Administracinė byla Nr. eA-880-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00334-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 17.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų S. K. ir V. G. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Tomdova“ ir T. M. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – S. K., V. G.) dėl patikrinimo akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomdova“ ir T. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydami panaikinti atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. kovo 4 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-103 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skunde, kurį vėliau patikslino, nurodė:
2.1. Pareiškėjas UAB „Tomdova“ automatinių pavarų remonto veiklą vykdo negyvenamosios paslaugų paskirties patalpose – remonto dirbtuvėse. Telšių rajono savivaldybės administracija 2018 m. liepos 2 d. išdavė pastato savininkei Z. M. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista jai priklausančios dalies statinio, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), patalpų paskirtį pakeisti iš pagalbinių patalpų į paslaugų paskirties – leidžiant įrengti remonto dirbtuves. Įgyvendinus visus statinio paskirties keitimo reikalavimus nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. viešame Nekilnojamojo turto registre patalpos buvo įregistruotos kaip negyvenamosios paslaugų paskirties patalpos – remonto dirbtuvės. UAB „Tomdova“ po patalpų paskirties pakeitimo ir įregistravimo išsinuomojo kitas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose įmonė atlieka autoservisams būdingą veiklos dalį, t. y. remonto dirbtuvėse ((duomenys neskelbtini)) suremontuotą transmisijos mechanizmą atsiveža ir sumontuoja į transporto priemonę, užpildo tepalais ir atlieka testavimo darbus. Taigi UAB „Tomdova“, kurios specializacija automatinių pavarų mechanizmų remontas, remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), remontuoja pavarų mechanizmus, t. y. remonto dirbtuvėse įmonė vykdo ne automobilių, o automobilių dalių – pavarų dėžių remontą, ir minėta veikla negali būti priskiriama prie autoserviso veiklos.
2.2. Telšių rajono savivaldybės administracija 2018 m. spalio 2 d. Statinio (-ių) naudojimo techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. ST-73, įvertinusi paslaugų paskirties patalpose vykdomą veiklą, pareikalavo „ir toliau statinių techninę priežiūrą vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 ir 48 straipsniu, statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės naudojimo priežiūros tvarka“, Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka bei Lietuvos Respublikos kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis“. UAB „Tomdova“, atsižvelgdama į 2018 m. spalio 2 d. atliktą tyrimą, 2018 m. spalio 3 d. pateikė prašymą-paaiškinimą su išsamiu aplinkybių paaiškinimu. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio specialistė 2018 m. gruodžio 28 d. surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-95, kuriuo prašė nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. sausio 8 d. Dėl minėto 2018 m. gruodžio 28 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95 buvo paduotas skundas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2302-525/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą, kuriuo UAB „Tomdova“ skundas patenkintas ir Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 28 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. TS-95 panaikintas, paliko nepakeistą).
2.3. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statybos poskyrio specialistė 2019 m. kovo 4 d. surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-103. Minėtu aktu atsakovas atliko statinio naudotojo atliekamą statinio techninę priežiūrą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad patalpų naudotojas nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 47 straipsnio nuostatose nustatytų reikalavimų, t. y. patalpas naudoja ne pagal paskirtį; pareikalavo T. M., o tuo pačiu ir UAB „Tomdova“, nutraukti remonto dirbtuvėse, adresu (duomenys neskelbtini), vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. kovo 12 d.
2.4. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nekonkretizuoja, kokie darbai gali būti vykdomi remonto dirbtuvėse. Atsakovas ginčijamame Patikrinimo akte nurodė, kad patalpų naudotojas nesilaiko Statybos įstatymo 47 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Tačiau institucija, surašiusi skundžiamą aktą, visiškai nenurodė ir nedetalizavo, kuo pasireiškė patalpų naudojimas ne pagal paskirtį, nedetalizavo, kokiu būdu patalpų naudotojo vykdoma veikla pažeidžia patalpų privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, bei kokius normatyvinius statybos techninių dokumentų reikalavimus pažeidžia pareiškėjas. Tiek Telšių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 2 d. statinio (-ių) naudojimo techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. ST-73, tiek ir 2018 m. gruodžio 28 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. ST-95 nurodyta, kad patalpų techninė būklė yra gera. Tačiau kokiu pagrindu pareiškėjams tinkamai įgyvendinant Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose keliamus normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus nuspręsta sustabdyti abiejų pareiškėjų veiklą patalpose, nenurodyta. Telšių rajono savivaldybės administracija, priimdama skundžiamą Patikrinimo aktą, nenurodė, kokios aplinkybės pasikeitė po 2018 m. gruodžio 28 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95 surašymo. Tiek 2018 m. gruodžio 28 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95 surašymo atveju, tiek ir šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovas, atlikdamas jam priskirtas statinio ir jo techninės priežiūros funkcijas, nenustatęs jokių statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose keliamų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimų ir esant neišnagrinėtam skundui dėl priimto 2018 m. gruodžio 28 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95, pakartotinai priėmė aiškiai nepagrįstą reikalavimą sustabdyti ne tik UAB „Tomdova“ veiklą, bet ir veiklą, kurios T. M. nevykdo.
