Civilinė byla Nr. e2-219-1025/2018

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01664-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.6.1.4.; 2.6.11.5.; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Gargždai

              Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

              sekretoriaujant Sandrai Jotautei,

              dalyvaujant ieškovės uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Danega“ atstovams direktoriui V. G., advokatui Donatui Lengvinui,

              atsakovės uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „UPPS.LT“ atstovui advokatui L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Danega“ ieškinį atsakovei UAB „UPPS.LT“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė (toliau - AB) AB Šiaulių bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės 5172,94 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2017-04-12 ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. FL-171 -03358, kurios pagrindu ieškovė, kaip pardavėja, įsipareigojo perleisti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - naudotą miškavežį „VOLVO FH 1364RH 500 6X4“, 2011 metų gamybos bankui, o atsakovė ir bankas įsipareigojo ieškovei atsiskaityti už transporto priemonę sutartą kainą - 72 600,00 Eur su PVM. Transporto priemonę perdavė bankui. Bankas transporto priemonę priėmė ir perdavė laikinai valdyti atsakovei. Pagal sutartį šalys susitarė, kad - 22 963,00 Eur sumą ieškovei (pardavėjui) sumoka atsakovė, o likusią turto kainos dalį t. y. 49 637,00 Eur ieškovei (pardavėjui) sumoka bankas. Bankas savo prievolę įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė sumokėjo tik 17 790,06 Eur, likusi neapmokėta kainos dalis sudaro 5172,94 Eur. Kelis kartus kreipėsi į atsakovę su raginimais sumokėti likusią turto kainos dalį, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir likusios turto kainos dalies neapmokėjo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nėra skolinga ieškovei, nes ieškovės vadovas V. G. 5172,94 Eur sumą yra gavęs grynais iš atsakovės vadovo K. M. ir tai patvirtina vadovo parašai transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje. Be to, sutartiniai santykiai dėl transporto priemonės – miškavežio „Volvo FH 1364RH 500“ pirkimo-pardavimo susiklostė tarp ieškovės ir AB Šiaulių banko, nes transporto priemonė yra AB Šiaulių banko nuosavybė. Pirkimo pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog ieškovė iš atsakovės yra gavusi visą 22963,00 Eur sumą, tai patvirtino ir ieškovės vadovas pasirašydamas kiekviename sutarties lape ir sutarties priėmimo-perdavimo akte. Be to, transporto priemonės pirkėjas - bankas likusią 49637,00 Eur sumą pervedė ieškovei tik tada, kai iš ieškovės atstovo gavo patvirtinimą, kad ieškovė yra gavusi iš atsakovės visą pradinę 22963,00 Eur sumą. 

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, taip pat priteisti bylinėjimo išlaidas. Nurodo, jog 2017-03-29 ieškovė pateikė komercinį pasiūlymą atsakovei dėl transporto priemonė - VOLVO FH 1364RH 500E5 6X4 (Medienvėžės) įsigijimo. Bankas sutiko finansuoti šios transporto priemonės įsigijimą, todėl 2017-04-12 bankas, ieškovė, kaip pardavėja, ir atsakovė, kaip pirkėja, sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. FL-171-03358, pagal kurią bankas įsigijo nuosavybės teise iš ieškovės transporto priemonę. Pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta transporto priemonės kaina - 72600,00 Eur, dalį šios kainos sumos - 22963,00 Eur iki sutarties pasirašymo pardavėjui (ieškovei) turėjo sumokėti klientas (atsakovė), o likusią kainos dalį - 49 637,00 Eur pardavėjui (ieškovei) sumoka bankas. Bankas už įsigyjamą transporto priemonę pagal sutartį yra sumokėjęs pilnai ir su ieškove atsiskaitęs. 2017-04-20 bankui turto priėmimo - perdavimo aktu prie 2017-04-12 pirkimo - pardavimo sutarties buvo perduota transporto priemonė. Šiuo metu bankui transporto priemonė priklauso nuosavybės teise. 2017-04-12 bankas ir atsakovė sudarė lizingo sutartį, pagal kurią bankas perdavė atsakovei transporto priemonę valdyti ir naudotis, o atsakovė įsipareigojo mokėti nurodytos sutarties grafike turto vertės dengimo mokėjimus, mokėti palūkanas už banko suteiktą finansavimą ir mokėti kitus mokesčius. Sudarant 2017-04-12 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, perimant transporto priemonę, sudarant lizingo sutartį, bankui nebuvo žinoma aplinkybė, kad pradinė įmoka už įsigyjamą transporto priemonę galėjo būti nesumokėta- tiek pardavėjas (ieškovė), tiek atsakovė savo parašais patvirtino, jog pradinė įmoka yra įmokėta. Bankui sudarant sutartis nekilo abejonių dėl ieškovės ir atsakovės galimo nesąžiningumo, taip pat bankui nebuvo atskleisti jokie papildomi susitarimai tarp ieškovės ir atsakovės dėl transporto priemonės įsigijimo sąlygų. Be to, pažymėjo, jog tarp šalių buvo sudaryta ne pirkimo-pardavimo sutartis, o lizingo sutartis.

