Administracinė byla Nr. I-3269-426/2015

                                      Proceso Nr. 3-61-3-01286-2014-7                        Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1., 15.2.3.2, 74

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 152,85 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad su Tarnyba bendrauja nuo 2010 m. lapkričio mėnesio. Pradžioje bendravimas buvo malonus ir konstruktyvus, į prašymus ir klausimus Tarnybos darbuotojai atsakydavo greitai ir išsamiai. Pirmus diskriminacijos dėl savo socialinės padėties požymius pareiškėjas teigia pajutęs 2012 m. balandžio mėnesį, kai teko kreiptis dėl atstovavimo apeliaciniame teisme. Jį atstovavusi advokatė J. L.-Žiužnienė paskutinio susitikimo metu bendravo nekorektiškai, nepristatė pirmosios instancijos teismui kelių svarbių dokumentų, dėl ko teismas priėmė ne visiškai palankų sprendimą, o pati advokatė po priimto teismo sprendimo išėjo motinystės atostogų.

Tarnybos darbuotojos L. M. ir A. S. pasakė, kad paskirs kitą advokatę, tačiau į tai, kad buvo pažeistos teisės į teisingą teismo procesą, nes dėl advokatės kaltės pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti visi įrodymai, reikalingi teisingam bylos išsprendimui, jos nekreipė dėmesio. Dėl to pareiškėjui kilo įtarimų, kad minėtos darbuotojos nekontroliuoja advokatės J. Ž. darbo.

Dar blogesni pareiškėjo santykiai su Tarnyba tapo 2012 m. spalio mėnesį, kai kreipėsi dėl paskirtos apeliacinės instancijos teisme atstovauti advokatės R. V.. Ši advokatė taip pat nepaaiškino, kada ir kokius dokumentus pateikti apeliacinės instancijos teismui, netinkamai teikė antrinę teisinę pagalbą, tačiau Tarnybos darbuotojai aiškino, kad advokatai dirba gerai ir reikia jais pasitikėti.

Tarnyba paskyrė advokatę J. L.-Žiužnienę surašyti kasacinį skundą. Susitikimo metu pas advokatę kontoroje pastaroji bandė atkalbėti nuo kasacinio skundo teikimo. Pareiškėjas jai paaiškino, kad yra įrodymų, jog dingęs garso įrašas, nebuvo pateikti dokumentai, padaryti esminiai procesiniai pažeidimai. Advokatė, pasak A. Žvejo, jį visiškai ignoravo ir rašė pareiškimus Tarnybai, kad pareiškėjas piktnaudžiauju teisine pagalba. Galiausiai ji be jokio pagrindo iki 2012-12-28 užvilkino kasacinio skundo paruošimą, kurį surašė nekreipdama jokio dėmesio į pareiškėjo nuomonę. Šios advokatės paruoštą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2013-01-02 nutartimi atsisakė priimti, o advokatė apie priimtą nutartį jo neinformavo.

Pareiškėjo teigimu, Tarnybos veiksmai pripažintini neteisėtais Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d. nustatytu pagrindu, nes jos darbuotojai neatliko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 str. numatytų pareigų.

Dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio mėn. pareiškėjas kreipėsi į atsakovę antrinės teisinės pagalbos administracinėje byloje dėl Tarnybos veiksmų, kontroliuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą santuokos nutraukimo byloje ir žalos atlyginimo.

Pasak pareiškėjo, iš atsakovės priteistinas jam po santuokos nutraukimo priklausantis 150 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis iki gyvenimo pabaigos (tiesioginiai nuostoliai) kaip atsakovės neteisėtu neveikimu – netinkama antrinės teisinės pagalbos teikimo kontrole, padaryta žala. Atsakovė savo neteisėtu neveikimu padarė ne tik turtinę žalą, bet dėl neteisėto neveikimo jis tvirtina patyręs ir neturtinę žalą, stresą dėl atsakovės darbuotojų neteisėtu neveikimu patirto pažeminimo, prarastos teisės į išlaikymą po santuokos nutraukimo. Be to, būdamas 20% darbingas, patyrė nepatogumus, nes turėjo vykti pas naujai paskirtus advokatus. Taip pat nepatogumus ir neigiamus dvasinius išgyvenimus sukėlė apsilankymai pas pareiškėjo orumą dėl neįgalumo žeminančias antrinę teisinę pagalbą teikusias advokates, kurios jautėsi nebaudžiamos dėl to, kad atsakovė nekontroliuoja jų darbo. Prašo neturtinę žalą įvertinti         10 000 Lt ir priteisti šią pinigų sumą iš atsakovės (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.).

