas į dalytino turto masę nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).
27. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas paneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją įrodęs abi teisiškai reikšmingas sąlygas – jog ginčo butas buvo įsigytas už jo asmenines lėšas ir atsakovas išreiškė valią įsigyti šį butą asmeninės nuosavybės teise. Teismas išvadą dėl pirmosios sąlygos egzistavimo padarė įvertinęs: 1) bylos duomenis apie atsakovo įmokas Bendrijai (iš viso 78 910 Lt), skirtas pirmojo buto (duomenys neskelbtini) statybai iki santuokos sudarymo (1988 m. lapkričio 24 d. – 1999 m. birželio 4 d. laikotarpiu) ir netrukus po santuokos sudarymo (1999 m. liepos 16 d. – 1999 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu); 2) šių įmokų dalies (66 400 Lt) susigrąžinimą 2000 m. kovo 2 d. ir Bendrijos įsipareigojimą grąžinti likusią dalį (10 284 Lt) iki 2000 m. liepos 1 d.; 3) duomenis apie atsakovo tuo metu gautas pajamas; 4) faktą, kad nėra duomenų apie ieškovės tuo metu gautas pajamas; 5) faktą, kad ieškovė, teigdama, jog ginčo butas įsigytas už skolintas lėšas iš atsakovo verslo partnerių, be to, ieškovė prisidėjo prie buto įsigijimo, nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Išvadą dėl antrosios sąlygos nustatymo teismas grindė bylos duomenimis, kurie patvirtina faktus, kad: 1) ginčo butas nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė; 2) 2000 m. gegužės 5 d. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta vien atsakovo; 3) 2000 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimu patvirtinta apie visišką atsakovo atsiskaitymą už ginčo butą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai nenustatė, kokią sumą savo asmeninių lėšų atsakovas investavo į ginčo butą jį įsigydamas už 92 000 Lt, nenustatė, kad būtent atsakovo susigrąžintos iš Bendrijos lėšos (jų dalis) buvo investuotos į ginčo butą, taip pat netyrė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jo motina padėjo įsigyti ginčo butą paskolindama pinigų.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, siekdamas paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų, t. y. kad atsakovas aiškiai išreiškė valią ginčo butą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad sutuoktinių turto registracija atlieka tik turto išviešinimo funkciją, taigi, nors butas registruotas vien atsakovo vardu, jis išsaugo jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Teismas akcentavo, jog tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas, įsigijimo metu turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Antrosios sąlygos neįrodytumą teismas motyvavo tuo, kad: 1) atsakovas nutarė įsigyti didesnį butą, taigi tikrasis jo siekis buvo įgyti gyvenamąjį būstą šeimai; 2) atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2015 m. atsakovas užpildė už ieškovę turto deklaraciją, į šeimos turto sąrašą įtraukė ginčo butą; 3) atsakovas pripažino, kad aiškios valios pirkti ginčo butą kaip asmeninę nuosavybę neturėjo, nes pradiniame priešieškinyje prašė šį turtą pripažinti ne asmenine, o daline nuosavybe, priteisti šalims po 1/2 dalį šio turto bei atsakovui priteisti namą. Vėliau atsakovo pozicija pasikeitė – atlikus naujus namo kadastrinius matavimus ir vietoje 7 proc. baigtumo nustačius 70 proc. baigtumą, atsakovas patikslino priešieškinį ir jau prašė pripažinti ginčo butą asmenine jo nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės netyrė (nepatikrino) aplinkybės, ar į butą buvo investuotos asmeninės atsakovo lėšos, ir jeigu taip, tai kokio dydžio asmeninės lėšos buvo investuotos.
29. Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias turto pripažinimą asmenine nuosavybe, nukrypo nuo kasacinio teismo šių normų išaiškinimų. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko teisiškai nepagrįstais. Priešingai nei nurodo atsakovas, išvadą, kad ginčo butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas padarė remdamasis ne ieškovės deklaratyviais teiginiais ir faktu, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu šalys buvo sudariusios santuoką, o bylos duomenų visuma. Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai nesutikimą su šia teismo išvada grindžia aplinkybe, jog buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta būtent atsakovo vardu. Vien šios aplinkybės nepakanka, kad turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Minėta, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu. Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu aspektu nėra svarbu, jei turtas viešame registre įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu. Atsakovas taip pat nurodo, kad didesnį butą nusprendė įsigyti, nes, nukritus nekilnojamojo turto kainoms, atsirado tokia galimybė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino didesnio buto įsigijimo aplinkybę ir konstatavo, jog tikrasis atsakovo siekis buvo įsigyti gyvenamąjį būstą šeimai. Teismas taip pat įvertino aplinkybę dėl reikalavimo pripažinti butą asmenine atsakovo nuosavybe pareiškimo vėlesniame bylos nagrinėjimo etape (patikslinus priešieškinį), kai kilo šalių ginčas dėl turto padalijimo būdo ir vertės, bei konstatavo, kad aiškios valios pirkti ginčo butą kaip asmeninę nuosavybę (įsigijimo metu) atsakovas neturėjo. Tai, kad atsakovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada ir teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčo butas įgytas už asmenines (Bendrijos grąžintas) atsakovo lėšas, jam išreiškiant valią šį turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, nesuponuoja pagrindo pripažinti tokią teismo išvadą nepagrįsta. Atsakovo akcentuojami ieškovės turto deklaracijų duomenys šios išvados nepagrįstumo taip pat neįrodo, juolab kad teismas vertino ieškovės 2015 m. turto deklaracijos užpildymo aplinkybes ir atsakovas neneigė, jog ginčo butą joje pats nurodė kaip šeimos turtą.
30. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog atsakovas nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos, neįrodė, kad ginčo butas yra asmeninė jo nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šis turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nepažeidė sutuoktinių turto teisinį režimą ir turto pripažinimą asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo pateiktų šių teisės normų išaiškinimų.
Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
31. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
32. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nurodė, jog padalyti sutuoktiniams tenkančių daugiabučiame name esančio buto dalių natūra nėra galimybės, nes bute yra bendro naudojimo patalpų, be kurių naudotis izoliuotais kambariais nėra galimybės. Nustatęs ginčo buto ir kito sutuoktinių turto – žemės sklypo ir kaimo turizmo pastato (duomenys neskelbtini) vertę, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė su nepilnamete šalių dukterimi gyvena pas ieškovės tėvus, kad abu dalijami objektai yra tinkami gyventi ir abiem sutuoktiniams turėtų atitekti po šio turto dalį, užtikrinančią galimybę naudotis turtu pagal paskirtį, įvertinęs atsakovo indėlį į žemės sklypo ir namo vystymą, teismas šiuos objektus padalijo ginčo butą priteisdamas ieškovei, o žemę ir namą – atsakovui. Taip pat teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 31 500 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą.
34. Argumentų dėl netinkamo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdą reglamentuojančių teisės normų taikymo, teismui priteisiant pirmiau nurodytus objektus ieškovei ir atsakovui, atsakovas kasaciniame skunde nepateikia, taigi dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti. Tačiau atsakovas argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neištyrė aplinkybės dėl atsakovo asmeninių lėšų indėlio į ginčo butą jį įsigyjant, kuri suponuoja pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Suma, kuri atsakovo buvo investuota įsigyjant ginčo butą, kaip nurodo atsakovas, turėjo būti vertinama viso turto dalijimo šalims metu ir teismas privalėjo spręsti klausimą dėl ieškovės reikalavimo mažinimo atsakovo į butą investuotos sumos dalimi.
35. Pagal CK 3.117 straipsnio nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (nurodyto straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (3 dalis). CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos.
36. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sutuoktinis turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktą). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 37 punktą). Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 42, 43 punktai). Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 55 punktas).
37. Apeliacinės instancijos teismas, minėta (žr. šios nutarties 28 punktą), iš esmės netyrė (nepatikrino) pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad įsigyjant ginčo butą, už kurį sumokėti 92 000 Lt, buvo investuotos asmeninės atsakovo lėšos, nenustatė, kokia konkreti asmeninių lėšų suma buvo investuota, neišsprendė klausimo dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (taikant CK 6.123 straipsnio nuostatas) ir (ar) priteisti konkretaus dydžio kompensaciją atsakovui (taikant CK 6.98 straipsnio 2 dalies nuosatas) buvimo. Taigi teismas, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, nenustatė visų ginčui išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl šios dalies buvo priimta teisėta ir pagrįsta teismo nutartis.