Ieškovė pateikė dubliką, nurodė, kad su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais nesutinka. Papildomai nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, o ne finansinės nuomos (lizingo) sutartis. Ši sutartis buvo sudaryta siekiant įgyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį daiktą, tam, kad vėliau - atsakovė ir trečiasis asmuo galėtų sudaryti lizingo sutartį, kas ir buvo padaryta, t. y. 2017-04-12 tarp atsakovės ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ pasirašant lizingo sutartį Nr. FL-171-03358. Ieškovės vadovas, pasirašydamas po kiekvienu sutarties lapu, patvirtino ne jam sumokėtų pinigų perdavimą - priėmimą, bet sutarties su joje nurodytomis sąlygomis sudarymą. Sutarties specialiosios dalies grafoje nurodyta sąlyga, kad 22963,00 Eur sumą pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo sumokėjo klientas, savaime nereiškia, kad minėta suma iš tiesų buvo sumokėta ir negali būti aiškinama kaip faktas, kurio pagrindu sudarydama sutartį ieškovė patvirtino apie šių piniginių lėšų gavimą. Ieškovės vadovas V. G. ir atsakovės vadovas K. M. yra pažįstami, juos sieja asmeniniai ir verslo ryšiai. Abu vadovai pažinojo vienas kitą ir bendravo verslo ir kitais klausimais dar iki sutarties sudarymo. Jų tarpusavio santykiai buvo geri, prieš sudarant sutartį iš anksto buvo derinamos sąlygos, kurios būtų palankios atsakovei siekiant sudaryti lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu, banku AB „Šiaulių bankas“. Atsakovė nepateikė finansinių dokumentų, kurie patvirtintų apie grynųjų pinigų sumokėjimą.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo su ieškovės dublike nurodytais teiginiais nesutinka ir mano, jog jie nepagrįsti. Papildomai nurodė, jog šalių pasirašyta sutartis turi šalims įstatymo galią. Visos sutarties sąlygos, kurias bankas iškėlė pirkimo-pardavimo sutartyje, yra įvykdytos, visos piniginės sumos iš atsakovės yra gautos, dėl ko ieškovė pasirašė, kad jokių pretenzijų pagal pirkimo pardavimo sutartį nei bankui, nei atsakovei neturi bei transporto priemonę perdavė valdyti ir naudoti atsakovei. Ieškovei yra sumokėta visa sutarta pradinė įmoka 22963,00 Eur: 5172,94 Eur ieškovei buvo sumokėta grynais, tam tikslui atsakovės atstovas iš įmonės kasos gavo 5172,94 Eur, atlikta ūkinė operacija užfiksuota 2017-04-20 kasos išlaidų orderyje, o apie pinigų grynais gavimo faktą ieškovės direktorius patvirtino savo parašu 2017-04-12 pirkimo pardavimo sutartyje; likusi 17790,00 Eur buvo sumokėta mokėjimo pavedimais. Kilus ginčui tarp ieškovės ir atsakovės dėl priekabos, santykiai tarp dviejų bendrovių pablogėjo, dėl ko ieškovės atstovas atsisakė pasirašyti kasos išlaidų orderyje.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Danega“ atstovas direktorius V. G. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakove siejo draugiški santykiai, todėl atsakovė sužinojusi, jog ieškovė parduoda miškavežį, išreiškė ketinimą ją nusipirkti, ko pasekmėje atsakovė parengė Šiaulių bankui komercinį pasiūlymą, atsiuntė jo įmonei, o jis persiuntė Šiaulių bankui. Pirkimo-pardavimo sutartį parengė Šiaulių bankas, sutartis buvo pasirašyta atsakovės faktinės buveinės vietoje. Su atsakove susitarė, jog sutartyje nurodytą sumą atsakovė sumokės per banką, atlikdama mokėjimo pavedimus, dėl atsiskaitymo grynais su atsakove nebuvo tartasi. Pirkimo pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė balandžio 12 dieną, o atsakovė balandžio 20 dieną pervedė dalį pinigų, dėl likusius dalies sumos žodžiu sutarė, jog atsakovė perves, kai tik turės pinigų. Balandžio 20 dieną buvo pas atsakove ofise, kai atsakovės vadovas atliko mokėjimus per banką. Atsakovės vadovas, atlikęs dalį mokėjimų nurodė, jog daugiau pinigų nebeturi, tuo metu sutartį pirkimo pardavimo jau buvo pasirašęs. Atsakovė balandžio 21 dieną atliko dar vieną mokėjimą 290,06 Eur, pervedė tokią sumą, nes daugiau atsakovės sąskaitoje nebuvo piniginių lėšų. Raštu nereikalavo, bet kiekvieną kartą atvažiuodavo į įmonės buveinę ir reikalaudavo