Civilinė byla Nr. e2S-683-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02193-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.6.3; 3.3.4.1; 3.3.4.2.7; 3.3.4.6

        (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1117-1231/2025 pagal pareiškėjos D. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eSP-7594-887/2024 pagal pareiškėjo A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) kaimo draugijai ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 ir bylą nutraukti.

2.       Pareiškėja prašyme nurodo, kad A. K. prisidengė (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos nario vardu. Esant netinkamam pareiškėjui bei padavus pareiškimą per neįgaliotą vesti bylą asmenį, supaprastinto proceso tvarka dėl juridiniams asmeniui inicijuoto likvidavimo atšaukimo, negalėjo būti sprendžiama už akių vadovo tariamo aplaidumo ar paskyrimo klausimai. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje A. K. prašymą tenkino ne tam, kad (duomenys neskelbtini) kaimo draugija galėtų tęsti veiklą, o tam kad A. K. Juridinių asmenų registre galėtų save įregistruoti nauju (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos vadovu, o tai akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narės teises. Pareiškėja dėl A. K. rinkimo pirmininku ir nariu nebuvo informuota, nebalsavo ir jo nerinko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eSP-7594-887/2024.

4.       Teismas nurodė, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje reiškia remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. tuo, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Iš prašyme nurodytų aplinkybių bei suformuluoto prašymo, teismas sprendė, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos kolegialiais sprendimais, išrenkant naują vadovą – A. K., tačiau nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių, kaip teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos likvidavimo atšaukimas, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog toks likvidavimo atšaukimas teismo priimtas siekiant pakeisti vadovą, pažeidė jos, kaip galimos (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narės, materialiąsias teises ar pareigas. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės dėl 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo ir jo protokolo, kurių pagrindų A. K. galimai neteisėtai buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos vadovu, yra susijusios ne su inicijuotu juridinio asmens likvidavimo atšaukimu, o išimtinai su juridinio asmens valdymo organų sprendimų teisėtumu, kas šiuo atveju nebuvo sprendžiama.

5.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja D. M. 2024 m. spalio 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti skolą iš (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. priėmė teismo įsakymą skolininkės (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos atžvilgiu. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjai, kaip kreditorei, iniciavus bylą teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo skolininkės (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos atžvilgiu, teismas, bet kuriuo atveju, net ir nesant suinteresuotų asmenų prašymui, apie inicijuotą bylą dėl skolininko prievolių įvykdymo, privalėtų pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris gavęs šį teismo pranešimą išregistruotų juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėja siekia grąžinti (duomenys neskelbtini) kaimo draugiją į likvidavimo procedūrą, nors pati 2024 m. spalio 8 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kreipėsi į teismą, kaip skolininkės (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos kreditorė, prašydama skolininkę įvykdyti piniginę prievolę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

6.       Atskiruoju skundu pareiškėja D. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024, leisti pateikti naujus įrodymus, kurie atsidaro vėliau arba jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Prašymas atnaujinti procesą tai nėra siekis grąžinti (duomenys neskelbtini) kaimo draugiją į likvidavimo procedūrą, nes tie pagrindai buvo išnykę dar iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimo. Dėl to išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo inicijuojamas likvidavimas į procesą atgal negrįžtama. Pareiškėja siekia atstatyti supaprastino proceso tvarką už akių 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi sugriautus civilinius santykius.

6.2.                      Teismui skundžiamoje nutartyje skundžiamoje nutartyje konstatavus, kad vadovaujantis LITEKO duomenimis Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patenkintas A. K. prašymas dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo ir atšauktas (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ buvo patvirtinta, kad A. K. yra netinkamas pareiškėjas. Jis šiuo atveju visiškai pagrįstai neįvardijamas nei kaip kreditorius, nei kaip juridinio asmens dalyvis, nei kaip valdymo organas, todėl neturėjo specialaus subjekto teisių teikti prašymą teismui spręsti supaprastinto proceso tvarka. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. iki nutarties paskelbimo 2024 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos pirmininke yra deklaruojama B. M.. Dėl to ginčo nėra. Dėl to teismas neturėjo teisės priimti jo prašymo dėl likvidavimo atšaukimo, o toks pradėtas supaprastintas procesas buvo neteisėtas.

