Civilinė byla Nr. e2-4609-543/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03931-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 2.6.8.9.; 2.6.1.4. 3.2.4.4.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė,

sekretoriaujant Rasai Sabonienei,

dalyvaujant atsakovui G. J.,

nedalyvaujant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus būstas“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus būstas“ ieškinį atsakovui G. J. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Alytaus būstas“ (toliau ieškovė) ieškiniu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo G. J. 446,46 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad teikia savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė patalpų savininkams apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovas, būdamas patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), savininku, neatsiskaitė už nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotus mokesčius.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė sąskaitų, patvirtinančių susidariusį įsiskolinimą, taigi neaišku kokiu būdu susidarė tokio dydžio skola.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, ieškovė teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nurodydama, kad ieškinį palaiko ir prašo  jį visiškai tenkinti, teismui pateikė visus galimus paaiškinimus bei įrodymus raštu.

2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškimu ieškovė nurodė, kad savo reikalavimą grindžia 1998 m. vasario 20 d. Pavedimo sutartimi, kuria ji buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Nors išlikusių sąskaitų-faktūrų už suteiktas paslaugas neturi, nes neturi pareigos jų saugoti, atsakovo argumentas, jog nėra aišku kaip susidarė įsiskolinimas, yra nepagrįstas, kadangi įsiskolinimas yra išsamiai detalizuotas skolų valdymo ataskaitoje. Atsakovas privalėjo mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą, taigi turėjo pats domėtis paslaugų suteikimu, imtis veiksmų, kad sąskaitos būtų apmokėtos laiku.

2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovo įsiskolinimą, atsiradusį 2011 metų liepos - gruodžio mėnesiais, sudaro: 197,87 Eur suma už administravimą, namo techninę priežiūrą, šilumos ūkio priežiūra ir kaupiamosios lėšos, 13,90 Eur suma už elektrą bendram naudojimui, 11,58 Eur suma už pastato remontą bei 213,10 Eur už vandenį. Mokestis už elektrą bendram vartojimui nustatytas vadovaujantis sutartimi su tiekėjais bei pagal skaitiklių rodmenis - jis apskaičiuotas pagal faktinį suvartojimą. AB Lesto (šiuo metu - AB ESO) pateikta sąskaita, išrašyta įvadinio pastato bendrosios elektros energijos skaitiklio rodmenų pagrindu pagal galiojančius elektros energijos tiekėjo nustatytus elektros energijos tarifus, paskirstyta pastato patalpų savininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingajam plotui, todėl iš atsakovo priteistina 13,90 Eur suma. Iš atsakovo priteistina 11,58 Eur suma vadovaujantis 1998 m. vasario 20 d. Pavedimo sutarties 2.2.8. punktu, kuriame ieškovei patikėta organizuoti avarijų pastate lokalizavimo bei likvidavimo darbus. Atsakovui už 2011 m. gruodžio mėnesį susidaręs 213,10 Eur įsiskolinimas už vandenį paskaičiuotas vadovaujantis 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo pagrindu. Atsakovui tenkanti mokesčio dalis už namo administravimo, pastato techninio aptarnavimo paslaugas ir komunalinius patarnavimus (atliekų išvežimas) paskaičiuota pagal pavedimo sutarties priedą, kuriuo patvirtinti šių paslaugų tarifai. Bendras visam namui tenkantis mokestis yra 183,09 Eur. Atsižvelgiant į atsakovui priklausančios patalpos plotą, jam už 6 mėnesius paskaičiuotas 164,64 Eur mokestis. Kadangi keitėsi PVM mokesčio dydis, infliacijos rodikliai, ekonominiai rodikliai, vadovaujantis 2007 m. spalio 4 d. raštu, šis įkainis pakilo iki 197,87 Eur.

