Civilinė byla Nr. e2A-167-943/2017
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00025-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.3; 2.6.7; 2.6.10.2.4.2
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. (M. A.) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario troba“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-916-459/2015 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario troba“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario troba“ priešieškinį ieškovui M. A. bei atsakovui pagal priešieškinį V. A. (V. A.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovas M. A. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Pamario troba“ 30 000 Eur neturtinės žalos, 17 897,72 Eur palūkanų ir 26 788,50 Eur kitų su restitucija susijusių išlaidų.
- Atsakovė UAB „Pamario troba“ priešieškiniu prašė priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį V. A. 3 500 Eur skolos.
- Ieškovas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos eismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-547-123/2013 pritaikius restituciją atsakovei buvo grąžintas ieškovui parduotas butas. Šis teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka bei paliktas nepakeistas. Restitucija buvo pritaikyta pripažinus, kad butas turi esminių trūkumų, dėl kurių jame neįmanoma gyventi. Atsakovė sprendimą įvykdė tik 2015 m. gegužės 19 d. Kadangi teismai konstatavo, kad restitucija taikytina dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė prašo priteisti 17 897,72 Eur palūkanų už naudojimąsi ieškovo pinigais. Ši palūkanų suma apskaičiuota nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos nuo ieškovui restitucijos pagrindu priteistos sumos.
- Ieškovas nurodė, kad ilgą laiką gyvendamas ginčo bute patyrė 30 000 Eur neturtinę žalą. Kitas išlaidas, susijusias su restitucijos taikymu, sudaro šios išlaidos: 4 972,49 Eur suma už virtuvės baldų komplektą, kuris buvo užsakytas ir sumontuotas konkrečiam butui ir perduodant atsakovei butą buvo tiesiog išardytas; 2 015,75 Eur už buto remonto darbus; 538,69 Eur už teismo sprendimu nutrauktos notarinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą; 19 261,57 Eur sumokėtų „Swedbank“, AB už paskolą, kuri paimta tam, kad būtų įsigytas ir įrengtas butas.
- Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Reikšdama priešieškinį paaiškino, kad restitucijos pagrindu grąžintas butas buvo suvaržytas hipoteka „Swedbank“, AB naudai. Jai teko kreiptis į banką, o vėliau ir teismą dėl hipotekos panaikinimo. „Swedbank“, AB sutiko atsisakyti hipotekos, jei atsakovė atsiims ieškinį ir sumokės 3 500 Eur sumą, kuri bus skirta daliai ieškovo skolos pagal kredito sutartį padengti. Atsakovė pervedė nurodytą sumą bankui, tačiau ieškovas šios sumos negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui M. A. iš atsakovės UAB „Pamario troba“ 538,69 Eur žalos, 14,70 Eur žyminio mokesčio ir 13 Eur atstovavimo išlaidų; priešieškinį tenkino visiškai – priteisė atsakovei UAB „Pamario troba“ solidariai iš ieškovo M. A. ir V. A. 3 500 Eur skolą, iš ieškovo M. A. taip pat priteisė 1 800 Eur atstovavimo išlaidų ir 80 Eur žyminio mokesčio.
- Spręsdamas ieškovo reikalavimo priteisti palūkanas pagrįstumą, bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas grindžiamas ne tik CK 6.37 straipsniu, reglamentuojančiu procesines palūkanas, bet ir CK 6.210 straipsniu, numatančiu kompensuojamąsias palūkanas. Teismas vertino, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Teismas sprendė, kad ieškovas neteisingai nustatė termino, nuo kurio skaičiuojamos palūkanos, pradžios momentą. Nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Todėl palūkanos už teismo sprendimu nustatytos prievolės nevykdymą skaičiuotinos tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 18 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Visgi, atsakovė buvo pateikusi kasacinį skundą ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi sustabdė nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla kasacine tvarka, todėl teismo sprendimo vykdymas nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2015 m. kovo 13 d. buvo sustabdytas. Teismas sprendė, kad būtų neprotinga, neteisinga ir nesąžininga priteisti palūkanas už laikotarpį, kai teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, nes šiuo laikotarpiu atsakovė neturėjo pareigos vykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę, todėl negali būti laikoma pažeidusia prievolės įvykdymo terminą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo proceso metu naudojosi ginčo butu, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl palūkanų už naudojimąsi jo pinigais priteisimo.
- Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 30 000 Eur neturtinės žalos, o atsakovė, atsikirsdama į šį ieškovo reikalavimą, prašė taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teismas nustatė, kad dėl statybos darbų trūkumo ieškovas į atsakovę kreipėsi dar 2011 metais, todėl jau šiais metais gavęs atsakymą į pretenziją akivaizdžiai suvokė savo teisių pažeidimo faktą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nutarė tenkinti atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškovo reikalavimą atmetė.
- Ieškovas prašė priteisti išlaidas, susijusias su restitucija. Ieškovas savo reikalavimus grindė CK 6.152 straipsnio 2 dalimi. Teismas sprendė, kad ieškovui atlygintinos tik 538,69 Eur dydžio išlaidos, kurios buvo patirtos sudarant teismo sprendimu nutrauktą notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog restitucija buvo pritaikyta dėl to, kad atsakovė pardavė ieškovui daiktą su trūkumais, kurie pripažinti esminiu ieškovo teisių pažeidimų. Visgi, reikalavimai priteisti bankui už paskolą sumokėtas įmokas, buto remonto išlaidas ir virtuvės baldų komplekto kainą sietini su patirtų nuostolių atlyginimu ir išeina už restitucijos taikymo ribų, pagal savo prasmę yra reikalavimai dėl žalos atlyginimo, todėl dėl jų pagrįstumo sprendžiama taikant civilinės atsakomybės taikymo taisykles. Ieškovas turėtų įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, žalos dydį ir faktą, bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Šiuo atveju ieškovas iš esmės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų neįrodinėjo, apsiribodamas vien tuo argumentu, jog restitucija buvo pritaikyta dėl atsakovės kaltės.
- Be to, nors ieškovas pateikė mokėjimo sąskaitą ir kvitą, kurie patvirtina, kad už virtuvės komplektą buvo sumokėta 4 972,49 Eur, visgi, atsakovei buvo perduotas tuščias butas, o ieškovas šiuo komplektu naudojosi visą gyvenimo ginčo bute laiką, todėl tai nėra laikytina ieškovo patirta žala civilinės atsakomybės taikymo kontekste. Teismas nustatė, kad buto remonto išlaidos (2 015,75 Eur) buvo grąžintos pritaikius restituciją, todėl šis reikalavimas taip pat laikytas nepagrįstu ir šiuo aspektu.
- Vertindamas kaip žalą 19 261,57 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo bankui grąžindamas paskolą, teismas sprendė, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, nes: 1) ieškovas ginčo butu naudojosi visą tą laikotarpį, už kurį prašo priteisti įmokas bankui ir ieškovas kreditą ėmė savo rizika; 2) iš banko pateiktos pažymos nustatyta, kad prašomą priteisti sumą sudaro ne tik paskolos dalis, priskaičiuotos palūkanos, bet ir priskaičiuotos įstatyminės palūkanos, delspinigiai, administravimo mokestis, turto draudimas ir išieškojimo išlaidos. Vadinasi, ieškovas neįrodė, kad šios mokėtinos sumos susidarė kaip atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas, o ne dėl to, jog ieškovas tinkamai nevykdė savo prievolių bankui.
- Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad atsakovės pareikštas priešieškinys tenkintinas visiškai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
- Apeliaciniame skunde ieškovas M. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl palūkanų ir neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. A. ieškinį atsakovei UAB „Pamario troba“ tenkinti ir priteisti 17 897,72 Eur palūkanų ir 30 000 Eur neturtinės žalos arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Spręsdamas klausimą dėl palūkanų priteisimo, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai palūkanų sumokėjimo prievolę susiejo su procesinių terminų skaičiavimu ir sprendimo įsiteisėjimo institutu. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio pagrindu atsakovei iš esmės suteikta teisė nemokamai (nemokant palūkanų) naudotis fiziniam asmeniui didele suma (113 611,60 Eur), už kurią, be kita ko, ieškovas bankui mokėjo palūkanas, pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus. Prašomos priteisti palūkanos yra realiai apelianto patirti nuostoliai, todėl turi būti priteistos visa reikalaujama apimtimi (17 897,72 Eur).
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį neturtinės žalos priteisimo dalyje. Atsakovė, neigdama savo kaltę, nesiėmė jokių veiksmų nurodytiems ir nustatytiems ginčo buto trūkumams pašalinti. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, tai ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo prasideda tą kiekvieną dieną. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju vyko tęstinis pažeidimas, kuris pasibaigė buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dieną, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-583/2014 priėmimo dienos.
- Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Pamario troba“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria M. A. iš atsakovės UAB „Pamario troba“ priteista 538,69 Eur žala ir arba šią bylos dalį nutraukti, arba priimti naują sprendimą, kuriuo šis reikalavimas būtų atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Visi su restitucijos taikymu susiję klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovas prašymu išnagrinėti restitucijos išlaidų klausimą iš esmės siekia peržiūrėti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą ir paneigti restitucijos bylos sprendimo res judicata galią.
- Atsakovės kaltė nei šioje byloje, nei restitucijos byloje, įrodyta nebuvo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.152 straipsnio 2 dalies nuostatų. Sutartis buvo nutraukta ir restitucija taikyta, nes nebuvo nustatyta ieškovo (pirkėjo) kaltė dėl atsiradusių trūkumų, o ne dėl to, kad konstatuota atsakovės kaltė.
- Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pamario troba“ prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
- Tiek CK 6.37 straipsnio 2 dalies, tiek CK 6.210 straipsnio pagrindu skaičiuojamos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją. Todėl bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja pagrindas į kitokių nei procesinės palūkanos priteisimą nuo teismo sprendimu restitucijos byloje priteistos sumos.
- Pagal kasacinio teismo praktiką priteisiant procesines palūkanas jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo, svarbu įvertinti tris momentus: 1) kada buvo iškelta nauja civilinė byla dėl procesinių palūkanų priteisimo; 2) kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos; 3) nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Kadangi bylos dėl procesinių palūkanų priteisimo iškėlimo metu sprendimas restitucijos byloje jau buvo įvykdytas, todėl priteistinos procesinės palūkanos nagrinėjamoje byloje yra lygios 0 Eur. Be to, visu ginčo laikotarpiu ieškovas naudojosi atsakovei priklausančiu butu.
- Argumentas, kad ieškovui M. A. trečiasis asmuo „Swedbank“, AB vis dar skaičiuoja palūkanas, yra nepagrįstas, nes ieškovas kreditą ėmė savo rizika. Be to, tai nėra susiję su prašomomis priteisti palūkanomis, nes šie argumentai buvo išdėstyti grindžiant ieškinio reikalavimus susijusius su restitucijos išlaidomis.
- Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senatį ieškinio reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Net ir nepritaikius ieškinio senaties termino šis ieškinio reikalavimas atmestinas, nes neįrodytas padarytos žalos faktas.
- Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas M. A. prašo atsakovės skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad restitucija buvo taikyta dėl atsakovės kaltės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
- Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimas skundžiamas ne visa apimtimi, t. y. nėra skundžiamos sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl 26 249,81 Eur turtinės žalos priteisimo, ir sprendimo dalis, kuria tenkintas atsakovės priešieškinis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagrįstumo ir teisėtumo.