pervesti pinigus. Bankas jo nesiteiravo ar atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi, nereikalavo jokių mokėjimo pavedimų. Tik kai ieškovė nesumokėjo likusios dalies, tai po mėnesio paskambino į banką, tuomet bankas pasakė, jog bankas savo prievolę yra tinkamai įvykdęs, o dėl sumos, kurią turėjo sumokėti atsakovė, nurodė kreiptis į atsakovę. Pagal sutartį bankas įvykdė įsipareigojimus, o atsakovė neįvykdė iki galo, tai yra nesumokėjo likusios 5172 Eur sumos. Esant draugiškiems santykiams, ieškovė tikėjo pažadais, kad atsakovė kaip tik turės pinigus, juos perves į ieškovės sąskaitą, todėl pasitikėdamas atsakovės vadovu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė žadėjo sumokėti likusius pinigus mėnesio laikotarpiu, tačiau nepervedė likusiųjų pinigų. Atsakovė buvo atsiuntusi elektroniniu paštu kasos pajamų orderį pasirašymui, tačiau jis buvo neteisingai užpildytas. Nors atsakovė teigia, jog sumokėjo grynais pinigais, tačiau jis, kaip įmonės vadovas, grynųjų pinigų negavo. Atsakovės pateiktą kasos išlaidų orderį pamatė tik, kai jį atsakovė pateikė teismui kartu su tripliku. Pašlijus santykiams su atsakove, nebendrauja, konfliktuoja, pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Ieškovės UAB „Danega“ atstovas advokatas D. Lengvinas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame ir dublike nurodytais motyvais. Paaiškino, jog pirkimo – pardavimo sutartimi Šiaulių bankas nupirko iš ieškovės miškavežį ir lizingo sutartimi atidavė naudotis atsakovei. Ieškovė pirkimo pardavimo sutartį pasirašė 2017-04-12  atsakovės faktinės buveinės vietoje. Atsakovė turėjo sumokėti pagal šią sutartį 22963,00 Eur, bankiniais pavedimais sumokėjo dalį sumos, likusios dalies 5172,00 Eur nesumokėjo. Kadangi buvo geri santykiai, sutiko su atsakove, kad ši sumokėtų, kai galės. Bankas įvykdė visus įsipareigojimus, sumokėjo ieškovei pagal pirkimo-pardavimo sutartį numatytą sumą. Paraginus atsakovę ir jai nesumokėjus likusios pinigų sumos, ieškovė kreipėsi į banką, tačiau bankas nurodė, kad jis sutartį įvykdė, o šalys (ieškovė ir atsakovė) kaip įmonės, tarpusavyje turi susiderinti. Pažymėjo, jog bankas neprašė ieškovės įrodymų, kad atsakovė yra atsiskaičiusi iki galo. Ieškovė atsakovės prašė nekartą sumokėti, tačiau atsakovė nemokėjo. Pažymėjo, kad 2017-06-02 atsakovė el. laišku atsiuntė neteisingai užpildytą 2017-04-20 kasos pajamų orderį, pagal kurį neva UAB "Danega" sumokėjo atsakovei UAB UPPS.LT" 5172,94 Eur, šis dokumentas rodo, jog atsakovė visomis įmanomomis priemonėmis bandė susitvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau atsakovės vadovas išrašydamas kasos pajamų orderį apsiriko, t. y. išrašė visai priešingą dokumentą. Atsakovė pateikdama tripliką jau pateikė priešingą dokumentą, t. y. kasos išlaidų orderį. Mano, jog šie dokumentai yra niekiniai.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „UPPS.LT“ atstovas advokatas L. Strauka su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog pirkimo-pardavimo sutartis parengta 2017-04-12, tačiau jos pasirašymas laikytinas tuo momentu, kai buvo atlikti  atsakovės  bankiniai pervedimai ir bankas perdavė naudotis atsakovei iš ieškovės nupirktą miškavežį, tai yra 2017-04-20. Turto perdavimo aktas taip pat įrodo, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove, kitu atveju bankas nebūtų perdavęs turto. Bankas nereikalavo ir neturėjo reikalauti įmonių tarpusavio atsiskaitymo ir buhalterinių dokumentų, kadangi pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad atsiskaityta. Jokių prievartos priemonių nebuvo, ieškovė savo valia pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kasos išlaidų orderis yra apskaitytas, nes atsakovės vadovas paėmė grynuosius pinigus iš įmonės, o vadovas su buhalterija atsiskaitė pateikdamas pirkimo-pardavimo sutartį su parašais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė 2017-03-29 parengė komercinį pasiūlymą „VOLVO FH 1364RH 500 6X4“ medienvežės (miškavežis) 2011-02-01, kaina 60000,00 Eur + PVM – 72600,00 Eur.

