Civilinė byla Nr. 2S-2960-614/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22846-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.;
3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos A. S. skundas dėl antstolio R. V. veiksmų ir tenkintas antstolio R. V. prašymas dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja su 2018 m. liepos 9 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-18-179-7686. Nurodė, jog 2018 m. liepos 7 d. gavo antstolio R. V. 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-18-179-7686 patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros. Nurodė, kad antstolis, priimdamas patvarkymą, klaidingai nurodė esmines aplinkybes, kad vykdant išieškojimą buvo areštuotas pareiškėjai priklausiantis įkeistas turtas. Antstolis neteisėtai vykdo 2013 m. spalio 31 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą išieškotojo AB SEB bankas naudai, priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytinių. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017 priimtą nutartį, kurią buvo nustatytos naujos iki šiol jai nežinomos bylos aplinkybės, pareiškėja 2017 m. spalio 27 d. pateikė teismui naują ieškinį ir atsižvelgiant į tai, priverstinio turto realizavimo veiksmai vykdomojoje byloje negalėjo būti atnaujinti. Dėl nurodytų aplinkybių egzistuoja tiek teisinis tiek faktinis pagrindas panaikinti antstolio tapatų 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymui 2018 m. liepos 4 d. patvarkymą. Antstolis taip pat klaidingai nustatė aplinkybes, kad išnagrinėjus skundus dėl priimtų patvarkymų teisėtumo, visi jo atlikti veiksmai buvo pripažinti teisėtais. Nepaisant teismo priimtų sprendimų dėl jos pateiktų skundų, antstolis negalėjo tęsti išieškojimo, kadangi ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, kartu pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo veiksmų sustabdymo, tuo tarpu jokio procesinio sprendimo pagal pateiktą ieškinį nėra priimta. Antstolis iš esmės ignoravo esmines aplinkybes, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-15662-433/2017 buvo atmestas jo prašymas dėl leidimo įeiti į patalpas, bei, kad to paties teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-15604-863/2017 buvo atmestas pareiškimas dėl baudos skyrimo už antstolio įpareigojimų nevykdymą.
2. Antstolis R. V. 2018 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. 0179/13/01165-SK skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, jog AB SEB bankas pateikė jam vykdyti notaro vykdomąjį įrašą, išduotą hipotekos lakšto Nr. 01120080030897 pagrindu. Skolininkei 2013 m. gruodžio 20 d. buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau skolininkė per nustatytą vieno mėnesio terminą raginimo neįvykdė, atsižvelgiant į tai buvo priverstas imtis priverstinio vykdomojo dokumento įvykdymo. Siekiant objektyviai nustatyti šiuo metu esamą turto rinkos vertę, areštuoto turto vertei nustatyti 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu siekiant sudaryti sąlygas ekspertui tinkamai atlikti ekspertizę įpareigojo skolininkę iki 2017 m. rugsėjo 20 d. antstoliui ir turto vertintojui sudaryti sąlygas patekti į areštuotus butus, tikslu juos pažiūrėti. Skolininkė su minėtais patvarkymais nesutiko ir pateikė skundus, netenkinus pateiktų skundų jie buvo perduoti įstatymo nustatyta tvarka nagrinėti teismui, išnagrinėjus atmesti, o minėtais patvarkymais atlikti veiksmai buvo pripažinti teisėtais. Nutartims įsiteisėjus, jokių naujų pasiūlymų dėl turto apžiūros laiko antstolis negavo, todėl 2018 m. liepos 4 d. buvo priimtas naujas patvarkymas t. y. šioje byloje skundžiamas patvarkymas dėl areštuoto turto apžiūros. Pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nepateikė jokių naujų įrodymų bei nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas panaikinti priimtą patvarkymą arba stabdyti vykdymo veiksmus.
3. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateiktame atsiliepime nurodė, jog būdamas išieškotoju turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą nagrinėjama byla. Skolininkės inicijuota byla dėl skolos fakto yra pasibaigusi įsiteisėjusiu kasacinės instancijos sprendimu, kuriame yra konstatuota, kad sutartis buvo nutraukta pagrįstai. Pareiškėjos pateikti prašymai dėl proceso atnaujinimo nurodytoje byloje yra atmesti, tuo tarpu pagal pateiktą naują pareiškėjos ieškinį buvo nagrinėjamas tik klausimas dėl delspinigių. Delspinigių suma sudaro itin nedidelę skolos dalį, ką pripažino ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, nagrinėdamas bylą dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
4. Antstolis R. V. pateikė teismui prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolino gyvenamąsias patalpas. Antstolis nurodė, jog vykdant išieškojimą, buvo areštuotas skolininkei A. S. priklausiantis turtas, į kurį pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą turi būti nukreiptas išieškojimas, parduodant turtą iš viešųjų varžytinių. Turo vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, tačiau skolininkė nesutinka suteikti galimybę geranoriškai apžiūrėti įkeisto turto bei skundžia visus antstolio patvarkymus, atsižvelgiant į tai yra priverstas kreiptis į teismą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininkės gyvenamąsias patalpas.
5. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į antstolio prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas nurodė, jog tesimo leidimas yra vienintelė reali galimybė nustatyti individualizuotą įkeisto turto vertę, kad būtų galima tęsti vykdymo veiksmus. Iš skolininkės elgesio viso proceso metu yra akivaizdu, jog geranoriškai antstolio patvarkymas niekada nebus įvykdytas, kadangi skolininkė itin aktyviai gina savo menamai pažeistas teises ne tik skųsdama antstolio veiksmus, bet ir inicijuodama naujus ginčus. Vilkindama procesą, skolininkė ir toliau naudojasi įkeistu turtu.
6. Pareiškėja A. S. pateiktame atsiliepime nurodė, jog antstolis prašyme klaidingai nurodė visas esmines bylos aplinkybes. Antstolio 2018 m. liepos 4 d. patvarkymu buvo nustatyta, kad esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių objektyviai skolininkė negalėtų nurodytu laiku t. y. 2018 m. liepos 16 d. sudaryti sąlygų patekti į butą, skolininkė įpareigotina ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 12 d. su antstoliu raštu suderinti kitą apžiūros datą, ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 20 d., ir kad visais atvejais esant nenumatomos aplinkybėms ar įstatymuose numatytiems pagrindams, jeigu skolininkė negalėtų sudaryti galimybės apžiūrėti turtą iki 2018 m. liepos 20 d., išnykus aplinkybėms, dėl kurių apžiūra nebuvo galima, skolininkė įpareigotina nedelsiant pasiūlyti apžiūros datą ne vėlesnę, kaip po savaitės nuo aplinkybių, dėl kurių apžiūra nebuvo galima išnykimo dienos, todėl laiko, kad informavusi antstolį apie teisme pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai ir buvo įstatymo numatytas pagrindas, dėl ko ji negalėjo sudaryti galimybės antstoliui apžiūrėti jos turtą. Nurodytos aplinkybės išnyks tik 2018 m. spalio 1 d., todėl pareiškėja pasiūlė antstoliui apžiūros datą 2018 m. spalio 8 d. Antstolio nurodytu laiku buvo atostogose, o dėl aplink jos gyvenamąją vietą vykstančių darbų ir dėl to nuolat keliamo triukšmo buvo išvykusi. Vadovaujantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi, iki 2018 m. spalio 1 d. pateiks antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 6 mėnesius iš jos darbo užmokesčio, nenukreipiant išieškojimo į turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų; tenkino antstolio R. V. prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas – leido antstoliui R. V. ir turto vertintojui (ekspertui) atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei priklausiančias gyvenamąsias patalpas - ½ buto su bendro naudojimo patalpomis, pažemėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ buto su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja skundžia 2018 m. liepos 4 d. antstolio patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros, įpareigojantį pareiškėją sudaryti sąlygas patekti į pareiškėjai priklausančius areštuotus butus, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos bei iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad teismas jau yra pasisakęs dėl tokio antstolio įpareigojimo pareiškėjai teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog pati pareiškėja teikdama skundą dėl antstolio veiksmų nurodo, jog skundžiamas patvarkymas yra tapatus 2017 m. rugsėjo 5 d. priimtam patvarkymui įpareigoti skolininką sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą, dėl nurodyto patvarkymo teisėtumo bei pagrįstumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
9. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nurodo daug kitų aplinkybių apie visą išieškojimo iš jos procesą apskritai, tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu tik tai: ar turėjo antstolis teisę priimti 2018 m. liepos 4 d. patvarkymą, ar šis patvarkymas yra teisėtas. Visos kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės šio klausimo išsprendimui esminės reikšmės neturi.