38. Pažymėtina, kad, siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.
39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas).
40. Jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai turėtų būti nustatyta dalijamo turto rinkos vertė, kuri galioja šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).
41. Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų šių nuostatų išaiškinimų. Ginčo buto vertę, atsakovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė vadovaudamasis 2020 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ekspertės I. Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo išvada, kurioje nurodyta buto vertė neatitinka realios šio turto rinkos vertės. Kaip nurodo atsakovas, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad nuo 2020 m. sausio 30 d. buto kaina reikšmingai paaugo – iš esmės tiek pat, kiek iš atsakovo ieškovei priteista kompensacijos, tačiau teismas kainų pokyčių neįvertino.
42. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Nesant pagrindo teismui būti aktyviam ir taikyti dispozityvumo ir rungimosi principų išimtį, teismas neprivalo abejoti turto verte bei pagrindu įtraukti jį į dalijamo turto balansą ir savo iniciatyva rinkti bei tirti įrodymus, pagrindžiančius šio turto vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Kai turto rinkos vertė nustatyta individualaus vertinimo būdu, teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo veiksmų tuo atveju, jeigu bylos medžiagos duomenys teikia pagrindą pagrįstai abejoti turto vertinimo išvados teisingumu arba daryti pagrįstą prielaidą, kad turto vertė galėjo reikšmingai pasikeisti per laiką, praėjusį nuo pradinio vertinimo. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).
43. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, tai, kad dėl šioje nutartyje konstatuotų apeliacinės instancijos teismo padarytų pažeidimų atitinkama skundžiamos nutarties dalis panaikinama, teismui nagrinėjant iš naujo šią bylos dalį klausimas dėl ginčo buto vertės gali būti peržiūrimas, jei šalių būtų pateikti tokį būtinumą pagrindžiantys argumentai ir įrodymai. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ginčų dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo specifika lemia tai, kad nauji įrodymai dėl dalijamo turto vertės gali būti teikiami ir apeliacinėje instancijoje. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti vadovaudamasis CPK 185 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2011).
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių teisinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai. Teismas, spręsdamas ginčą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, gali nurodyti teisinius argumentus ar taikyti teisės normas, kuriomis šalys nesiremia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Bylos dalį nagrinėjant iš naujo apeliacine tvarka, priklausomai nuo teismo išvadų dėl atsakovo investuotų asmeninių lėšų į ginčo butą ir šio turto vertės (jei ji būtų nustatoma iš naujo), teisiškai aktualios gali būti ir turto balanso sudarymą reglamentuojančios Civilinio kodekso normos bei kasacinio teismo šių normų išaiškinimai. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (nurodyto straipsnio 2 dalis). Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (4 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo nagrinėjant bylą iš naujo nustatytos faktinės aplinkybės gali suponuoti poreikį iš naujo sudaryti kompensacijų balansą, atsižvelgiant, be kita ko, ir į pirmosios instancijos teismo sprendimu, padalijus kitą turtą (įmonę, automobilius), ieškovei iš atsakovo priteistą kompensaciją (7109,48 Eur).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
45. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, apeliacinės instancijos teismui netinkamai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, nenustačius visų ginčui išspręsti teisiškai reikšmingų – su atsakovo asmeninių lėšų investavimu įsigyjant turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise susijusių – aplinkybių, neišsprendus klausimo dėl tokių investicijų kompensavimo, galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Padaryti pažeidimai suponuoja pagrindą panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 31 500 Eur kompensacija, išdėstytas šios kompensacijos mokėjimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Perduotą bylos dalį nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gali būti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, sprendžiamas klausimas dėl ginčo buto vertės, taip pat dėl kompensacijų balanso sudarymo.
46. Kasacinis teismas patyrė 18,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl 31 500 Eur kompensacijos priteisimo ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini), šios kompensacijos mokėjimo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė