Civilinės bylos Nr. e2-937-845/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09264-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.3; 2.1.6.3; 2.6.8.9; 2.6.10.2.4; 2.6.18.3; 3.1.10.7; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant D. Č.,

dalyvaujant ieškovo atstovams bendrijos pirmininkui L. G. ir adv. L. M.,

atsakovės atstovui adv. E. S.,

trečiojo asmens atstovui adv. G. A.

,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei UAB „Meleksas“ dėl įpareigojimo pašalinti statybos darbų defektus, trečiasis asmuo „Projektų rengimo centras“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), ieškinio pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašė įpareigoti atsakovę UAB „Meleksas“ pašalinti jos vadovo 2021 m. spalio 27 d. el. laišku patvirtintus statybos defektus, t. y. pakeisti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadines plokštes, sudarančias 127 kv. m. fasado sienos arba 152 kv. m. fasadinių plokščių, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei nepašalinus nurodytų statybos defektų per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, prašė už kiekvieną sekančią sprendimo nevykdymo dieną prašė skaičiuoti – 150 Eur baudą, sumokant ją ieškovei; taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1089 Eur išlaidas, patirtas už statybos ekspertų darbą tikslu išsiaiškinti statybos defektus ir jų atsiradimo priežastis, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2010-05-10 šalys sudarė rangos darbų sutartį Nr.2, kuria pagal daugiabučių namų modernizavimo programą buvo vykdomi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbai. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo atliki šiuos statybos darbus: išorės sienų šiltinimą, stogo rekonstravimą, balkonų stiklinimą, įėjimo renovaciją cokolio apšiltinimą ir kitus rangos sutartyje numatytus statybos darbus. Pažymėjo, kad darbus atsakovė ir jos subrangovai vykdė netinkamai, dėl ko jie buvo 2011-02-09 įspėti statybos darbų techninę priežiūrą atliekančio specialisto, nurodant rangovo defektus, tame tarpe ir montuojant fasado plokštes. Atsakovei baigus rangos sutartyje numatytus statybos darbus, statybos objektas buvo priduotas valstybinei komisijai 2011 m. lapkričio 24 d. ir surašytas statybos užbaigimo aktas. Pažymėjo, kad praėjus keliems metams po statybos darbų užbaigimo pasirašymo, tiek ieškovės tuometė pirmininkė, tiek daugiabučio namo gyventojai pradėjo pastebėti atliktų darbų defektus – namo fasado fibrocementinės plokštės daugelyje vietų pradėjo skilinėti, deformuotis. Apie šiuos defektus atsakovės direktorius 2016-02-22 buvo informuotas ir atsakovė 2016-02-25 atsakymu ieškovei įsipareigojo pašalinti nurodytus defektus (pagrindinis prašymas buvo pakeisti suskilusias fibrocementines fasado plokštes), kai tik bus sukomplektuotos medžiagos ir bus sulaukta darbams tinkamų orų, ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės mėn. Kadangi defektai nebuvo pašalinti, ieškovės pirmininkė antrą kartą 2016-10-12 kreipėsi į atsakovės vadovą ir pareikalavo kuo skubiau pašalinti defektus. Atsakovės vadovas 2016-12-06 atsakyme patvirtino, kad jau užsakė skilusias fasado plokštes ir defektus pašalins iki 2017 m. pavasario. Kaip matyti iš 2018-09-05 ieškovės pretenzijos, atsakovė dar nebuvo atlikusi defektų šalinimo darbų, tačiau į šią pretenziją atsakovė atsakė, pateikdama atsakovės 2018-09-20 pretenziją subrangovei UAB „Rekonsta“, kurioje UAB „Rekonsta“ patvirtino, kad dalis ieškovės nurodytų defektų jau pašalinta, kita dalis bus pašalinta artimiausiu metu, kai bus gautos užsakytos keistinos fasado plokštės. Taigi, atsakovė 2018-2019 metais neatlygintinai taisė išryškėjusius fasado plokščių defektus ir viso pakeitė 225 kvadratinių metrų fasado plokščių; tačiau net ir po pašalintų fasado plokščių defektų, ieškovė ir namo gyventojai pastebėjo, kad toliau trūkinėja ir deformuojasi kitos - nekeistos namo fasado fibrocementinės plokštės. Ieškovės teigimu, atsiradę defektai kelią grėsmę pastato konstrukcijoms, gyventojų gyvybei ir turtui. Dėl šios priežasties ieškovės pirmininkas 2021 m. liepos 23 d. el. paštu išsiuntė atsakovei raštą su prašymu dėl defektų šalinimo ir pažeistų plokščių pakeitimo. 2021 liepos 27 d. UAB „Meleksas“ vadovas informavo ieškovę, kad atvyks suskaičiuoti pažeistų plokščių kiekių dėl garantinio keitimo. 2021 m rugpjūčio mėnesį atsakovės vadovas atvyko apžiūrėti fasado plokščių defektų; susitikime dalyvavo DNSB pirmininkas bei namo gyventojai. Susitikimo metu atsakovės vadovas atsiprašė, jog bendrovė šiuo metu yra labai užimta ir prašė palaukti, kuomet bendrovė bus laisvesnė ir galės pašalinti defektus. Nepaisant tai, atsakovė delsė pašalinti defektus ir DNSB pirmininkas dar sykį el. paštu pasiteiravo, kada konkrečiai bus atliekami defektų šalinimo darbai. 2021 m. spalio 27 d. atsakovė el. paštu atrašė, jog suskaičiavo 127 kv. m. sienos arba 152 kv. m. plokščių; nurodė, kad „bus užimti, kol neleis dirbti orai, taip pat tarėsi su galimais subrangovais - UAB „Stogtekta“. R. Z.“. Pažymėjo, net ir patvirtinusi keistinų fasado plokščių kiekius, atsakovė vilkino defektų šalinimo darbus, nors defektus pripažino, tačiau darbų neatliko.

Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė delsė atlikti sutartus defektų šalinimo darbus ir 2022 sausio 10 d. raštu atsisakė keisti plokštes, motyvuodama tuo, jog atsakovės atliktiems darbams taikytinas 5 metų garantinis terminas, kuris jau praėjo. Šiame rašte atsakovė dar kartą patvirtino, kad ji nustatė minėtus namo fasado plokščių defektus, tačiau nurodė, kad juos sutiktų pašalinti atlygintinai, o darbų kainai pritaikytų nuolaidą. Atsakant į gautą bendrovės atsisakymą šalinti defektus, DNSB pirmininkas 2022 sausio 12 d. išsiuntė raštą, kuriuo pareikalavo kuo skubiau neatlygintinai pašalinti defektus, tačiau atsakovė į tai nereagavo. 2023-01-31 ieškovė su pretenzija dar kartą kreipėsi į atsakovę. Pabrėžė, kad statybos darbai buvo atliekami daugiabučiam gyvenamajam namui, kuriame gyvena fiziniai asmenys - vartotojai, viso name yra (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties butai. Bet kuriuo metu nuo namo fasado galinčios atsiskirti sunkios fasado plokštės ar jų dalys, gali sužaloti namo gyventojus ar pro šalį einančius praeivius, vaikus. Taigi dėl atsakovo ir jo subrangovo atliktų nekokybiškų statybos darbų kyla tiesioginė grėsmė daugelio gyventojų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei.

Taip pat ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, jog UAB (duomenys neskelbtini) ekspertas dr. S. M. atliko tyrimą ir nustatė pagrindines defektų priežastis, o būtent, kad fasado plokščių sutrūkinėjimo priežastis yra statybos technologijos reikalavimų nesilaikymas montuojant fasado karkasą ir fasado plokštes. Pagrindinės fasado plokščių sutrūkinėjimo priežastys yra: 1) netinkamai sumontuoti fasado karkaso profiliuočiai. Fasado karkaso profiliuočiai turėjo būti sumontuoti taip, kad jų jungtys sutaptų su fasado plokščių jungtimis. Tiriamuoju atveju fasado profiliuočiai buvo sumontuoti taip, kad fasado plokštes reikėjo tvirtinti prie dviejų skirtingų karkaso profiliuočių; 2) netinkamai įrengtos fasado plokščių ir fasado karkaso jungtys. Visos jungtys įrengtos standžios (nejudančios). Standžių (nejudančių) jungčių įrengimą sąlygojo tai, kad fasado plokštėse buvo išgręžtos per mažos skylės, per kurias fasado plokštės kniedėmis buvo tvirtinamos prie karkaso profiliuočių. Teigė, kad pagal eksperto nurodytas aplinkybes fasado karkaso profiliuočiai yra paslėpti pastato elementai, nes yra uždengti fasado plokštėmis, todėl plokščių defektai atsirado dėl paslėptų statinio konstrukcijų – dėl metalinių profilių, kurie yra po fasado plokštėmis ir dėl standžių tvirtinimų (nors turėtų būti paslankūs tvirtinimai), bei per mažų skylių, kurias uždengia kniedės galvutė. Todėl, vadovaujantis 6.698 str. str. 2 d. 2 p., darbų defektams taikoma 10 metų rangovo garantija. Atsižvelgiant į tai, jog oficialiai statybos darbai buvo užbaigti ir perduoti valstybinei komisijai 2011 m. lapkričio 24 d., nuo šio momento skaičiuotinas garantinis 10 metų terminas, kuris galiojo iki 2021 lapkričio 25 d. Ieškovės pirmininkas 2021 m. liepos 23 d. el. paštu išsiuntė atsakovei raštą su prašymu dėl defektų šalinimo ir pažeistų plokščių pakeitimo. Būtent ši diena laikytina momentu, kada ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl defektų šalinimo. 2021 liepos 27 d. UAB „Meleksas“ vadovas informavo ieškovę, kad atvyks suskaičiuoti pažeistų plokščių kiekių dėl garantinio keitimo. 2021 m rugpjūčio mėnesį UAB „Meleksas“ vadovas atvyko apžiūrėti fasado plokščių defektų ir 2021 m. spalio 27 d. atsakovė el. paštu atrašė: „Suskaičiavom 127 kv. m. sienos arba 152 kv. m. plokščių“. Tačiau vėliau, vilkindama defektų šalinimo darbus, 2022 sausio 12 d. atsakovė atsiuntė ieškovei raštą dėl atsisakymo keisti plokštes, motyvuodama tuo, jog, atsakovės atliktiems darbams taikytinas 5 metų garantinis terminas, kuris jau praėjo.

