Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-530/2021

                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41910-2019-0

     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.;

 (S)

     2.4.6.1.; 1.1.10.1 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei, Tomui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,

nuteistosios V. T. gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta V. T. bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2015 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 3 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės - 8 (aštuoni) mėnesiai, ir V. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 (trys) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo kaltinamosios faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, dienos.

V. T. 2019 m. spalio 10 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintas.

Nukentėjusiosios A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamosios V. T. A. R. naudai – 8 400,00 Eur turtinės žalos bei priteista padaryta neturtinė žala – 500,00 Eur, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamosios V. T. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 2 305, 47 Eur turtinės žalos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       V. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sužinojusi radijo stoties ,, (duomenys neskelbtini)“ laidos ,, (duomenys neskelbtini)“ metu A. R. kontaktinius duomenis, turėdama tikslą apgaule įgyti A. R., gim. (duomenys neskelbtini)  metais, turtą, atvyko pas A. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), panaudojusi apgaulę, t. y., prisistačius kitu asmeniu – vardu „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto žinodama, kad A. R. pinigų negrąžins, pasinaudodama A. R., gim. (duomenys neskelbtini) metais, senyvu amžiumi, teigdama jai, jog yra našlė, 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu klaidindama įvairiose (duomenys neskelbtini)  miesto ir rajono savivaldybės vietose A. R. melaginga informacija apie ištikusias nelaimes bėdas, apie sugedusį automobilį, slegiančias skolas už komunalinių aptarnavimų paslaugas, apie reikalingas pinigines lėšas nuosavybės teise priklausančių miško paskirties žemės sklypų dokumentų sutvarkymui teigdama, jog po to miško paskirties žemės sklypai bus parduoti, nuolatos tvirtindama ir įtikinėdama, jog A. R. pinigus grąžins, įtikino A. R. periodiškai perduoti jai pinigus (įvairaus dydžio sumomis: 100 eurų; 200 eurų; 300 eurų; 300 eurų; 300 eurų; 1 900 eurų; 1 000 eurų; 1 300 eurų; 1 400 eurų; 1 600 eurų; 1 700 eurų; 200,00 eurų), ko pasėkoje, 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu, periodiškų susitikimų metu, taip pat, apgaulės ir įtikinėjimų įtakoje, A. R. 2019 m. birželio 17 dieną 13.15 val., (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje, sudarius su įmone „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir gavus 1 900 eurų paskolą, kurios jai nereikėjo, t. y., 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu A. R., apgaulės įtakoje, perdavė V. T. įvairaus dydžio sumomis (100 eurų; 200 eurų; 300 eurų; 300 eurų; 300 eurų; 1 900 eurų; 1000 eurų; 1 300 eurų; 1 400 eurų; 1 600 eurų; 1 700 eurų; 200,00 eurų) bendrai 10 300,00 eurų, t. y., V. T. savo naudai apgaule įgijo svetimą – nukentėjusiajai A. R. priklausantį turtą – 10 300,00 eurų.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu V. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnį atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.1.                      Nuteistoji skunde nurodo, kad ji dėl nusikaltimo padarymo kalta visiškai prisipažino ir nurodė aplinkybes, kurioms esant buvo padaryta nusikalstama veika. Jos teigimu nusikalstamos veikos padarymą lėmė piniginių lėšų trūkumas bei skolos už komunalines paslaugas, tačiau ji nuoširdžiai gailisi, kad pasidavė minčiai imti pinigus iš močiutės ir blogai vertina šiuos savo veiksmus. Nors V. T. tikėjosi, kad iki nuosprendžio priėmimo galės sumokėti nors dalį ieškinio, tačiau jai to padaryti nepavyko. Nuteistoji šiuo metu turi darbą ir tikisi padengti nukentėjusiajai padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dalimis, prašydama ja patikėti, kadangi atliekant laisvės atėmimo bausmę tokios galimybės ji tikrai neturės, o grįžusi iš laisvės atėmimo vietos, negalės net įsidarbinti, todėl prašo jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atsižvelgti į tai, jog ji šiuo metu yra (duomenys neskelbtini)  metų amžiaus.

2.2.                      Skunde pažymima, kad V. T. buvo lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos ir įtraukta į Probacijos tarnybos registrą. Prižiūrintis pareigūnas jos atžvilgiu pretenzijų neturėjo, ji vykdė probacijos sąlygas, nuteistoji ir toliau sutiktų būti prižiūrima Probacijos tarnybos, o bausmės vykdymas jai galėtų būti atidėtas trejiems metams. Apeliantės teigimu, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tvirtus socialinius ryšius su šeima ir giminėmis, kritiškai įvertino savo elgesį ir padarė išvadas, yra pasiryžusi daugiau nenusikalsti, turi ateities planų, nesusijusių su nusikalstamų veikų darymu, kritiškai vertina savo poelgius, dirba, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą ir nori įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl prašo pripažinti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, bei kad yra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą, nuteistajai, paskiriant įpareigojimus, ribojančius jos elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja advokatė Daiva Jurevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir V. T. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, prokuroras Marius Kazlauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

4.       Nuteistosios V. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliaciniu skundu neginčijamos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, veikos kvalifikavimas bei kaltė, tačiau nesutinkama su paskirta bausme, t. y. keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir prašoma atidėti V. T. paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio nuostatas, apeliantės prašymą, bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.