Faktinės bylos aplinkybės
- Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-547-123/2013 bylos šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta ir taikyta restitucija – atsakovė UAB „Pamario troba“ turėjo grąžinti ieškovui M. A. už butą sumokėtus pinigus – 391 960 Lt, o ieškovas atsakovei turėjo grąžinti sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą. Nurodytas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka bei paliktas nepakeistas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-583/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-142-687/2015).
- Ieškovas 2016 m. sausio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Pamario troba“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pritaikius restituciją.
Dėl palūkanų priteisimo
- Byloje nagrinėtinas klausimas dėl ieškovo kaip kreditoriaus savarankiškai pareikštu ieškiniu prašomų palūkanų priteisimo ir jų apskaičiavimo.
- Apeliantas nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti palūkanas. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palūkanų priteisimo klausimą susiejo su procesinių terminų skaičiavimu ir sprendimo įsiteisėjimo institutu.
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo dėl dvišalės restitucijos taikymo įsiteisėjimo ne tik ieškovas naudojasi iš atsakovo pagal sandorį gautais pinigais, bet ir atsakovas naudojasi ieškovui grąžintinu turtu, todėl atsakovas, gaudamas naudą iš turto naudingųjų savybių, nepatiria turtinių praradimų, kuriuos turėtų kompensuoti procesinės palūkanos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
- Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismų proceso dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo metu ieškovas M. A. naudojosi ginčo butu. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. galutinės ir neskundžiamos nutarties šalys grąžino viena kitai ką buvo gavusios nutrauktos sutarties pagrindu – atsakovė 2015 m. gegužės 13 d. grąžino ieškovui jo sumokėtus pinigus už butą (t. 1, b. l. 92-93), o 2015 m. gegužės 28 d. ieškovas grąžino atsakovei ginčo butą (t. 1, b. l. 69-71). Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo sprendimu taikytą restituciją įvykdė panašiu metu.
- Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, tinkamai nustatė palūkanų skaičiavimo pradžios momentą (nuo sprendimo taikyti restituciją įsiteisėjimo dienos), tinkamai įvertino šalių veiksmus restitucijos bylos nagrinėjimo metu ir nustatė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria sustabdytas sprendimo vykdymas, reikšmę sprendžiamiems klausimams. Visgi, pažymėtina, kad esminę reikšmę sprendžiamam klausimui turi faktas, jog šiuo atveju buvo taikyta dvišalė restitucija, o ieškovas M. A. savo pareigų pagal teismo sprendimą taip pat nevykdė laiku (restitucijos pagrindu turtas grąžintas vėliau nei už jį sumokėti pinigai), todėl, naudodamasis turtu, nepatyrė turtinių praradimų, kurie turėtų būti atlyginti prašomomis priteisti palūkanomis.
- Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
- Ieškovo įsitikinimu, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai tenkino atsakovės UAB „Pamario troba“ prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes pažeidimas laikytinas tęstiniu ir ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Apeliantas ieškinio senaties termino pradžios momentu laiko Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-583/2014 ir šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą.
- Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau ginčo šaliai, kuriai reiškiami reikalavimai, pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Sprendžiant klausimą, ar ieškinio senaties terminas buvo praleistas būtina nustatyti šio termino skaičiavimo pradžios momentą. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
- Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.127 straipsnio 5 dalį, todėl ieškovo pozicija dėl tęstinio pažeidimo pobūdžio atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų, susijusių su defektais įsigytu nekilnojamuoju turtu, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo momento, kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, o būtent, apie turto su defektais įsigijimą.
- Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 10 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl statybos broko pašalinimo. Pretenzijoje ieškovas išdėstė pastebėtus įsigyto nekilnojamojo turto trūkumus. 2011 m. spalio 20 d. atsakovė atsakydama į ieškovo pretenziją pažymėjo, kad bute atsiradę defektai negali būti pripažįstami statybiniais trūkumais. 2012 m. balandžio 2 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą. Ieškovas, gavęs atsakovės atsakymą į jo pretenziją, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Vadinasi, pagrįsta yra teigti, jog ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą būtent atsakovės atsakymo į pretenziją gavimo metu ,t y. 2011 metais. Kadangi ieškovas su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2016 metų sausio 14 d., tai konstatuotina, kad ieškinys pareikštas praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
- Atsakovė UAB „Pamario troba“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaidų susijusių su restitucijos taikymu priteisimo. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 26 788,50 Eur kitų su restitucija susijusių išlaidų. Bylą nagrinėjęs teismas nusprendė, kad šis ieškinio reikalavimas tenkintas dėl 538,69 Eur sumos priteisimo, nes šios išlaidos buvo patirtos sudarant teismo sprendimu nutrauktą pirkimo–pardavimo sutartį.
- Atsakovės įsitikinimu, byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta arba ieškinys atmestas, nes: 1) visi su restitucijos taikymu susiję klausimai buvo išspręsti restitucijos taikymo byloje; 2) nei restitucijos taikymo byloje, nei šioje byloje nebuvo įrodyta, kad restitucija taikyta dėl atsakovės kaltės, todėl CK 6.152 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.
- Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad restitucijos taikymo byloje buvo išspręstas tik sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo klausimas, o reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su restitucijos taikymu, priteisimo nebuvo pareikštas. Kadangi šių išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo nagrinėtas, tai nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad byla šioje civilinėje byloje turėtų būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
- Nors atsakovė laikosi tvirtos pozicijos, kad restitucija buvo taikyta ne dėl jos kaltės, tačiau bylą nagrinėjusio teismo išvada, jog atsakovė yra kalta dėl restitucijos taikymo, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas restitucijos klausimą pažymėjo, jog pardavėjas netinkamai vykdė sutartį, pagal kurią buvo užtikrinęs pirkėjui, jog daiktas, butas, atitiks statybos reikalavimus (Sutarties 12 punktas) ir bus tinkamas naudoti pagal paskirtį (Sutarties 3.5 punktas), neatlygino nuostolių, neigdamas, kad jie tiesiogiai kyla iš sutartyje nurodytų pardavėjo pateiktų pareiškimų ir garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms (Sutarties 4 punktas), kaip statytojas nepašalino defektų, nustatytų per garantinį laikotarpį (Sutarties 13 punktas). Be to, pardavėjas, atsakovas, ir toliau viso proceso metu neigia savo kaltę dėl daikto trūkumų atsiradimo, nebendradarbiauja su pirkėju. Tai leidžia daryti išvadą, kad pirkėjas negali protingai tikėtis daiktų trūkumų pašalinimo tiek dėl pardavėjo elgesio, tiek dėl pačių trūkumo pobūdžio ir masto. Atsižvelgiant į tai, pirkėjas pagrįstai pasinaudojo galimybe apginti savo pažeistas teises, nupirkus netinkamos kokybės daiktą, – nutraukti sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Šios kasacinio teismo išvados neginčijamai patvirtina, kad restitucija buvo taikyta būtent dėl atsakovės kaltės pardavus ieškovui daiktą su trūkumais, todėl atitinkamai atsakovei CK 6.152 straipsnio 2 dalies pagrindu tenka pareiga atlyginti visas restitucijos išlaidas. Kadangi teismo sprendimu šalių sudaryta notarinė buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta, o šios sutarties pagrindu ieškovas sumokėjo notaro išlaidas už sutarties sudarymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su restitucijos taikymu.
- Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs teismas tiksliai ir aiškiai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir pagrįstai taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
- Šalys pateikė prašymus priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Kadangi šalių apeliaciniai skundai yra atmetami ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tai šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Be to, pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo apeliacinės instancijos teismui teikti procesiniai dokumentai buvo parengti advokato padėjėjo, kuris pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, todėl bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir šiais pagrindais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Nijolė Piškinaitė
Egidija Tamošiūnienė