Taip pat ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas tik keliais mėnesiais – ieškinys teismui pateiktas 2023 m birželio 21 d., o atsisakymas atlikti defektų šalinimo darbus buvo gautas 2022 m. sausio 10 d. Iki 2022 m. sausio 10 d. atsakovė neneigė savo pareigos atlikti defektų šalinimo darbų ir tikino ieškovę, jog darbai bus atlikti vėliau. Po 2022 m. sausio 10 d. ieškovė dar 2022-01-12 ir 2023-01-31 raštais kreipėsi į atsakovę. Pasak ieškovės, ieškinio senaties terminas praleistas dėl atsakovės nesąžiningumo. Pažymėjo, kad ieškovė yra daugiabučio namo savininkų bendrija, t. y. vartotojus vienijantis ne pelno siekiantis subjektas, ne verslo organizacija, kurios vienintelis siekis, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties patalpas turinčiame name būtų pašalinti statybos darbų defektai keliantys grėsmę gyventojams ir jų turtui. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Atsakovė UAB „Meleksas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovė praleido CK 6.667 str. 1 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020). Pati ieškovė nurodė, kad pretenziją dėl plokščių pakeitimo pareiškė 2021-07-23, šis ieškovės raštas laikytinas pareiškimu apie trūkumus CK 6.667 str. 3 dalies prasme ir būtent nuo šio rašto pateikimo turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad 2022-01-10 atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, kuriame aiškiai nurodė, kad yra pasibaigęs darbų garantinis terminas ir fasado fibrocementinių plokščių remonto darbai neatlygintinai nebus atliekami, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021-07-23 ir suėjo 2022-07-23; tuo tarpu ieškovė ieškinį pareiškė tik 2023-06-20, t. y. beveik metus praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, o tai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Teigė, kad ieškovės prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes ieškovė ieškinio senaties terminą praleido ne keliais mėnesiais, o 11 mėnesių. Ieškovė pretenziją dėl garantinio remonto darbų atlikimo pareiškė 2021-07-23, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021-07-23 ir suėjo 2022-07-23. Ieškovė į teismą su ieškiniui kreipėsi 2023-06-20. Įvertinus tai, kad tokio pobūdžio ieškiniams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, šio termino praleidimas net 11 kalendorinių mėnesių, yra itin ženklus. Be to, ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios egzistavo ieškinio senaties termino eigoje ir būtų trukdžiusios ieškovei kreiptis į teismą. Vienintelis ieškovės argumentas yra tai, kad tariamai iki 2022-01-10 atsakovė neneigė savo prievolės šalinti defektus. Tokia ieškovės nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės, nes atsakovė neturi pareigos šalinti darbų defektų pasibaigus garantiniam laikotarpiui. Kita vertus, ieškovė gavusi atsakovės 2022-01-10 raštą, privalėjo suprasti, kad atsakovė nesutinka šalinti darbų defektų. Taigi, ieškovė, elgdamasi pagal bonus pater familias elgesio standartą, galėjo ir privalėjo iki 2022-07- 3 (t. y. ieškinio senaties termino pabaigos) kreiptis į teismą su ieškiniu. Pabrėžė, kad ieškovė buvo atstovaujama advokato, be to, ieškovė ieškinį pareiškė jau po to, kai buvo praėję beveik 12 metų nuo objekto eksploatavimo pradžios bei pareikštu ieškiniu siekia nemokamai pasikeisti naują fasadą, kurį eksploatuoja 12 metų. Ieškovė neįrodė nė vienos objektyvios priežasties, kuri jai būti trukdžiusi ieškinio senaties termino eigoje kreiptis į teismą. Todėl ieškovės prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Dėl darbų garantinio termino atsakovė nurodė, kad 2010-05-10 tarp šalių buvo pasirašyta Rangos darbų sutartis, kurios pagrindu atsakovė atliko daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus. 2011-08-31 tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas Galutinis darbų perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo atsakovė patvirtino, kad ieškovė atliko visus Sutartyje numatytus darbus. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Taigi pagal Sutartį atliktiems darbams garantinis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2011-08-31, kai buvo pasirašytas Galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas. Garantinis terminas darbams suėjo 2016-08-31, o paslėptiems darbams – 2021-08-31. Ieškovė ieškiniu reiškia pretenzijas dėl renovuojant daugiabutį namą ant jo fasado sumontuotų fibrocementinių plokščių, teigiant, kad dalis plokščių įskilo, deformavosi. Tokios pretenzijos savo esme laikytinos pretenzijomis dėl nepaslėptų darbų, kuriems garantinis terminas suėjo 2016-08-31. Garantiniai terminai nustato laiko tarpą per kurį užsakovas turi nustatyti atliktų darbų rezultato trūkumus ir tik trūkumus nustatęs per šiuos terminus, gali reikšti rangovui pagrįstą reikalavimą. Ieškovė pretenziją dėl plokščių pakeitimo pareiškė 2021-07-23, kai jau buvo pasibaigęs darbų garantinis terminas, kuris suėjo 2016-08-31. Taigi ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Taip pat atsakovė nesutiko, kad darbams taikytinas 10 metų garantinis terminas, nes ieškovės teigimu, plokščių defektai atsirado dėl paslėptų statinio konstrukcijų, prie kurių yra pritvirtintos fasado plokštės, defektų. Teigė, kad plokščių montavimo darbai pagal savo pobūdį yra akivaizdūs ir nepaslėpti darbai, kuriuos darbų atlikimo metu vizualiai buvo galima patikrinti ir įvertinti darbų kokybę. Statybos įstatymo (byloje taikytina 2009-11-19 įstatymo Nr. XI-501 redakcija) 2 str. 69 punkte „paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai“ apibūdinami kaip konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų“. Nurodė, kad Tyrimo akte paslėptiems darbams priskirti fasado išorėje vykdyti skylių gręžimo darbai, tačiau tai nėra darbai, kurie būtų paslėpti uždengiant kitomis konstrukcijomis. Atsakovė nesutiko su UAB (duomenys neskelbtini) 2022-08-07 Tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame padarytomis išvadomis ir teigė, kad nurodytas aktas parengtas ne pagal teismo nutartį, jis neturi ekspertizės akto galios ir turi būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas. Pabrėžė, kad iš viso fasado buvo tirtos tik dvi plokštės; Tyrimo akte netirti ir nevertinti projektiniai dokumentai, pagal kuriuos turėjo būti vykdomi darbai. Tyrimo akte vertintas tik vienas dokumentas – Cembrit plokščių montavimo rekomendacijos ir darbų, sumontuojant dvi tirtas fasado plokštes, atitiktis nurodytoms rekomendacijoms. Atsakovės teigimu, tai yra tik rekomendacijos, kurios nėra privalomo pobūdžio, juolab, kad nėra įrodymų, kad šiuo konkrečiu atveju plokštės turėjo būti sumontuotos pagal šias rekomendacijas. Be to, buvo ištirtos tik dvi plokštės; tai, kad dalis plokščių yra įskilusios ar turi nežymių deformacijų, nereiškia, kad atsakovė netinkamai atliko plokščių montavimo darbus, nes nuo jų sumontavimo praėjo 12 metų. Natūralu, kad plokštės dėvisi, vizualiai keičiasi jų išvaizda, yra pasibaigęs pačių plokščių, kaip gaminių, garantinis terminas. Tai, kad plokštės buvo tinkamai sumontuotos, neginčijamai įrodo tas faktas, kad plokščių montavimo darbus iš atsakovės priėmė ieškovė pagal tarpinius darbų atlikimo aktus ir galutinį darbų aktą, kuriuose nenurodė jokių pastabų (žymų) apie nustatytus darbų defektus ar darbų neatitiktis projekto reikalavimams. Darbų eigoje buvo nustatyti atitinkami darbų defektai, kurie buvo fiksuoti ieškovės (užsakovės) samdyto statybos techninio prižiūrėtojo S. P. 2011-02-09 sudarytame Defektiniame akte Nr. 1 ir jo 2021-02-09 rašte Nr. 11-029, tačiau visi darbų eigoje fiksuoti atsakovės darbų defektai buvo ištaisyti, tai įrodo ir 2011-08-31 pasirašytas Galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame darbų defektai nefiksuoti. Kadangi ieškovė iš atsakovės priėmė darbus, nepareikšdama pretenzijų dėl darbų kokybės, vadovaujantis CK 6.662 straipsniu, ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl darbų trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. CK 6.662 straipsnyje nustatytos atliktų darbų priėmimo taisykles. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalyse imperatyviai numatyta, jog užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Pažymėjo, kad Tyrimo akte kaip tariami darbų defektai nurodyta tai, kad netinkamai sumontuoti fasado karkaso profiliuočiai, netinkamai įrengtos fasado plokščių ir fasado karkaso jungtys (plokštėse išgręžtos per mažo diametro skylės, per kurias fasado plokštės kniedėmis buvo tvirtinamos prie karkaso profiliuočių). Jeigu tokie darbų defektai būtų egzistavę, ieškovei, kartu su statybos techniniu prižiūrėtoju S. P., stebint ir tikrinant darbų eigą, tokie trūkumai vizualiai būtų matomi ir galėjo būti nustatyti bei užfiksuoti statybos darbų žurnale ir atliktų darbų aktuose. Kadangi ieškovė priėmė darbus, nepareikšdama jokių pretenzijų dėl jų kokybės, vadovaujantis CK 6.662 straipsniu, ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl darbų trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. 

Taip pat atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, kad tuo atveju, jei pasitvirtintų Tyrimo akte nurodyti darbų trūkumai, būtų pagrindas pripažinti, jog šiuos trūkumus nulėmė ir tai, kad pati ieškovė, kaip užsakovė, ir jos paskirtas techninis prižiūrėtojas S. P. netinkamai vykdė savo pareigas, ir nenustatė šių darbų trūkumų, kurie galėjo būti pastebėti ir nustatyti darbų atlikimo bei jų priėmimo metu. CK 6.689 straipsnyje reglamentuota užsakovo teisė kontroliuoti statybos darbus. Užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Pagal Statybos įstatymo (byloje taikytina 2009-11-19 įstatymo Nr. XI-501 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateikta statinio statybos techninės priežiūros sąvoka – tai statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (Statybos įstatymo 2 str. 51 d.). Statybos įstatymo 16 str. 2 dalyje nustatytos statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos, tame tarpe ir tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas. Atsakovė teigė, kad ieškovės įrodinėjami plokščių defektai pagal savo pobūdį yra darbų defektai, kurie, jeigu egzistavo, turėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus ir pastabos apie tokius darbų defektus turėjo būti įrašytos tiek į atliktų darbų aktus, tiek į statybos darbų žurnalą. Todėl, jeigu netinkamai buvo sumontuoti fasado karkasai, tai ieškovė, kaip užsakovė, ir jos samdytas statinio techninis prižiūrėtojas S. P. turėjo pastebėti darbų atlikimo ar jų priėmimo metu bei pareikalauti ištaisyti karkasų montavimo trūkumus; jeigu netinkamai fasado plokštėse buvo išgręžtos skylės ir netinkamai buvo vykdomi fasado plokščių kniedijimo darbai prie karkaso profiliuočių, ieškovė, kaip užsakovė, ir jos samdytas statinio techninį prižiūrėtojas S. P. turėjo pastebėti šiuos darbų trūkumus jų atlikimo ar jų priėmimo metu bei pareikalauti ištaisyti darbų trūkumus. Todėl ieškovei, kaip užsakovei, kurios vardu veikė statinio techninis prižiūrėtojas S. P., turi tekti ne mažiau kaip 50 proc. kaltės ir atsakomybės už Tyrimo akte nustatytus darbų defektus, jeigu jie byloje pasitvirtintų; taigi reikalavimas atsakovei pakeisti visas fasado plokštes yra nepagrįstas. Rėmėsi CK 6.697 str. 3 dalies nuostata, pagal kurią rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Tretysis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009-11-17 Techninės priežiūros paslaugų sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Projektų rengimo centras