Atsakovas su ieškiniu visiškai nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad patalpa buvo išnuomota ūkio subjektui - individualiajai įmonei „Vaimunda“, kuri ir turėjo pareigą mokėti mokesčius. Tai buvo numatyta sutartyje, nuomos sutartis buvo išviešinta. Šiai įmonei bankrutavus, patalpos perleistos UAB „Gilmera“ pagal panaudos sutartį. Su šiuo ūkio subjektu taip pat susitarta, kad mokesčius mokės pati UAB „Gilmera“. Sąskaitos už suteiktas paslaugas išrašomos šių įmonių, o ne jo vardu, jam pačiam sąskaitos nebuvo siunčiamos. Jos būdavo paliekamos nuomojamos patalpos pašto dėžutėje, taigi sąskaitas gaudavo ir apmokėdavo nuomininkai. Ši situacija buvo žinoma ieškovei. Šešerius metus nebuvo kreipiamasi dėl susidariusio įsiskolinimo, ieškovė neišsaugojo dokumentų, pagrindžiančių šios skolos susidarymą, taigi nėra galimybės nustatyti kokiu būdu šis įsiskolinimas atsirado ir kam buvo išrašytos sąskaitos-faktūros. Klausimas dėl įsiskolinimo iškilo tik dabar, kai ieškovė sistemoje aptiko neatitikimus ir pati vienašališkai surašė dokumentą, kuriame detalizuotas įsiskolinimas, tačiau jis nepagrįstas konkrečiais duomenimis - tuo metu išrašytomis sąskaitomis. Nurodomu skolos susidarymo metu jam pretenzijos reiškiamos nebuvo, jis nebuvo įspėtas apie susidariusią situaciją.

Ieškinys atmestinas.

Teismui pateikti duomenys - 1998 m. vasario 20 d. Pavedimo sutartis ŽA-SUT-12-079, patvirtina, kad ieškovė UAB „Alytaus būstas“ (buvusi UAB „Žaidas“) pagal sutartį su pastato savininkų bendrija teikia savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šių ieškovės įgaliojimų bei teisės rinkti atitinkamas rinkliavas atsakovas neginčija. Byloje kyla ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas ieškovės nurodomu laikotarpiu (nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) bei dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad atsakovui nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovui priklausanti patalpa buvo ieškovės administruojamame pastate. Minėtas išrašas taip pat patvirtina, kad šią patalpą atsakovas nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2011 m. vasario 2 d. buvo išnuomojęs IĮ „Vaimunda“, o nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2014 m. vasario 13 d. šia patalpa pagal panaudos sutartį naudojosi UAB „Gilmera“. Atsakovas nurodė, kad pagal susitarimus su minėtais ūkio subjektais, mokesčius, susijusius su parduotuve, turėjo mokėti ne jis, o atitinkamais laikotarpiais IĮ „Vaimunda“ ir UAB „Gilmera“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi, įstatyme būtent patalpų savininkui nustatyta pareiga rūpintis šių mokesčių apmokėjimu, tačiau teismų praktikoje nustatyta, jog šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl kitokios namo administratoriui mokėtinų išlaidų apmokėjimo tvarkos (CK6.584 str. 3 d.). Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad su IĮ „Vaimunda“ ir UAB „Gilmera“ buvo susitarta, kad ne jis, o šios įmonės turės pareigą atsiskaityti už išnuomotai patalpai tenkančias paslaugas tiesiogiai su jų tiekėjas, tačiau atsakovas nepateikė teismui sutarčių ar kitų duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Esant tokiai situacijai, teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jis neprivalėjo atsiskaityti už ieškovės teikiamas paslaugas, tenkančias jo nuosavybės teise valdomai patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), laikoma neįrodyta. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė pagrįstai pretenzijas pareiškė atsakovui, o ne IĮ „Vaimunda“ ir UAB „Gilmera“. 

Ieškovė byloje reiškia reikalavimą dėl viso 446,46 Eur skolos už suteiktas paslaugas priteisimo iš atsakovo. Kaip minėta aukščiau, byloje nekyla ginčas dėl ieškovės teisės administruoti (duomenys neskelbtini), esančias bendrąsias patalpas. 1998 m. vasario 20 d. Pavedimo sutartimi ieškovei patikėta vykdyti visas funkcijas, susijusias su pastato, jo inžinerinių tinklų, komunalinių bei kitų paslaugų gyventojams ar įstaigoms teikimu bei atsiskaitymų organizavimų (sutarties 2.1.1. punktas). Taigi byloje įrodyta, kad ieškovė turėjo pagrindą teikti paslaugas bei rinkti rinkliavas už (duomenys neskelbtini), esančio pastato bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12, 178 straipsniai). Ieškovė savo reikalavimą dėl įsiskolinimo grindžia teismui pateikta skolų valdymo ataskaita bei nurodo, kad ji neprivalėjo saugoti atsakovui išrašytų sąskaitų faktūrų. Šiuo atveju teismas nevertina ieškovės, kaip ūkio subjekto, pareigos saugoti minėtas sąskaitas-faktūras, tačiau konstatuoja, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, privalo įrodyti šio įsiskolinimo faktą, dydį bei reikalavimo pagrindą.

