Baudžiamoji byla Nr. 1-655-932/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58968-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2;
1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,
sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,
dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,
kaltinamajam S. D. (S. D.),
nukentėjusiajai J. D.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. D. (S. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (iš viso dėl 3 nusikalstamų veikų),
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
S. D. 2016 m. gruodžio 19 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilių girtumas), smurtaudamas prieš šeimos narį – žmoną J. D., t. y. pastumdamas nukentėjusiąją, dėl ko ji dešiniu petimi trenkėsi į laiptinės sieną, sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat S. D. 2017 m. birželio 4 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš šeimos narį - žmoną J. D., mažamečių vaikų A. D., gim. 2006 m., ir V. D., gim. 2010 m., akivaizdoje, t. y. pargriovęs J. D. ant lovos, atsisėdęs jai ant nugaros, kojomis ir viena ranka laikydamas nukentėjusiosios rankas, kita ranka spaudė nukentėjusiajai burną ir nosį, o J. D. bandant išsilaisvinti ir purtant galvą, nuplėšdamas nuo akių priaugintas blakstienas bei dalį natūralių blakstienų, sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat S. D. 2017 m. birželio 22 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių girtumas), smurtaudamas prieš šeimos narį - žmoną J. D., mažamečių vaikų A. D., gim. 2006 m., ir V. D., gim. 2010 m., akivaizdoje, smaugdamas sutuoktinę J. D., sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kadangi S. D., kuris kaltinamas padaręs tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, teisme savo kaltę pripažino visiškai, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. D. kaltę pripažino tik dėl 2016-12-19 nusikalstamos veikos, o dėl 2017-06-04 nusikaltimo išreiškė dalinį kaltės pripažinimą, pažymėdamas, jog tądien šeimoje buvo konfliktas, jis įtarė žmoną neištikimybe, todėl bandė iš jos atimti mobiliojo ryšio telefoną, kurį pastaroji slėpė po savimi, atsisėdo sutuoktinei ant nugaros ir bandė ištraukti jos telefoną, dėl ko galimai užkabino jai už veido, o dėl 2017-06-22 nusikalstamos veikos neprisipažino ir neigė nurodytą dieną vartojęs prieš sutuoktinę smurtą, teisiamajame posėdyje savo poziciją pakeitė ir pilnai prisipažino kaltu dėl visų trijų inkriminuotų nusikaltimų, sutiko su visomis kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis. Teigė, jog jų šeimoje nuolat vyko konfliktai dėl jo išgėrinėjimo, dėl ko sutuoktinė jam vis priekaištaudavo. 2016-12-19 susipykęs su žmona, ją pastūmė, dėl ko ši galėjo atsitrenkti į laiptinės sieną. 2017-06-04 vėl susipyko su žmona. Iš draugo sužinojo, kad jam bebūnant komandiruotėje pastaroji susirado meilužį, jis pats matė, kad J. gauna daug SMS žinučių, su kažkuo vis bendrauja telefonu, todėl norėdamas pasižiūrėti, su kuo ji bendrauja, bandė iš jos atimti mobiliojo ryšio telefoną. Žmona jam telefono nedavė, dėl ko jis ją pargriovė ant lovos, bandė atimti telefoną, neneigia, jog atsisėjęs ant nugaros, galėjo jai laikyti rankas bei spausti jai burną ir nosį, taip pat sutinka, kad išplėšė blakstienas. Paskutinį kartą vėl buvo konfliktas dėl tų pačių priežasčių. Jis gėrė alų, kai grįžo žmona pradėjo su ja aiškintis, būdamas išgėręs, galėjo ją smaugti. Sutinka, jog viskas buvo taip kaip nurodyta kaltinimuose. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, atsiprašo žmonos. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, jis gyvena atskirai nuo šeimos, kai gali, bendrauja su dukromis, šios atvyksta pas jo tėvus, kur jis yra apsistojęs.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. D. duoti parodymai yra užfiksuoti pastarojo įtariamojo apklausų protokoluose (b. l. 25, 26, 36, 136). Kaip minėta aukščiau, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino ne dėl visų jam inkriminuotų veikų, tačiau teisiamojo posėdžio metu dėl visų kaltinimų išreiškė pilną kaltės pripažinimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. D. parodė 2016-12-19, apie 19.40 val., su dviem dukromis grįžusi namo ((duomenys neskelbtini)). Kai ieškojo raktų rankinėje, stovėdama bendro naudojimo koridoriuje, jos vyras S. D. atidarė buto duris, įsileido vaikus į butą, o ją dešine ranka pastūmė nuo durų, dėl ko ji dešine ranka ties pečiu trenkėsi į sieną ir patyrė fizinį skausmą. Vyras užtrenkė buto duris ir jas užrakino raktu iš vidaus, o jos į butą neįleido. Kol buvo bendro naudojimo koridoriuje, girdėjo, kad vyras bute mėtė ir daužė daiktus. Vyras dažnai vartoja stiprius alkoholinius gėrimus. 2015 m. ji kvietė policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Prieš vaikus jos vyras smurto niekada nenaudojo. Ji patyrė tik fizinį skausmą, į teismo medikus dėl ekspertizės nesikreips. Iki atvykstant tyrėjams, ji butą aptvarkė. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji gyvena kartu su vyru S. D. ir dukromis V., gim. 2010 m. ir A., gim. 2006 m. 2017-06-22, 21.10 val., ji grįžo su vaikais namo. Namuose buvo vyras S. D., kuris kambaryje vartojo alkoholį. Joms užėjus, vyras pradėjo ją keikti vaikų akivaizdoje. Tada suskambo jos telefonas, sutuoktinis norėjo telefoną iš jos atimti, tačiau ji telefono nedavė, po ko S. D. pradėjo ją smaugti, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Visa tai vyko dukrų akivaizdoje. Taip pat nurodė, jog 2017-06-04, apie 17.00 val., jai su dukromis grįžus namo, S. D. buvo girtas. Jis priėjo ir atėmė jos telefoną. Ji apsiverkė ir nuėjo į miegamąjį. Tada S. D. atėjo, priėjo tyliai už nugaros, suėmė už nugaros abi jos rankas ir pastūmė ją ant lovos. Ji nugriuvo kniūbsčia, po ko sutuoktinis atsisėdo jai ant nugaros, laikė kojomis ir viena ranka ją prispaudęs, o kita ranka spaudė jai burną ir nosį. Ji, norėdama išsilaisvinti, purtė galvą, o jis tuo metu pešė jai tai nuo vienos, tai nuo kitos akies priaugintas blakstienas, kurių dalį išpešė kartu su jos natūraliomis blakstienomis. Ji klykė, todėl iš kambario atbėgo dukros. Jos pradėjo verkti ir prašyti, kad S. D. ją paleistų. A. net buvo atsiklaupusi ant kelių. Ji dar kartą pabandė išsilaisvinti ir jie abu atsidūrė ant grindų. Šaukė vaikams, kad kviestų kaimynus, bet mergaitės buvo šoko būsenoje. S. D. ją paleido, numetė ant lovos jos telefoną, apsirengė ir išėjo. Ji iškvietė policiją, bet po to jos atsisakė, nes S. D. pabėgo. Kitą dieną iš S. D. gavo keletą žinučių, kuriose jis užsiminė apie įvykį. Dėl tokių S. D. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta fizinė ir moralinė žala. Į jokias gydymo įstaigas dėl sumušimų, smurto žymių apžiūros ar gydymo nesikreipė. Tuo metu sutuoktinio pasigailėjo, kadangi išsigando, kad jam bus blogai, jį nuteis ir pasodins, jeigu ji kreipsis ir kels viską į viešumą. Po paskutinio įvykio ji tikrai išsigando ir pradėjo jo bijoti. S. D. yra paskirta kardomoji priemonė nesilankyti jų bute ir nebendrauti bei neieškoti su ja ryšio, bet pastarasis be jos leidimo ne kartą yra atėjęs į butą (duomenys neskelbtini), jai nesant, pasiima jai ir vaikams priklausančius daiktus, pavyzdžiui, paėmė gyvūnų narvelį, jos kelioninį lagaminą, apipylė klijais keletą jos drabužių, sportinę aprangą. Ieškinio dėl turtinės, fizinės žalos nereiškia (b. l. 2-4, 17, 77, 81).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė nukentėjusioji A. D. parodė prisimenanti, kaip tėtis bandė smaugti mamą. Tėtis bandė mamą smaugti virtuvėje, laikė ranka jai už gerklės, o paskui kitą dieną bandė ją smaugti ant lovos. Ji su savo seserimi buvo kambaryje ir viską girdėjo. Iš pradžių buvo pas mamą darbe, vasarą mama jas pasiimdavo į darbą, kadangi tėtis nesėdėdavo su jomis. Kai jos grįžo namo, buvo 19-20 val., prieš tai užėjo į parduotuvę. Joms įėjus į namus, garsiai grojo muzika, o tėtis sėdėjo ant sofos. Jos atėjo, ji pergyveno, o sesuo pradėjo verkti, po to ir ji, nes tėtis pasakė mamai „ko tu eini į mano butą, tu man skolinga pinigų“. Paskui ji (A. D.) nuėjo į kambarį skaityti knygą, žiūrėjo televizorių, bebūdama išgirdo, kaip tėtis garsiai rėkia, jos su seserimi priėjo prie sienos ir stovėjo prie durų bei žiūrėjo pro rakto skylutę. Ji matė, kaip tėtis stovėjo veidu į mamą ir šaukė laikydamas ranką mamai ant gerklės, po to mama pradėjo verkti. Dar prieš tai tėtis atminėjo iš mamos telefoną. Paskui nuėjo į kambarį, mama verkė, sesuo atnešė mamai vandens, tėtis atėjo į kambarį, pradėjo rėkti, o kai jis nuėjo parūkyti į balkoną, mama iškvietė policiją. Jam apie tai sužinojus, mama atšaukė iškvietimą. Neatsimena, kada tai įvyko, galimai liepos mėnesį, buvo vasara. Galimai birželio mėnesio pradžioje ar liepos mėn., tiksliai nepamena, buvo vakaras, galbūt 20-21 val., viskas vyko virtuvėje, jų bute, (duomenys neskelbtini). Kai grįžo namo, jos išsigando su seserimi, kad tėtis išvys mamą iš buto, nes taip buvo sename bute ir jau neatsimena, bet galbūt ir ne kartą šitame. Sename bute tėtis vijo mamą iš namų, net nežino, kodėl jie bardavosi, ji nesuprasdavo dėl ko ginčydavosi, po to viskas peraugdavo į konfliktą, tėtis rėkdavo, suduodavo mamai, atimdavo iš mamos telefoną, vydavo iš buto ir jos sėdėdavo uždarytos kambaryje. Tą kartą tėtis laikė mamą už gerklės, antrą kartą laikė abiem rankom, o pirmą kartą laikė už gerklės ir kišo pirštus mamai į nosį ir burną, kad mama nekvėpuotų. Mama šaukė, verkė, buvo visa raudona, laikė telefoną, nieko negalėjo padaryti, nes jis užlaužė mamai rankas už nugaros. Buvo daug kartų, kad ji (A. D.) buvo atsiklaupusi ir paprašė tėčio taip nesielgti. Pamena kartą, kai išgirdusi mamos riksmą matė, kaip tėtis užgriuvo ant mamos lovoje, jis mamą smaugė, laikė rankas ant kaklo, buvo užspaudęs nosį ir burną. Mama bandė atsimušti nuo jo, davė jai (A. D.) telefoną, kad ši paskambintų į policiją, atidarytų duris ir pašauktų kaimynus. Tėtis nulipo nuo mamos, ji galvojo, kad jau viskas baigėsi. Ji (A. D.) stipriai verkė, atsiklaupė ir prašė tėčio paleisti mamą. Po to jis lyg ir nustojo, mama atsisėdo ant