“, todėl sutartiniai santykiai UAB „Projektų rengimo centras“ sieja su ieškove, o ne su atsakove. Pagal Statybos įst. 2 str. 51 p. (nuo 2009-09-01 galiojusi įst. redakcija) statybos techninis prižiūrėtojas yra laikomas statytojo arba užsakovo atstovu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės. Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 str. 3 d., atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 54, 60 punktai). Atsižvelgiant į tai, tik ieškovė turi teisę reikšti pretenzijas techniniam prižiūrėtojui UAB „Projektų rengimo centras“, o ne atsakovė - rangovė UAB „Meleksas“. Dėl to atsakovės argumentai dėl techninio prižiūrėtojo tinkamo veikimo ar neveikimo neturi būti vertinami; ieškovė nėra pareiškusi techniniam prižiūrėtojui reikalavimų ir jo atsakomybės klausimo nekelia. Be to, pagal Statybos įst. 36 str. 2 d. bei Techninės priežiūros vykdymo sutarties 8.2.1 p., techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Statybos įst. 36 str. 1 d. darbams numato 5 metų garantinį terminą, paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų garantinį terminą. Pažymėjo, kad darbai buvo užbaigti ir priduoti valstybinei komisijai 2011-11-24, todėl 5 metų garantinis terminas baigėsi 2016-11-24, o 10 metų garantinis terminas – 2021-11-24 dieną. Ieškovė techniniam prižiūrėtojui pretenzijų dėl defektų nereiškė nei per 5 metus, nei per 10 metų. Atsižvelgiant į tai, techninio prižiūrėtojo atsakomybė už fasadinių Plokščių defektus negali būti vertinama, kadangi garantiniai terminai yra pasibaigę. Pažymėjo, kad apie defektus techninis prižiūrėtojas informaciją gavo tik po to, kai buvo įtrauktas į šią bylą 2023 m. gruodžio mėn., praėjus daugiau kaip 7 metams po 5 metų garantinio termino pabaigos ir 2 metams po 10 metų garantinio termino pabaigos. CK 6.697 str. 5 d. numato, kad užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Ši nuostata pagal analogiją galioja ir techniniam prižiūrėtojui (CK 6.724 str.). Kadangi fasado Plokščių įrengimo darbai nėra paslėpti, teigė, kad fasado Plokščių darbams taikytinas 5 metų garantinis terminas, kuris yra pasibaigęs.

Taip pat nurodė, kad apie fasado Plokščių defektus ieškovė ir atsakovė sužinojo ne vėliau kaip 2021 m. liepos mėn., todėl yra pasibaigęs 1 metų ieškinio senatis reikalavimams techniniam prižiūrėtojui reikšti. Techninis prižiūrėtojas nepadarė jokių pažeidimų, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl Plokščių defektų yra atsakinga atsakovė. Pažymėjo, kad atsakovės pasitelktas specialistas S. Z. Ekspertinio tyrimo akte nurodė, kad Plokštės sutrūkinėjo dėl neišlaikytų (netinkamų) plokščių tvirtinimo priemonių (kniedžių) atstumų nuo plokštės kraštų ir dėl neįrengtų (ar netinkamai įrengtų dėl per didelio kniedės suspaudimo) slankiųjų įtvirčių (t. y. dėl jungties neslankumo). Ekspertinio tyrimo akte specialistas S. Z. nurodė, kad  tam, jog plokštės, veikiamos drėgmės ir temperatūros pokyčių galėtų laisvai judėti, fasado plokštėse reikėjo pragręžti skyles ne 5-7 mm skersmens, bet 9 mm, o taip pat reikėjo užtikrinti laisvumą tarp plokštės ir kniedės galvutės, tačiau to padaryta nebuvo, ir tai yra statybininkų brokas. Taigi nors išvadose S. Z. nurodo, kad kniedės yra susuktos nesilaikant gamintojo nurodomų atstumų nuo plokštės kraštų, tačiau jo motyvuojamoje dalyje nėra pagrįsta, paaiškinta, kaip šis pažeidimas lėmė defektus – Plokščių skilimą. S. M. taip pat nenustatė, kad kniedžių atstumas nuo plokščių kraštų lemtų Plokštės skilimą. Teigė, kad S. M. išvada nėra pakankamai pagrįsta, t. y. profiliuočių sumontavimas nelemia defektų atsiradimo – Plokščių skilimo, kadangi: (i) S. M. tyrimo imtis pernelyg maža, kad būtų galima daryti tokias apibendrinančias išvadas. S. M. tyrimo metu buvo atsuktos vos dvi plokštės. (ii) S. Z. savo Ekspertinio tyrimo akte (2.14 pav.) pažymėjo, kad nors fasado profiliai konkrečioje vietoje ištisiniai (t. y. be sudūrimų/sujungimų), tačiau plokštė vis tiek yra suskilusi. Taigi, darytina išvada, kad karkaso profilių sumontavimo būdas nesusijęs priežastiniu ryšiu su Plokščių skilinėjimu. Įvertinus abiejų specialistų išvadas, matyti, kad labiausiai tikėtina defektų atsiradimo priežastis – per mažo diametro skylės kniedėms ir jų per didelis priveržimas. Nurodė, kad už šį defektą atsakomybė gali būti taikoma tik Rangovui, o ne techniniam prižiūrėtojui. Pažymėjo, kad Plokštės skilo, nes juose išgręžtos mažesnės nei 9 mm skylės ir neužtikrintas laisvumas. Iš Plokščių nuotraukų matyti, kad kniedės yra su galvutėmis, todėl techninis prižiūrėtojas įprastinės darbų rezultato apžiūros metu neturėjo galimybės nustatyti, kokio diametro skylės plokštėse buvo išgręžtos – ar jos yra 6 mm, ar 9 mm ir kiek paslankių ar nepaslankių taškų yra įrengta. Kadangi kniedės yra su galvutėmis, skylių nesimato. Pažymėjo, kad techninis prižiūrėtojas savo pareigas vykdė tinkamai, apie tuos defektus, kuriuos buvo galima pastebėti normaliai, vizualiai apžiūrint objektą, informuodavo rangovą ir įrašydavo pastabas statybos darbų žurnale, paskui patikrindavo, ar trūkumai ištaisyti, kaip to reikalauja Statybos įst. 16 str. 2 d. ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“. Pabrėžė, kad atsakovė Plokščių defektus šalino 2018-2019 metais, tačiau tada jokių pretenzijų techniniam prižiūrėtojui nekėlė, tuo pripažindama, kad techninis prižiūrėtojas už šiuos defektus nėra atsakingas. Teigė, kad Rangovo darbų vadovo pareiga nuolat kontroliuoti rangovo darbuotojus, darbų kokybę (Statybos įst. 2 str. 50 d., STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.12 p.). 

Taip pat pažymėjo, kad darbų trūkumai nustatyti pasibaigus 5 metų garantiniam terminui; nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad fasadinių Plokščių įrengimo darbams taikytinas 10 metų garantinis terminas, tuo tarpu atsakovė teigė, kad garantinis terminas tokiems darbams yra 5 metai ir su tuo tretysis asmuo sutiko. Teigė, kad Fasadinių plokščių įrengimo darbai nėra paslėpti darbai, todėl jiems taikytinas 5 metų garantinis terminas. S. Z. savo Ekspertinio tyrimo akte taip pat nurodė, kad fasadinės Plokštės sutrūkinėjo ne dėl netinkamo paslėptų konstrukcijų įrengimo, o dėl nekvalifikuoto fasado Plokščių tvirtinimo ir šie darbai nėra priskiriami prie paslėptų darbų kategorijos. Pabrėžė, kad Fasadinių plokščių įrengimo darbai nėra paslėpti po kitais, vėliau atliktais darbais. Dėl šių darbų nėra rengiamas paslėptų darbų patikrinimo aktas. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ IV skyrius numato, kokie darbai yra paslėpti ir kuriems surašomas paslėptų darbų patikrinimo aktas. Fasadinių plokščių įrengimo darbai į sąrašą nepatenka. Sutiko, kad garantinis terminas prasidėjo 2011-08-31, kai buvo pasirašytas Galutinis darbų perdavimo aktas, todėl 5 metų garantinis terminas baigėsi 2016-08-31 dieną. Taip pat nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas (CK 6.667 str. 1 d.), nes ieškovė informavo atsakovę apie defektus 2021-07-23, todėl senatis baigėsi 2022-07-23; tuo tarpu ieškinys pareikštas tik 2023-06-20. Šiuo atveju nėra objektyvių priežasčių, kurios būtų kliudžiusios ieškovei pareikšti ieškinį net 11 mėnesių. Ieškovė pripažino, kad aiškų atsakovės atsisakymą keisti Plokštes gavo dar 2022-01-10 dieną, todėl turėjo ieškinį pareikšti iki 2023-01-10.

Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti vienerių metų senaties terminą.

Tretysis asmuo teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko.

 

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės mėn. 10 d. tarp ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Meleksas“ buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. 2 dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos (renovacijos) darbų atlikimo; Sutarties kaina – 2.919.421,32 Lt. Sutarties dalykas, kuris yra aktualus nagrinėjamoje byloje, - išorės sienų šiltinimas ir kiti rangos sutartyje numatyti statybos darbai. Pagal rangos darbų sutartį ieškovė buvo užsakovė, UAB „Meleksas“  - rangovas. Taip pat nustatyta, kad 2009-11-17 tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ (techninės priežiūros rangovas) buvo sudaryta Techninės priežiūros paslaugų sutartis, kuria techninės priežiūros rangovas įsipareigojo atlikti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pastato rekonstrukcijos darbų techninę priežiūrą; Sutarties kaina – 12.000,00 Lt; 20210-12-01 Susitarimu prie Sutarties pakeitimo Nr. 1, Sutarties kaina padidinta iki 13.000,00 Lt.

Byloje esantis 2011-02-09 trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ (techninės priežiūros rangovas) raštas liudija, kad jis kreipėsi į atsakovę dėl darbų vykdymo, nurodydamas, kad vykdant renovacijos darbus (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti fasadų ir stogo renovacijos darbų defektai, todėl nurodė imtis priemonių defektiniame akte Nr. 1 nurodytiems trūkumams pašalinti.

2011 m. lapkričio 24 d. buvo surašytas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statybos objektas priduotas valstybinei statybos užbaigimo komisijai.