Ieškovė reikalavimą grindžia skolų valdymo ataskaita, bei su pastato savininkų bendrija pasirašytomis sutartimis. Ieškovė detalizuoja, kad prašomą priteisti įsiskolinimą sudaro: 13,90 Eur suma už elektrą bendram naudojimui, 11,58 Eur suma už pastato remontą bei 213,10 Eur už vandenį, 197,87 Eur suma už administravimą, namo techninę priežiūrą, šilumos ūkio priežiūrą ir kaupiamosios lėšos.

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos teismas nevertina kaip patikimo įrodymo. Ši ataskaita yra neišsami, joje nenurodyta sudarymo data, ją sudariusio asmens rekvizitai, taigi nėra aišku kas ir kada ją sudarė, taip pat kokiais duomenimis remiantis nustatyti ataskaitoje detalizuojami atsakovo įsiskolinimo dydžiai. Pažymėtina, kad ataskaitoje nurodomi įsiskolinimai nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2017 metų liepos mėnesio, taigi akivaizdu, kad ši ataskaita nėra pirminis, t. y. skolos susidarymo laikotarpiu sudarytas dokumentas. Be to, jame nurodomi paskaičiavimai nėra pagrįsti kitais byloje pateiktais duomenimis. Teismas taip pat nesivadovauja ieškovės pateikta lentele dėl mokesčio dalies, tenkančios konkrečiai patalpai. Šioje lentelėje pateikti duomenys yra neišsamūs: nurodyti tik patalpų numeriai, plotai bei kiekvienai patalpai tenkančio mokesčio dalis, tačiau nėra aišku koks šių patalpų adresas, už kokį laikotarpį bei paslaugas mokėtinas mokestis, todėl ši lentelė neatitinka įrodymų sąsajumo su byla reikalavimo (CPK 180 str.).

Ieškovė nurodė, kad už elektros energiją bendrosioms pastato patalpų savininkų reikmėms: laiptinės apšvietimui, šiluminių punktų įrenginių, vandens siurblinių, ventiliacijos ir kitų pastato inžinerinių įrenginių darbui atsiskaitoma pagal įvadinio pastato bendrosios elektros energijos skaitiklio rodmenis pagrindu, pagal galiojančius elektros energijos tiekėjo nustatytus elektros energijos tarifus. AB LESTO (dabar AB ESO) sąskaitoje paskaičiuota kaina už suvartotą elektros energiją bendrosioms reikmėms yra paskirstoma pastato patalpų savininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingajam plotui. Taigi ieškovė iš esmės paaiškino bendrą mokesčio apskaičiavimo tvarką, tačiau nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovo įsiskolinimą nurodomu laikotarpiu. Ieškovė nepateikė energijos tiekėjo sąskaitos, nenurodė už kokius skaitiklio duomenis atsakovui paskaičiuotas būtent 13,90 Eur įsiskolinimas, todėl ši ieškovės reikalavimų dalis laikoma neįrodyta.

Taip pat byloje nėra duomenų kaip susidarė 11,58 Eur skola už pastato remontą. Ieškovė šį reikalavimą grindė tuo, kad vadovaujantis 1998 m. vasario 20 d. Pavedimo sutarties 2.2.8. punktu ji organizuoja avarijų pastate lokalizavimo bei likvidavimo darbus, tačiau nepateikė duomenų apie skolos susidarymo metu įvykusią avariją, jos likvidavimo kaštus, ir tokiu būdu nepagrindė savo reikalavimo šioje dalyje.