2017-04-12 ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas sudarė Pirkimo pardavimo sutartį Nr. FL-171-03358, pagal kurią ieškovė, kaip pardavėja, o trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas, kaip pirkėjas, nupirko lizingo gavėjui atsakovei (klientas) skirtą transporto priemonę - naudotą miškavežį „VOLVO FH 1364RH 500 6X4“, sutarties kaina 72600,00 Eur su PVM. Sutarties specialioje dalyje nurodyta turo kainos mokėjimo tvarka: 22963,00 Eur sumą pardavėjui (ieškovei) iki šios sutarties pasirašymo sumokėjo klientas (atsakovė), likusią turto kainos dalį – 49637,00 Eur sumą bankas sumoka pardavėjui (ieškovei) sutartyje numatyta tvarka; Sudarytas ir pasirašytas turto priėmimo perdavimo aktas prie 2017-04-12 pirkimo pardavimo sutarties Nr. FL-171-03358, pagal kurį pardavėjas (ieškovė) vykdydama 2017-04-12 sudarytą pirkimo pardavimo sutartį perdavė banko nuosavybėn transporto priemonę - naudotą miškavežį „VOLVO FH 1364RH 500 6X4“.

2017-04-12 lizingo paslaugų teikimo sutartimi Nr. FL-171-03358, sudaryta tarp banko ir kliento (atsakovės) bankas perdavė atsakovei transporto priemonę miškavežį „VOLVO FH 1364RH 500 6X4“, valdyti ir naudotis, o atsakovė įsipareigojo mokėti nurodytas įmokas sutarties grafike.

Iš 2017-05-13 banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė pervedė ieškovei keturiais mokėjimo pavedimais: 2017-04-20 – 500,00 Eur, 2017-04-20 – 8500,00 Eur, 2017-04-20 - 8500,00 Eur,  2017-04-21 – 290,06 Eur, paskirtyje nurodoma už miškavežį VOLVO FH 1364RH500 6x4. Viso 17790,06 Eur; trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas 2017-04-24 pervedė ieškovei (pardavėjui) sutartyje numatytą sumą – 49637,00 Eur.

Atsakovė UAB „UPPS.LT“ pateikė 2017-04-20 kasos išlaidų orderį Nr. 14, pasirašytą atsakovės direktoriaus K. M. ir vyr. buhalterės V. A., jog išmokėta iš įmonės kasos 5172,94 Eur įmonės vadovui, pagrindas pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FL-171-03358.

Ieškovė UAB „Danega“ pateikė atsakovės 2017-06-02 siųstą elektroninį laišką, kurio pavadinimas orderiukas ir prie laiško prisegtą failą: UAB „UPPS.LT“ 2017-04-20 išrašytą kasos pajamų orderį serija UPP Nr. 72, jog priimta iš UAB „Danega“ 5172,94 Eur suma, ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys: pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FL-171-03358, pasirašytas kasininko K. M. ir kasos pajamų orderio kvitą serija UPP Nr. 72, priimta iš UAB „Danega“, ūkinės operacijos turinys- pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. FL-171-03358, 2017-04-20, pasirašytas kasininko K. M..  

Teismui pateiktas ieškovės Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus nusikalstamų veikų registravimo poskyris 2017-05-31 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminio tyrimą pagal BK 183 str. 1 d. dėl turto pasisavinimo, pagal V. G. pareiškimą dėl miškavežio priekabos pasisavinimo, rodo, jog tarp šalių yra susidariusi konfliktinė situacija dėl miškavežio priekabos įsigijimo, naudojimo. Aplinkybę, jog šalių santykiai nėra draugiški pripažino abi ginčo šalys ir teismo posėdžio metu.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Pažymėtina, jog įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 str. 3 d.). Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 str. 1 d.).