Bylos duomenys liudija, kad po statybos darbų užbaigimo, 2016-02-22 ieškovės tuometinė pirmininkė kreipėsi į atsakovę dėl atliktų darbų defektų; 2016-02-25 atsakymu atsakovė įsipareigojo pašalinti nurodytus defektus. 2016-10-12 bendrijos pirmininkė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad namo fasado fibrocementinės plokštės daugelyje vietų įtrūko, pradėjo deformuotis; kadangi atsakovė defektų nepašalino, prašė kuo skubiau ištaisyti trūkumus. 2016-12-06 atsakyme atsakovės vadovas patvirtino, kad yra užsakęs fasado apdailos plokštes ir skilusios plokštės bus pakeistos 2017 m. pavasarį. Byloje esantis 2018-09-05 ieškovės bendrijos pirmininkės raštas atsakovei liudija, kad atsakovė 2018 m. gegužės mėnesį atliko tik nedidelę dalį darbų (sutvarkyta viena namo siena) – pašalino tik dalį raštuose minėtų defektų; todėl bendrija trečią kartą kreipėsi į atsakovę kuo skubiau ištaisyti defektus. Atsakovė atsakė į ieškovės pretenziją, pateikdama 2018-09-20 subrangovės UAB „Rekonsta“ raštą, adresuotą atsakovei, kuriame UAB „Rekonsta“ patvirtino, kad dalis ieškovės nurodytų defektų jau pašalinta, kita dalis bus pašalinta artimiausiu metu, kai bus gautos užsakytos keistinos fasado plokštės.

Iš 2018 m. rugsėjo mėn. priedo Nr. 8 prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš viso atsakovė pakeitė 225 kvadratinių metrų fasado plokščių.

Ieškovės atstovo bendrijos pirmininko paaiškinimais nustatyta, kad net ir pašalinus fasado plokščių defektus, plokštės toliau trūkinėja ir deformuojasi kitos - nekeistos namo fasado fibrocementinės plokštės. Ieškovės teigimu, atsiradę defektai kelią grėsmę pastato konstrukcijoms, gyventojų gyvybei ir turtui. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, ieškovės pirmininkas 2021 m. liepos 23 d. el. paštu išsiuntė atsakovei raštą dėl defektų šalinimo (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad plokštės toliau deformuojasi ir trūkinėja, todėl jas būtina keisti. 2021 liepos 27 d. atsakovė UAB „Meleksas“ pateikė atsakymą ir nurodė, jog rugpjūčio 2-4 dienomis atvyks su statybos darbų vadovu nustatyti tikslų pažeistų plokščių plotų kiekį. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m rugpjūčio mėnesį atvyko atsakovės vadovas apžiūrėti fasado plokščių defektų; susitikimo metu atsakovės vadovas atsiprašė, jog bendrovė šiuo metu yra labai užimta ir pažadėjo pašalinti defektus, kuomet bendrovė bus laisvesnė. Iš ieškovės 2021-10-20 el. laiško atsakovei matyti, jog bendrijos pirmininkas teiravosi dėl atsakovės užimtumo ir galimybės pradėti darbus. Atsakovė 2021-10-27 pateikė atsakymą ir nurodė, jog suskaičiavo 127 kv. m. sienos arba 152 kv. m. plokščių; paaiškino, jog bus užimti, kol neleis dirbti orai, taip pat tarėsi su galimais subrangovais - UAB „Stogtekta“. Kadangi atsakovė jokių veiksmų neatliko, ieškovė 2021-11-29 vėl kreipėsi el. laišku į atsakovę ir 2021-11-30 atsakyme atsakovės vadovas nurodė, jog užbaiginėja pradėtus darbus, tačiau realu būtų keisti plokštes kovo pradžioje arba, jei orai palankūs – vasario antroje pusėje.

Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 sausio 10 d. raštu dėl fasado plokščių remonto informavo ieškovę, jog yra suėjęs 5 metų garantinis terminas atsakovės atliktiems fibrocementinių plokščių įrengimo darbams; nurodė, jog galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas 2011-08-31, todėl garantinis terminas suėjo 2016-08-31. Informavo, jog tuo atveju, jei pageidautų atlikti fasado remontą, atsakovė jį atliktų už atlyginimą, taikant darbų kainai nuolaidą. Ieškovė, reaguodama į tokį atsakovės raštą, 2022-01-12 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog pagal CK 6.678 str. reikalavimas pašalinti neatlygintinai darbų trūkumus gali būti pareikštas per 10 metų; taip pat nurodė, jog kreipsis į ekspertą, jog nustatytų paslėptų darbų trūkumus.

2023-01-31 ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją dėl fasado plokščių defektų pašalinimo adresu (duomenys neskelbtini), teigdama, jog atsakovės atlikti darbai – fasado plokščių tvirtinimas vertintini kaip paslėpti, nes tai susiję su paslėptu statinio elementu, todėl pagal CK 6.698 str. 2 punktą taikoma 10 metų garantija. Pretenzijoje nurodė, kad ieškovė 2021-07-23 kreipėsi į atsakovę, t. y. nepraleidusi 10 metų garantinio termino, prašydama pašalinti defektus; 2021-07-27 laišku atsakovės vadovas informavo, jog atvyks suskaičiuoti pažeistų plokščių kiekio ir rugpjūčio mėn. jis atvyko. 2021-10-27 atsakovė informavo ieškovę, jog suskaičiavo konkrečius plokščių kiekius, nurodė, kad tariasi dėl darbų su subrangovu; nepaisant tai, atsakovė 2022-01-12 raštu atsisakė keisti plokštes, kadangi 5 metų garantinis terminas atsakovės atliktiems darbams suėjo. Ieškovė nesutiko su nurodyta atsakovės pozicija ir prašė iki 2023-06-30 pašalinti nurodytus defektus.

Atsakovė 2023-02-09 atsakyme ieškovei nurodė, jog 5 metų garantinis terminas suėjo 2016-08-31, nes 2011-08-31 šalys pasirašė galutinį atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą. Taip pat nurodė, kad 2021-08-31 suėjo ir 10 metų garantinis terminas. Teigė, kad pagal CK 6.662 str. 2 d., negalima reikšti pretenzijų dėl akivaizdžių defektų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai apžiūrint ir priimant darbus.

Dėl paslėptų darbų (rezultatų)

Byloje konstatuota, kad tikslu atnaujinti (modernizuoti) pastatą, 2009 m. buvo parengtas ir patvirtintas „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninis projektas“, kuriame numatyta, kad išorinės sienos yra apšiltinamos naudojant išorinę vėdinamojo fasado sistemą, kurio apdaila (8 mm storio fibrocementinės plokštės) mechaniškai pritvirtinama prie laikančiojo karkaso (t. y. namo lauko sienos apšiltinamos mineralinės vatos plokštėmis, toliau – 40 mm vėdinamas oro tarpas ir 8 mm storio apdailos plokštės, mechaniškai pritvirtinamos prie laikančiojo rėmo/karkaso matomais tvirtinimo elementais – kniedėmis). Nurodytiems darbams atlikti ieškovė sudarė su atsakove 2010 m. gegužės 10 d. rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė atliko daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos (renovacijos) darbus.

Ginčas byloje yra kilęs dėl išorės sienų šiltinimo darbų, kurie buvo atlikti sumontavus ant namo fasado fibrocementines plokštes.

Ieškovė teigė, kad darbus atsakovė atliko netinkamai, nes namo fasado fibrocementinės plokštės pradėjo trūkinėti ir deformuotis. Pasak ieškovės, tokie darbų defektai vertintini kaip paslėptų darbų rezultatas ir jiems taikomas 10 metų garantinis terminas. Tuo tarpu atsakovė neneigė, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į pastarąją dėl defektų šalinimo ir dalis plokščių buvo pakeista, tačiau tvirtino, kad fasadinių plokščių įrengimo darbai nėra paslėpti darbai, todėl jiems taikytinas 5 metų garantinis terminas, kuris nagrinėjamu atveju jau yra suėjęs.

Tikslu išsiaiškinti ir nustatyti pastato, (duomenys neskelbtini), fasado plokščių sutrūkinėjimo priežastis ir ar fasado plokštės sutrūkinėjo dėl netinkamo paslėptų pastato konstrukcijų įrengimo, - tiek ieškovė, tiek atsakovė kreipėsi į teismo ekspertus, kurie atliko ekspertinius tyrimus ir pateikė tyrimo aktus.  

Ieškovė pateikė eksperto S. M. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė – eksperto S. Z. 2023-11-24 Ekspertinio tyrimo aktą. Pažymėtina, kad nurodyti ekspertų aktai neturi teismo ekspertizės galios ir vertinti byloje kaip rašytiniai įrodymai.

Byloje nustatyta, kad ieškovės užsakymu teismo ekspertas S. M. atliko tyrimą ir pateikė 2022 m. rugpjūčio 7 d. Tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog akte nurodyti jo surašymo metai - 2022 m., tačiau tai yra rašybos klaida, nes iš tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)turinio matyti, jog ekspertas S. M. aktą pasirašė el. parašu 2023-08-07; taip pat įvertintina, kad ekspertas tyrimo objektą apžiūrėjo 2023 m. gegužės 8 d., ekspertas sąskaitą – faktūrą už pastato apžiūrą išrašė ieškovei 2023 m. birželio 13 d.; 2023-04-24 (duomenys neskelbtini)  mokėjimo nurodymas Nr. 982 patvirtina, kad ieškovė atliko ekspertui avansinį 400 Eur apmokėjimą. Taigi nurodytos faktinės aplinkybės bei ieškovės atstovų paaiškinimai suponuoja pagrindą laikyti, jog Tyrimo aktas surašytas 2023 m. rugpjūčio 7 d. data.

Eksperto S. M. 2023-08-07 Tyrimo akte nurodyta, jog tyrimo objektas – pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), objektas apžiūrėtas 2023 m. gegužės 8 d. Apžiūros metu atlikta fotofiksacija ir video fiksacija, apžiūros metu buvo demontuotos dvi fasado apdailos plokštės.

Ekspertas nurodė, kad fasadų apžiūros metu nustatyta, jog didelė dalis fasado plokščių yra sutrūkinėjusios. Sutrūkinėjimo pobūdis – įvairus. Fasado plokštės suskilusios išilgai plokštės, skersai plokštės, įtrūkiai plokščių kampuose. Fotonuotraukos pateiktos Tyrimo akto 1.1 – 1.5 pav.