Atsakovo pareigą sumokėti 213,10 Eur įsiskolinimą už geriamąjį vandenį ieškovė motyvuoja 1996 m. lapkričio 6 d. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties bei jos 2007 m. spalio 19 d. šešto pakeitimo nuostatomis. Teismui pateiktas dokumentas yra sunkiai įskaitomas, dėl teksto defektų nėra įmanoma aiškiai nustatyti kai kurių sutarties nuostatų prasmės. Be to, teismui kartu su sutartimi pateiktas sutarties pakeitimas yra įvardijamas šeštuoju, tačiau apie ankstesnius ar vėlesnius pakeitimus byloje duomenų nėra, taigi teismas neturi galimybės įvertinti ginčijamo įsiskolinimo metu buvusių aktualių sutarties nuostatų. Ieškovės pateiktų duomenų nepakanka įvertinti kaip ir kuo remiantis buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas už geriamąjį vandenį, kokie tarifai taikyti, už kokius skaitliuko rodmenis apskaičiuota skola. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl skolos už geriamąjį vandenį laikomas neįrodytu.

1998 m. vasario 20 d. Pavedimo sutarties 1998 m. vasario 20 d. Priedo Nr.1 1-3 punktuose nustatyti aptarnavimo įkainiai, mokėtini už ieškovės teikiamas paslaugas (administravimo, pastato techninio aptarnavimo bei apskaitos ir atsiskaitymų už komunalinius mokesčius paslaugos). Už paslaugas teikiamas visam pastatui sutarties priede įtvirtintas 155,16 Eur (535,75 LT) mėnesinis mokestis, prie kurio papildomai nurodoma 27,93 Eur (96,44 LT) PVM suma. Sutarties priede nurodyta, kad mokestis kiekvienų patalpų savininkui skaičiuojamas proporcingai turimų patalpų plotui. Šiomis nuostatomis ieškovė pagrindė savo reikalavimą priteisti 197,87 Eur sumą už administravimą, namo techninę priežiūrą, šilumos ūkio priežiūrą ir kaupiamąsias lėšas, papildomai nurodydama, kad dėl per dešimt metų ne kartą pasikeitusio PVM mokesčio dydžio, infliacijos rodiklių, ekonominių rodiklių, mokestis pakilo, todėl iš atsakovo priteistina 33,23 Eur didesnė, nei apskaičiuota pagal pateiktas sutarties nuostatas, suma. Teismas pažymi, kad ieškovės 2017 m. lapkričio 7 d. pareiškime pateikta mėnesinio mokesčio apskaičiavimo formulė yra netiksli. Be to, sutarties priedo 8 punkte įtvirtintas įkainių galiojimo terminas - 1998 m. gruodžio 31 d., taigi ieškovės nurodomu skolos susidarymo periodu šie įkainiai nebegaliojo. Sutartyje ieškovei nustatyta imperatyvi pareiga pasikeitus įkainiams apie tai raštu pranešti bendrijos (patalpų savininkų) atstovams, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų apie visus įkainio pakeitimus, suėjus pirminiam galiojimo terminui. Ieškovė pateikė tik 2007 m. spalio 4 d. pranešimą dėl paslaugų įkainių, kuriuo daugiabučio namo savininkų bendrijai pranešta, kad įkainiai liko nepakeisti ir galioja iki 2008 m. spalio 1 d. Duomenų apie tolimesnius įkainių pasikeitimus, iš kurių būtų galima nustatyti 2011 metų liepos - gruodžio mėnesiais galiojusius įkainius, byloje nėra. Taigi, nors ieškovė nurodė, kad paslaugų įkainiai ne kartą kito dėl įvairių priežasčių, tačiau nepaaiškino kokie įkainiai buvo taikomi skolos susidarymo metu bei nepateikė tai patvirtinančių duomenų, todėl teismas neturi galimybės nustatyti tikslaus susidariusio įsiskolinimo dydžio. Ieškovė taip pat nepagrindė kuo remiantis į mokestį įskaičiuotos kaupiamosios lėšos, nenurodė jų dydžio bei nepateikė duomenų apie šilumos ūkio priežiūros kaštus, nors 2017 m. lapkričio 7 d. pareiškimu šios išlaidos taip pat įvardintos mokesčio dalimi. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti skolos už suteiktas paslaugas dydžio, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Nagrinėjamu atveju teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti aplinkybę, jog už ieškovės teikiamas paslaugas nuo 2011 m. liepos 1 d. iki  2011 m. gruodžio 31 d.  susidarė 446,46 Eur dydžio įsiskolinimas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas nepateikė prašymo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei nepateikė teismui šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Byloje susidarė 3,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės UAB „Alytaus būstas“, įmonės kodas 304175726, 3,68 Eur (tris eurus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Šalys per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Irmutė Kliučinskienė