TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS už akių

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 5 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui K. S. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovo K. S. priteisti 1 416,53 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, kartu su juo gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui – mamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir atsakovas K. S. 2018 m. balandžio 11 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė apdraudė transporto priemonės „FORD C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakomybę. 2018 m. rugpjūčio 31 d. eismo įvykio, įvykusio Vokietijoje, metu su apdrausta transporto priemone buvo apgadinta transporto priemonė „Audi MD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 7 082,64 Eur draudimo išmoką.

CK 6.1015 straipsnis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

  Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 60.3. punkte įtvirtinta, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taip pat Taisyklių 60.4. punkte numatyta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudėjas nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio. 

Kadangi atsakovas atsiliepimo nepateikė, neįrodė, jog būtų atlyginęs ieškovei išmokėtos sumos dalį dėl sukelto eismo įvykio, formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo yra pagrįstas bei įrodytas, todėl visiškai tenkintinas (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.245 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. liepos 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 32,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės ADB „Gjensidige“,
j. a. k. 110057869, naudai:

–  1 416,53 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiolikos eurų 53 ct) žalos atlyginimą;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 1 416,53 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. liepos 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 32,00 Eur (tridešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                  Silva Plungienė