Ekspertas S. M. tyrimo metu nustatė, kad fasado plokštės su karkaso profiliuočiais yra sujungtos standžiomis (nejudamomis) jungtimis, plokštės yra pritvirtintos prie dviejų skirtingų karkaso profiliuočių. Dėl šių priežasčių fasado plokštės, veikiamos temperatūrinių svyravimų, negali natūraliai deformuotis pasislinkdamos karkaso profiliuočių atžvilgiu ir dėl atsiradusių tempimo ir (ar) gniuždymo jėgų sutrūkinėja. Tai yra pagrindinė fasado plokščių sutrūkinėjimo priežastis. Todėl ekspertas Tyrimo akte padarė išvadą, kad fasado plokščių sutrūkinėjimo priežastis yra statybos technologijos reikalavimų nesilaikymas montuojant fasado karkasą ir fasado plokštes. Konkrečios fasado plokščių sutrūkinėjimo priežastys yra šios: 1) netinkamai sumontuoti fasado karkaso profiliuočiai. Fasado karkaso profiliuočiai turėjo būti sumontuoti taip, kad jų jungtys sutaptų su fasado plokščių jungtimis. Tiriamuoju atveju fasado profiliuočiai buvo sumontuoti taip, kad fasado plokštes reikėjo tvirtinti prie dviejų skirtingų karkaso profiliuočių; 2) netinkamai įrengtos fasado plokščių ir fasado karkaso jungtys. Visos jungtys įrengtos standžios (nejudančios). Standžių (nejudančių) jungčių įrengimą sąlygojo tai, kad fasado plokštėse buvo išgręžtos per mažos skylės, per kurias fasado plokštės kniedėmis buvo tvirtinamos prie karkaso profiliuočių. Fasado karkaso profiliuočiai yra paslėpti pastato elementai. Fasado profiliuočiai yra uždengti fasado plokštėmis. Norint pastebėti tyrimo metu nustatytus defektus (netinkamą profiliuočių sumontavimą ir išgręžtas netinkamo diametro skyles), reikia demontuoti fasado plokštes.

Atsakovės užsakymu taipogi buvo atliktas ekspertinis tyrimas ir 2023-11-24 surašytas Ekspertinio tyrimo aktas. Tyrimą atliko teismo ekspertas S. Z.. Ekspertinio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 15 d. buvo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų natūriniai (instrumentiniai) tyrimai, vizualinė apžiūra, pastato fasadų konstrukcijų (ir/ar jų elementų) fizinės būklės įvertinimas bei esamos situacijos fotofiksacija.

Rezultatų įvertinimo dalyje ekspertas S. Z. nurodė, kad fibrocementinės plokštės gaminamos iš cemento (portlandcemento), mineralinių užpildų, celiuliozės ir fibros plaušų. Tam, kad fasadinės plokštės, veikiamos drėgmės ir temperatūros pokyčių galėtų laisvai judėti, jos turi būti tvirtinamos vienu fiksuotu tašku plokštės viduryje, visi kiti tvirtinimo taškai turi būti paslankūs (du fiksuoti taškai plokštės viduryje vienoje horizontalioje linijoje galimi jeigu plokštė tvirtinama prie keturių vertikalių profilių), tačiau, kaip buvo nustatyta ekspertinio tyrimo metu, tvirtinant plokštes šių reikalavimų nebuvo laikomasi. Todėl ekspertas nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vėdinamojo fasado fibrocementinės plokštės sutrūkinėjo dėl plokščių montavimo metu neišlaikytų (netinkamų) plokščių tvirtinimo priemonių (kniedžių) norminių atstumų nuo plokštės kraštų ir dėl neįrengtų (ar netinkamai įrengtų dėl per didelio kniedės suspaudimo) slankiųjų įtvirčių (t. y. dėl jungties neslankumo).

Ekspertas S. Z. nurodė, kad vėdinamųjų fasadų apdailos elementų (plokščių ir pan.) prie laikančiųjų profilių tvirtinimo būdai yra tokie: a) paslėptomis tvirtinimo priemonėmis (pvz. pavieniais kūginiais inkarais, klijavimu, plokščių tvirtinimas į išdrožas, įpjovas ir pan.); b) matomomis tvirtinimo priemonėmis – kai tvirtinimo priemonės (elemento) galvutė ar kita dalis matosi fasado apdailos paviršiuje (pvz. savisriegiais, kniedėmis, įvairiais specialiais kabliukais). Ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo fasadų apdailos 8 mm storio fibrocementinės „Cembrit Metro“ plokštės buvo tvirtinamos prie aliuminio karkaso 5 mm skersmens kniedėmis su 16 mm skersmens plokštės paviršiuje matomomis galvutėmis. Ekspertas padarė išvadą, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), fasado plokštės sutrūkinėjo ne dėl netinkamo paslėptų pastato konstrukcijų įrengimo, o dėl nekvalifikuoto fasado apdailos fibrocementinių plokščių tvirtinimo (montavimo) matomomis tvirtinimo priemonėmis (kniedėmis) prie aliuminio karkaso, o šitie darbai nėra priskiriami prie paslėptų darbų kategorijos.

Ekspertas S. Z. padarė išvadą, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vėdinamojo fasado fibrocementinės plokštės sutrūkinėjo dėl nekvalifikuoto fasadinių plokščių montavimo, t. y. dėl neišlaikytų (netinkamų) plokščių tvirtinimo priemonių (kniedžių) norminių atstumų nuo plokštės kraštų ir dėl netinkamai įrengtų slankiųjų įtvirčių (dėl jungties neslankumo). Tai yra darbų rangovo nekvalifikuoto darbo rezultatas. Tačiau, iš kitos pusės, taip pat yra labai svarbus faktorius, tai statybos darbų techninio prižiūrėtojo netinkamas darbas ir savo tiesioginių funkcijų (t. y. atstovaudamas užsakovui [užsakovo interesus] tikrinti ir kontroliuoti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, tai pat tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, informuoti statytoją [užsakovą] apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų ir pan.) neatlikimas, nes aukščiau išvardintus defektus buvo galima akivaizdžiai nustatyti (įprastomis kontrolės priemonėmis) stebint atliekamus darbus ir imtis priemonių užkirsti kelią nekvalifikuotam rangovo darbui, tačiau to padaryta nebuvo.

Taip pat ekspertas S. Z. padarė išvadą, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), fasado plokštės sutrūkinėjo ne dėl netinkamo paslėptų pastato konstrukcijų įrengimo, o dėl nekvalifikuoto fasado apdailos fibrocementinių plokščių tvirtinimo (montavimo) matomomis tvirtinimo priemonėmis (kniedėmis) prie aliuminio karkaso.

Išanalizavus ekspertų tyrimo aktus nustatyta, jog abu ekspertai padarė vieningą išvadą, kad fasado plokščių sutrūkinėjimo priežastis yra statybos technologijos reikalavimų nesilaikymas montuojant fasado karkasą ir fasado plokštes, tačiau ekspertų išvados kardinaliai skyrėsi dėl atliktų darbų priskirtinumo kategorijos: ekspertas S. M. teigė, kad fasado karkaso profiliuočiai yra paslėpti pastato elementai; fasado profiliuočiai yra uždengti fasado plokštėmis ir norint pastebėti tyrimo metu nustatytus defektus (netinkamą profiliuočių sumontavimą ir išgręžtas netinkamo diametro skyles), reikia demontuoti fasado plokštes. Tuo tarpu ekspertas S. Z. teigė, jog fasado plokštės sutrūkinėjo ne dėl netinkamo paslėptų pastato konstrukcijų įrengimo, o dėl nekvalifikuoto fasado apdailos fibrocementinių plokščių tvirtinimo (montavimo) matomomis tvirtinimo priemonėmis (kniedėmis) prie aliuminio karkaso ir šitie darbai nėra priskiriami prie paslėptų darbų kategorijos.

Siekiant pašalinti bet kokias abejones ir prieštaravimus rašytinuose įrodymuose, teismas teismo posėdyje apklausė abu ekspertus.

Ekspertas S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pati plokštė yra matomas elementas, tačiau profiliai, ant kurių tvirtinama plokštė, nėra matomi; paaiškino, kad buvo išgręžtos per mažo diametro skylės ir tai lėmė plokščių deformaciją; pasak eksperto, išgręžta skylė nėra elementas ar konstrukcija, tai yra darbo rezultatas, kuris atitinka Statybos įst. 2 str. 69 p. nustatytą paslėptą darbų rezultatą. Paaiškino, kad skylė yra uždengta kniede (jos galvute); vizualiai sumontuotų plokščių defektų negalima pastebėti; pagal ekspertą rangovas turėjo pildyti paslėptų darbų aktą; paaiškino, kad šiuo atveju techninis prižiūrėtojas nebuvo pajėgus pastebėti, jog skylės buvo išgręžtos per mažo diametro.

Ekspertas S. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad plokštės buvo sumontuotos netinkamai, bet tai nėra paslėptas darbas, tai tvirtinimo elementas; nurodė, kad fasado apdaila ir darbų rezultatas yra matomi. Fasado konstrukcija, pagal ekspertą, yra paslėpta konstrukcija; patvirtino, kad tyrime naudojo endoskopą, nes norėjo pažiūrėti po plokštėmis.

Taigi, sprendžiant dėl ekspertų tyrimo aktų įrodomosios vertės, svarbu pažymėti, kad 2023-11-24 Ekspertinio tyrimo akte ekspertas S. Z. nurodė, kad paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų (Statybos įstatymo, rangos darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos, 2 str. 69 d.). Ekspertas nurodė, kad darbų atlikimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (rangos darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos) 4 priedo IV skyriaus 1 punkte buvo nustatytas toks pagrindinių paslėptų statybos darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo ir išbandymo darbų sąrašas: perdangų, sienų, pertvarų ir kitų atitvarinių konstrukcijų šilumos ir garso izoliacija. Ekspertas savo tyrimo akte nustatė, kad tikslu atnaujinti (modernizuoti) pastatą, 2009 m. buvo parengtas ir patvirtintas „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninis projektas“, pagal kurį išorinės sienos yra apšiltinamos naudojant išorinę vėdinamojo fasado sistemą, kurio apdaila (8 mm storio fibrocementinės plokštės) mechaniškai pritvirtinama prie laikančiojo karkaso (t. y. namo lauko sienos apšiltinamos mineralinės vatos plokštėmis, toliau – 40 mm vėdinamas oro tarpas ir 8 mm storio apdailos plokštės, mechaniškai pritvirtinamos prie laikančiojo rėmo/karkaso matomais tvirtinimo elementais – kniedėmis). Byloje konstatuota, kad 2010 m. gegužės 10 d. rangos darbų sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos (renovacijos) darbus - išorės sienų šiltinimą ir kt. Tokio pobūdžio duomenys liudija, kad sienų apšiltinimo darbai pateko į paslėptų statybos darbų sąrašą pagal tuo metu, kai jie buvo atliekami, galiojančio STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 4 priedo IV skyriaus 1 punktą.

Byloje nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), išorės

sienų šiltinimui ir fasado atnaujinimui buvo naudojamos fibrocementinės plokštės. Pažymėtina, kad šilumos izoliacija yra svarbi sienos dalis, nes padeda taupyti šildymo kaštus; priklausomai nuo to, kaip gerai sienos izoliuotos, priklauso pastato našumas ir ekonomiškumas; taigi, šiltinimo darbų pobūdis lemia, jog paslėptų darbų aktai turėjo būti pildomi.