6.3.                      Kitoje civilinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos 2024 m. liepos 28 d. susirinkimo sprendimų panaikinimo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos atstovas advokatas R. J. rašo, kad dėl ataskaitų neteikimo Juridinių asmenų registras inicijavo (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos likvidavimą, todėl A. K. kreipėsi, kaip pirmininkas, į teismą dėl juridinio asmens likvidavimo procedūros atšaukimo civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024. Teismas draugijos pirmininko A. K. prašymą tenkino. 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodyta, kad iš byloje pateikto draugijos narių visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. įvykusio susirinkimo metu nuspręsta draugijos pirmininku išrinkti pareiškėją A. K.. Taigi kitoje byloje A. K. aiškina, kad jis su 2024 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu kreipėsi jau kaip draugijos pirmininkas. Taigi netinkamas pareiškėjas A. K. ginasi būtent 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ir aiškina, kad jo tikslas buvo būtent per sprendimo dėl likvidavimo atšaukimą supaprastinto proceso tvarka pakeisti vadovo duomenis, įteisinti save draugijos nariu ir draugijos pirmininku. Tai pažeidžia pareiškėjos teises, jei tokie klausimai sprendžiami supaprastinto proceso tvarka nedalyvaujant draugijos nariams.

6.4.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad D. M. yra (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos kreditorė. Su šia aplinkybe sutinka ir jos neginčija. Tačiau Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2SP-7594-887/2024 padarytos aiškios ir šiurkščios teisės taikymo klaidos daro pareiškėjai žalą. A. K., pasinaudodamas byloje priimta 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pateikė prašymą Juridinių asmenų registrų centrui ir pakeitė vadovo duomenis. Taigi teismo padaryta klaida jis naudojasi ir vėl piktnaudžiauja. Jei 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi A. K. prašymas nebūtų patenkintas visa apimtimi, jis niekada bebūtų pakeitęs (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos vadovo duomenų su fiktyviais protokolais ir fiktyviais narių sąrašais. Tik supaprastinto proceso tvarka teismui nerengiant teismo posėdžio ir apie procesą neinformavus pirmininkės B. M. A. K. pasiekė savo tikslus.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir jų prijungimo prie bylos

8.       Pareiškėja D. M. atskiruoju skundu prašo leisti pateikti naujus įrodymus, kurie atsidaro vėliau arba jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, ir kartu su atskiruoju skundu pateikia (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos 2025 m. sausio 7 d. atskirojo skundo kopiją civilinėje byloje Nr. L2-16114-476/2024 bei (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos 2025 m. sausio 21 d. atsiliepimo kopiją civilinėje byloje Nr. 2‑435-547/2025.

9.       Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui 2025 m. birželio 2 d. taip pat pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo ir prijungimo civilinėje byloje (reg. Nr. DOK-13336), kuriuo ji prašo: 1) leisti pateikti naujus įrodymus ir papildomus paaiškinimus, kurie atsirado vėliau; 2) išimti iš teismų informacinės sistemos ir prijungti prie nagrinėjamos balos administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-52-922/2025 2025 m. vasario 21 d. posėdžio garso įrašą; 3) išimti iš teismų informacinės sistemos ir prijungti prie nagrinėjamos balos civilinės bylos Nr. 2‑664‑547/2025 2025 m. kovo 10 d. posėdžio garso įrašą; 4) išimti iš teismų informacinės sistemos ir prijungti prie nagrinėjamos balos civilinės bylos Nr. 2-664-547/2025 2025 m. gegužės 14 d. posėdžio garso įrašą, 5) išdėstytus paaiškinimus prijungti prie atskirojo skuno, taip pat kartu su pateiktu prašymu prideda ir (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos 2025 m. balandžio 22 d. prašymą dėl rašytinio dokumento pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-664-547/2025.