Iš 2017-04-12 Pirkimo pardavimo sutarties turinio matyti, kad ieškovė, kaip pardavėja, o trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas, kaip pirkėjas, nupirko atsakovės nurodytą transporto priemonę ir pagal šią sutartį bei nuomos sutartį perduoda turtą naudoti ir valdyti atsakovei, taip pat šalys susitarė ir dėl atsiskaitymo su pardavėju (ieškove), jog 22963,00  Eur sumą ieškovei (pardavėjui) sumoka atsakovė (klientas), o likusią turto kainos dalį – 49637,00 Eur sumą bankas sumoka pardavėjui (ieškovei). Kaip matyti pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp trijų šalių, tačiau pasirašyta tik ieškovės bei atsakovės, nes atsakovė turėjo visus įgaliojimus iš banko šią sutartį pasirašyti (sutarties 1.4 p.). Teismo vertinimu šalių sudarytas sandoris yra su atitinkama specifika, kuri atsirado dėl lizingo davėjo ir pirkėjo sutapties bei atitinkamų atsakovės, kaip būsimo lizingo gavėjo, teisių ir pareigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi šalių sudaryta pirkimo pardavimo sutartis turi lizingo sutarties elementų ir ji nustato pardavėjo (ieškovės), atsakovės (lizingo gavėjo), bei trečiojo asmens (pirkėjo ir lizingo davėjo) teises ir pareigas vienas kito atžvilgiu. Taigi pirkimo – pardavimo sutartyje tam tikros pareigos ir teisės atsirado ir atsakovei, kurios pavedimu bankas nuosavybės teise įgijo jos nurodytą transporto priemonę bei perdavė ją atsakovei valdyti ir naudoti verslo tikslais.

Tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl to, ar atsakovė tinkamai įvykdė sutartimi prisiimą prievolę, t. y. sumokėti dalį turto kainos, kurią kaip nurodyta sutartyje turėjo sumokėti iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo. Ieškovė teigia, jog sutarties sudarymo ir pasirašymo dieną atsakovė nebuvo sumokėjusi jokios įmokos, atsakovė dalį turto kainos 17790,00 Eur sumokėjo jau po sutarties sudarymo, o likusios dalies 5172,94 Eur nesumokėjo ir liko skolinga, o atsakovė teigia, jog visas sutarties sąlygas tinkamai įvykdė, dalį kainos - 17790,00 Eur sumokėjo ieškovei mokėjimo pavedimais, o ieškovės reikalaujamą 5172,94 Eur sumą sumokėjo grynais jos vadovui V. G. ir tai patvirtina ieškovės vadovo parašai transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje ir atsakovės išrašytas kasos išlaidų orderis.

Pirkimo pardavimo sutarties 8.2 punkte numatyta, jog sutartis įsigalioja šalims ją pasirašius. Bylos duomenimis pirkimo – pardavimo sutarties Nr. FL-171-03358, turto priėmimo – perdavimo akte prie 2017-04-12 pirkimo pardavimo sutarties Nr. FL-171-03358, taip pat ir lizingo sutartis FL-171-03358 specialiosios sąlygos bei finansinės nuomos sutarties grafiko įžanginėje dalyje nurodyta sudarymo data 2017-04-12, tačiau kada jos visos pasirašytos, tokių duomenų byloje nėra. Ginčo šalys sutarė tik dėl sutarties pasirašymo vietos, t. y. jog sutartį pasirašė atsakovės faktinėje buveinės vietoje, turto priėmimo - perdavimo aktas taip pat pasirašytas toje pačioje vietoje. Tačiau šalys sutarčių pasirašymo momentą interpretavo savaip, ieškovė teigė, jog pasirašė tą pačią dieną 2017-04-12, o atsakovė pasirašymą sieja su pirminiais bankiniais pavedimais, tai yra 2017-04-20.

Pagal pirkimo pardavimo sutarties 1.8 punkto nuostatas nuosavybės teisė į turtą pereina nuo turto priėmimo perdavimo akto pasirašymo arba nuo turto kainos sumokėjimo pardavėjui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau, ir  atsakovė turi būti sumokėjusi nuomos sutartyje (lizingo) sutartyje numatytą administravimo mokestį ir pradinę įmoką ar avansą pagal grafiką. Grafike nurodyta, jog 2017-04-12 turi būti įmokėta 363,00 Eur (administravimo mokestis) ir 22600,00 Eur, iš viso 22963,00 Eur.