6.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas V. T. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino V. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos asmenybę – Užimtumo tarnyboje neregistruota, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, teista 11 kartų, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, bausta administracine tvarka, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti - nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir viena lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas V. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2015 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 3 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėto dalį 8 (aštuonis) mėnesius skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skyrė V. T. galutinę subendrintą 3 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi apeliantė neginčija jai skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiais klausimais plačiau nepasisako.

7.       BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

8.       Skundžiamu nuosprendžiu V. T. pripažinta kalta padariusi tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Ir nors šios aplinkybės kartu su jai paskirta 3 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme sudaro formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą, tačiau vien to nepakanka spręsti, jog V. T. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, praeityje V. T. teista vienuolika kartų – už tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje. Ne vieną kartą jai buvo paskirtos griežčiausios bausmės, susijusios su terminuotu laisvės atėmimu. Paskutinįjį kartą V. T. buvo paleista iš pataisos įstaigos lygtinai, tačiau ir tai reikšmingos įtakos pozityviems nuteistosios elgesio pokyčiams neturėjo, ji ir vėl nusikalto. V. T. priežiūra nuo teisei priešingo elgesio jos nesulaikė, todėl teisėjų kolegijos manymu, ir šiuo atveju paskyrus nuteistajai V. T. įpareigojamus, ribojančius jos elgesį, nebus pasiektas pataisomasis poveikis, kurį apeliantė akcentuoja savo apeliaciniame skunde. Šią nusikalstamą veiką, V. T. padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą (nusikalstamą veiką padarė recidyvistė). Nors skunde nuteistoji nurodo aplinkybę, kad ji buvo įtraukta į Probacijos tarnybos registrą, vykdė probacijos sąlygas ir prižiūrintis pareigūnas jos atžvilgiu pretenzijų neturėjo, todėl probacija jai galėtų būti tęsiama ir toliau, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai kad ji nusikalto lygtinai paleista iš pataisos įstaigos rodo priešingai, kad jai taikoma probacija teigiamos įtakos neturėjo.

9.       Nuteistosios akcentuojami šeiminiai ryšiai, darbinė veikla, gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai yra svarbios aplinkybės vertinant asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio pozityvių pokyčių pakankamumą, tačiau apylinkės teismas šias aplinkybes vertino tinkamai ir atsižvelgė į tai parenkant bausmės trukmę. Tiek šeiminės, tiek gyvenamosios vietos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąją nuo nusikaltimo darymo ir skatinusio tik teisėtą jos elgesį. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad nors nuteistoji kurį laiką dirbo, gauna senatvės pensiją (VSDFV duomenimis), tačiau duomenų, kad nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams bent dalį žalos atlygino, į bylą nepateikė. Tai rodo, kad nei anksčiau aptartos aplinkybės, nei V. T. taikyta probacija pozityviems elgesio bei požiūrio į įstatymų laikymąsi pokyčiams reikšmingos įtakos neturi. Tai, kad nuteistoji apeliaciniame skunde kritiškai vertina savo poelgius ir nurodo, jog stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, dar nepakanka išvadai, kad V. T. taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti ir būdama laisvėje ji nedarys naujų nusikaltimų. Ji buvo ne kartą teista, buvo jai skirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas, ji atliko realiai bausmę ir patikėjus, jog nuteistoji gali būti taisoma ir lygtinai ją paleidus iš pataisos įstaigos, ji nesugebėjo susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo. 

10.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių ir faktų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad nuteistosios resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka nuteistajai paskirti vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistosios elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl tenkinti nuteistosios prašymo ir jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris jau buvo teistas, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.). Vertinamu atveju ne tik ankstesnių

teistumų ir lygtinio paleidimo taikymo faktas, bet nuteistąją charakterizuojančių ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma, taip pat pačios nuteistosios požiūris į savo nusikalstamą elgesį (nuteistosios neįgyvendinti pažadai atlyginti bent dalį ieškinio) kelia pagrįstas abejones dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti. Nuteistosios skundo argumentai, jos pateikiamas subjektyvus aplinkybių, kaip pakankamų BK 75 straipsnio taikymui, vertinimas, skundžiamajame teismo nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jį keisti, todėl nuteistosios V. T. apeliacinis skundas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistosios V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė Giačaitė

                                                           Jurgis Kiškis

                   Arūnas Paštuolis