2.5. Skundžiamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta apskundimo tvarka, pažeistas administracinės procedūros terminas. Patikrinimo aktu, kuris priimtas 2019 m. kovo 4 d. (pareiškėjui įteiktas 2019 m. kovo 5 d.), atsakovas pareikalavo nutraukti remonto dirbtuvėse tariamai vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. kovo 12 d. Nepaisant to, kad aktas surašytas pažeidžiant įstatymų nuostatas, nustatytas terminas įmonės veiklos sustabdymui taip pat aiškiai prieštarauja ne tik teisingumo ir protingumo principui, bet ir VAĮ nuostatoms, reglamentuojančioms tokio pobūdžio akto apskundimą.
3. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statybos poskyrio specialistė 2019 m. kovo 4 d. surašė statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-103, kuriuo nurodė T. M. nutraukti remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. kovo 12 d. Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui UAB „Tomdova“ jokių konkrečių teisinių pasekmių, kadangi yra adresuotas ne jam, o T. M..
3.2. Patikrinimo aktas surašytas tinkamam subjektui – patalpų naudotojas yra statinio savininkas T. M., kadangi viešajame registre nėra registruotos jokios sutartys, administraciniai aktai ar teismo sprendimai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie kitus Patalpų naudotojus. Patalpų naudotojas nesilaikė Statybos įstatymo 47 straipsnio nuostatose nustatytų reikalavimų, t. y. patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, patalpų savininko T. M. buvo pagrįstai pareikalauta nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. kovo 12 d. Atsakovas, surašydamas Patikrinimo aktą, atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei pagrįstai užfiksavo patalpų naudojimą ne pagal paskirtį.
3.3. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) 8 priede. Standartizuotoje formoje nėra numatyta įrašyti patikrinimo akto apskundimo tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju su individualaus administracinio akto apskundimo tvarka T. M. buvo supažindintas tiek žodžiu (Patikrinimo akto antrajame puslapyje padarytas įrašas „Su apskundimo tvarka susipažinau (parašas)“), tiek raštu – elektroniniu laišku.
3.4. Patikrinimo akte nurodytas reikalavimas Patalpose nevykdyti autoserviso veikos yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamu atveju negyvenamąsias patalpas – remonto dirbtuves, adresu (duomenys neskelbtini), savininkui leidžiant naudoti autoserviso tikslu, jų tikslinė naudojimo paskirtis turi būti nurodoma – paslaugų (autoservisas), t. y. turi būti nurodoma tiksli patalpų panaudojimo paskirtis. Statinio savininkas privalo patalpas naudoti pagal paskirtį, t. y. teikti paslaugas, tačiau neturi teisės jose vykdyti autoservisų veiklos, nes tokia specifinė naudojimo paskirtis nėra įregistruota viešajame registre.
4. Tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir S. K. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
4.1. Nors įstatymai nereglamentuoja, kokia konkreti ūkinė-komercinė veikla gali būti vykdoma remonto dirbtuvėse, tačiau jie labai aiškiai nurodo, kokios paskirties statiniuose (pastatuose) ir kokios paskirties žemės sklypuose gali būti vykdoma autoserviso veikla (pastatų naudojimo paskirtis turi atitikti žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą). Ši veikla leidžiama tik tada, kai visas pastatas yra negyvenamosios paskirties. Teisės aktuose pateikiamas baigtinis tokių pastatų sąrašas: tai paslaugų paskirties (tik autoservisai), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatai (tik gamyklos, dirbtuvės). Tokie pastatai gali būti pastatyti ir eksploatuojami tik trejopo naudojimo būdo kitos paskirties žemės sklypuose: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, komercinės paskirties objektų teritorijose ir susisiekimo bei inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose. Taigi toks negyvenamosios paskirties pastatas negali būti pastatytas bei eksploatuojamas pareiškėjų žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija.