10.       Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (CPK 301, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

11.       Naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 199 straipsnį teismas išreikalauja rašytinius įrodymus asmens prašymu, kuriame turi būti nurodyta: koks rašytinis įrodymas turi būti išreikalautas; pagrindas, kuriuo remiantis manoma, kad rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybės, kurias gali pagrįsti minėtas rašytinis įrodymas (CPK 199 straipsnio 1 dalis).

12.       CPK 323 straipsnis taip pat numato, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama, t. y. minėtu straipsniu nustatytas apeliacinio (atskirojo) skundo dalyko ir pagrindo keitimo ribojimas (CPK 338 straipsnis). Taigi apeliantė turėjo teisę keisti ir pildyti paduotą atskirąjį skundą tik kol baigsis įstatymo nustatytas terminas ginčijamam teismo procesiniam sprendimui apskųsti.

13.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti ir prašomi išreikalauti kaip nauji įrodymai yra įvairūs teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose šalių pateikti procesiniai dokumentai (atskirasis skundas, atsiliepimas į ieškinį, prašymas ir pan.) bei kitose nagrinėjamose byloje esantys teismo posėdžių garso įrašai. Tačiau teismas su tokiais duomenimis taip pat gali pats susipažinti Lietuvos teismų informacinėje teismų sistemoje LITEKO, todėl prašymas išreikalauti ir prijungti atitinkamus duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįstas ir perteklinis. Be to, apeliacine tvarka byloje yra sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas, t. y. pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo atsisakymo priimti nagrinėti teisme pagrįstumas, tuo tarpu pareiškėja, prašydama prijungti naujus įrodymus, neatskleidė, kokias faktines su nagrinėjamu klausimu susijusias aplinkybes yra ketinama šiais įrodymais įrodinėti. Pastebėtina ir tai, kad, jau pasibaigus atskirojo skundo padavimui terminui, pareiškėja, pateikusi prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir išreikalavimo, jame taip pat išdėstė ir papildomus rašytinius paaiškinimus, tokiu būdu iš esmės patikslindama ir atskirojo skundo faktinį pagrindą. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjos prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo ir jų išreikalavimo, o pareiškėjos kartu pateiktus naujus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. DOK‑13336) atsisako priimti ir jų nevertina.  

Dėl ginčo esmės

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, prašydamas atšaukti VĮ Registrų centro inicijuojamą (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos likvidavimą. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP‑7594‑887/2024 pareiškėjo prašymą patenkino ir atšaukė (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“.

16.       Pareiškėja D. M. 2025 m. sausio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-7594-887/2024 ir bylą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti, iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos kolegialiais sprendimais, išrenkant naują vadovą, tačiau, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos likvidavimo atšaukimas teismo priimtas siekiant pakeisti vadovą, nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kaip toks likvidavimo atšaukimas pažeidė jos, kaip galimos (duomenys neskelbtini) kaimo draugijos narės, materialiąsias teises ar pareigas. Pareiškėja, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama jį panaikinti.

17.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

18.       CPK 370 straipsnyje yra reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka, t. y. teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų:1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2-3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024, 46 punktas).

19.       Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑190/2011).

20.       Vadinasi, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali jį atsisakyti priimti tik konkrečiais CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Tais atvejais, kai teismas tokių pagrindų nenustato, jis turi priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, jeigu trūkumai yra nustatyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis, 370 straipsnis). 

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenurodė nei vieno iš CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atsisakymo priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo pagrindų ir nemotyvavo, koks CPK 137 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas šiuo atveju egzistuoja. CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atsisakymo priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, iš esmės pasisakė dėl klausimų, kurie gali būti sprendžiami tik prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, t. y. pasisakė dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą (ne)buvimo, tokiu būdu pažeisdamas aptartas civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką. Minėta, kad, nesant įstatyme įtvirtino pagrindo atsisakyti priimti pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo, jis turi būti priimamas, tuo tarpu teismui sprendžiant, kad prašymas atnaujinti procesą yra su trūkumais, turėtų būti taikomas trūkumų šalinimo institutas, o ne iš karto atsisakoma jį priimti.  

22.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl pareiškėjos D. M. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos D. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                              Egidijus Tamašauskas