Civilinė byla Nr. e2A-314-544/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-26-3-01037-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.; 3.3.1.19.3

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024-03-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-244-649/2024 pagal ieškovės  (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. Š. dėl netesybų panaikinimo (darbo teisės ginčo išnagrinėjimo teisme) bei atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini) dėl netesybų priteisimo iki pilno atsiskaitymo, bet ne daugiau kaip už 6 (šešis) mėnesius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2023-09-06 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 1377,38 Eur netesybų priteisimo ir atmesti atsakovės A. Š. (toliau – ir atsakovė) prašymą jas priteisti.

2.       Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2023-09-06 sprendimu nepagrįstai atsakovei priteisė 1377,38 Eur netesybų, kurios yra aiškiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, suteikia galimybę vienai šaliai nepagrįstai paturtėti kitos sąskaita, kas pažeidžia kitos šalies teisėtus interesus, iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovė pažymėjo, kad pasibaigus darbo santykiams su atsakove tik dėl savo sunkios finansinės padėties negalėjo laiku išmokėti atsakovei atlyginimo, todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos atsakovei neturėjo būti priteistos. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad ir pati atsakovė dirbo nekokybiškai, darbo metu nevykdydavo darbo normos, dirbo neefektyviai.

3.       Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimo dalį dėl 1377,38 Eur netesybų priteisimo ir nustatyti, kad ieškovė moka atsakovei 849,19 Eur dydžio netesybas nuo darbo sutarties nutraukimo (2023-07-19) iki pilno atsiskaitymo, bet ne ilgiau kaip už 6 (šešis) mėnesius.

4.       Nurodė, kad DK 147 straipsnio 2 dalis nurodo, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2024-03-05 sprendimu ieškovės (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė, atsakovės A. Š. priešieškinį tenkino. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 5095,14 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2023-07-19 iki 2024-01-19, bet ne ilgiau kaip 6 (šešis) mėnesius), skaičiuojant nuo 2023-07-19 (849,19 Eur x 6). Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 312,50 Eur atsakovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų.  

6.       Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019-12-09 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė buvo priimti dirbti (duomenys neskelbtini) ir kuri DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu buvo nutraukta 2023-07-19 (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo ginčų komisija 2023-09-06 sprendimu atsakovei iš ieškovės priteisė 4097,19 Eur išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 496,54 Eur delspinigių bei 1377,38 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023-07-19) iki 2023-09-06 (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). 

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginiai, jog Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimu priteistos netesybos yra aiškiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti kitai šaliai, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pripažino, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, kad ieškovės vadovė turėjo sveikatos problemų, tačiau šias aplinkybes tiek pagal DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą netesybų mažinimo pagrindą, tiek pagal suformuotą teismų praktiką vertino kaip neturinčias įtakos sprendžiant klausimą dėl netesybų dydžio neatsiskaičius su iš darbo atleistu asmeniu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog atsakovė netinkamai atliko savo darbo funkcijas, todėl pati yra kalta dėl to, kad su ja nebuvo atsiskaityta, nes tokie ieškovės teiginiai yra nepatvirtinti jokiais įrodymais, be to, toks pagrindas mažinti netesybas nėra nurodytas DK 147 straipsnio 2 dalyje.

8.       Teismas vertino, kad ieškovė pateiktu ieškiniu ginčijo tik Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimu priteistas DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas, todėl Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimo dalis dėl atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių priteisimo, vadovaujantis DK 229 straipsnio 2 dalimi, yra įsiteisėjusi. Todėl remdamasis DK 231 straipsnio 7 dalimi (civilinę bylą išnagrinėjus teisme ir teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios) bei DK 231 straipsnio 4 dalimi  konstatavo, kad teismas, priėmęs sprendimą dėl pareikšto ieškinio dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme, privalo priimti sprendimus dėl tos darbo ginčų komisijos sprendimo ginčytos dalies iš esmės (darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas).

9.       Teismas, atmetęs ieškovės ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimo dalies dėl netesybų priteisimo panaikinimo, vadovaudamasis DK 219 straipsniu atsakovės byloje pateiktą priešieškinį reikalavimą tenkino visiškai ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 5095,14 Eur dydžio netesybas, kaip tą numato DK 147 straipsnio 2 dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024-03-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, panaikinti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų priteisimą iš ieškovės. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

10.1.                      Atsakovė neskundė Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimo ir nepareiškė ieškinio dėl ginčo iš esmės išnagrinėjimo teisme, kaip tą numato DK 229 straipsnis, todėl teismas neturėjo teisės priimti atsakovės priešieškinio, o bylą turėjo išnagrinėti tik pagal ieškovės ieškinį.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir pagrįstai visa apimtimi patenkino atsakovės pareikštą priešieškinį, nes teismo taikyta DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta imperatyvaus pobūdžio sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną, turėjo atitikti proporcingumo, teisingumo principus ir teismų praktikoje suformuotus kitus kriterijus, taip pat nesukelti neigiamų padarinių (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-5/2012).