Iš šalių 2017-04-12 pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog specialioje dalyje nurodyta turto kainos mokėjimo tvarka: klientas (atsakovė) 22963,00 Eur sumą sumokėjo pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo, o likusią turto kainos dalį – 49637,00 Eur sumą bankas sumoka pardavėjui (ieškovei) sutartyje numatyta tvarka. Iš 2017-05-13 banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė pervedė ieškovei keturiais mokėjimo pavedimais: 2017-04-20 – 500,00 Eur, 2017-04-20 – 8500,00 Eur, 2017-04-20 - 8500,00 Eur,  2017-04-21 – 290,06 Eur, paskirtyje nurodoma už miškavežį VOLVO FH 1364RH500 6x4. Ieškovė nurodė, jog buvo atsakovės buveinėje, kai atsakovė atlikinėjo mokėjimus, sutartį jau tuo metu buvo pasirašę. Kadangi atsakovė tuo metu neturėjo pakankamai lėšų, todėl sumokėjo tik dalį, bei žodžiu sutarė, jog likusią sumą sumokės, kai tik turės pinigų. Taigi atsakovė 2017-04-21 buvo sumokėjusi ieškovei tik 17790,06 Eur. Šie pateikti mokėjimai įrodo, jog tiek sutarties sudarymo, tiek pasirašymo dieną, atsakovė nebuvo įvykdžiusi savo įsipareigojimo, t. y. nebuvo sumokėjusi visos sutartos 22963,00 Eur turto kainos, t. y. dalį turto kainos sumokėjo tik 2017-04-20 - 17500,00 Eur, 2017-04-21 dar sumokėjo – 290,06 Eur, o dėl likusios turto kainos dalies sumokėjimo ginčo šalys sutarė, jog bus sumokėtą vėliau, kai tik atsakovė turės lėšų. Trečiasis asmuo

Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 4.2, 4.3 punktus bankas pardavėjui kainos dalį turėjo sumokėti per penkias dienas, kai tinkamai įvykdytos 3.4. punkte ir 3.6. punkte nurodytos sąlygos (viena iš sąlygų, kad atsakovė turėjo sumokėti pradinę įmoką ar avansą ir neturi būti neįvykdytų kitų specialiojoje dalyje ar nuomos sutartyje numatytų sąlygų), atsakovės įmokėta suma turėjo būti užskaitoma kaip banko pardavėjui (ieškovei) sumokėta turto kainos dalis. Taigi, iš to seka, kad lizingo davėjas (bankas), turėjo būti visiškai tikras, kad atsakovė (lizingo gavėja) yra sumokėjusi pradinę kainą, nes turėjo pareigą sumokėti likusią sumą pardavėjui. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog lizingo gavėja (atsakovė) 2017-04-21 buvo įmokėjusi tik 17790,06 Eur, o lizingo davėjas (bankas) 2017-04-24 pervedė ieškovei likusią turto kainą, taigi neįsitikinęs, jog lizingo gavėja nėra sumokėjusi dar 5172,94 Eur. Banko rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog sudarant 2017-04-12 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, perimant transporto priemonę, sudarant lizingo sutartį, bankui nebuvo žinoma aplinkybė, kad pradinė įmoka už įsigyjamą transporto priemonę galėjo būti nesumokėta. Nors atsakovė nurodė, jog bankas likusią dalį pervedė, kai gavo iš ieškovės patvirtinimą, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jai banko atstovas neskambino ir nesiteiravo, ar visi pinigai sumokėti, nereikalavo mokėjimo pavedimų. Atsakovė nurodė, jog jokių mokėjimo pavedimų apie sutartos sumos sumokėjimą bankui neteikė, o bankui tik žodžiu patvirtino, jog su ieškove atsiskaitė. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nei viena iš šalių nesilaikė rašytinės sutarties sąlygų dėl mokėjimų, jas vykdė savaip, viena kitos nekontroliuodama, trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas buvo suteikęs įgaliojimus atsakovei sudaryti ir pasirašyti sutartį ir pasitikėjo atsakove ir jos žodiniu patvirtinimu, jog dalis sumos už transporto priemonę yra jau sumokėta ir nepareikalavo, tai patvirtinančių įrodymų iš atsakovės. Teismo vertinimu, tai jog ieškovė pasirašė sutartį, neįrodo, jog atsakovė tinkamai įvykdė sutarties sąlygą dėl atsiskaitymo su ieškove, sutarties pasirašymas patvirtina tik jos sudarymą, bet negarantuoja ir nepatvirtina, jog atsakovė tinkamai įvykdė savo prievoles ieškovei, kurias jai nustatė pirkimo pardavimo sutartis.