Šiame kontekste teismas įvertina aplinkybę, jog ekspertas S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad rangovas turėjo pildyti paslėptų darbų aktą, nes techninis prižiūrėtojas nebuvo pajėgus pastebėti, ar skylės išgręžtos tinkamo diametro.

Nors ekspertas S. Z. nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), fasado plokštės sutrūkinėjo ne dėl netinkamo paslėptų pastato konstrukcijų įrengimo, o dėl nekvalifikuoto fasado apdailos fibrocementinių plokščių tvirtinimo (montavimo) matomomis tvirtinimo priemonėmis (kniedėmis) prie aliuminio karkaso, o šitie darbai nėra priskiriami prie paslėptų darbų kategorijos, - teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje konstatuota faktinė aplinkybė (Ekspertų tyrimo aktais ir paaiškinimais), o būtent, jog tam, kad plokštė būtų pritvirtinta kniede prie karkaso profiliuočių, visų pirma, buvo būtina plokštėje išgręžti skyles, per kurias fasado plokštės kniedėmis tvirtinamos prie karkaso profiliuočių; pabrėžtina, kad pirminis veiksmas – skylių išgręžimas, po jo sekė kniedės tvirtinimas (įstatymas į skylę); kadangi buvo išgręžtos per mažos skylės, tai sąlygojo visų standžių (nejudančių) jungčių įrengimą. Taigi, toks darbų procesas suponuoja teismui išvadą, kad fibrocementinės plokštės tvirtinamos matomomis tvirtinimo priemonėmis (kniedėmis), kurios nėra paslėpti pastato elementai, tačiau fasado karkaso profiliuočiai yra uždengti fasado plokštėmis, todėl logiška ir pagrįsta juos vertinti kaip paslėptus pastato elementus. Tokiu būdu teismas visiškai sutinka su eksperto S. M. išvada, kurioje jis kategoriška forma konstatavo, kad fasado karkaso profiliuočiai yra paslėpti pastato elementai ir, kad norint pastebėti defektus - netinkamą profiliuočių sumontavimą ir išgręžtas netinkamo diametro skyles, - reikia demontuoti fasado plokštes. Juolab, kad ekspertinio tyrimo akto 2.14 pav. S. Z. paaiškino, kad tam, jog plokštės, veikiamos drėgmės ir temperatūros pokyčių galėtų laisvai judėti, fasado plokštėse reikėjo pragręžti skyles ne 5-7 mm skersmens, bet 9 mm, o taip pat reikėjo užtikrinti laisvumą tarp plokštės ir kniedės galvutės, tačiau to padaryta nebuvo. Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja pagrindą teismui sutikti su eksperto S. M. paaiškinimais, jog pati plokštė yra matomas elementas, tačiau profiliai, ant kurių ji tvirtinama, nėra matomi; pabrėžtina, kad abu ekspertai nustatė, kad buvo išgręžtos per mažo diametro skylės ir tai iš esmės lėmė plokščių deformaciją. Tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą teismui pripažinti, jog išgręžtos skylės plokštėse yra darbo rezultatas, kuris patenka į Statybos įst. 2 str. 69 p. nustatytą paslėpto darbo rezultato sąvoką. Pagal Statybos įst. 2 str. 69 p., paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų. Byloje nustatyta, kad skylės buvo uždengtos kniedės galvute, taigi, jos yra paslėptos ir jų vizualiai nesimato, o tai, kad plokštės buvo tvirtinamos matomomis kniedėmis per se  nesudaro pagrindo pripažinti, jog darbai nepriskirtini prie paslėptų darbų kategorijos, kaip savo išvadoje nurodė, S. Z.. Pažymėtina, kad statybos darbų procese yra svarbus visų veiksmų nuoseklumas; nagrinėjamu atveju, pirminis veiksmas – skylių išgręžimas, sekantis - tvirtinimas kniedėmis.

Pažymėtina, kad ekspertas S. Z. teismo posėdyje patvirtino, jog naudojo endoskopą, tai matyti ir iš jo Ekspertinio tyrimo akto, kuriame jis nurodė, kokią naudojo techninę įrangą, įskaitant skaitmeninę patikros kamerą (endoskpoą) Bosch (duomenys neskelbtini) C Profesional. Pažymėtina, kad endoskopai kaip prietaisai yra naudojami vaizdo stebėjimui tose vietose, kur paprastai, vizualiai neįmanoma pamatyti; todėl šis prietaisas naudojamas sunkiai prieinamoms vietoms, ertmėms, skylėms ir pan. tyrinėti. Tokio pobūdžio faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad fasado plokštės sutrūkinėjo dėl netinkamo paslėptų pastato elementų - fasado profiliuočių įrengimo, o būtent - netinkamo profiliuočių sumontavimo ir išgręžtų netinkamo diametro skylių, kurios lėmė netinkamą fasado plokščių ir fasado karkaso jungčių įrengimą.

Tuo tarpu eksperto S. Z. išvada, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), fasado plokštės sutrūkinėjo ne dėl netinkamo paslėptų pastato konstrukcijų įrengimo, o dėl nekvalifikuoto fasado apdailos fibrocementinių plokščių tvirtinimo (montavimo) matomomis tvirtinimo priemonėmis (kniedėmis) prie aliuminio karkaso, - vertintina kaip pakankamai formali ir neišsami, neanalizuojant viso plokštės montavimo technologinio proceso, todėl teismas nurodytoje dalyje ja nesiremia kaip rašytiniu įrodymu.

Taigi išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad atsakovės atlikti šiltinimo darbai, tvirtinant ant pastato fasado fibrocementines plokštes, vertintini kaip paslėpti pagal Statybos įst. 2 str. 69 p., kadangi fasado plokštės sutrūkinėjo: 1) dėl netinkamai sumontuotų fasado karkaso profiliuočių, kurie yra paslėpti pastato elementai, nes juos uždengia fasado plokštėmis; 2) dėl netinkamai įrengtų fasado plokščių ir fasado karkaso jungčių (visos jungtys įrengtos standžios (nejudančios), nes fasado plokštėse buvo išgręžtos per mažos skylės, per kurias plokštės kniedėmis buvo tvirtinamos prie karkaso profiliuočių). Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, atsakovės teiginiai, kad plokščių montavimo darbai pagal savo pobūdį vertintini kaip akivaizdūs ir nepaslėpti, ir šiuos darbus jų atlikimo metu vizualiai buvo galima patikrinti ir įvertinti jų kokybę, atmestini kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias pagrindžia tuo metu galioję teisės aktai (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 4 priedo IV skyriaus 1 p.) ir eksperto S. M. tyrimo aktas bei jo paaiškinimai.

Dėl garantinio termino

Byloje esantys duomenys liudija, kad statybos darbai pagal 2010-05-10 rangos sutartį buvo užbaigti ir perduoti valstybinei statybos užbaigimo komisijai 2011 m. lapkričio 24 d., todėl nuo šio momento skaičiuotinas garantinis 10 metų terminas pagal 6.698 str. 2 d. 2 p. ir jis nagrinėjamu atveju galiojo iki 2021 lapkričio 25 d. Konstatuota, kad ieškovės pirmininkas 2021 m. liepos 23 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę, prašydamas pašalinti defektus ir pakeisti pažeistas plokštes. Taigi, ieškovė nepraleido 10 metų garantinio termino, kuris suėjo 2021-11-25. Įvertintina, kad atsakovė reagavo į 2021-07-23 ieškovės laišką ir 2021 liepos 27 d. pateikė atsakymą, kuriuo informavo, jog atvyks suskaičiuoti pažeistų plokščių kiekių ir 2021 m. rugpjūčio mėn. UAB „Meleksas“ vadovas atvyko apžiūrėti fasado plokščių defektų; 2021 m. spalio 27 d. atsakovė el. laišku informavo ieškovę, jog suskaičiavo 127 kv. m. sienos arba 152 kv. m. plokščių. Nustatyti faktiniai duomenys liudija, kad ieškovė nepraleido 10 metų garantinio senaties termino ir atsakovė šio termino savo atsakymuose neginčijo; atsakovė tik 2022 sausio 12 d. raštu informavo ieškovę, jog atsisako keisti plokštes, nes jos atliktiems darbams suėjo 5 metų garantinis terminas.

Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus; rangovas taip pat atsako už objekto defektus, nustatytus per garantinius terminus (CK 6.698 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Byloje konstatuota, kad fasado plokščių sutrūkinėjimą sąlygojo atsakovės veiksmai - statybos technologijos reikalavimų nesilaikymas montuojant fasado karkasą ir fasado plokštes. Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines bylos aplinkybes santykyje su Statybos įst. 2 str. 69 p., padarė išvadą, kad atsakovės atlikti šiltinimo darbai, tvirtinant ant pastato fasado fibrocementines plokštes, laikytini paslėptais. Pagal CK 6.698 str. 1 d. 2 p., paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.), nagrinėjamu atveju - fasado karkaso profiliuočiams, yra taikomas 10 metų garantinis terminas. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai, jog atliktiems darbams taikomas 5 metų garantinis terminas, nes darbai nebuvo paslėpti, - atmestini kaip prieštaraujantys byloje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms.

Nors ieškovė rėmėsi CK 6.678 str. nuostatomis, tačiau nagrinėjamu atveju teismas netaiko CK 6.678 str., reglamentuojančio vartojimo rangą, nes sutartis, iš kurios kilo ginčas, buvo sudaryta tarp juridinių asmenų; pažymėtina, kad bendrija vienija fizinius asmenis ir veikia jų interesais, bet teisine prasme ji nėra vartotojas - fizinis asmuo, kuris sudaro sutartį, kaip tai numato CK 6.2281 str. 2 d .

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimams dėl rangos darbų trūkumų

        CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

Atsakovė teigė, kad ieškovė pretenziją dėl plokščių pakeitimo pareiškė 2021-07-23, todėl šis ieškovės raštas laikytinas pareiškimu apie trūkumus CK 6.667 str. 3 dalies prasme ir būtent nuo šio rašto pateikimo turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pasak atsakovės, šis terminas baigėsi 2022-07-23, o ieškovė ieškinį pareiškė 2023-06-21, t. y. beveik metus praleidus ieškinio senaties terminą; ieškovė nenurodė objektyvių priežasčių, kurios trukdė kreiptis į teismą; be to, ieškovė gavusi atsakovės 2022-01-10 raštą, privalėjo suprasti, kad defektai nebus šalinami. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Tuo tarpu ieškovė sutiko, kad praleido ieškinio senatį, tačiau prašė teismo atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

        Taigi, šalys neginčija, jog vienerių metų senaties terminas buvo praleistas; tačiau ginčas kilo dėl šio termino atnaujinimo.