4.2. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad nuo 2018 m. liepos 2 d. pareiškėjų patalpų, esančių gyvenamajame pastate, paskirtis buvo pakeista į paslaugų. Paskirties pakeitimo projekte, pagal kurį pareiškėjams išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nenumatyti jokie sprendiniai, galintys sudaryti prielaidą pareiškėjams šiose patalpose po jų paskirties pakeitimo vykdyti autoserviso veiklą. Pareiškėjai Patalpose atlieka ne tik iš automobilių išimtų atskirų mechanizmų (automatinių pavarų dėžių ar kt.) remontą, bet remontuoja ir pačius automobilius. Aplinkybė apie pareiškėjų gyvenamajame pastate nuo pat šio pastato pastatymo vykdomą autoserviso veiklą patvirtinta įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-744/2018.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino Telšių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 4 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-103.
6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjai nesilaiko Statybos įstatymo 47 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. patalpas naudoja ne pagal paskirtį, vadovavosi Statybos įstatymo 2 straipsnio 54–55, 59–60, 82 dalimis, 47 straipsnio 1 dalimi, 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 52 straipsniu, 59 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 108.5–108.7 punktais, 8 priedu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.4 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtinto Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktu.
7. Teismas, įvertinęs ginčijamą Patikrinimo aktą nurodytų teisės aktų kontekste, priėjo prie išvados, kad Patikrinimo akte nebuvo atliktas techninės būklės / defektų aprašymas, ginčijamame akte pasisakyta tik dėl statinio naudojimo ne pagal paskirtį. Patikrinimo akte nėra nurodyta, kurios iš Statybos įstatymo 47 straipsnyje numatytos statinio naudotojo pareigos buvo nesilaikoma (nenurodyta konkreti straipsnio dalis ir punktas).
8. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog statinio techninės priežiūros patikrinimas atliktas dėl techninio prižiūrėtojo T. M. atliekamos statinio, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros, pažeidimo atveju turėjo būti taikytinos nuostatos, reglamentuojančios fizinių, o ne juridinių asmenų atsakomybę už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalis. Konstatavus Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies pažeidimą įstatymų leidėjas numato aiškią atsakomybės taikymo formą ir viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę ANK nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui.
9. Teismas nurodė, kad ginčijamame Patikrinimo akte reikalavimas pareiškėjui T. M. suformuluotas abstrakčiai nurodant Statybos įstatymo 49 straipsnį ir Reglamento VIII skyrių, t. y. konkrečios statybos techninės priežiūros santykius reglamentuojančios teisės normos Patikrinimo akte nebuvo nurodytos. Teismo posėdyje atsakovo atstovai nepaaiškino, kuria konkrečia Statybos įstatymo 49 straipsnio nuostata buvo remiamasi formuluojant reikalavimą nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą; atsakovo atstovė, komentuodama dėl Reglamento VIII skyriaus normų taikymo surašant Patikrinimo aktą, teismo posėdyje paaiškino, kad buvo taikomas Reglamento 108.6 punktas, numatantis, jog priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti. Atsakovo Patikrinimo akte trūkumu laikytinas patalpų naudojimas ne pagal paskirtį, t. y. statinys panaudojamas statinio naudotojo poreikiams tenkinti ne pagal viešajame registre nurodytą statinio naudojimo tikslą.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.4 papunktį autoservisai ir remonto dirbtuvės priskirtini tam pačiam pogrupiui. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo „Patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė naudojimo paskirtis“ 2.4 punkte pateikiamas „paslaugų“ paskirties paaiškinimas – „patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad ginčo statinys ((duomenys neskelbtini)) yra negyvenamoji patalpa – remonto dirbtuvės (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: paslaugų.
