Civilinė byla Nr. 2-1641-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00713-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus, tarp jų ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 304 412,11 Eur reikalavimą, užtikrintą įkeitimu.
2. Gavęs kreditorės UAB (toliau – UAB) „Hidrona“ atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi pasinaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, ir prašymą dėl šio reikalavimo tvirtinimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
3. Kreditorė UAB „Hidrona“ atskirajame skunde nurodė, kad, jos įsitikinimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pateikti dokumentai nėra pakankami reikalavimui pagrįsti. Po bankroto bylos iškėlimo VMI bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų turimas mokesčio permokas įskaitė BUAB „Pajūrio mėsinė“ mokestinės nepriemokos dengimui tokia apimtimi, kokia bankrutuojančios bendrovės pirkėjai PVM sąskaitose faktūrose išskirtą pirkimo PVM iš BUAB „Pajūrio mėsinė“ buvo įtraukę PVM atskaitoje. Jeigu BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų permoka buvo įskaityta kaip BUAB „Pajūrio mėsinė“ nepriemokos biudžetui dalis, tai turi keistis įsipareigojimų dydžiai tarp VMI, BUAB „Pajūrio mėsinė“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų, kurių permoka buvo įskaityta. Šie duomenys, t. y. kokia BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų permokos suma buvo skirta BUAB „Pajūrio mėsinė“ mokestinei nepriemokai mažinti, yra žinomi VMI, todėl VMI šiuo dydžiu turėtų sumažinti reiškiamą finansinį reikalavimą.
4. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija su kreditorės UAB „Hidrona“ atskiruoju skundu nesutiko. Nurodė, jog VMI įkeitimu užtikrintą 304 412,11 Eur finansinį reikalavimą sudaro likusi nesumokėta suma pagal 2015 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 319-8081 ir 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 319-944, kuriais nustatytas priverstinis turto įkeitimas.
5. VMI 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-8081 priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų mokestinių prievolių likusi nesumokėta suma yra 132 033,78 Eur, kurią sudaro 54 340,79 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2015 m. liepos mėnesį ir 77 692,99 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2015 m. rugpjūčio mėnesį.
6. VMI 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-944 priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų mokestinių prievolių likusi nesumokėta suma yra 172 378,33 Eur, kurią sudaro: 137 Eur ir 448 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 500 Eur pelno mokesčio avanso, 1 024 Eur mokesčio už aplinkos teršimą, 29 036,33 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2015 m. gruodžio mėnesį, 42 408 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2016 m. kovo mėnesį, 47 261 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2016 m. sausio mėnesį ir 51 564 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2016 m. vasario mėnesį.
7. Bendra VMI reikalavimo suma, susidariusi iki bankroto bylos iškėlimo, yra 1 416 283,53 Eur, tai patvirtina išrašas iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos, o ginčo dėl antrąja eile patvirtinto VMI 1 111 871,42 Eur finansinio reikalavimo nėra, todėl šios sumos detalizavimo neteikiamas.
8. VMI atstovė nurodė, jog iš viso priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma buvo 397 067,23 Eur, kuri sumažėjo iki prašomo patvirtinti dydžio atlikus įskaitymus iš mokesčių permokos, nurašius delspinigius (amnestija), dalį sumos įmonei geranoriškai sumokėjus ir dalį priverstinai išieškojus.
9. BUAB „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorė prašė VMI 304 412,11 Eur finansinį reikalavimą patvirtinti. Nurodė, kad nesutinka su UAB „Hidrona“ atskirojo skundo argumentais ir teikia papildomus dokumentus, pagrindžiančius VMI finansinio reikalavimo pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi kreditorės UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą atmetė, įtraukė kreditorę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą bei patvirtino jos įkeitimu užtikrintą 304 412,11 Eur finansinį reikalavimą.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant prašymą iš naujo nemokumo administratorė ir kreditorė VMI pateikė 304 412,11 Eur finansinį reikalavimą detalizuojančius ir patvirtinančius dokumentus.