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes dėl įmonės vadovės sveikatos būklės (smulkioje individualioje įmonėje vadovo vaidmuo yra esminis geriems įmonės rezultatams), į sunkią įmonės turtinę padėtį bei į tai, kad atsakovė simuliavo darbus (tyčia siūdavo mažiau produkcijos), ką patvirtina darbuotojų ranka pildytas sąsiuvinis, kurį ieškovė prašo prijungti prie bylos.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. Š. prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024-03-05 sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1.                      Ieškovės argumentas, kad atsakovė šioje byloje neturėjo teisės pareikšti priešieškinio, yra nepagrįstas. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neišsakė jokių motyvų, kad priešieškinis negali būti nagrinėjamas, nepateikė atsiliepimo, sutiko su 1/3 jos pareikštų reikalavimų. Todėl ieškovė apeliacinio skundo negali grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).  

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė DK 147 straipsnio 2 dalies teisės normą dėl netesybų priteisimo ir remdamasis LAT praktika padarė pagrįstą išvadą, kad netesybos dėl pavėluoto atsiskaitymo su atleistu darbuotoju negali būti mažinamos ar nepriteisiamos ieškovės nurodytais pagrindais (dėl prastos įmonės finansinės padėties, dėl įmonės vadovės sveikatos problemų, dėl prastos atsakovės atlikto darbo kokybės).

11.3.                      Atsakovė prašo neprijungti į bylą ieškovės teikiamo naujo įrodymo (sąsiuvinio), nes ieškovė niekaip nepaaiškino, kokias aplinkybes naujas įrodymas patvirtina, ką reiškia šiame sąsiuvinyje padaryti įrašai, kokios darbuotojos sąsiuvinį pildė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės (darbdavės) ieškinys dėl netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės neatsiskaičius su darbuotoju nepriteisimo ir tenkintas atsakovės priešieškinis dėl minėtų netesybų priteisimo ne daugiau kaip už 6 mėnesius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

14.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – darbuotojų ranka pildytą sąsiuvinį, kuriame, ieškovės teigimu, matosi kaip neefektyviai dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotojos.

15.       CPK

16.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė prašomą priimti naują įrodymą (darbuotojų ranka pildytą sąsiuvinį) galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių ieškovei laiku pateikti šį įrodymą, nenustatyta. Be to, teikiamas sąsiuvinis neatitinka įrodymams keliamų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų,  nes iš jo duomenų negalima nustatyti, kas, kada ir kokiu tikslu jį pildė, koks padarytų įrašų turinys, negalima patikrinti įrašų atitikimo tikrovei. Be to, šioje byloje kilo ginčas dėl netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį (ne)priteisimo, o šio straipsnio (ne)taikymui darbuotojo darbo efektyvumas nėra teisiškai reikšmingas. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nėra CPK 314 straipsnyje numatytų pagrindų priimti naują įrodymą.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17.       Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad atsakovė A. Š. 2019-12-09 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) firmoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis tarp A. Š. ir (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini) nutraukta 2023-07-19 DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo santykiams pasibaigus atsakovei nebuvo išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos ne dėl darbuotojos kaltės, o šalys nebuvo susitarę, kad su darbuotoja bus atsiskaityta vėliau. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 849,19 Eur (neatskaičius mokesčių). Byloje dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

18.       Byloje nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2023-09-06 sprendimu atsakovei A. Š. iš ieškovės (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini) priteisė 4097,19 Eur išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 496,54 Eur delspinigių bei 1377,38 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023-07-19) iki 2023-09-06 (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). 

19.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) firma (duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimo dalimi dėl 1377,38 Eur netesybų priteisimo, pateiktu ieškiniu prašė šią Darbo ginčo komisijos sprendimo dalį panaikinti, o atsakovės A. Š. prašymą jas priteisti atmesti.

20.       Atsakovė A. Š., nesutikdama su ieškovės (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini) pareikštu ieškiniu, byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimo dalį dėl 1377,38 Eur netesybų priteisimo ir nustatyti, kad ieškovė moka atsakovei 849,19 Eur dydžio netesybas nuo darbo sutarties nutraukimo (2023-07-19) iki pilno atsiskaitymo, bet ne ilgiau kaip už 6 (šešis) mėnesius, kaip tą numato DK 147 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino.