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Tarnyba eismui pateiktame atsiliepime (b. l. 31–39) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad 2010-11-24 pareiškėjas pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. 2010-11-24 sprendimu Tarnyba paskyrė advokatę J. Ž. (iki santuokos – Lučinskaitė) teikti antrinę teisinę pagalbą A. Ž. civilinėje byloje Nr. 2-3363-239 dėl santuokos nutraukimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Tarnyba 2011-02-02 sprendimu Nr. (1.7.)-ST-14-11 pratęsė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal 2010-11 -24 sprendimą Nr. (l .7.)-S-3119-10.

A. Ž. 2012-05-08 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (1.7.)-ATP-1694-12 suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Trakų rajono apylinkės teismo 2012-03-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-42-239/2012 dėl santuokos nutraukimo. Tarnyba 2012-05-09 sprendimu                           Nr. (1.7.)-S-1662-12 paskyrė advokatę R. V. teikti antrinę teisinę pagalbą apeliacine tvarka skundžiant Trakų rajono apylinkės teismo 2012-03-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-42-239/2012 dėl santuokos nutraukimo.

Tarnyba 2012-10-29 gavo pareiškėjo prašymą reg. Nr. (1.7.)-ATP-3487-12 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-10-01 nutarties civilinėje byloje                              Nr. 2A-2667-640/2012 apskundimo kasacine tvarka. Pareiškėjas išreiškė pageidavimą, kad antrinę teisinę pagalbą jam teiktų advokatė J. Ž..

Tarnyba 2012-11-02 raštu Nr. (1.7.)-SD-5492-12 kreipėsi į advokatę J. Ž., prašydama išnagrinėti A. Žvejo 2012-10-29 prašymą reg. Nr. (1.7.)-ATP-3487-12 ir kitus dokumentus, bei susitikus su pareiškėju, o taip pat, esant būtinybei, pareikalavus iš kompetentingų įstaigų dokumentų, susijusių su reikalavimu, pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 str. 6 ir 7 d. įtvirtintų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama.

A. Ž. 2012-11-08 pateikė papildomus paaiškinimus dėl kasacinio skundo pateikimo.       Tarnyba 2012-11-09 raštu reg. Nr. (1.7.)-SD-5637-12 persiuntė pateiktus dokumentus advokatei          J. Ž..

Išnagrinėjusi pareiškėjo 2012-10-29 prašymą ir kitus dokumentus, advokatė J. Ž. 2012-11-21 pateikė Tarnybai išvadą dėl A. Žvejo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2012-11-26 raštu paprašė advokatės J. Ž. patikslinti 2012-11-21 išvadą.

Tarnyboje 2012-12-03 gauta patikslinta advokatės J. Ž. išvada, kurioje advokatė nurodė, jog nagrinėjimu atveju nenustatė Įstatymo 11 str. 6 ir 7 d. įtvirtintų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama. A. Ž. žodžiu nurodė, kad sutinka, jog antrinę teisinę pagalbą jam teiktų ši advokatė.

Tarnyba 2012-12-06 sprendimu Nr. (1.7.)-S-3789-12 paskyrė advokatę J. Ž. teikti antrinę teisinę pagalbą A. Ž. civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-10-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2667-640/2012 apskundimo kasacine tvarka.

Tarnyboje 2012-12-19 gautas A. Žvejo pranešimas, kuriame patvirtino sutikimą, kad advokatė        J. Ž. parengtų kasacinį skundą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Pasak atsakovės, pareiškėjas dėsto nusiskundimus antrinę teisinę pagalbą teikusiomis advokatėmis J. Ž. ir R. V.. Jis skundžiasi, kad neva teismui nebuvo pateikti svarbūs dokumentai, kasacinis skundas, kurį teismas atsisakė priimti, parengtas neatsižvelgiant į jo nuomonę, bendravimas su juo buvo nekorektiškas, nesuteikta išsami informacija.