12. Teismas nustatė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-8081 UAB „Pajūrio mėsinė“ turto priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma buvo iš viso 212 798,80 Eur. Priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintos mokestinės prievolės: 2015- 08- 01–2015-08-31 mokestinio laikotarpio gyventojų pajamų mokestis 28,56 Eur ir delspinigiai 37,29 Eur, 2015-07-01–2015-07-31 ir 2015-08-01–2015-08-31 mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) 209 886,31 Eur ir 1 446,64 Eur delspinigių, 2015-01-01–2015-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio avansas 1 400 Eur.
13. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-944 UAB „Pajūrio mėsinė“ turto priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma buvo iš viso 184 268,43 Eur. Priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintos mokestinės prievolės: 2015-12-01–2015-12-31, 2016- 01-01–2016-03-31 mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokestis 179 133,23 Eur ir 2 982,74 Eur delspinigių, 2016-03-01–2016-03-31 mokestinio laikotarpio gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) 0,30 Eur, 2015-01-01–2015-12-31 mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokestis 585 Eur ir 7,65 Eur delspinigių, 2015-01-01–2015-12-31 mokestinio laikotarpio 1 024 Eur mokestis už aplinkos teršimą ir 13,95 Eur delspinigių, 2016- 01- 01–2016-12-31 mokestinio laikotarpio pelno mokesčio avansas 500 Eur ir 21,56 Eur delspinigių.
14. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad sprendimai, kuriais nustatyta UAB „Pajūrio mėsinė“ turto priverstinė hipoteka (įkeitimas), būtų negaliojantys, panaikinti ar nuginčyti. Šalys bei proceso dalyviai taip pat nenurodo tokių aplinkybių. Taigi, iš viso 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-8081 ir 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-944 priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma buvo 397 067,23 Eur (212 798,80 Eur + 184 268,43 Eur).
15. VMI pateiktais Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) ir lentelės, sudarytos pagal Nepriemokų administravimo departamento informaciją, duomenimis teismas nustatė, kad vykdant 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-8081 užtikrintas prievoles 2015 m. spalio 6 d. priverstinai išieškota 28,56 Eur GPM ir 2015 m. gruodžio 18 d. geranoriškai sumokėta 36,54 Eur ir 0,75 Eur delspinigių, 2015 m. rugsėjo 30 d. priverstinai išieškota 8,35 Eur pelno mokesčio avanso, 115,31 Eur jo sumokėta geranoriškai, 2018 m. gruodžio 1 d. 0,08 Eur įskaityta iš permokos, 2016 m. sausio 27 d. priverstinai išieškota 548,85 Eur, 2016 m. vasario 1 d. priverstinai išieškota 150,58 Eur, 2016 m. vasario 5 d. priverstinai išieškota 576,83 Eur. Teismo vertinimu, iš pateiktų duomenų matyti, kad gyventojų pajamų mokesčio ir jo delspinigių bei pelno mokesčio avanso įsiskolinimų pagal 2015 m. spalio 1 d. sprendimą nebeliko. Iš 112 020,31 Eur sprendime nurodyto PVM įsiskolinimo, kurio mokėjimo terminas suėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 30 d. buvo priverstinai išieškota iš viso 57 679,52 Eur, iš 97 866 Eur sprendime nurodyto PVM įsiskolinimo, kurio mokėjimo terminas suėjo 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 6 d. priverstinai išieškota 18 392,93 Eur, dėl 1 780,08 Eur sudaryta Mokestinės paskolos sutartis ir prievolės buvo dengiamos pagal Mokestinės paskolos taisykles, iš viso išieškota 20 173,01 Eur PVM. Dėl 1,28 Eur PVM delspinigių sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, o 2018 m. gruodžio 31 d. taikyta delspinigių amnestija ir nurašyta iš viso 1 445,36 Eur PVM delspinigių. Iš pateiktų MAIS duomenų matyti, jog 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-8081 užtikrintų BUAB „Pajūrio mėsinė“ 212 798,80 Eur reikalavimų suma sumažėjo iš viso 80 765,02 Eur, likusi nesumokėta mokesčių suma yra 132 033,78 Eur. Šią sumą sudaro 54 340,79 Eur pridėtinės vertės mokestis už 2015 m. liepos mėnesį (mokėjimo terminas suėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d.) ir 77 692,99 Eur pridėtinės vertės mokestis už 2015 m. rugpjūčio mėnesį (mokėjimo terminas suėjo 2015 m. rugsėjo 25 d.).