11. Įvertinęs Aprašo 6 punkto nuostatas, kurių pagrindu, inter alia (be kita ko), buvo priimtas ginčijamas Patikrinimo aktas, teismas pažymėjo, kad nors šioje nuostatoje akcentuojamas pastatų pogrupis pagal paskirtį, bet kartu atkreiptinas dėmesys į visą 6 punkto turinį, ne tik į atskirą jo nuostatą, akcentuojančią konkretų paskirties pogrupį. Aprašo 6 punkte numatytų reikalavimų tikslas – nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis, prevencinių priemonių taikymas siekiant išvengi neigiamo poveikio aplinkai. Taip pat aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. D1-405 preambulėje nurodoma, kad šiuo įsakymu pavedama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos kontroliuoti Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui vykdymą. Teismas vertino, kad Aprašo normos nėra taikytinos statinių techninės priežiūros kontekste ir Aprašo nuostatų laikymosi kontrolė buvo pavesta Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, o ne kitiems viešojo administravimo subjektams.
12. Teismas sprendė, kad nustačius galimą patalpų naudojimą ne pagal paskirtį šiuo atveju negalėjo būti taikomas trūkumų nustatymas (Reglamento 108.6 punktas, nors ši konkreti nuostata nebuvo nurodyta Patikrinimo akte) ir reikalaujama nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. kovo 12 d. Ginčijamas Patikrinimo aktas priimtas netinkamai taikant ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Patikrinimo aktas surašytas remiantis Aprašo 6 punkto nuostatomis, kurių vykdymo kontrolė nepriskirtina savivaldybės administracijai, t. y. savivaldybės administracijai parengus Patikrinimo aktą Aprašo 6 punkto pagrindu, darytina išvada, kad aktą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgdamas į tai, kad Patikrinimo akte nenurodomas konkretus akto priėmimo teisinis pagrindas (t. y. Statybos įstatymo 47 straipsnio konkreti dalis (punktas), 49 straipsnio konkreti dalis (punktas) ir Reglamento VIII skyriaus konkretus punktas (papunktis), teismas darė išvadą, kad Patikrinimo aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
III.
13. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:
13.1. Patikrinimo akte nėra nurodyta konkreti Statybos įstatymo 47 straipsnio dalis ir punktas, bet tai nereiškia kad nėra nurodyta, kurios statinio naudotojo pareigos buvo nesilaikoma, nes Patikrinimo akte aiškiai po nuorodos į Statybos įstatymo 47 straipsnį konkretizuota konkreti pareiga, kurios nesilaikoma: „patalpas naudoja ne pagal paskirtį“. Įstatymo 47 straipsnio 1 dalis numato penkias statinio naudotojo pareigas, kurios tik 1 punkte nurodyta pareiga naudoti statinį pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Patikrinimo akte nėra nurodoma, kurios straipsnyje numatytos statinio naudotojo pareigos buvo nesilaikoma, o tuo pačiu ir pripažinti, kad Patikrinimo aktas vien dėl to neatitinka VAI 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
13.2. Reglamentas nenumato reikalavimų sąrašo, kuriuos gali nustatyti priežiūros vykdytojas, tikrindamas statinių techninę priežiūrą, todėl teismo teiginys, kad Patikrinimo aktas neatitinka VAI 8 straipsnio 1 dalies dėl to, kad nenurodytas konkretus Reglamento VIII skyriaus punktas, pagal kurį surašytas reikalavimas nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, kad Patikrinimo akte surašant reikalavimą nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą nenurodyta konkreti Statybos įstatymo 49 straipsnio dalis.
13.3. Patikrinimo aktą surašė tinkamas viešojo administravimo subjektas. Atsakovas neginčija Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigos kontroliuoti reikalavimų, numatytų Apraše, tame tarpe ir Aprašo 6 punkto, vykdymą, tačiau nustačius statinio ne pagal paskirtį naudojimo faktą pažeidžiant Aprašo 6 punktą, galiojantys teisės aktai nesuteikia Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos teisės surašyti patikrinimo aktą Reglamento nustatyta tvarka, kuriame būtų konstatuotas statinio naudojimo ne pagal paskirtį faktas.
13.4. Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėjo S. K. ir V. G. skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos pareigūnus užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Aprašo 6 punktas ir nebūtų vykdomi autoserviso darbai. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. sausio 9 d. sprendimu skundą atmetė nurodydama, kad atsižvelgiant į tai, jog nors Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnams ir pavesta kontroliuoti aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui vykdymą, tačiau teisės aktais nėra suteikta kompetencija vykdyti statinių naudojimo priežiūros nustatant, ar statinys yra naudojamas pagal paskirti. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos pareigūnai pagrįstai dalį skundo dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimo ne pagal paskirti, persiuntė nagrinėti pagal kompetencijai Administracijai. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.
14. Tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:
14.1. Teismas nenustatė besąlyginių Patikrinimo akto naikinimo pagrindų. Teismas netyrė ir nesiaiškino, ar Statybos įstatymo 47 ir 49 straipsnių konkrečių dalių (punktų) ir Reglamento konkretaus punkto (papunkčio) nenurodymas Patikrinimo akte užkirto kelią pareiškėjams suprasti priimto akto faktinius ir teisinius pagrindus bei jo priėmimo motyvus, ir būtent dėl to šis aktas turėtų būti pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu.
14.2. Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjai transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto veiklos pastate vykdyti negali, o ją vykdydami pažeidžia Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu teismas sprendime konkrečiai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų apskritai nepasisakė. Šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas nesudaro galimybių verstis pareiškėjų vykdoma veikla jų gyvenamosios paskirties statinyje, kadangi žemės sklypas buvo suformuotas būtent gyvenamųjų namų statybai. Tretieji suinteresuoti asmenys, įsigydami žemės sklypus, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, tikėjosi įgyvendinti savo teisę į ramią ir saugią namų aplinką, tačiau dabar yra priversti daugiau nei trejus metus kovoti su kaimynystėje nelegaliai vykdoma transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto veikla.
14.3. Atsakovas pagal kompetenciją vykdydamas statinių naudojimo priežiūrą pagrįstai rėmėsi Aprašo nuostatomis konstatuodamas pareiškėjų daromą pažeidimą, kadangi Aprašo nuostatos yra privalomos asmenims, vykdantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą.
14.4. Teismas neteisingai aiškino Statybos įstatymo 49 straipsnį ir Reglamento nuostatas. Reglamente nėra įvardinta, kokius trūkumų šalinimo variantus gali nurodyti priežiūros vykdytojas, todėl negalima sutikti su teismo argumentu, jog atsakovas remdamasi Reglamento 108.6 punktu negalėjo reikalauti nutraukti remonto dirbtuvėse neteisėtai vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą. Taip pat nepagrįstas teismo motyvas, kad Patikrinimo aktą surašius T. M. vardu atsakovas galėjo taikyti tik administracinę atsakomybę pagal ANK 359 straipsnį ir jokie kiti trūkumų šalinimo veiksmai negalėjo būti taikomi.
15. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija ir tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir S. K. atsiliepimuose į apeliacinius skundus su jais sutiko ir prašė juos tenkinti. Atsiliepimuose iš esmės išdėstė sutikimo su apeliaciniais skundais argumentus.
16. Pareiškėjas UAB „Tomdova“ atsiliepime į atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma:
16.1. Teismas sprendime išvadą, jog skundžiamas Patikrinimo aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra naikintinas, padarė įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir akte nurodytą teisinį reglamentavimą.
16.2. Nors atsakovas nurodo, kad pagal Reglamento 108.6 punktą statinių naudojimo priežiūros vykdytojas turi teisę nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Viena iš tokių sąlygų numatyta Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenustatė ir Patikrinimo akte nenurodė, jog pareiškėjui T. M. priklausančių statinių būklė kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.
16.3. Atsakovas nepagrįstai Patikrinimo akte trūkumu laiko patalpų naudojimą ne pagal paskirtį. Atsakovas (žinodamas, kokia veikla užsiima pareiškėjas) pats yra išdavęs leidimą patalpų paskirtį pakeisti iš pagalbinių patalpų į paslaugų paskirties – leidžiant įrengti remonto dirbtuves, kurios nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. viešame Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip negyvenamosios paslaugų paskirties patalpos – remonto dirbtuvės.
16.4. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Reglamento 7.4 papunktis numato, jog autoservisai ir remonto dirbtuvės priskirtini tam pačiam pogrupiui. Pareiškėjui T. M. priklausantis statinys yra negyvenamoji patalpa – remonto dirbtuvės, o šių patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, todėl UAB „Tomdova“ automatinių pavarų remonto veiklą teisėtai vykdo negyvenamosios paslaugų paskirties patalpose – remonto dirbtuvėse.