Sprendžiant ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą, svarbu išanalizuoti ir įvertinti santykių pobūdį tarp šalių, ieškovės teisinį statusą ir šalių bendradarbiavimą. Byloje nustatyta, kad statybos darbai buvo užbaigti 2011-11-24 ir surašytas statybos užbaigimo aktas. Faktiniai duomenys liudija, kad po darbų užbaigimo 2016-02-22 ieškovės tuometinė pirmininkė kreipėsi į atsakovę dėl atliktų darbų defektų; 2016-10-12 bendrijos pirmininkė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad namo fasado fibrocementinės plokštės daugelyje vietų įtrūko, pradėjo deformuotis, todėl prašė kuo skubiau ištaisyti trūkumus. 2018-09-05 ieškovės bendrijos pirmininkės raštas patvirtina, kad atsakovė 2018 m. gegužės mėnesį atliko tik nedidelę dalį darbų (sutvarkyta viena namo siena) – pašalino nedidelę dalį raštuose minėtų defektų; todėl bendrija trečią kartą kreipėsi į atsakovę kuo skubiau ištaisyti defektus. Iš 2018 m. rugsėjo mėn. priedo Nr. 8 prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš viso atsakovė pakeitė 225 kvadratinių metrų fasado plokščių.

Kadangi plokštės toliau trūkinėjo ir deformavosi kitos - nekeistos namo fasado fibrocementinės plokštės, ieškovės pirmininkas 2021 m. liepos 23 d. el. paštu išsiuntė atsakovei raštą dėl defektų šalinimo (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2021 liepos 27 d. pateikė atsakymą ir nurodė, jog rugpjūčio 2-4 dienomis atvyks su statybos darbų vadovu nustatyti tikslų pažeistų plokščių plotų kiekį; 2021 m rugpjūčio mėnesį atvyko atsakovės vadovas apžiūrėti fasado plokščių defektų ir pažadėjo juos pašalinti. 2021-10-20 el. laišku ieškovė vėl kreipėsi į atsakovę dėl galimybės pradėti darbus. Atsakovė 2021-10-27 pateikė atsakymą ir nurodė, jog suskaičiavo 127 kv. m. sienos arba 152 kv. m. plokščių; paaiškino, jog yra užimti, tačiau tarėsi su galimais subrangovais. Kadangi atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, 2021-11-29 ieškovė vėl kreipėsi el. laišku į atsakovę ir 2021-11-30 atsakyme atsakovės vadovas nurodė, jog užbaiginėja pradėtus darbus ir nurodė, kad realu būtų keisti plokštes kovo pradžioje arba, jei orai palankūs – vasario antroje pusėje.

Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės visiškai pagrįstai leido ieškovei tikėtis, kad atsakovė vykdys savo įsipareigojimus ir pašalins defektus. Pažymėtina, kad atsakovė tik 2022 sausio 10 d. raštu dėl fasado plokščių remonto informavo ieškovę, jog yra suėjęs 5 metų garantinis terminas atsakovės atliktiems fibrocementinių plokščių įrengimo darbams; todėl atsakovė nurodė, jog remontą atliktų už atlyginimą, taikant darbų kainai nuolaidą. Ieškovė, reaguodama į tokį atsakovės raštą, 2022-01-12 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog jos reikalavimui taikomas 10 metų garantinis terminas. Kaip matyti iš bylos duomenų po 2022-01-12 ieškovės atsakymo šalys nebendradarbiavo; ieškovė 2023-01-31 pareiškė atsakovei pretenziją dėl fasado plokščių defektų pašalinimo; atsakovė 2023-02-09 atsakyme nurodė, jog 5 metų garantinis terminas suėjo 2016-08-31, nes 2011-08-31 šalys pasirašė galutinį atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą. Taip pat nurodė, kad 2021-08-31 suėjo ir 10 metų garantinis terminas.

Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad ieškovė gavo atsakovės atsisakymą šalinti defektus 2022 sausio 10 d., todėl laikytina, kad nuo tada ji turėjo suvokti, jog defektai nebus šalinami ir ginti savo teises; taigi senatis baigėsi 2023 m. sausio 11 d, o ieškovė kreipėsi į teismą 2023-06-21, praleidusi 5 mėnesius.

Byloje nustatyti duomenys liudija, kad ieškovė 2023 m. kovo mėn. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslu atlikti ekspertinį tyrimą dėl fasado defektų; ekspertas S. M. 2023 m. gegužės 8 d. atliko objekto apžiūrą. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovei nešalinus defektų, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir ieškovės teisinį statusą - ieškovė yra bendrija, kurią sudaro gyventojai: pastate (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties patalpos – butai, todėl teismas sprendžia, kad sprendimams priimti yra reikalingas protingas laiko tarpas.

Sprendžiant ar yra pagrindas atnaujinti senaties terminą, teismas negali ignoruoti nustatyto fakto, kad ieškovė tinkamai, nepraleisdama įstatymų numatyto 10 metų garantinio termino, kreipėsi į atsakovę, reikalaudama pašalinti defektus, tačiau atsakovė neatliko defektų šalinimo darbų ir ilgą laiką savo pareigos neginčijo, taip klaidindama ieškovę; pabrėžtina, kad atsakovė tik 2022 m. sausio 10 d. raštu atsisakė šalinti defektus, teigdama, jog yra suėjęs 5 metų garantinis terminas atsakovės atliktiems fibrocementinių plokščių įrengimo darbams; nurodė, jog galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas 2011-08-31, todėl garantinis terminas suėjo 2016-08-31. Tokio pobūdžio atsakovės, kaip verslininkės, atsakymas sudaro pagrindą teismui pripažinti atsakovę kaip nesąžininga civilinių santykių dalyve, kuri, būdama savo srities profesionale, ilgą laiką klaidino ieškovę ir toks atsakovės elgesys prisidėjo prie to, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Ši norma sistemiškai aiškintina su CK 6.38 straipsnio 2 dalimi ir yra svarbi konstatuojant neteisėtus skolininko, kuris yra savo srities profesionalas, veiksmus sutartinės atsakomybės atveju. Abi normos nustato aukštesnį profesionalo teisėto elgesio standartą. Teisės doktrinoje nurodoma, kad tinkamą sutartinės prievolės vykdymą apibrėžia ne tik sutartis, bet ir tam tikrą profesinę veiklą reglamentuojančios normos ir taisyklės, jeigu skolininkas veikia kaip profesionalas. Nagrinėjamo ginčo kontekste reikšminga aplinkybe pripažįstama aplinkybė, kad atsakovė, kaip statybos rangos sutarties šalis (rangovė), veikė kaip statybos profesionalas, nes ji Statybų srityje veikia daugiau nei 31 metus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad atsakovė kaip statybų verslo profesionalė elgėsi nesąžiningai su ieškove, ją nuolat klaidino, teigdama, jog defektai bus pašalinti ir net neužsiminė apie 5 metų garantinį terminą. Be to, teismui yra nesuprantama ir nepateisinama atsakovės, kaip profesionalios verslininkės pozicija, jog ji teigdama, kad dar 2016-08-31 suėjo garantinis terminas, - savo 2021-07-27, 2021-10-27, 2021-11-30 atsakymuose besąlygiškai žadėjo ieškovei keisti deformuotas, suskilusias plokštes ir apie 5 metų garantinį terminą net neužsiminė; tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė elgėsi neprofesionaliai. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė yra bendrija, vienijanti vartotojus ir ne pelno siekiantis subjektas; bendrijos siekis - išskirtinai veikti gyventojų interesais, tame tarpe - užtikrinti tiek gyventojų, tiek jų turto saugumą. Svarbu tai, kad atsakovė darbus pagal Sutartį atliko daugiabučiam gyvenamajam namui, darbų vertė – beveik 3 mln. litų.  

Pažymėtina, jog nacionaliniai teismai nagrinėja bylas iš Europos Konvencijos perspektyvos. Taigi, ieškovės ieškinys visų pirma yra vertinamas pagal Konvencijos 6 str. 1 d., įtvirtintos teisės į teisingą teismą, reikalavimus. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti; šią teisę gali riboti ieškinio senaties terminas, tačiau visuomet svarbu užtikrinti, jog senaties taikymas nepaneigtų iš esmės pačios teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 str.) (Freitag v. Germany, no. 71440/01, 19 July 2007, § 35; Dumitru Gheorge v. Romania, no. 33883/06, 12 September 2016, § 25).

EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog laikymasis procedūrinių reikalavimų ieškiniui pareikšti yra svarbus aspektas teisės į teisingą teismą. Ieškinio senaties termino nustatymas vaidina ypatingai svarbų vaidmenį aiškinant senaties institutą santykyje su Konvencijos Preambulės nuostatomis, kurios akcentuoja teisės viršenybės principą valstybėje (Virprod-Lux S.R.L. v. Moldova, no. 5067/08, § 29, 18 June 2010). Pažymėtina, kad asmens teisės kreiptis į teismą ribojimu turi būti siekiama teisėto tikslo ir tas ribojimas turi būti jam proporcingas.

Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad EŽTT savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal Konvencijos 1 str. pagrindinė atsakomybė už Konvencijoje garantuojamų teisių - nagrinėjamu atveju teisės į teisingą teismą - įgyvendinimą tenka nacionalinėms valdžios institucijoms – šiuo atveju teismui; teisė į teisingą teismą apima pareigą užtikrinti, kad nacionalinė teisė būtų aiškinama ir taikoma taip, kad garantuotų praktišką ir veiksmingą, o ne teorinį ar iliuzinį jos įgyvendinimą. Juolab, kad ir Europos Konvencijos tikslas yra garantuoti ne teises, kurios yra teorinės ar iliuzinės, o priešingai – praktinės ir veiksmingos. Nagrinėjamu atveju, išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes dėl praleisto ieškinio senaties termino santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent – atsakovės elgesiu, jos nepakankamu bendradarbiavimu su ieškove, nuolatiniu ieškovės klaidinimu ir pažadu ateityje defektus pašalinti, sukūrė ieškovei pagrįstą lūkestį, jog defektai bus pašalinti; juolab, kad atsakovės teisinis statusas – patyrusi verslininkė, savo srities profesionalė, taip pat leido ieškovei pagrįstai tikėtis, kad atsakovė pašalins defektus. Šiame kontekste teismas negali ignoruoti ir nustatytų faktų, kad atsakovė pripažino defektus, juos šalino, ji niekuomet neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl plokščių deformacijos, sutrūkinėjimo; tai leido pagrįstai ieškovei tikėtis geranoriškumo iš atsakovės pusės. Nustatytos bylos aplinkybės sudaro pagrindą teismui vertinti atsakovės elgesį kaip nesąžiningą ir nepateisinamą konstatuotų faktinių aplinkybių kontekste, todėl spręstina, kad jos elgesys taipogi prisidėjo prie ieškinio senaties termino praleidimo.