16. Vykdant 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-944 užtikrintas prievoles 2018 m. gruodžio 31 d. taikyta amnestija ir nurašyta 13,95 Eur aplinkos teršimo mokesčio delspinigių, 7,65 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 12,60 Eur pelno mokesčio delspinigių, 2 982,74 Eur PVM delspinigių, 2016 m. gegužės 31 d. geranoriškai sumokėta 0,30 Eur GPM, 2016 m. balandžio 21 d. priverstinai išieškota 8,96 Eur pelno mokesčio delspinigių. Į 37 876,23 Eur sprendime nurodytą PVM, kurio mokėjimo terminas suėjo 2016 m. sausio 25 d., iš permokos 2016 m. gegužės 31 d. įskaityta 4 702 Eur, o 2016 m. gegužės mėnesį priverstinai išieškota iš viso 2 610,67 Eur, 2016 m. rugpjūtį priverstinai išieškota dar 1 527,23 Eur. Taigi, PVM nepriemoka sumažėjo 8 839,90 Eur. Į 51 588 Eur sprendime nurodyto PVM, kurio mokėjimo terminas suėjo 2016 m. kovo 25 d., nepriemoką įskaityti 24 Eur pagal 2016 m. spalio 27 d. patikslintą deklaraciją. Iš pateiktų MAIS duomenų matyti, jog 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-944 užtikrintų BUAB „Pajūrio mėsinė“ reikalavimų 184 268,43 Eur suma sumažėjo iš viso 11 890,10 Eur ir likusi nesumokėta mokesčių suma yra 172 378,33 Eur. Šią sumą sudaro 137 Eur ir 448 Eur (585 Eur) nekilnojamojo turto mokestis, 500 Eur pelno mokesčio avansas, 1 024 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 29 036,33 Eur pridėtinės vertės mokestis už 2015 m. gruodžio mėnesį (mokėjimo terminas suėjo 2016 m. sausio 25 d.), 47 261 Eur pridėtinės vertės mokestis už 2016 m. sausio mėnesį (mokėjimo terminas suėjo 2016 m. vasario 25 d.), 51 564 Eur pridėtinės vertės mokestis už 2016 m. vasario mėnesį (mokėjimo terminas suėjo 2016 m. kovo 25 d.), 42 408 Eur pridėtinės vertės mokestis už 2016 m. kovo mėnesį (mokėjimo terminas suėjo 2016 m. balandžio 25 d.).
17. Kreditorei UAB „Hidrona“ argumentuojant, kad VMI finasinį reikalavimą turėjo sumažinti BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsiskolinimo valstybės biudžetui padengimui įskaitytomis PVM ir kitų mokesčių permokomis, teismas pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog taip ir buvo padaryta. Teismas nustatė, kad iš susidariusios mokesčio permokos buvo įskaitytos dvi prievolės: 2015 m. gruodžio 1 d. Pelno mokesčio avansas 0,08 Eur ir 2016 m. gegužės 31 d. Pridėtinės vertės mokestis 4 702,00 Eur, o visas priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų dydis – 397 067,23 Eur, atlikus įskaitymus iš mokesčių permokų, nurašius delspinigius (amnestija), dalį sumos įmonei geranoriškai sumokėjus ir dalį priverstinai išieškojus, sumažėjo iki prašomo patvirtinti 304 412,11 Eur kreditinio reikalavimo (132 033,78 Eur + 172 378,33 Eur). Teiginių, kad po bankroto bylos iškėlimo VMI BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų turimas mokesčio permokas įskaitė BUAB „Pajūrio mėsinė“ mokestinės nepriemokos dengimui, kreditorė UAB „Hidrona“ nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo šiuos teiginius pripažinti pagrįstais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
18. Teismas pažymėjo, jog aptartus ir išanalizuotus VMI pateiktus dokumentus išsiuntė kreditorei UAB „Hidrona“ susipažinti, dėl to buvo atidėtas 2020 m. vasario 26 d. teismo posėdis. Kreditorė UAB „Hidrona“ nepateikė jokių VMI pateiktų duomenų teisingumą paneigiančių dokumentų, nepareiškė jokių pastabų. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti VMI pateiktų duomenų teisingumu, dokumentai išsamūs, finansinio reikalavimo suma detalizuota ir pagrįsta finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais, VMI finasinio reikalavimo pagrįstumą pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis patikrino ir pripažino nemokumo administratorė. Tad kreditorei UAB „Hidrona“ nereiškiant prieštaravimų dėl kreditorės VMI pateiktų dokumentų, įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, teismas UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą atmetė ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos įkeitimu užtikrintą 304 412,11 Eur finasinį reikalavimą patvirtino (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Hidrona“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir klausimą dėl kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo pagrįstumo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; išreikalauti iš VMI duomenis ir paaiškinimus, kokia tiksliai suma iš BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų, atskirai išskiriant BUAB „Archimega“, permokos valstybės biudžetui buvo užskaityta su BUAB „Pajūrio mėsinė“ nepriemokos dalimi, taip pat pirminius dokumentus, kuriais grindžiami kreditorės reiškiamų finansinių reikalavimų dydžiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Tai, kad, kaip nurodė teismas, kreditorė UAB „Hidrona“ nepateikė jokių VMI pateiktų duomenų teisingumą paneigiančių dokumentų ir nepareiškė jokių pastabų, neatleidžia VMI nuo pareigos pagrįsti savo reiškiamo finansinio reikalavimo dydį, taip pat neatleidžia administratoriaus bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nuo pareigos būti aktyviam bankroto procese ir nuodugniai patikrinti finansinių reikalavimų, dėl kurių kyla pagrįstų abejonių, teisingumo.
19.2. BUAB „Pajūrio mėsinė“ prievolės VMI dydis nėra įrodytas, nes VMI nepateikė į bylą duomenų apie jos įvykdytas užskaitas su BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjais (įskaitant BUAB „Archimega“), iš kurių turimų permokų buvo padengta dalis BUAB „Pajūrio mėsinė“ mokestinės nepriemokos, todėl nėra realios galimybės patikrinti reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumo. Apeliantės žiniomis, jau po to, kai UAB „Pajūrio mėsinė“ buvo iškelta bankroto byla, VMI BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų turimas mokesčio permokas ėmė įskaitinėti BUAB „Pajūrio mėsinė“ mokestinės nepriemokos dengimui tokia apimtimi, kokią bankrutuojančios bendrovės pirkėjai PVM sąskaitose faktūrose išskirtą pirkimo PVM iš BUAB „Pajūrio mėsinė“ buvo įtraukę PVM atskaitoje).
19.3. Nė vienas iš VMI nurodytų dokumentų nepagrindžia, kokia BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimų valstybės biudžetui dalis ir kada buvo įvykdyta iš BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų turimos permokos valstybės biudžetui, nors fakto, kad tokios permokos buvo vykdomos, VMI nepaneigė.
19.4. Nepriemokų ir permokų užskaitos faktą pagrindžia duomenys apie mokestiniuose patikrinimo aktuose (2019 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-150 ir 2019 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktas Nr. (28.1) FR0680-550) minimas užskaitytas daugiau nei 3 700 Eur dydžio sumas su BUAB „Pajūrio mėsinė“ nepriemokomis, todėl ginčijama nutartimi patvirtintas VMI finansinis reikalavimas laikytinas nepagrįstas įrodymais. Byloje pateiktų dokumentų, kurie neva pagrindžia VMI reikalavimo dydį, turinio nepakanka, kad būtų surinkti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kokia mokestinės prievolės dalis jau buvo patenkinta iš BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų turimų permokos sumų.
19.5. Skundžiama nutartis iš esmės argumentuojama vien paviršutiniška prielaida, jog teismas neturi pagrindo netikėti VMI pateiktų duomenų teisingumu, mechaniškai perrašant į nutarties tekstą VMI pateiktų pažymų turinį, jo kritiškai nevertinant ir neatliekant išsamios analizės.
19.6. Byloje nesant duomenų, kurie leistų nustatyti, kokia BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų permokos suma buvo įskaityta BUAB „Pajūrio mėsinė“ mokestinės nepriemokos dalies dengimui, darytina išvada, jog VMI sudubliavo finansinio reikalavimo dalį, apie šį faktą tiesiog nutylėdama UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procese ir nepateikdama apie šias užskaitas jokios informacijos.