Atsakovė pažymi, kad advokatai, sudarę sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra atsakingi Tarnybai tik pasirašytos sutarties ribose. Tarnyba neturi teisės daryti poveikio advokato veiklai jam teikiant antrinę teisinę pagalbą, duoti valdingus įpareigojimus, nes tuo būdu būtų pažeisti advokatų veiklos laisvės nepriklausomumo ir atstovaujamo asmens suteiktos informacijos konfidencialumo principai.

Nurodo, kad A. Žvejo nurodyti nusiskundimai yra susiję su teiktos antrinės teisinės pagalbos kokybe, kurios vertinimas nėra priskirtas Tarnybos kompetencijai. t. y. Tarnyba negali (ir negalėjo) įvertinti, ar procesiniai dokumentai parengti tinkamai, ar bylos nagrinėjimo metu pateikti visi įrodymai, ar suteiktos išsamios konsultacijos ir t. t.

Skunde pareiškėjas teigia, kad į jo žodinius nusiskundimus dėl advokačių, teikusių antrinę teisinę pagalbą, Tarnybos darbuotojai nekreipė dėmesio. Tarnybos darbuotojai asmenis, besiskundžiančius antrinės teisinės pagalbos kokybe, visada informuoja apie tai, jog institucija, kompetentinga spręsti tokio pobūdžio skundus, yra Lietuvos advokatūra, kuriai vienintelei pavesta vertinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo kokybę. Nagrinėjamu atveju, pasak atsakovės, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui nebuvo suteikta informacija ar sudarytos sąlygos rašytiniam skundui pateikti.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas patvirtina, jog nusiskundimus antrinę teisinę pagalbą teikusiomis advokatėmis pradėjo reikšti tik teismams priėmus atitinkamus sprendimus pirmosios ir apeliacinės instancijose teismuose.

Tarnyba nustatė, kad iki 2012-11-08 pateiktų papildomų paaiškinimų dėl kasacinio skundo pateikimo, kuriuose pareiškėjas siekdamas pagrįsti reikalavimo dėl kasacinio skundo padavimo pagrįstumą išdėstė nusiskundimus (kurių nepagrindę jokiais įrodymais) advokačių J. Ž. ir     R. V. teikta antrinę teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, Tarnybai nebuvo pateikta jokių rašytinių nusiskundimų ar prašymų pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiančias advokates. Atkreipė dėmesį, kad apie Įstatymo įtvirtintą teisę kreiptis į Tarnybą dėl advokato pakeitimo pareiškėjas buvo informuotas ir Tarnybos sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Žinodamas apie galimybę kreiptis dėl advokato pakeitimo ir antrinės teisinės pagalbos teikimo procese, būdamas nepatenkintas advokačių darbu, pareiškėjas turėjo visas sąlygas įgyvendinti šią savo teisę. A. Ž. jokių veiksmų nesiėmė ir pretenzijas dėl suteiktos teisinės pagalbos pradėjo reikšti tik nusprendęs, kad jo netenkina jau priimti teismų sprendimai.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nėra nuoseklus, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde nurodo, jog buvo nepatenkintas advokatės                   J. Ž. teikta antrine teisine pagalba pirmosios instancijos teisme, tačiau pildydamas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pageidavo, jog būtent ji būtų paskirta rengti kasacinį skundą ir atstovautų jo interesams Lietuvos Aukščiausiame teisme. Išreiškęs nusiskundimus dėl advokatės atstovavimo, vėliau sutiko, jog ji teiktų jam antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą.

Pareiškėjas savo reikalavimą teismui iš esmės grindžia tuo, kad neva dėl Tarnybos neveikimo jam buvo suteikta nekokybiška antrinė teisinė pagalba ir dėl šios priežasties buvo priimti, jo nuomone, nepalankūs teismų sprendimai. Tarnyba akcentuoja, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas nėra subjektas, tik vykdantis pareiškėjų nurodymus ir pageidavimus, susijusius su antrine teisine pagalba. Advokatas, būdamas profesionalu teisinėje srityje, teikdamas teisines paslaugas, sprendžia, kada ir kokių procesinių veiksmų atlikimas leis efektyviausiai ginti atstovaujamojo interesus, įvertina, kokie įrodymai ir byloje pasirinkta pozicija, sudarytų prielaidas pasiekti maksimaliausių rezultatų atstovaujant asmens interesams.

Atsakovė pabrėžia, kad aplinkybė, jog A. Žvejo netenkina teismų priimti sprendimai civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo nereiškia, jog jam buvo netinkamai suteikta antrinė teisinė pagalba. Jokiais argumentais ar faktiniais duomenimis nėra pagrįsta ir įrodyta, jog pareiškėjui advokatės             J. Ž. ir R. V. nesuteikė kokybiškos antrinės teisinės pagalbos.

Atsiliepime nurodyta, jog A. Žvejo teiginys, kad advokatė J. Ž. rašė pareiškimus Tarnybai apie jo piktnaudžiavimą antrine teisine pagalba, neatitinka tikrovės.

Tarnyba mano, kad A. Ž. neįrodė egzistuojant civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad 2010-11-24 sprendimu Tarnyba paskyrė advokatę J. Ž. (iki santuokos – Lučinskaitė) teikti antrinę teisinę pagalbą A. Ž. civilinėje byloje Nr. 2-3363-239 dėl santuokos nutraukimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 49–51). Tarnybos 2011-02-02 sprendimu Nr. (1.7.)-ST-14-11 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal 2010-11-24 sprendimą Nr. (l .7.)-S-3119-10 buvo pratęstas (b. l. 54–56).

Tarnybos 2012-05-09 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1662-12 pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą apeliacine tvarka skundžiant Trakų rajono apylinkės teismo 2012-03-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-42-239/2012 dėl santuokos nutraukimo buvo paskirta advokatė R. V., o 2012-12-06 sprendimu Nr. (1.7.)-S-3789-12 teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-10-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2667-640/2012 apskundimo kasacine tvarka buvo paskirta advokatė J. Ž. (b. l. 64–66, 94–96).

A. Ž. nurodo, kad teisinė pagalba buvo suteikta nekokybiška dėl to, kad Tarnyba nekontroliavo antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokačių darbo. Dėl minėtų, pasak pareiškėjo, neteisėtų Tarnybos veiksmų, jis patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta.

Byloje spręstinas ginčas dėl A. Žvejo skundo reikalavimų priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 152,18 Lt turtinei bei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Civilinio kodekso 6.245 str. 1 d.). Pagal Civilinio kodekso 6.246 str., civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 3) teisės pažeidėjo kaltė; 4) teisės pažeidimu padaryta žala. Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso  6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (2008-04-16 sprendimas adm. b. Nr. A444-619/2008). Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Įstatymo 9 str. 2 d. nustatyti pagrindiniai Tarnybai keliami uždaviniai – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą. Įgyvendindama šiuos uždavinius bei vykdydama Įstatymo 9 str. 3 d. nurodytas funkcijas Tarnyba: koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo veiklos teritorijoje; organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo veiklos teritorijoje; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra; teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo; teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimo, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą ir tvarko taikinimo tarpininkų sąrašus; organizuoja ir administruoja taikinamąjį tarpininkavimą; moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą; informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus už neteisingų duomenų pateikimą siekiant gauti antrinę teisinę pagalbą; atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Pagal Įstatymo 10 str. 1 d. 1 p.,  antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles tikrina Lietuvos advokatūra.

Iš aptartų teisės normų matyti, kad Tarnybos jai priskirtinų funkcijų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimu, vykdymas yra susijęs su tokios pagalbos teikimo organizavimu bei koordinavimu, o suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimas priskirtinas Lietuvos advokatūros kompetencijai.

Iš A. Žvejo teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad skundo reikalavimus priteisti turtinę bei neturtinę žalą pareiškėjas grindžia neteisėtais Tarnybos veiksmais, kurie, jo teigimu, pasireiškė tuo, kad Tarnybos paskirtos advokatės R. V. ir J. L.–Žiužnienė pareiškėjui teisinę pagalbą teikė nekvalifikuotai, o atsakovės atstovė teikiamos teisinės pagalbos kokybės nekontroliavo. Tačiau, kaip minėta, antrinę teisę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės vertinimas nepriskirtinas Tarnybos kompetencijai.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Advokatūros įstatymo 20 str. 1 d., advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Minėto straipsnio 2 d., be kita ko, nustatyta, kad advokato darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina draudikas išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą. Taigi, dėl netinkamai teiktų teisinių paslaugų asmenims padarytą žalą atlygina draudikas, taip pat subsidiariai šią pagalbą teikiantis advokatas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų Tarnybos veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo analizuoti ar egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestini.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                                      Rūta Miliuvienė