16.5. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Aprašo normos nėra taikytinos statinių techninės priežiūros kontekste ir Aprašo nuostatų laikymosi kontrolė buvo pavesta Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, o ne kitiems viešojo administravimo subjektams. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. sausio 9 d. sprendime aiškiai nurodė, kad aplinkos apsaugos pareigūnams teisės aktais nėra suteikta kompetencija vykdyti statinių naudojimo priežiūrą nustatant, ar statinys yra naudojamas pagal paskirtį.
16.6. Trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos ir prieštaraujančios faktinei situacijai. Tretieji suinteresuoti asmenys nesugebėjo nurodyti, kokią konkrečiai žalą pareiškėjai jiems padarė. Priešingai, pareiškėjai į bylą pateikė duomenis apie tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys nuo 2016 m. sistemingai persekioja pareiškėjus nuolat teikdami skundus visoms valstybinėms institucijoms, iš kurių nei viena nenustatė pareiškėjų vykdomos veiklos pažeidimų, o juo labiau pažeidimų, galinčių daryti įtaką tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
17. Pareiškėjas T. M. atsiliepime į atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma:
17.1. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad Reglamento VIII skyriui (tame tarpe – Reglamento 108.6 p.) nenustatant galimų reikalavimų sąrašo, atsakovas nagrinėjamu atveju galėjo taikyti bet kurį, jo nuomone, neperteklinį reikalavimą. Atsakovas, surašydamas Patikrinimo aktą ir nustatydamas aptariamą reikalavimą dėl veiklos nutraukimo, privalėjo vadovautis Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies normomis, tačiau to nepadarė, dėl ko buvo priimtas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkantis neteisėtas ir nepagrįstas Patikrinimo aktas, kurį teismas sprendimu panaikino.
17.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo Patikrinimo aktą atsakovas surašė remdamasi Aprašo, kurio reikalavimų vykdymo kontrolė jam nepriskirta, 6 punkto nuostatomis. Tokia teismo išvada nepaneigia atsakovo teisės statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą surašyti pagal jam Statybos įstatymo ir Reglamento suteiktą kompetenciją, tame tarpe, esant atitinkamoms sąlygoms ir taikyti atsakingiems asmenims reikalavimus, nurodytus Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Nurodytos išvados nepaneigia ir atsakovo nurodomas Lietuvos administraciniu ginču komisijos 2019 m. sausio 9 d. sprendimas.
17.3. Trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde cituojami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl draudimo individualius administracinius aktus naikinti formaliais pagrindais šiuo atveju yra neaktualūs ir netaikytini.
17.4. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies pažeidimo nustatymo atveju (kai pažeidimą padaro fizinis asmuo) statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas turi teisę ANK nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinio nusižengimo protokolą, nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir skirti administracinę nuobaudą arba teikti administracinio nusižengimo bylą teismui. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kokių veiksmų statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas turi teisę imtis, jei jis mano, jog yra padarytas Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies pažeidimas.
17.5. Tretieji suinteresuoti asmenys netinkamai aiškina Statybos įstatymo 49 straipsnio ir Reglamento nuostatas bei nurodo tokius argumentus, kurie niekaip nepaneigia teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 4 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-103 pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad Patikrinimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) reikalavimų, pareiškėjų skundą patenkino ir Patikrinimo aktą panaikino.
20. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys padavė apeliacinius skundus, kuriuose nesutinka su teismo išvadomis, kad nustatyti Patikrinimo akto trūkumai (Statybos įstatymo 47 ir 49 straipsnių konkrečių dalių (punktų) ir Reglamento konkretaus punkto (papunkčio) nenurodymas Patikrinimo akte) yra esminiai ir administracinį aktą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad šios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškė, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008).
23. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi Telšių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 4 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-103 turinį, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) reikalavimų, tačiau atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad dalis sprendimo motyvų turėtų būti keičiama.
25. Jau anksčiau nagrinėtoje analogiško pobūdžio byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu savivaldybių administracijos atlieka statinių naudojimo priežiūrą. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 108.5 punktą priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo, be kita ko, surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Pagal šio reglamento 10.24 punktą statinio naudojimo priežiūros vykdytojai (priežiūros vykdytojai) – tai Statybos įstatyme išvardytų viešojo administravimo subjektų vykdančių statinių naudojimo priežiūrą įgalioti pareigūnai (specialistai), atliekantys statinių techninės priežiūros kontrolę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2302-525/2020).