Teismo vertinimu, atsakovė itin formaliai ir siaurai aiškina priežastis, dėl kurių ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, neatsižvelgdama į ginčo pobūdį (daugiabučio pastato statybos darbai, jų kaina - 3 mln. litų, darbai atlikti bendrijai – gyventojams), pastate (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties patalpos, todėl sprendimams bendrijoje priimti objektyviai buvo reikalingas laikas. Taigi, atsižvelgiant į statybos teisinių santykių pobūdį, taip pat, kad statybos darbai buvo santykinai brangūs ir padarytiems ir laiku nenustatytiems defektams taisyti reikalingos didelės papildomos laiko ir finansinės sąnaudos, taip pat įvertinus ieškovės teisinį statusą, atsakovės nesąžiningą elgesį, taip pat, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į ekspertą tikslu nustatytų paslėptų statybos darbų faktą, - teismas sprendžia, kad yra faktinis pagrindas atnaujinti ieškinio senatį ieškovei, o atsakovės prašymą neatnaujinti senaties termino vertinti kaip kraštutinę priemonę, kuri nėra nei proporcinga, nei būtina nagrinėjamu atveju.

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad teismo pareiga yra užtikrinti teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (Konvencijos 6 str.), kuris apima pareigą teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą, taip, kad nebūtų paneigta pati galimai pažeistos teisės esmė. Pažymėtina, kad CK 1.131 str. 2 d. nuostatos, kurios nustato, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, - nėra taikomos mechaniškai ir statiškai, o konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo savo atliktų darbų defektų fakto, netgi sutiko juos šalinti, tik atlygintinai; todėl spręstina, kad senaties termino atnaujinimas neapsunkino atsakovės teisės nagrinėjamoje byloje gintis nuo pareikšto ieškinio, juolab, kad ieškovės reikalavimas yra pakeisti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadines plokštes, sudarančias 127 kv. m. fasado sienos arba 152 kv. m. fasadinių plokščių. Pabrėžtina, kad būtent 2021-10-27 atsakovė laiške ieškovei patvirtino, jog suskaičiavo 127 kv. m. sienos arba 152 kv. m. plokščių ir įsipareigojo jas pakeisti.

Dėl ieškovės pasirinkto teisės gynimo būdo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu, ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo metu, svarbu, kad jis paaiškėtų per darbų rezultato kokybės garantinį terminą. Todėl tokioje situacijoje užsakovas turėtų turėti teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ar ginti savo teises remiantis CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje numatytais teisių gynimo būdais, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018). CK 6.664 str. 3 d. numato, kad tuo atveju, kai darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. reikalauja rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

Atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių pobūdį, byloje konstatuotas faktines aplinkybes, ieškovės pasirinktas teisės gynimo būdas atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką ir yra suderinamas su CK 6.664 str. 3 d. ir CK 6.665 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.

CK 6.681 str. 1 d. nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti.

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (LAT 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

         Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčijo jos atliktų darbų nustatytų defektų fakto; juolab, kad pati atsakovė 2021-10-27 el. laiške – atsakyme ieškovei patvirtino, jog suskaičiavo 127 kv. m. sienos arba 152 kv. m. plokščių ir įsipareigojo jas pakeisti. Esant tokio pobūdžio faktinėms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovės reikalavimą, įpareigojant atsakovę UAB „Meleksas“ pašalinti jos 2021 m. spalio 27 d. el. laišku patvirtintus statybos defektus, t. y. pakeisti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadines plokštes, sudarančias 127 kv. m. fasado sienos arba 152 kv. m. fasadinių plokščių, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. CPK 273 str. 3 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Ieškovė prašė nustatyti trijų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą nurodytiems statybos defektams pašalinti, o to nepadarius per nurodytą terminą - prašė už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną skirti 150 Eur baudą, sumokant ją ieškovei. Teismo vertinimu, prašomas terminas yra protingas, juolab, kad pati atsakovė jau yra įsivertinusi savo padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, atlikusi plokščių skaičiavimus ir įvertinusi jų kiekį. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad pagal Europos Konvencijos 2 str., valstybė turi pozityvią pareigą – užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; be to, pagal Konvencijos 8 str. asmuo turi teisę gyventi saugioje aplinkoje. Pabrėžtina, kad atsakovės, kaip rangovės, pareigos ir atsakomybės ribos yra aiškiai apibrėžtos nacionalinės teisės - CK 6.663 str., CK 6.664 str. 3 d., CK 6.665 str. 1 d. 1 p. ir CK 6.698 str. 1 d. 2 p. Tuo tarpu byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovei nėra saugu naudotis pastatu – gyvenamuoju namu dėl suskilinėjusių fasado plokščių ir tai kelia grėsmę gyventojų saugumui; be to, pastato sienos yra ir miesto įvaizdžio dalis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, jog defektai jau yra nustatyti, plokščių kiekis suskaičiuotas, - atsakovei nustatytinas 3 mėnesių terminas fasado defektams pašalinti. Neįvykdžius nurodyto reikalavimo - skirti atsakovei 150 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, šią baudą sumokant ieškovei.  

Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, kad tretysis asmuo, kaip techninis prižiūrėtojas, netinkamai atliko savo pareigas, nes turėjo pastebėti darbų atlikimo ar jų priėmimo metu plokščių montavimo trūkumus; todėl prašė nustatyti 50 proc. jam tenkančios atsakomybės už sutartinės prievolės netinkamą įvykdymą. Sprendžiant dėl šių atsakovės teiginių, svarbu pažymėti, kad byloje nustatyta, jog tikslu atnaujinti (modernizuoti) pastatą 2009 m. buvo parengtas ir patvirtintas „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninis projektas, kurį parengė UAB „Projektų rengimo centras“. 2009-11-17 tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ (techninės priežiūros rangovas) buvo sudaryta Techninės priežiūros paslaugų sutartis, kuria techninės priežiūros rangovas įsipareigojo atlikti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pastato rekonstrukcijos darbų techninę priežiūrą; Sutarties kaina – 12.000,00 Lt; 20210-12-01 Susitarimu prie Sutarties pakeitimo Nr. 1, Sutarties kaina padidinta iki 13.000,00 Lt. Iš 2010 m. gegužės 10 d. rangos sutarties matyti, jog Sutarties šalys yra ieškovė ir atsakovė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės techninę priežiūrą vykdžiusiai UAB „Projektų rengimo centras“; juolab, kad ir atsakovė nereiškė jai jokių pretenzijų dėl netinkamos priežiūros, priešingai – byloje esantys duomenys liudija, kad dėl 2010-05-10 netinkamo rangos sutarties vykdymo pretenzijas atsakovei reiškė statybos darbų techninis prižiūrėtojas (2011-02-09 raštas Nr. 11-029).

Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pažymėti, kad CK įtvirtintas statybos rangos santykių teisinis reglamentavimas grįstas bendruoju sutarčių uždarumo principu, kurio esmė ta, kad sutartis, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusioms šalims, todėl tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (LAT 2022-08-31 nutartis civ. byloje Nr. e3K-7-184-421/2022). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo suformuotą praktiką bei aplinkybę, kad ginčas byloje kilęs iš statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės, kaip užsakovės, ir atsakovės, kaip rangovės, teismas dėl ginčo šalių tarpusavio prievolių ir atsakomybės sprendžia, vadovaudamasis sutarties uždarumo principu. Pažymėtina, kad kasacinis teismas akcentavo, jog sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė mažinti jos atsakomybę CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, nes tretysis asmuo netinkamai vykdė techninę priežiūrą, todėl prisidėjo prie netinkamo sutarties įvykdymo. Sprendžiant dėl šių teiginių, svarbu pažymėti, kad statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui. Dėl to atsakovė neturi teisinio pagrindo kelti klausimo dėl statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės už sutartinės prievolės netinkamą įvykdymą ir remtis statytojo sutartimi pasitelkto statybos techninio prižiūrėtojo veiksmais ar neveikimu, siekdama jai tenkančios atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą sumažinimo. Išplėstinė teisėjų kolegija civ. byloje Nr. e3K-7-184-421/2022 pabrėžė, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (2016 m. vasario 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-41-690/2016, 41 p.). Taigi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti atsakovės atsakomybę dėl netinkamo statybos rangos sutarties vykdymo.

        Patenkinus ieškovės ieškinį, remiantis CK 6.249 str. 1 d., iš atsakovės priteistina ieškovės patirta žala (tiesioginiai nuostoliai) - 1089 Eur patirtos išlaidos už statybos eksperto atliktą tyrimą.

EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Remiantis CK 6.37 str. ir 6.210 str., ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1089 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. EŽTT byloje National Movement Ekoglasnost v. Bulgaria, no. 31678/17, 15 March 2021, § 74 pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o būtent – bendro principo, kad moka pralaimėjusi šalis; šio principo tikslas – išvengti nepagrįsto bylinėjimosi; šiuo principu siekiama teisėto tikslo – užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir apsaugoti kitų teises.

 Byloje ieškovė ir tretysis asmuo prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jų realumą bei pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, jai iš atsakovės priteistinas 25 Eur žyminis mokestis, 2831,4  Eur advokato pagalbai apmokėti ir 242 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Taip pat nagrinėjamoje byloje tretysis asmuo pateikė prašymą priteisti jo patirtas 5118,3 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, pridėjo įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų realumą ir pagrįstumą. Teismas sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens patirtos išlaidos yra protingos, būtinos ir pagrįstos, atsižvelgiant į advokatų darbo ir laiko sąnaudas, į byloje keliamus teisės aiškinimo klausimus, taip pat į tai, kad byla buvo sudėtinga, šalys ir tretysis asmuo buvo aktyvūs, teikė įrodymus, byloje buvo reikalingos specialios žinios. Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms ir remiantis CPK 93, 98 straipsniais, teisinga ir pagrįsta priteisti tiek ieškovei iš atsakovės 3098,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, tiek trečiajam asmeniui jo patirtas 5118,3 Eur atstovavimo išlaidas (88 str. 1 d. 10 p., CPK 98 str.).

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovės priteistinos 14,57 Eur pašto išlaidos į valstybės biudžetą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270, 273 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę UAB „Meleksas“, j. a. k. 155494396, pašalinti jos 2021 m. spalio 27 d. el. laišku ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), patvirtintus statybos defektus, t. y. pakeisti Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadines plokštes, sudarančias 127 kv. m. fasado sienos arba 152 kv. m. fasadinių plokščių, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovei UAB „Meleksas“, j. a. k. 155494396, neįvykdžius nurodyto reikalavimo – nepašalinus nustatytų defektų per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, sumokant nurodytą baudą ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „Meleksas“, j. a. k. 155494396,

ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1089 Eur patirtos žalos,  6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1089 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3098,40 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt aštuonis eurus ir 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Meleksas“, j. a. k. 155494396, trečiojo asmens „Projektų rengimo centras“, j. a. k. 300612420, naudai 5118,3 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniolika eurų ir 30 euro centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Meleksas“, j. a. k. 155494396, į valstybės biudžetą 14,57 Eur (keturiolika eurų ir 57 euro centus) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                Lijana Le Huede