Civilinė byla Nr. 2-1002/2008
Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stabilios konstrukcijos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarties, kuria nutarta iškelti bankroto bylą atsakovui, civilinėje byloje Nr. B2-694-538/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stabilios konstrukcijos“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Stabilios konstrukcijos“, administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas VSDF biudžetui 2008 m. balandžio 1 d. sudarė 60 800,02 Lt. 2007 m. lapkričio 26 d. atsakovas kreditoriams buvo skolingas 155 978,83 Lt, o vienintelis debitorius jam buvo skolingas 189 872,98 Lt. Ieškovas įspėjo atsakovą, kad, šiam nesumokėjus skolos, jis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas skolinių įsipareigojimų iki šiol neįvykdė. Paskutinį kartą atsakovas atliko mokėjimą VSDF biudžetui 2007 m. balandžio 17 d. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių neturi.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Stabilios konstrukcijos“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Simpatija“.
Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovo UAB „Stabilios konstrukcijos“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2008 m. balandžio 1 d. sudarė 60 800,02 Lt. Remiantis 2008 m. kovo 31 d. įmonės turto balansu, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 248 282 Lt, o nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 398 105 Lt. Teismas nurodė, kad iš atsakovo teismui pateiktos pažymos matyti, kad 2008 m. liepos 31 d. atsakovas kreditoriams buvo skolingas 287 039,17 Lt, todėl akivaizdu, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, įmonės turtą sudaro tik debitoriniai įsipareigojimai, materialaus turto įmonė neturi ir veiklos nevykdo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra nemokus bei negali atsiskaityti su kreditoriais.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Stabilios konstrukcijos“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį, atsisakant iškelti bankroto bylą. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas (2 str. 8 d.) ir nepagrįstai nustatė įmonės nemokumo būseną pagal visas įmonės skolas. Nėra vienos iš dviejų sąlygų, kurioms esant keliama bankroto byla: įsiskolinimas ieškovui nesiekia pusės įmonės debitorinių reikalavimų ir sudaro 1/5 įmonės turto. Kitiems kreditoriams nereiškiant pretenzijų dėl skolos, laikytina, kad minėti kreditoriai atideda skolos mokėjimą, nors formaliai jų mokėjimo terminas yra pasibaigęs. Tokie kreditoriniai įsipareigojimai nėra pradelsti ir nelaikomi jau esama įmonės skola. Įmonė nėra nemoki. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, būtina svarstyti ir lyginti tik tuos kreditorinius reikalavimus, dėl kurių yra reiškiamos pretenzijos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas didėja, 2008 m. lapkričio 17 d. skola sudarė 62 838,56 Lt. Tai patvirtina, kad atsakovas yra nemokus.
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija) (toliau tekste ĮBĮ) 9 straipsnio penktosios dalies nuostata, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal teismų praktiką klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.
Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovės „Stabilios konstrukcijos“ iškėlė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad įmonė yra nemoki.
Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio aštuntoji dalis, kurioje nurodyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt.
Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti bendrovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir bendrovės turimo turto vertė.
Nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai nurodė, jog atsakovo UAB „Stabilios konstrukcijos“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 248 282 Lt, nepagrįstai šias sumas prilyginęs pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžiui, kuris turi esminę reikšmę, nustatant įmonės nemokumą, tačiau, nustatydamas įmonės įsipareigojimų dydį, jis pagrįstai vadovavosi atsakovo 2008 m. liepos 31 d. pažyma (b.l. 51), kurioje nurodyta, jog įmonės įsiskolinimas sudaro 287 039,17 Lt, o mokėjimo terminai yra suėję. Taigi, tokiu būdu atsakovas patvirtino, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2008 m. liepos 31 d. sudarė 287 039,17 Lt ir buvo didesni nei nurodyta 2008 m. kovo 31 d. balanse.
Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Teismo pareiga yra užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą. Tad nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nustatė įmonės nemokumo būseną pagal visas įmonės skolas, kad, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, būtina svarstyti ir lyginti tik tuos kreditorinius reikalavimus, dėl kurių yra reiškiamos pretenzijos.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės finansinę būklę ir jos turimą turtą, reikšmingą įmonės nemokumui nustatyti, neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų ir netiksliai nustatė realią įmonės finansinę padėtį ir turimą turtą. Teismas nustatė, kad, remiantis 2008 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudaro 398 105 Lt. Tačiau byloje esantis atsakovo vadovo paaiškinimas patvirtina, kad balanse nurodyta 200 000 lt suma nėra įmonės turtas, kadangi ši suma buvo pervesta R. Paulausko firmai „Rigena“ kaip avansinis mokėjimas už suteikiamas paslaugas.
Aiškinantis kito atsakovui priklausančio turto vertę, pažymėtina, kad atsakovas 2008 m. kovo 31 d. balanse nurodė, jog gautinos per metus sumos sudaro 189 873 Lt. 2008 m. liepos 31 d. pažymoje (b.l. 51) atsakovas nurodė, kad jo debitorinis įsiskolinimas sudaro 278 562,60 Lt, gautinų iš UAB „Alviro prekyba“. 2008 m. liepos 31 d. pažyma (b.l. 48) atsakovas patvirtino, kad UAB „Alviro prekyba“ skolą sudaro 278 562,60 Lt, kaip 189 872,92 Lt skolos, delspinigių ir palūkanų suma. Byloje esanti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis patvirtina, kad dėl šios skolos priteisimo vyksta teisminis nagrinėjimas. Tad negalima daryti išvados, kad ši suma vienareikšmiškai laikytina atsakovo turtu, nes nėra aišku, ar ir kokio dydžio skola bus priteista atsakovui.
Kaip nustatyta šia nutartimi, visi atsakovo UAB „Stabilios konstrukcijos“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 287 039,17 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai įmonė turto neturi, o turi tik reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų sumą, dėl kurios vyksta teisminiai ginčai, laikytina, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui UAB ,, Stabilios konstrukcijos “ iškėlė bankroto bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Marytė Mitkuvienė
Donatas Šernas