kėdės, nusiramino, o paskui tėtis vėl ant jos atsisėdo, pradėjo šaukti. Ji nešė mamai vandens, prašė, kad tėtis taip nedarytų. Paskui tėtis jai liepė apie tai niekam nepasakoti, bet ji (A. D.) jam sakė, kad tai tiesa, tėtis jai rašė žinutes, kad ji nieko nesakytų. Jis sakė, kad jis norėjo iš mamos atimti telefoną ir pažiūrėti, kam ši rašo. Dabar gerai sutaria tiek su mama, tiek su tėčiu, tėtį mato rečiau, nes jis nebegyvena jų bute, kartais susitinka per išeigines ir kuomet važiuoja pas senelį (b. l. 109-112).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė dirbanti viename iš MB „E.“ salonų, esančiame (duomenys neskelbtini), blakstienų priauginimo meistre. J. (jos pavardės nežino) yra jos klientė jau apie penkerius metus. 2017 m. birželio mėn. jai paskambino J. ir pasakė, kad jai skubiai reikia padaryti blakstienų korekciją, nes vyras jai išrovė blakstienas. Šiaip J. dėl blakstienų korekcijos pas ją ateina maždaug kas tris savaites. J. atvyko pagal užrašymą birželio mėn. 7 d., 16.00 val., ir papasakojo, kad jos neblaivus vyras ją primušė vaikų akivaizdoje ir išrovė blakstienas. Liudytoją šokiravo J. akies vaizdas (tiksliai neprisimena kurios), kadangi per vidurį voko buvo išpeštas apie 1 cm gabalas blakstienų su jos natūraliomis blakstienomis. Tame plote styrojo viena kita blakstiena. Ar kitur buvo išpeštų blakstienų, neatkreipė dėmesio. Detaliau apie konfliktą su vyru J. jai nepasakojo ir ji jos neklausinėjo. Bendrauja su J. kaip su kliente, todėl jos asmeniniu gyvenimu nelabai domisi. J. vyro nepažįsta, jo niekada nematė. Kiek žino, J. gyvena Perkūnkiemyje, turi dvi mažametes dukras (b. l. 119).
Nukentėjusioji J. D. dėl 2016-12-19 patirto smurto 6 PK pateikė pareiškimą (b. l. 8).
Vilniaus AVPK PR 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulio P. K. 2016-12-19 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenimis, 2016-12-19, apie 19.50 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras neleidžia namo, smurtauja. Nuvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad policiją kvietė J. D.. Įvykio vietoje iš pranešėjos žodžių ir pagal pareiškimą nustatyta, kad smurtavo neblaivus pranešėjos vyras. Pranešėją pareigūnai rado laiptinėje išsigandusią ir verkiančią. J. D. paaiškino, kad neblaivus vyras neleido namo bei mažamečių vaikų akivaizdoje vadino necenzūriniais žodžiais, taip ją pažemindamas, pastumdamas rankomis naudojo fizinį smurtą, dėl ko ji atsitrenkė į sieną. Pranešėja buvo išsigandusi, verkė. Akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Viename iš kambarių matėsi išmėtyti daiktai. Pranešėja buvo blaivi, vyras neblaivus. Smurtu įtariamas asmuo nieko nepaaiškino (b. l. 6-7).
Vilniaus AVPK PR 4 kuopos 1 būrio vyr. patrulio R. Š. 2017-06-22 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenimis, 2017-06-22, apie 21.24 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras smurtauja, namuose du vaikai. Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad policiją kvietė J. D. Įvykio vietoje iš pranešėjos žodžių ir pagal pareiškimą nustatyta, kad neblaivus pranešėjos vyras S. D. grasino, smaugė žmoną mažamečių vaikų akivaizdoje. Apžiūrėjus nukentėjusiąją, smurto žymių nesimatė, dėl smurto pareiškėja teigė patyrusi fizinį skausmą (b. l. 54, 55). Nukentėjusioji J. D. dėl 2017-06-22 patirto smurto 1 PK pateikė pareiškimą (b. l. 56).