Bendrasis prievolių vykdymo principas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Vadovaujantis CK 6.200 straipsnio 1–3 dalies reglamentavimu, sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Iš ieškovės atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, jog esant tarp šalių draugiškiems santykiams, su atsakove žodžiu sutarė, jog atsakovė kai tik turės pinigų, juos perves į ieškovės sąskaitą mėnesio laikotarpiu, todėl pasitikėdamas atsakovės vadovu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė dalį sumos sumokėjo, likusią žadėjo sumokėti, kai tik turės piniginių lėšų, tačiau pašlijus santykiams su atsakove, prasidėjus konfliktams dėl miškavežio priekabos bei ikiteisminiams tyrimams, atsakovė likusios skolos dalies nebesumokėjo. Atsakovė patvirtino, jog kilus ginčui tarp šalių dėl priekabos, santykiai su ieškove radikaliai pablogėjo. Tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški patvirtina ir rašytiniai įrodymai.

Tarp juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai gali būti vykdomi grynaisiais arba ne. Atsiskaitymas negrynaisiais yra atliekamas mokėjimo pavedimu per banką, o grynaisiais (pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1-2 dalis) (toliau – BAĮ) išrašant atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius ūkinę operaciją - kasos išlaidų orderius ir kasos pajamų orderius (2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 punktai (toliau – Kasos taisyklės)). Bet koks kitoks atsiskaitymas tarp juridinių asmenų yra negalimas, o piniginės lėšos tarp juridinių asmenų juda tik buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu. Taigi juridinis asmuo savo išlaidas privalo įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - buhalterinės apskaitos dokumentais. Pagal Kasos taisyklių 9 punktą atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą (16 p.).

Ieškovė pateikė teismui banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, jog atsakovė bankiniais pervedimais atliko keturis mokėjimus 17790,06 Eur sumai. Šie įrodymai patvirtina, jog atsakovė dalį sutartos sumos sumokėjo ieškovei negrynaisiais atlikusi mokėjimo pavedimus per banką, tačiau duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi 5172,94 Eur mokėjimo pavedimu nėra. Atsakovė teigdama, jog yra visiškai atsiskaičius su ieškove, pateikė kasos išlaidų orderį. Atsakovės pateiktas kasos išlaidų orderis, pasirašytas atsakovės direktoriaus K. M. ir vyr. buhalterės V. A., patvirtina, jog atsakovės vadovui išmokėta iš įmonės kasos 5172,94 Eur, šio dokumento išrašymo pagrindas pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FL-171-03358. Teismas, įvertinęs šį atsakovės pateiktą įrodymą, konstatuoja, jog šis kasos išlaidų orderis patvirtina faktą, jog atsakovės vadovui buvo išmokėta iš įmonės kasos 5172,94 Eur, tačiau pažymėtina tai, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovės vadovas gautus pinigus sumokėjo būtent ieškovei už transporto priemonę. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsiskaitęs su ieškove, savo įmonės buhalterijai pateikė pirkimo pardavimo sutartį. Teismas pažymi, jog pagal nurodytas taisykles atsakovės vadovas privalėjo pateikti įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos įmonės vadovui turėjo išduoti ieškovė, tačiau tokie įrodymai buhalteriai nebuvo pateikti, tokių įrodymų atsakovė taip pat nepateikė ir teismui. Kaip jau minėta kasos išlaidų orderis nepatvirtina fakto, jog jame nurodyta suma buvo sumokėta ieškovei, nes atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog šią sumą ieškovė gavo. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu neigė apie grynųjų pinigų gavimo faktą ir nurodė, jog jokių piniginių lėšų iš atsakovės grynais nėra gavęs, be to tarp jų buvo susitarimas, jog atsakovė atsiskaitys tik mokėjimo pavedimais. Šia aplinkybę patvirtina ir 2017-05-31 banko AB SEB bankas sąskaitos išrašas, jog atsakovė pagal pirkimo pardavimo sutartį atliko keturis mokėjimus ieškovei per banką, daugiau jokių mokėjimų atsakovė per banką nebeatliko. Pažymėtina tai, jog, kai įrodinėjamas atsiskaitymo faktas, ta šalis, kuri teigia, jog yra atsiskaičiusi, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.), tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove.

Įvertintinas ir atsakovės 2017-06-02 siųstas ieškovei elektroninio laiško priedas UAB „UPPS.LT“ 2017-04-20 išrašytas kasos pajamų orderis serija UPP Nr. 72. Ieškovės atstovas nurodė, jog šį laišką ir jo priedą gavo iš atsakovės, kurios vadovas bandė buhalteriškai sutvarkyti dokumentus, tačiau neturėdamas patirties neteisingai surašė duomenis, pagal šį kasos pajamų orderį atsakovei jokių pinigų nemokėjo. Teismui atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovės vadovas išrašė kasos pajamų orderį ir kokiu tikslu jį siuntė ieškovei, atsakovės atstovas tik nurodė, jog ieškovės pateikti įrodymai yra suklastoti. Teismas neabejoja, jog ieškovės pateiktas dokumentas buvo atsiųstas atsakovės, nes jis gautas iš atsakovės elektorinio pašto, surašytas ant atsakovės kasos pajamų orderio bei jos vadovo pasirašytas. Tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šiame buhalteriniame dokumente užfiksuotos ūkinės operacijos teisingumo, nes kaip matyti kasos pajamų orderis yra išrašytas atsakovės ir neva pagal šį orderį atsakovė turėjo gauti pajamų iš ieškovės, o tai visiškai nelogiška ir neatitinka šalių prisiimtų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu. Taigi šiame orderyje nurodyta ūkinė operacija neatitinka tikrovės, nes toks kasos orderis patvirtintų, jog ieškovė sumokėjo atsakovei 5172,94 Eur, nors akivaizdu, jog tokios prievolės ji pagal sutartį neturėjo. Pastebėtina ir tai, jog šis atsakovės laiškas su priedu, kuriame išrašytas netinkamo turinio dokumentas, buvo atsiųstas 2017-06-02, o tai vėlgi rodo, jog tuo metu atsakovė nebuvo sumokėjusi likusios 5172,94 Eur sumos ieškovei. 

Kaip matyti šalys siejo pasitikėjimo santykiai, ieškovė pasitikėjo atsakove ir perdavė transporto priemonę dar iki visų pinigų sumokėjimo, tačiau atsakovė, gavusi transporto priemonę ir pradėjusi ją naudoti ir valdyti, elgėsi nesąžiningai, nes sutartinių įsipareigojimų nei sutarties sudarymo, nei jos pasirašymo tinkamai neįvykdė. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai (CPK 178 str.). 

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, turintys lizingo sutarties elementų, nes ieškovė pardavė trečiajam asmeniui turtą - miškavežį, kuris perduotas valdyti ir naudoti atsakovei verslo tikslais, bankas, kaip pirkėjas ir lizingo davėjas tinkamai įvykdė įsipareigojimus, tačiau atsakovė (lizingo gavėjas) neįvykdė tinkamai pareigos pagal sutartį sumokėti dalį turto kainos. Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines (CK 6.256 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nesant kitų duomenų apie visos sumos sumokėjimą ieškovei pagal šalių sutartą kainą, teismas vadovaujasi rašytiniais įrodymais ir ieškovės patvirtinimu, kad atsakovė pagal sutartį su ieškove iki galo nėra atsiskaičiusi, tokiu būdu ji pažeidė prievolę ir ieškovės reikalavimas priteisti 5172,94 Eur skolą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.156 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.314 str., 6.567 str., CPK 178 str., 185 str.).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. metinių palūkanų nuo skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojasi ieškovo lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia ieškovo interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, tai yra nuo 5172,94 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017-06-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tenkinus ieškinį visiškai yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 116,00 Eur žyminio mokesčio; 38,00 Eur žyminio mokesčio už laikinąsias apsaugos priemones; 500,00 Eur už advokato teisines paslaugas.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusio teismo posėdžio trukmę, ieškovės advokato darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl tenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės priteistina 654,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 5 p., 5 d., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2017-07-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovės UAB "UPPS.LT" turto areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

              ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB "UPPS.LT", įmonės kodas 302931541, Klaipėdos g. 80, Laugalių k., Klaipėdos r. 5172,94 Eur skolą, nuo šios sumos 8 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Danega“, įmonės kodas 300668419, Upės g. 1, Lyverių k., Klaipėdos r.

Priteisti iš atsakovės UAB "UPPS.LT", įmonės kodas 302931541, Klaipėdos g. 80, Laugalių k., Klaipėdos r. 654,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Danega“, įmonės kodas 300668419, Upės g. 1, Lyverių k., Klaipėdos r.

Palikti 2017-07-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės UAB "UPPS.LT" turto areštą, galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja                                                        Asta Matulevičienė