Byla Nr. 1S-333-317/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34340-2017-7

           Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės

 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. Š., nuteistas  Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 2 m. 2 mėn. Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi panaikintas 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 17 d., pabaiga – 2020 m. balandžio 14 d. Anksčiau teistas du kartus.

2.       Komisijos 2019 m. kovo 8 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam M. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis M. Š. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3.       Skunde nuteistasis M. Š. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.

3.1.       Skunde nurodė, jog teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl M. Š. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo, pareiškė nepasitikėjimą pataisos namų vykdomoms socialinės reabilitacijos priemonėms bei turėdamas išankstinę nuostatą dėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos, priėmė nepagrįstą nutartį atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat teismas nepagrįstai akcentavo nuteistojo ankstesnius teistumus. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo ankstesni nusikaltimai padaryti neturint išankstinės nuostatos nusikalsti, jie įvykdyti dėl nukentėjusiųjų provokuojančių veiksmų bei pasireiškus jo nepakankamai įvertintam impulsyvumui. Dėl visų padarytų nusikalstamų veikų jis labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, taip pat atlygino jiems padarytą žalą.

3.2.        Skunde pažymima, jog atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, padarė pakankamai teigiamą poveikį nuteistojo elgesiui. M. Š. įsitikinimu laisvės atėmimo bausmė, kaip poveikio priemonė padaro teigiamą įtaką, dėl pakartotinės rizikos nusikalsti, tik pirmuoju laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, kol dar nėra nutrūkę socialiniai ryšiai su artimaisiais ir visuomene. Būnant per daug ilgą laiką laisvės atėmimo vietoje, nuteistiesiems sukeltos kančios intensyvumas apsunkina reintegravimosi procesą sugrįžtant į visuomenę. Taip pat pradeda nebeveikti pataisos namuose taikomos ir vykdomos socialinės reabilitacijos priemonės.

3.3.        Skundo autoriaus teigimu, Komisija teisingai vertino M. Š. pakartotinio nusikalstamumo riziką bei pagrįstai priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

4.       Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

5.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.       Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

7.       Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8.       Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu pataisos namuose mokėsi ir baigė 11 klasių, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis statybininko-apdailininko specialybės, nuo 2017 m. spalio mėn. dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, statybininko pareigose. Nuteistasis dalyvavo pataisos namuose socialinės reabilitacijos renginiuose, lankėsi AA atviruose susirinkimuose, socialinius ryšius palaiko su tėvais ir broliais, problemos dėl gyvenamosios vietos neturi. Pagal įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus  turėjo išmokėti 373,13, tačiau šiuo metu įsiskolinimai pilnai padengti. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį ir darbą tris kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

9.       Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis M. Š. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo M. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 54 balai, iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 49 balai, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 5 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo (56 balų) pakito 2 balais, tačiau, įvertinus tai, jog M. Š. per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balą sumažino vos 2 balais, tik patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kadangi dinaminius taškus savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali įtakoti ir sumažinti. Sutiktina ir su tuo, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, pataisos įstaigoje mokėsi, dirba, palaiko socialinius ryšius, padengė įsiskolinimą, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10.       Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo M. Š. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai informacija apie teisės pažeidimus; ryšiai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, savikontrolės praradimas, agresyvumas, problemų sprendimų įgūdžių stoka, probleminių sričių neįžvelgimas, savo elgesio pasekmių nenumatytas); nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė nustatytos tvarkos). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo savivertė yra vidutiniška, savianalizė negili ir vienpusiška, atities tikslai daugiau abstraktūs nei konkretūs, nuteistasis sau patinka toks koks yra ir nieko savyje nenori pakeisti, sunkiai gali paaiškinti dėl ko darė nusikaltimus, teigia, kad nusikalto momentiškai, neplanuodamas, taipogi kartojo tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo, mano, kad gali save kontroliuoti, savitvardą praranda retai, tačiau iš nusikaltimų pobūdžio ir dažnumo galima spręsti, kad savitvardą yra praradęs ne kartą ir išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį. Visos šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11.       Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog M. Š. jau buvo teistas 3 kartus, jam ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti. Ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, ankstesnį teistumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek ankstesni teistumai, tiek ir neatliktos bausmės dydis, negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.

12.       Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo M. Š. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo M. Š. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.

13.       Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo M. Š. skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai             Giedrius Endriukaitis

Algirdas Jaliniauskas

Danguolė Šiugždinytė