10. Susipažinęs su visais pareiškėjos pateiktais paaiškinimais, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti antstolio patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros. Teismas taip pat pažymėjo, kad įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, antstolio ir pareiškėjos paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja visais įmanomais būdais bando užvilkinti vykdymo procesą, to tarpu konstatuotina, jog antstolio R. V. veiksmai priimant skundžiamą patvarkymą buvo teisėti, atlikti laikantis CPK reikalavimų.
11. Teismas padarė išvadą, jog antstolio prašymas leisti antstoliui ir/ar turto vertintojui (jų atstovams) priverstinai patekti į skolininkei nuosavybės teise priklausančias patalpas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskirajame skunde pareiškėja A. S. prašo priimti atsakovės pateiktus naujus argumentus ir įrodymus (priedus), pratęsti skundo pateikimo terminą iki atsakovės prašymo išaiškinti teismo sprendimą išnagrinėjimo pabaigos, sustabdyti arba atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties galiojimą ir vykdymą iki atsakovės prašymo išaiškinti teismo sprendimą išnagrinėjimo pabaigos, ir šio skundo ir jo prašymų išnagrinėjimo pabaigos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Antstolis neteisėtai vykdė notaro 2013 m. spalio 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-6439 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojo AB SEB banko naudai priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytinių.
12.2. Nuo ankstesnių patvarkymų priėmimo naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai ir teismams tų kitų bylų nagrinėjimo metu, ir kadangi visos kitos naujos pareiškėjos nurodomos aplinkybės šio naujo klausimo išsprendimui turėjo esminę reikšmę, todėl jos turėjo būti teismo priimtos ir išnagrinėtos.
12.3. Paareiškėja tinkamai bendradarbiavo su antstoliu, aktyviai domėjosi vykdymo eiga, bei tinkamai informavo jį apie ginčo bylų eigą, bei galimą apžiūros laiką, ir sudarė visas teisėtas galimybes antstoliui ir turto vertintojui teisėtai patekti į gyvenamąją patalpą ir ją apžiūrėti, todėl teismas neturėjo leisti antstoliui įeiti į patalpas.
12.4. Apeliantė nebuvo įpareigota tik nurodytu laiku sudaryti sąlygas patekti į butą, todėl 2018 m. liepos 16 d. buto durų niekas neatidarė (ir negalėjo atidaryti), ir todėl turto apžiūrėti nepavyko (ir negalėjo pavykti), nes apeliantė buvo išvykusi atostogauti ir apie tai iš anksto buvo tinkamai informavusi raštu antstolį, ir kadangi ji su antstoliu bendradarbiavo, teikė visą informaciją apie kitas ginčo bylas, pasiūlė kitą apžiūros laiką, todėl telefonu su ka kito apžiūros laiko suderinti nepavyko, nes pačio antstolio patvarkyme buvo nurodyta raštu suderinti kitą turto apžiūros datą.
12.5. Parieškėja pateikė teismui naujus teisiškai reikšmingus ir įrodymais pagrįstus argumentus (ir naują teismų praktiką analogiškose bylose), kad jos reikalavimo dėl skolos sutarties nutraukimo metu dydžio ir delspinigių sumažinimo patenkinimo atveju neliko tinkamo pagrindo vykdyti tolesnį išieškojimą iš jai priklausančio hipoteka įkeisto turto, nes paaiškėjo, kad bankas nutraukė paskolos sutartį nepagrįstai ir nesąžiningai.
12.6. Antstolis, priimdamas skundžiamą prašymą (ir patvarkymą) dėl areštuoto turto apžiūros, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, veikė nepagrįstai, kadangi buvo tinkamai informuotas apie ginčo bylų eigą ir galimą apžiūros laiką, bei pareiškėjos ieškinį, kuris buvo priimtas nagrinėti teisme, todėl toks pakartotinas antstolio prašymas (ir patvarkymas) dar teismui nepriėmus galutinio sprendimo dėl jos ieškinio ir jos skundo buvo atmestinas, nes buvo neracionalus ir neprotingas, bei sąmoningas teismo ir jos laiko trukdymas.