19.7. Esant kreditorės nurodytoms neabejotinoms aplinkybėms apie BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų mokestinių permokų sumų panaudojimą BUAB „Pajūrio mėsinė“ mokestinės nepriemokos dengimui, teismas privalėjo ex officio (pagal pareigas) išreikalauti duomenis ir ištirti, kuo VMI grindžia savo reikalavimą, tačiau to nepadarė ir automatiškai patvirtino pateiktą reikalavimą visa apimtimi, nors tam nebuvo pagrindo.
19.8. Teismas nepateikė motyvų, kodėl išimtinai vadovavosi VMI, kurios finansiniai reikalavimai ginčijami atskiruoju skundu, administratoriui pateiktais duomenimis. VMI pateikti dokumentai savaime neturėtų būti vertinami kaip turintys didesnę įrodomąją galią ar kaip besąlygiškai pagrindžiantys nurodyto dydžio reikalavimo teisę.
19.9. Ginčytiną finansinį reikalavimą pareiškusios VMI nurodyta itin didelė suma įrodinėjama tik vienašališkomis pažymomis apie įsipareigojimų dydį, nepateikiant skolos pagrindą patvirtinančių pirminių įrodymų, todėl turi būti vertinama itin kritiškai ir atidžiai.
19.10. Nutartyje nurodyta, kad UAB „Hidrona“ jokių įrodymų nepateikė, tačiau nei apeliantė, nei teismas įrodymų su konkrečiomis sumomis nurodyti objektyviai negalėtų, nes šiuos duomenis turi tik VMI ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjai, įskaitant pirkėją BUAB „Archimega“.
19.11. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik išvestiniai apskaitos dokumentai nėra pakankami ginčytinos apimties kreditorių finansiniams reikalavimams bankroto byloje pagrįsti. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Bankroto bylose teismas privalo veikti aktyviai ir užtikrinti, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių finansiniai reikalavimai. Priešingu atveju pažeidžiamos kitų kreditorių teisės bankroto byloje siekiant savo reikalavimo patenkinimo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismas vertinimu, kad ginčytinus finansinius reikalavimus pareiškusių pareiškėjų nurodyti duomenys yra pakankami sprendžiant nurodytų reikalavimų pagrįstumo klausimą, todėl kvestionuoja skundžiamos nutarties dalies teisėtumą.
20. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. VMI 2019 m. gruodžio 23 d. atsiliepime Nr. (23.3-08 E) RNA-32057 išsamiai paaiškino, kaip yra susidaręs jos įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje, bei pateikė finansinio reikalavimo dydį pavirtinančių dokumentų kopijas.
20.2. Apeliantės teiginiai, kad po UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylos iškėlimo VMI pirkėjų turimas mokesčių permokas įskaitė BUAB „Pajūrio mėsinė“ mokestinės nepriemokos dengimui, nėra pagrįsti jokiais tai pavirtinančiais įrodymais ir remiasi tik apeliantės daromomis prielaidomis.
20.3. VMI Mokesčių apskaitos duomenimis po UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylos iškėlimo jokie priešpriešinių reikalavimų įskaitymai nebuvo atliekami, nes UAB „Pajūrio mėsinė“ neturėjo iki bankroto bylos iškėlimo susidariusių permokų. VMI 2019 m. birželio 5 d. rašte Nr. (23.28-08-1 E) RNA-14205 „Dėl finansinio reikalavimo pavirtinimo“ buvo pateiktos BUAB „Pajūrio mėsinė“ neįvykdytos prievolės Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams, buvusios nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, t. y. jau įvertinus visus buvusius mokėjimus ir (ar) užskaitymus.
21. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Pajūrio mėsinė“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Administratorės nuomone, skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra pagrindų jos keisti ar ją naikinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
24. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Ginčijamas finansinis reikalavimas patvirtintas pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą.
26. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą, išnagrinėjęs šį klausimą iš esmės teismo posėdyje. Teismas įvertino jam pateiktus įrodymus, kuriais ši kreditorė grindė pateiktą finansinį reikalavimą, taip pat pateiktus įrodymus buvo įteikęs apeliantei, tačiau pastaroji, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė pateiktų dokumentų netinkamumo / nepakankamumo klausimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, nes sprendžia, kad jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, be to, jis neatitinka CPK 199 straipsnyje nustatytų tokiems prašymams keliamų reikalavimų, nes, kiek liečia prašymą išreikalauti duomenis ir paaiškinimus apie mokestinių nepriemokų užskaitymą, grindžiamas iš esmės prielaida, kad buvo užskaitymų, kurių Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neatskleidė (CPK 199 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
29. Apeliantės teigimu, aplinkybė, kad ji nepateikė jokių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų teisingumą paneigiančių dokumentų ir nepareiškė jokių pastabų, neatleidžia šios kreditorės nuo pareigos pagrįsti reiškiamo finansinio reikalavimo dydį, taip pat neatleidžia administratoriaus bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nuo pareigos būti aktyviam bankroto procese ir nuodugniai patikrinti finansinių reikalavimų teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka iš dalies.
30. Viena vertus, apeliantė yra teisi dėl kreditoriui tenkančios įrodinėjimo naštos, o nemokumo administratoriui bei teismui – būti aktyviems finansinių reikalavimų tvirtinimo procese pareigų. Tačiau, vadovaujantis bylos medžiaga, nėra pagrindo teigti, kad šios pareigos nebuvo vykdomos – kreditorė pateikė įrodymus, kuriais grindė finansinį reikalavimą, nemokumo administratorė dėl ginčijamo finansinio reikalavimo pateikė savo nuomonę, o teismas, kaip minėta, finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą išnagrinėjo iš esmės.
31. Kita vertus, pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, našta paneigti finansinio reikalavimo pagrįstumą ir jo dydį tenka šį finansinį reikalavimą ginčijančiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – apeliantei. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicijai, kad apeliantės pateiktas atskirasis skundas grindžiamas iš esmės prielaidomis apie kreditorės pateiktų dokumentų ydingumą ir galimą finansinio reikalavimo nepagrįstumą, ir tą patvirtina tokie atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėja (Valstybinė mokesčių inspekcija), anot apeliantės, pateikė tvirtinti galimai nebeegzistuojantį reikalavimą, nors jis buvo iš dalies padengtas BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų permokomis, o teismas tokį pareiškėjos reikalavimą automatiškai, nesant duomenų, leidžiančių nustatyti, kokia pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis yra galimai nepagrįsta, jį visa apimtimi patvirtino. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ įsiskolinimas buvo padengtas jos kontrahentų permokomis, byloje nebuvo įrodyta, ir tą pripažįsta pati apeliantė, teigdama, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kokia BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirkėjų permokos suma buvo įskaityta jos mokestinės nepriemokos dengimui. Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, byloje negali būti daroma išvada, kad Valstybinė mokesčių inspekcija sudubliavo finansinio reikalavimo dalį, nes tokių įrodymų byloje nėra.
32. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčijamą finansinį reikalavimą pateikusios pareiškėjos nurodyti duomenys yra pakankami sprendžiant šio reikalavimo pagrįstumo klausimą, todėl kvestionuoja skundžiamos nutarties dalies teisėtumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011; kt.). Vien ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padaro kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Taigi ir tai, kad teismo ir apeliantės vertinimas dėl įrodymų pakankamumo nesutapo, savaimė nėra pagrindas teigti, kad priimta nutartis yra neteisėta.
33. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė du Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto UAB „Archimega“ mokestinio patikrinimo aktus (jų išrašus). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė ne tik nenurodė jokių priežasčių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau apskritai nesuformulavo jokio prašymo dėl šių įrodymų priėmimo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs, kad pateikti įrodymai neturėtų esminės įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, nes, kaip pripažįsta pati apeliantė, net ir turint šiuos dokumentus, nėra žinoma, kokią sumą Valstybinė mokesčių inspekcija užskaitė BUAB „Pajūrio mėsinė“ mokestinės nepriemokos dengimui, apeliacinės instancijos teismas pateiktus dokumentus atsisako priimti.
34. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje, tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
35. Apeliantė už atskirąjį skundą sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio. Likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, kaip galima spręsti iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties motyvuojamosios dalies, apeliantei buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, kas šioje dalyje atitinka apeliantės atskirajame skunde suformuluotą alternatyvų prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas atmestas, likusi mokėtino žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš apeliantės (CPK 84 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Vilija Mikuckienė
Antanas Rudzinskas