21.       Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria, tenkinant atsakovės priešieškinį, atsakovei iš ieškovės priteista 5095,14 Eur netesybų dėl uždelsimo atsiskaityti su atleistu darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės teisės pareikšti priešieškinį 

22.       Apeliantės vertinimu, kadangi atsakovė neskundė Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimo, nepareiškė ieškinio, kaip tą numato DK 229 straipsnis, tai pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti jos priešieškinio, o bylą turėjo išnagrinėti tik ieškovės pareikšto ieškinio ribose.  Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

23.       DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme vadovaujantis CPK nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK numatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Taigi specialios DK normos darbo ginčų bylose nenumato išimčių dėl teisės normų, reglamentuojančių priešieškinio pareiškimą, taikymo ir nukreipia į CPK normas.

24.       CPK 143 straipsnyje numatyta, kad, esant šio straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį pagal ieškinio pareiškimo taisykles, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. CPK 410 – 418 straipsniuose, reglamentuojančiuose darbo ginčų nagrinėjimo ypatumus, numatyta, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis CPK taisyklių, atsižvelgdamas į XX skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Šiame skyriuje  ar kituose įstatymuose išimčių  ir kitokių priešieškinio pareiškimo taisyklių darbo ginčų bylose taip pat nenumatyta.   

25.       Minėta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) firma (duomenys neskelbtini) nesutiko tik su Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimo dalimi dėl netesybų priteisimo pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Kadangi pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, ieškovei pareiškus ieškinį teismui, atsakovė turėjo teisę pasirinkti ar byloje teikti atsiliepimą, ar ieškinį ar naudotis šiais abiem savo atsikirtimų į ieškinį pateikimų būdais (CPK 42 straipsnio 1, 5 dalys).

26.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CPK 417 straipsnyje yra nustatyta teismo teisė priimti sprendimą net ir dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Vienas iš tokių susijusių reikalavimų ir yra reikalavimas priteisti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją. Pažymėtina ir tai, kad darbo bylos yra priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (LAT 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

27.       Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė neišsakė jokių motyvų, jog atsakovės priešieškinis negalėjo būti priimtas ir / ar nagrinėjamas, nepateikė atsiliepimo į priešieškinį, o teismo posėdžio metu netgi sutiko su 1/3 atsakovės priešieškinyje pareikštų reikalavimų. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

28.       Bylos duomenys rodo, kad atsakovė priešieškinį byloje pateikė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatyti priešieškinio priėmimo pagrindai buvo, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas priešieškinį ir bylą išnagrinėjęs pagal ieškinyje ir priešieškinyje nustatytas ribas, tinkamai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (DK 229 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis DK 229 straipsnio 2 dalimi, jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.

30.       DK 231 straipsnio 4 dalis numato, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vadovaujantis DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

31.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinas įstatyme nustatytas privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos laikymasis (LAT 2019-02-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 38 punktas).

32.       Nustatant darbo ginčo esmę ir bylos nagrinėjimo dalyką atsižvelgtina į ginčo nagrinėjimą inicijavusio asmens prašymą darbo ginčų komisijai, šios sprendimą, darbo ginčo šalies, nesutinkančios su darbo ginčų komisijos sprendimu, teisme pareikštą ieškinį. Priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus, atsikirtimus, kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (LAT 2019-02-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 39 ir 40 punktai).

33.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu visa apimtimi patenkinęs atsakovės pareikštą priešieškinį ir priteisdamas 5095,14 Eur proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų neatitinkančias netesybas, nukrypo nuo LAT praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012, neatsižvelgė į sunkią ieškovės finansinę padėtį, ieškovės vadovės sveiktos problemas, į tai, kad atsakovė netinkamai atlikdavo savo darbines funkcijas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijas teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, tokius ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo.

34.       DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

35.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalių darbo santykiai yra pasibaigę, kad ieškovė su darbuotoja (atsakove) įstatyme numatytu terminu neatsiskaitė, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo ir kad dėl uždelsto atsiskaitymo nėra darbuotojos (atsakovės) kaltės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostata.