2017-06-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūra. Prie apžiūros protokolo pridėtos buto fotonuotraukos (b. l. 67, 68).
2017-10-02 apžiūros protokole užfiksuotas iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo turinys (b. l. 71-73).
2017-12-14 apžiūros protokole užfiksuotas kompaktiniame diske, kurį pateikė nukentėjusioji J. D., įrašytas nukentėjusiosios J. D. susirašinėjimo su kaltinamuoju S. D. turinys (b. l. 83-92).
Alkotesterių kvitų duomenimis, 2016-12-19, 20.40 val. S. D. nustatytas 1,42 promilių girtumas, o 2017-06-22, 22.34 val., - 2,05 promilių girtumas (b. l. 33, 120).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad S. D. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju S. D. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei J. D., su kuria kartu gyveno santuokoje. Visais 3 atvejais nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, sužalojimai jai nebuvo padaryti. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties duotais parodymais, nukentėjusiųjų J. D., A. D., liudytojos J. K. parodymais, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kita rašytine bylos medžiaga. S. D. veiksmai tyčiniai, baigti, visais atvejais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo S. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas S. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad S. D. įvykdė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie visi baigti, vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos įvykdytos veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: S. D. praeityje neteistas (b. l. 122), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 123), dirbantis (b. l. 124, 125), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių, 55 straipsnio nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti visais atvejais paskiriant kaltinamajam S. D. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį arba artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui. Švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, šiuo atveju skirti netikslinga, kadangi S. D. yra dirbantis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, S. D. įpareigotinas visą bausmės laiką: 1) tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant (ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo darbo praradimo) registruotis darbo biržoje bei 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, bendrintinos iš dalies jas sudedant.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką S. D. įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme – nuo 2016-12-19, 20.40 val., iki 2016-12-20, 12.22 val., bei nuo 2017-06-22, 21.24 val., iki 2017-06-23, 13.06 val. (iš viso dvi paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 32, 35, 139, 143).
S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 27, 28, 145).
S. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018-03-06 (b. l. 29, 144). Pažymėtina, kad tolesnis nurodytos kardomosios priemonės taikymas yra netikslingas, kadangi S. D. dirba Klaipėdoje, tuo tarpu registruotis privalo Vilniaus mieste esančioje policijos įstaigoje, ką atlikti yra gana sudėtinga. Keisti registravimosi sąlygas nėra pagrindo, kadangi byla yra jau išnagrinėta, paskelbtas nuosprendis, iki jo įsiteisėjimo pilnai pakanka vienos kardomosios priemonės taikymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su J. D. ir S. D. tekstinių susirašinėjimų medžiaga bei kompaktinis diskas su nukentėjusiosios nepilnametės A. D. apklausos vaizdo įrašu, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla (b. l. 82, 113).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
S. D. (S. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016-12-19 įvykdytos nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
S. D. (S. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017-06-04 įvykdytos nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
S. D. (S. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017-06-22 įvykdytos nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti S. D. (S. D.) subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. D. (S. D.) paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, įpareigoti S. D. (S. D.) visą bausmės laiką: 1) tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant (ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo darbo praradimo), registruotis darbo biržoje bei 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-12-19, 20.40 val., iki 2016-12-20, 12.22 val., bei nuo 2017-06-22, 21.24 val., iki 2017-06-23, 13.06 val. (iš viso dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. kovo 6 d.
Kompaktinį diską su J. D. ir S. D. tekstinių susirašinėjimų medžiaga bei kompaktinį diską su nukentėjusiosios nepilnametės A. D. apklausos vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė