Pranešėjas Ričardas Gilys              Baudžiamoji byla Nr. 1A-424-193/2010

Teisėja Danutė Švitinienė              Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00456-2009-3

              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.6.,

(S)

              2.4.6.2.1., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O  S  P  R  E  N  D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,

gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

nuteistajam R. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-15 nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu:

- pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 145 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 233 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus R. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-01-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir R. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

N U S T A T Ė:

R. R. nuteistas už tai, kad jis:

- 2009 m. rugpjūčio 22 d., apie 01.55 val., Panevėžyje, viešoje vietoje – Marijonų g. 29 namo koridoriuje, prie butų Nr. x ir Nr. x,  dūrė nukentėjusiajam D. M. peiliu vieną kartą į kairę krūtinės pusę ir kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. M. durtinį-pjautinį nekiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su didžiojo krūtinės raumens pažeidimu ir durtinį-pjautinį kairio žasto sužalojimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

- 2009 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio 25 d. 08.18 val. iki 28 d. 13.25 val., būdamas Panevėžyje, turėdamas tikslą bauginti ir daryti poveikį liudytojai J. M., pavartojo psichinę prievartą liudytojos atžvilgiu, tai yra žodžiais grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent: mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris + (duomenys neskelbtini), išsakydamas liudytoją J. M. bauginančius žodžius – „jei tu nepakeisi parodymų, tai aš tavęs ir D. neliesiu, o paliesiu tavo skaudžiausią vietą; grįžęs iš kalėjimo, atkeršysiu tau ir D.“; „einant į darbą, tavęs gali kažkas palaukti“, reikalavo liudytoją duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, tokiu būdu, savo veiksmais, terorizavo ir siekė paveikti liudytoją J. M..

Nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-15 nuosprendžiu ir prašo baudžiamąją bylą dėl BK 145 str. 2 d. ir 233 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti ir jį išteisinti, o likusioje dalyje – sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisingas, jis pagal BK 145 str. 2 d. ir 233 str. 1 d. nuteistas neteisingai, nes jo kaltė dėl šių straipsnių neįrodyta. Pažymi, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, kad jo pokalbį telefonu girdėję S. Š. ir A. Š. negirdėjo, jog jis būtų išsakęs kokius tai grasinančius žodžius. Teismas rėmėsi tik J. M. ir jos sugyventinio D. M. parodymais. Nurodo, kad pirminėje apklausoje D. M. neužsiminė, kad jis, apeliantas, grasino J. M.. Tik vėlesnėse apklausose pradėta tvirtinti apie jo grasinimus J. M.. D. M. ir vėlesnėje apklausoje patvirtino, kad jam nebuvo grasinta, jokio psichologinio poveikio jis šiam nedarė. Pastarasis parodė, kad jie tik bandė draugiškai susitarti, kad nesakytų, jog nenorėdamas, ne tyčia jį sužalojo peiliu. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimą jis padarė ne savo noru, ne tyčia, o todėl, kad buvo išprovokuotas. Teigia, kad sms žinutė negali sukelti realaus pavojaus gyvybei. Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad po tos sms žinutės sekė dar keturios sms žinutės, kuriose jis atsiprašė už tą pirmąją sms žinutę. Apeliantas teigia neskambinėjąs ir nerašinėjęs iš kažkokio tai jam nepažįstamo numerio, nes to numerio neturėjo. Be to, nėra jokių pokalbio įrašų, patvirtinančių J. M. ir D. M. parodymus. Apelianto manymu, kadangi jie yra sugyventiniai, tikėtina, kad J. M. ir D. M. susitarė dėl melagingų parodymų prieš jį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 284 str. 1 d. ir 233 str. 1 d.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiant nuteistojo R. R. kaltės klausimą dėl poveikio liudytojai ir viešosios tvarkos pažeidimo bei nustatant faktines su šiomis nusikalstamomis veikomis susijusias aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 284 str. 1 d. bei 233 str. 1 d., ir paskyrė teisingas bausmes už juos.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas nutartyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymus ir jų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Be to, skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs paties nuteistojo, taip pat nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis, daiktų apžiūros protokolo duomenis, specialisto išvadas bei kitus bylos duomenis, motyvuotai konstatavo įrodžius nuteistojo R. R. kaltę dėl jam inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo bei poveikio liudytojai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 284 str. 1 d. ir 233 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti jį dėl jų nėra jokio pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. 2009 m. rugpjūčio 22 d., apie 01.55 val., Panevėžyje, viešoje vietoje – Marijonų g. 29 namo koridoriuje, prie butų Nr. x ir Nr. x, dūrė nukentėjusiajam D. M. peiliu vieną kartą į kairę krūtinės pusę ir kairę ranką. Taip elgdamasis R. R. suprato, kad viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą prieš kitą asmenį, trikdo visuomenės rimtį bei tvarką, ir norėjo taip elgtis. Pats nuteistasis neneigia dūręs peiliu D. M., tačiau teigia, jog nukentėjusysis D. M. pirmas jį puolė, spyrė ir taip išprovokavo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau tokių R. R. parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl jie yra deklaratyvūs bei vertintini kritiškai. Nukentėjusysis D. M. parodė jokių smūgių R. R. nesudavęs, tai patvirtino ir įvykio vietoje buvusi J. M.. Netikėti pastarųjų esminėse detalėse tarpusavyje sutampančiais ir nuo pradžių duotais nuosekliais parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, net sutinkant su apelianto teiginiais apie nukentėjusiojo išprovokavimą, kuris pagal bylos aplinkybes galimai pasireiškė tik necenzūrinių žodžių pavartojimu telefoninio pokalbio metu dar gerokai iki įvykio, nusikalstamų veiksmų padarymu pasireiškusi apelianto R. R. reakcija į tai yra neadekvati bei nepateisinama. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam D. M. dėl durtinio-pjautinio nekiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su didžiojo krūtinės raumens pažeidimu ir durtinio-pjautinio kairio žasto sužalojimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistojo R. R. veiksmai nukentėjusiajam bei įvykį mačiusiai liudytojai buvo netikėti, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, liudytojai sukėlė didelį išgąstį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas R. R. elgesys viešoje vietoje, vertintinas kaip įžūlus, nes prieštarauja moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios visuomenėje egzistuojančios viešo elgesio taisyklės. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad R. R. įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą ir viešoje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Apeliantas R. R. taip pat neigia kaltę ir dėl jam inkriminuoto BK 233 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, daiktų apžiūros protokolo duomenimis, abonentų skambučių išklotinėmis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo R. R. kaltę dėl jam inkriminuoto neteisėto poveikio liudytojai. Todėl pagal BK 233 str. 1 d. nuteistam apeliantui baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl jo taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, nuteistojo kaltę iš dalies patvirtina ir paties apelianto R. R. parodymai ir jų prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad poveikis apima bet kokias elgesio formas, kuriomis asmuo skatinamas elgtis pagal kaltininko norą: prašymas, įtikinėjimas, kyšio siūlymas ir kiti nesmurtiniai poveikio būdai. Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2009-08-24 po pietų jai kelis kartus skambino R. R. iš M. Š. numerio, prašė pakeisti parodymus ir policijoje pasakyti, jog apsipažino. Šiuos jos parodymus iš dalies patvirtino ir nukentėjusysis D. M. bei pats apeliantas. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino kelis kartus skambinęs iš M. Š. telefono ir numerio bei taip pat iš savo telefono ir numerio, skambučių metu jis teiravosi apie D. M. sveikatą, be to, prašė duoti parodymus, kad jie su D. tik šiaip apsimušė. Šiais apelianto bei nukentėjusiosios J. M. parodymais paneigti R. R. skundo teiginiai, kad jis neskambinėjo ir nerašinėjo iš kažkokio tai jam nepažįstamo numerio. Buvus skambučiams patvirtina ir byloje esančios skambučių išklotinės. Taigi, aukščiau minėtieji duomenys leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis davė neteisėtą poveikį liudytojai J. M., yra pagrįsta ir teisinga. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. R. suprato, kad daro poveikį liudytojai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus, ir norėjo taip veikti. Iš kaltininko tyčios turinio išplaukia ir jo tikslas sutrukdyti teisingumo vykdymą. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad nuteistasis R. R. BK 233 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. R. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė BK 284 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, už kurias jis skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas. Todėl išteisinti R. R. iš minėtų nusikaltimų nėra jokio pagrindo. Teisingai kvalifikavęs šiuos nuteistojo R. R. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. R. R. padarė du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus, teistas ir turi neišnykusį teistumą, sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis yra recidyvistas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti aplinkybė – pastarųjų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma. Todėl apylinkės teismas R. R. paskyrė realią sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad R. R. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek trukme, kurios yra artimos sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių minimalios ir maksimalios trukmės vidurkiams, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. R. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Dėl BK 145 str. 2 d.

Apeliantas R. R. taip pat neigia kaltę ir dėl jam inkriminuoto BK 145 str. 2 d., prašo iš pastarojo straipsnio išteisinti, nes jo kaltė dėl to neįrodyta. Skundas šioje dalyje tenkinamas ir byla dėl R. R. inkriminuoto BK 145 str. 2 d. nutraukiama BPK 3 str. 1 d. 6 punkte numatytu pagrindu.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad  pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. R. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į BK 145 str. 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą. Sutinkamai su BK 145 str. 3 d., už BK 145 str. 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Kaip matyti, teismui pateiktoje medžiagoje nei vieno iš minėtų dokumentų nėra. Pagal BPK 3 str. 1 d. 6 p. – jei nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal vieną iš minėtų dokumentų, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą dėl grasinimo nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą, baudžiamoji byla pagal BK 145 str. 2 d. R. R. atžvilgiu nutrauktina. Ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis naikintina BPK 327 str. 1 p. pagrindu.

Dėl bausmių subendrinimo

Apelianto R. R. atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą dėl grasinimo nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą pagal BK 145 str. 2 d, panaikinamas R. R. vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. taikytas skundžiamu teismo nuosprendžiu už BK 233 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. paskirtų bausmių subendrinimas, o skundžiamu nuosprendžiu už BK 233 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 ir 6 d.,  subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir gautoji bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio m. apylinkės teismo 2005-01-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 ir 2 p., 2 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 1 ir 2 p.,

N U S P R E N D Ž I A :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-15 nuosprendžio dalį, kuria R. R. nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, nesant nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

Panaikinti R. R. taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 5 d. 1 p.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 ir 6 d. už BK 284 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą R. R. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti R. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-01-25 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi iš dalies sudedant, prie 2005-01-25 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies – dviejų metų ir dviejų dienų laisvės atėmimo pridedant šiuo nuosprendžiu pagal BK 63 str. R. R. paskirtą subendrintą bausmę ir R. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas:                                                           Ričardas Gilys

Teisėjai:                                                                        Nijolė Sušinskienė

                                                                      Tomas Zdanavičius