36.       Ieškovė savo poziciją, kad sprendimas dėl įstatyme numatyto dydžio netesybų priteisimo pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, taip pat poziciją dėl galimybės mažinti atsakovui priteistinų netesybų dydį grindžia LAT praktikoje pateiktais išaiškinimais (LAT 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje 3K-3-5/2012). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės cituojami LAT išaiškinimai buvo suformuoti dėl 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto DK, galiojusio iki 2017-07-01, 141 straipsnio 3 dalies, kuri, skirtingai nei šiuo metu galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalis, nenumatė jokio termino, per kurį darbdavys, uždelsęs atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės, turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį.  

37.       Aktualioje LAT praktikoje dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs tai, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus ir skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (LAT 2022-02-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 17–18, 20 punktai; 2023-01-26 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 50 punktas). 

38.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad suformuluoti išaiškinimai dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo suponuoja išvadą, kad ši imperatyvi teisės norma negali būti aiškinama plačiai, t. y. netesybų dydis gali būti mažinamas tik pačioje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, kitos netesybų mažinimo prielaidos negali būti taikomos. Aplinkybės dėl netesybų dydžio, ekonominė padėtis, darbdavio nepiktnaudžiavimas nėra pagrindas plačiai aiškinti minėtą teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (LAT 2022-02-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 20 punktas; 2023-01-26 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 52 punktas).

39.       Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aukščiau nurodytą DK 147 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl sunkios įmonės finansinės padėties, ieškovės vadovės turėtų sveikatos problemų, atsakovės netinkamai atliekamo darbo nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą nepriteisti atsakovei netesybų bei tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 5095,14 Eur netesybų iš ieškovės priteisimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovės finansinė padėtis nėra itin gera, kad atsakovės vadovė turėjo sveikatos problemų, tačiau, minėta, šios aplinkybės pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindas netaikyti CPK 147 straipsnio nuostatų ar jas taikyti kitaip, nei taikė pirmosios instancijos teismas.

40.       Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį darbo ginčą dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų (ne) priteisimo, teisingai aiškino ir taikė darbo teisės normas bei pagrįstai rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika.

41.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisiamą 5095,14 Eur netesybų dydį apskaičiavo remdamasis darbo ginčo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, įskaitant Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimu nustatytą 849,19 Eur atsakovės vidutinį darbo užmokestį (849,19 Eur x 6). Nustatyta, kad nurodytas 849,19 Eur atsakovės vidutinis darbo užmokestis yra neatskaičius mokesčių, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai apskaičiavo netesybų dydį 5095,14 Eur (849,19 Eur x 6), tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ši suma yra neatskaičius mokesčių. Todėl teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteistos 5095,14 Eur netesybos yra neatskaičius mokesčių.

Dėl reikalavimo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo

42.       Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą dalį dėl netesybų priteisimo, kuris pagal aukščiau nutartyje nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką yra nenagrinėtinas teisme, nes ieškiniu turi būti prašoma ne naikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą (ar jo dalį), bet išspręsti ginčą iš esmės (LAT 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). Taigi, jeigu jau pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės ieškinio reikalavimą panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl netesybų panaikinimo, tai, išnagrinėjęs bylą iš esmės, turėjo šį ieškinio reikalavimą ne atmesti kaip nepagrįstą, tačiau šią bylos dalį nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalis). 

43.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nenagrinėtiną teisme ieškinio reikalavimą panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, be pagrindo netaikė CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatų, ši skundžiamo teismo sprendimo dalis naikinama ir bylos dalis nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kita skundžiamo teismo sprendimo dalis iš esmės paliekama nepakeista, nes yra teisėta ir pagrįsta, teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su pavėluotu darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimu (DK 147 straipsnio 2 dalis), teisingai nustatė faktines aplinkybes, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama nurodant, kad priteista netesybų suma yra neatskaičius mokesčių (CPK 326 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

45.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46.       Apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, nes apeliacinis skundas atmetamas. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024-04-23 sprendimu ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Iš byloje pateiktos 2024-08-05 pažymos ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 225 Eur. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktais,

n u t a r i a :

        Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024-03-05 sprendimą pakeisti.         

        Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024-03-05 sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio Darbo ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti netesybas panaikinimo, ir šią bylos dalį nutraukti.

        Kitą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024-03-05 sprendimo dalį palikti iš esmės nepakeistą, nurodant, kad 5095,14 Eur (penkių tūkstančių devyniasdešimt penkių eurų ir 14 ct) netesybos yra priteistos neatskaičius mokesčių.  

        Iš ieškovės (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) atsakovei A. Š. teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke (įmokos kodas 5630).

        Ši Panevėžio apygardos teismo nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.        

Teisėjai        Ramunė Čeknienė

        Rita Dambrauskaitė

        Laimantas Misiūnas