12.7. Įvykdžius teismo sprendimą, kuris gali būti panaikintas išnagrinėjus bylą iš naujo, gali kilti didelių nepatogumų ir finansinių nuostolių vėliau atgręžiant sprendimo vykdymą. Dėl to buvo būtina stabdyti skundžiamo patvarkymo vykdymą iki tol, kol šis skundas bus išnagrinėtas, nes jos ieškinio ir skundo išnagrinėjimas gali užtrukti pakankamai ilgai, ir gali iškilti reali grėsmė jai netekti vienintelio jos gyvenamosios paskirties būsto (buto).
12.8. Teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovės skundo prašymų, turi atsižvelgti į tai, kad atsakovė pateikė teismui pagrįstą prašymą išaiškinti teismo nutartį, nes teismo nutartis jai buvo neaiški ir nesuprantama, ir kadangi nuo teismo nutarties išaiškinimo gali priklausyti ir šio skundo apimtis ir jo pateikimo argumentai, todėl atsakovė prašo teismo pratęsti skundo pateikimo (patikslinimo) terminą iki atsakovės prašymo išaiškinti teismo nutartį išnagrinėjimo pabaigos, bei sustabdyti šios nutarties galiojimą ir vykdymą iki atsakovės prašymo išaiškinti teismo sprendimą išnagrinėjimo pabaigos, ir šio skundo ir jo prašymų išnagrinėjimo pabaigos
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų ir tenkino antstolio R. V. prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas.
16. CPK 338 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje (atskirieji skundai) numatytas išimtis. Remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).
17. CPK 334 str. 1 d. nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) civilinio proceso kodekso numatytais atvejai, 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
18. Pažymėtina, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalis, kuria teismas išdavė antstoliui leidimą priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl apeliacinis procesas dėl šios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
19. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje skundžia antstolio R. V. 2018 m. liepos 4 d. patvarkymą areštuoto turto apžiūros, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ji savo procesiniuose dokumentuose nurodo daug kitų aplinkybių apie visą išieškojimo iš jos procesą, jo teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar pagrįstai antstolis priėmė 2018 m. liepos 4 d. patvarkymą, ar šis patvarkymas yra teisėtas. Visos kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės šio klausimo išsprendimui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pati pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, jog skundžiamas patvarkymas yra tapatus 2017 m. rugsėjo 5 d. priimtam patvarkymui įpareigoti skolininką sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą, o dėl nurodyto patvarkymo teisėtumo bei pagrįstumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Nors pareiškėja nurodo, kad yra paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių, kurios buvo nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėta nutartis yra priimta iki antstolio 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymo priėmimo ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos nurodomos naujos aplinkybės paaiškėjo tik po tapataus 2017 m. rugsėjo 5 d. antstolio patvarkymo priėmimo, kurio teisėtumą ir pagrįstumą teismai jau yra įvertinę.
21. Pažymėtina, kad vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, nes priešingu atveju bus pažeisti išieškotojo interesai. Išieškojimas šioje byloje tęsiasi jau ilgą laiką. Todėl delsimas atlikti tam tikrus veiksmus arba visiškas jų sustabdymas yra žalingas išieškotojo interesams. Taigi, antstolis privalo atlikti visus reikiamus vykdymo veiksmus, šiuo atveju užtikrinti turto vertintojui sąlygas apžiūrėti ir įvertinti areštuotą turtą.
22. Pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto apžiūros, yra nepagrįstas ar neteisėtas. Nors pareiškėja teigė, kad neturėjo galimybės leisti atlikti turto apžiūrą, nes jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos ir ji buvo išvykusi, tačiau šiems teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog bendradarbiavo su antstoliu ir siekė suderinti kitą turto apžiūros datą.
23. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja procesiniuose dokumentuose dėsto savo poziciją dėl vykdomojo išieškojimo teisėtumo, tačiau pažymėtina, kad pati pareiškėja jau ne kartą skundė antstolio veiksmus, dėl pareiškėjos skundų yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais skundai yra atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokiais veiksmais pareiškėja iš esmės visais įmanomais būdais bando užvilkinti vykdymo procesą.
24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
25. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalies, kuria tenkintas antstolio R. V. prašymas dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.