26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas Patikrinimo aktą Nr. ST-103 surašė atlikdamas statinių techninės priežiūros kontrolę. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad aktą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, vertino, jog Patikrinimo aktas surašytas remiantis Aprašo 6 punkto nuostatomis, kurių vykdymo kontrolė nepriskirtina savivaldybės administracijai; Aprašo normos nėra taikytinos statinių techninės priežiūros kontekste. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi nagrinėjamu atveju patikrinimas, kaip paaiškino atsakovo atstovai, buvo atliktas siekiant nustatyti, ar patalpos naudojamos pagal paskirtį, t. y. esant įtarimui, kad remonto dirbtuvėse galbūt vykdoma autoservisui priskirtina veikla. Todėl Aprašo 6 punkto nuostatų nurodymas formuluojant atitinkamą reikalavimą dėl autoservisui priskiriamos veiklos nutraukimo remonto dirbtuvėse šiuo aspektu nelaikytinas netinkamu. Darytina išvada, kad patikrinimą atliko ir Patikrinimo aktą šiuo atveju surašė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
27. Ginčijamo Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-103 3 punkte nurodyta, kad ,,apžiūrėjus negyvenamąsias patalpas – remonto dirbtuves, paslaugų paskirties, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė tokia: vertinama ar negyvenamos patalpos – remonto dirbtuvės, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, naudojamos pagal paskirtį. Nustatyta, kad negyvenamose paslaugų paskirties patalpose – remonto dirbtuvėse remontuojami automobiliai, jų dalys ir kiti įvairūs mechanizmai. Patalpų naudotojas nesilaiko LR Statybos įstatymo 47 straipsnio nuostatose nustatytų reikalavimų, t. y. patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Atliktos fotofiksacijos”.
28. Statybos įstatymo 47 straipsnis ,,Statinių naudotojų pareigos” susideda iš 3 dalių, o 1-oji dalis turi 5 punktus. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Taigi, bet kokiu atveju, atsakovas priimdamas administracinį aktą (net ir nenurodydamas konkrečios straipsnio dalies bei punkto), turėjo jame aiškiai, konkrečiai ir argumentuotai išdėstyti kokia pareiškėjui priklausančių statinio patalpų paskirtis, kokia veikla tokiose patalpose yra galima, o kokia draudžiama ir kaip konkrečiai tas draudimas pasireiškia bei kaip jis buvo pažeistas, nurodant tai patvirtinančius įrodymus.
29. Pažymėtina, kad anksčiau išdėstyti administracinio akto trūkumai ne tik pažeidžia tinkamai ir efektyviai realizuoti savo galimai pažeistų teisių ir /ar teisėtų interesų gynybą asmeniui, kuriam šis aktas adresuotas, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui apsibrėžti byloje nagrinėtino ginčo ribas. Faktinis ir teisinis administracinio akto pagrindimas bei aiškus jo motyvavimas turi būti išdėstytas būtent pačiame akte (ar kitame jį lydinčiame dokumente), tačiau ne viešojo administravimo subjekto atsiliepime į asmens pateiktą skundą teismui.
30. Atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas aktas yra nemotyvuotas, jame nėra nurodytas aiškus ir konkretus priimto sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas, teisėjų kolegija kitų atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su Patikrinimo akte suformuluoto reikalavimo nutraukti autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. kovo 12 d. pagrįstumu ir teisėtumu, nevertina. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentais naikinti ar keisti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą nėra pagrindo.
31. Pareiškėjai pateikė prašymus priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas UAB „Tomdova“ prašė priteisti 300 Eur už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą (išlaidas grindė 2020 m. sausio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 15-1/2019-(2020) ir 2020 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymu); pareiškėjas T. M. prašė priteisti 1 270,50 Eur už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą (išlaidas grindė 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra, 2020 m. sausio 31 d. ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas ir banko sąskaitos išrašu).
32. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
33. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsiliepimų į apeliacinius skundus paslauga suteikta 2020 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2019 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 317,6 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 712,88 Eur. Taigi pareiškėjo UAB „Tomdova“ prašoma priteisti 300 Eur suma ir pareiškėjo T. M. prašoma priteisti 1 270,50 Eur suma už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl jos priteistinos iš atsakovo.
34. Atmetus atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų S. K. ir V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Tomdova“ iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjui T. M. iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos 1 270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė