Civilinė byla Nr. e2-1157-600/2023

                                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00442-2022-0

                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,

sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Woodimpex“ atstovams - vadovui D. V. ir advokatui Artūrui Vaišvilai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“ atstovėms - vadovei G. J. ir advokatei Elenai Venckienei,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Woodimpex“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dariles“ dėl skolos priteisimo. 

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1.       Ieškovė, civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio tvarka pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės: 1) 7 223,25 Eur skolą; 2) 1 594,22 Eur palūkanų; 3) 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (e/b t. 1, b. l. 54-58).

1.1       Nurodo, kad šalys 2019 m. spalio 30 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019 10 30 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes – šaldytus baravykus apie 10 000 kg, supakuotus į kartonines dėžes, nevalytus; atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti Sutartyje numatytą kainą – 5 Eur + PVM už kilogramą (Sutarties 2.1 punktas).

1.2       4. Už parduotas prekes ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. išrašė atsakovei 49 962,25 Eur sumai PVM sąskaitą-faktūrą, serija WIE, Nr. 759.

1.3       Prekės atsakovei buvo pristatytos 2019 m. lapkričio 25 d. Priimant prekes CMR važtaraštyje buvo padaryta keletas pastabų dėl pristatytų prekių kokybės, pvz. nurodyta, kad baravykai purvini, kad yra sniego ir kt., bet net ir padaręs minėtas pastabas dėl prekių būklės, gavėjas prekes pilna apimtimi priėmė. Iš atsakovės nebuvo gauta pretenzijų, įrodymų, kad kokia nors konkreti prekių dalis neatitinka Sutartyje ar teisės aktuose numatytų kokybės reikalavimų, kad prekės ar jų dalis negali būti naudojamos pagal paskirtį. Tarp šalių nebuvo sudaryta ir jokių susitarimų dėl prekių kainos mažinimo, prekių pakeitimo. Todėl, atsakovė, gavusi ir priėmusi prekes, turi pareigą už jas atsiskaityti. Pagal Sutartį atsakovė už prekes turėjo atsiskaityti tokia tvarka ir terminais – sumokant 15 000 Eur avansą, o likusią sumą sumokant per 7 dienas nuo prekių pristatymo ir kokybės priėmimo (Sutarties 2.2 punktas). Atsakovė keliais skirtingu laiku atliktais mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei bendrą 42 739 Eur sumą ir šio ieškinio pareiškimo metu yra skolinga ieškovei 7 223,25 Eur. 

1.4       Reikalavimą priteisti 1594,22 Eur dydžio palūkanas grindžia civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodo, kad palūkanos paskaičiuotos už pradelstą laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos.

2.       Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (e/b t. 1, b. l. 78-84). 

2.1       Nurodo, atsakovės įsitikinimu, neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas sutikti su ieškinyje dėstoma pozicija. 

2.2        Pažymi, kad ieškinyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad tarp šalių nėra ginčo, kad tarp jų buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė pardavė ir perdavė atsakovei, o atsakovė nupirko ir priėmė iš ieškovės ginčo prekes (Sutartyje nurodytus Baravykus). Tokie teiginiai yra iš esmės neteisingi, vien jau dėl to, kad kaip bus nurodyta ir pagrįsta įrodymais vėliau, atsakovei ieškovės parduotos prekės neatitiko pirkimo– pardavimo sutarties nuostatų, prekių kiekis neatitiko kiekio, nurodyto atsakovės iš anksto išrašytoje sąskaitoje. Be to, ieškovei buvo žinomos aplinkybės, kodėl atsakovė sumažino prekių kainą ir ji su tomis aplinkybėmis sutiko dar 2019 metais.

2.3       Atsakovė nurodo, kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl išsamiai paaiškina tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas ir atskleidžia prekių pristatymo aplinkybes. Pažymėjo, kad 2019 m. spalio 30 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2019 10 30 ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei apie 10 000 kg šaldytų baravykų, supakuotų į kartonines dėžes, nevalytų, atitinkančių Sutarties 1.2 punkte nurodytus kokybės reikalavimus (toliau – Baravykai). Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad ieškovės parduodamų Baravykų kokybė turi atitikti šiuos kokybės reikalavimus: I rūšies baravykai, su balta kepurėlių apačia; kirmėlėtumas iki 20 %; baravykų kepurėlių dydis 0-8 cm, 8+ cm iki 10 %. Atsakovė Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo sumokėti Sutartyje nustatytą kainą – 5,00 Eur/kg plius PVM už Sutarties 1.2 punkte nurodytas savybes atitinkančių Baravykų kilogramą, t. y. Sutartyje nurodytą kainą atsakovė įsipareigojo sumokėti ne už bet kokius grybus, o tik už atitinkančius kokybės reikalavimus.

2.4       Ieškovė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Serija WIE Nr. 759 išrašė 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. dar iki Baravykų pristatymo atsakovei. Sąskaitoje nurodyta, kad bus pristatytas 9 992,45 kg kiekis, už kurį mokėtina bendra suma 49 962,25 Eur. Ieškovė Baravykus atsakovei pristatė 2019 m. lapkričio 25 d. Priimant Baravykus važtaraštyje Nr. 1061402 buvo užfiksuoti akivaizdūs prekių trūkumai: (i) Baravykai buvo purvini, sušokę į vieną gabalą, su daug ledo gabaliukų ir sniego; (ii) iš karto  buvo akivaizdu, kad dauguma Baravykų yra ne I rūšies, kokius pagal Sutartį įsipareigojo pateikti ieškovė, o II ir III rūšies; (iii) Baravykų priėmimo metu buvo nustatyta ir tai, kad pristatytas mažesnis Baravykų kiekis nei nurodyta ieškovės išrašytoje Sąskaitoje - pristatyta ne 9992,45 kg, o tik 9 721,75 kg. Taigi, jau pristatymo metu buvo aišku, kad ieškovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra 49 962,25 Eur sumai yra nepagrįsta, nes joje nurodytas kiekis neatitinka realiai pristatyto kiekio, todėl ir mokėtina suma vien dėl šio neatitikimo turėjo būti sumažinta.

2.5       Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad nebuvo gauta pretenzijų, įrodymų, kad kokia nors konkreti Prekių dalis neatitinka Sutartyje ar teisės aktuose numatytų kokybės reikalavimų. Kaip ieškovei yra žinoma, dar pristatymo dieną (2019 m. lapkričio 25 d.) atsakovė elektroniniu laišku ne tik informavo apie Baravykų kokybės ir svorio trūkumus, bet ir pridėjo tai patvirtinančias nuotraukas. Kaip matyti iš minėto elektroninio laiško, jame buvo įvardinti visi akivaizdūs, patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Be to, atsakovė atkreipė ieškovės dėmesį ir į tai, kad Baravykai buvo transportuojami netinkamoje, per žemoje temperatūroje. Kaip matyti iš ieškovei elektroniniu paštu pateiktų nuotraukų, Baravykai buvo su daug ledo ir smėlio priemaišų, todėl grynasis Baravykų svoris (už kurį ir buvo sutarta mokėti – 5 Eur/kg) galėjo būti ir buvo apskaičiuotas tik atskirai, be nereikalingų priedų, pasvėrus Baravykus. Atsakovė teismui pateikia gamybos kortelę, iš kurios matyti, kad atliekų (ledo ir smėlio) buvo net 1726,3 kg. Taigi, už atliekų svorį atsakovė neprivalėjo mokėti nei pagal Sutartį, nei pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad gamybos kortelė yra susieta su ieškovės pateikta PVM sąskaita, todėl pradinis Baravykų svoris joje nurodytas toks, kokį ieškovė nurodė dar iki pristatymo išrašytoje Sąskaitoje. Kaip matyti, po Baravykų atskyrimo bei nuvalymo proceso, likęs Baravykų kiekis – 7 917 kg. Taigi, ieškovei už patiektas prekes iš viso galėjo būti sumokėta 39 585 Eur (7 917 kg x 5 Eur).

2.6       Sutarties 1.2 punkte kaip kokybės reikalavimas nurodyta „I rūšies baravykai, balta kepurėlių apačia“. Atsakovė teikia produkto specifikaciją, iš kurios matyti, kad I rūšies baravykai pagal juslinius rodiklius (spalvą) identifikuojami taip: Kepurėlės viršus nuo geltonai rudos spalvos iki tamsiai rudos spalvos, kotas ir kepurėlės apačia nuo šviesiai gelsvos iki baltos spalvos. II rūšies baravykų apačia būna geltona, o III rūšies žalia.

2.7       Ieškovė pagal Sutarties 1.2 punktą įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti tik I rūšies Baravykus. Tai, kad ne visi 2019 m. lapkričio 25 d. pristatyti Baravykai yra I rūšies, atsakovė ieškovei nurodė iškart po Baravykų pristatymo siųstame elektroniniame laiške. Kaip matyti iš gamybos lentelės, po detalesnio Baravykų įvertinimo, paaiškėjo, kad I klasės baravykų buvo pristatyta tik 4 067 kg (grybus I klasės baravykų buvo gauta: 2-4 cm 1 330 kg, 4-6 cm 2 244 kg, 8+ cm 143 kg, kubeliai A 350 kg). Likę Baravykai atitiko II rūšies reikalavimus. Taigi, reikšminga dalis atsakovės ieškovei parduotų Baravykų neatitiko kokybės reikalavimų, t. y. nebuvo I rūšies.

2.8       Atsakovė pažymi, kad Baravykų sutvarkymui buvo skirta daug darbuotojų laiko sąnaudų, todėl dėl iš esmės nekokybiškų ir Sutarties nuostatų neatitinkančių Baravykų įsigijimo iš ieškovės, atsakovė papildomai patyrė nuostolių. Atsakovės nuostolius sudaro ir tai, kad ji ieškovei sumokėjo už didesnį kiekį negu įsigijo (7 917 kg), be to, tik šiek tiek daugiau nei pusė (4 067 kg) Baravykų buvo I rūšies, t. y., atitiko Sutartimi sulygtus kokybės reikalavimus.

2.9       Atsakovė su ieškove dėl nekokybiškų Baravykų komunikavo ne tik elektroniniu paštu, bet ir telefonu. Pokalbio metu, ieškovei buvo pasiūlyta atsiimti pristatytą nekokybišką prekę, tačiau ieškovė prekės atsiimti nenorėjo ir siekė ieškoti kompromisinio sprendimo. Ieškovės vadovas atvyko į atsakovės gamybines patalpas, esančias Pramonės g. 8B, Varėnoje, kur pats įvertino Baravykus, suprato, kad iš tiesų pristatė nekokybišką prekę ir pripažino, kad Baravykų svoris neatitiko nurodyto Sąskaitoje. Tada šalys susitarė, kad atsakovei nebus sumokėta likusi nesumokėta Sąskaitoje nurodyta suma – 7 223,25 Eur. Toks sprendimas tenkino abi Sutarties šalis, nors ir atsakovės nuostoliai ir praradimai, kaip matyti iš pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, buvo ženkliai didesni. Ieškovė buvo pažadėjusi tokiai sumai išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, tačiau to nepadarė.

2.10       Kad toks sprendimas ieškovę tenkino, patvirtina ir tai, kad pretenzija dėl nesumokėtos sumos buvo atsiųsta tik 2022 m. vasario 2 d., praėjus daugiau nei dviem metams po Baravykų pristatymo. Ieškovė pakeitė poziciją, nors su atsakove buvo radusi kompromisinį susiklosčiusios situacijos sprendimą. Tai, kad atsakovės pozicija dėl Baravykų kiekio ir kokybės buvo pastovi ir nekito, patvirtina atsakovės 2022 m. vasario 2 d. elektroniniu paštu pateiktas atsakymas į ieškovės pretenziją.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas vadovas paaiškino, kad surado ukrainiečius, galinčius tiekti grybus, tada susipažino su atsakovės vadovės tėvu. Siūlė grybus valyti Ukrainoje, nes ten pigiau, tačiau atsakovė nesutiko. Avansiniai mokėjimai buvo atlikti prieš parodant nuotraukas. Po grybų atvežimo paaiškėjo, kad juose daug vandens, todėl važiavo į fabriką. Su atsakovės vadovės tėvu p. S. R. nepavyko susikalbėti, todėl ir atsidūrė teisme. Nuotraukose, kurios buvo siunčiamos jam priešų perkant grybus, buvo švieži baravykai, o atvežtų šaldytų kokybė skyrėsi. Atitirpdžius vandenį, skyrėsi svoris. Su skaičiuojamais nuostoliais nesutiko, nes atsakovė įsipareigojo pirkti nevalytus grybus. Pripažino aplinkybę, kad jis yra ir Ukrainos bendrovės Eurodortex akcininkas. Kodėl CMR važtaraštyje skirias svoris, paaiškinti negali. Grybus užšaldė pradinis pardavėjas Eurodortex.

4.       Ieškovės atstovas advokatas ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Akcentavo, kad atsakovė gavo tai, ką pirko. CMR važtaraštyje nebuvo nurodyta, kokia yra tinkama temperatūra. Pažymėjo, kad visa pirkimo procedūra buvo derinama su S. R.. Tikrasis grybų pirkėjas iš Ukrainos buvo atsakovė, o ne ieškovė. Į Lietuvą iškeliavo ne tik I-os rūšies grybai. Mano, kad pretenzijas dėl vežimo vežėjui turi reikšti atsakovė, o ne ieškovė. Skirtingų rūšių grybus liepė pirkti S. R.. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, už kiek parduoti ne I-os rūšies grybai.   

5.       Atsakovės atstovė vadovė paaiškino, kad priėmimo procese dalyvavo ji pati. Apie grybų kokybę nurodyta pastabose, buvo fotografuojama, kad netinkama kokybė, ir per VIBER programėlę siuntė iš karto dėl kokybės ieškovės direktoriui, kuris pripažino, kad grybai ne tos kokybės.

6.       Atsakovės atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Akcentavo, kad šalys sudarė sutartį, kurios nuostatas dabar teisme bando interpretuoti kitaip. Be to, atvykus grybams ir pamačius, kad jie neatitinka tos kokybės, dėl kurios buvo susitarta, nedelsiant buvo iškviestas ieškovės vadovas ir buvo sutarta ieškoti bendro sutarimo – sutarta, kad už grybus sumokėta dalis yra tinkama ir daugiau mokėti ieškovė nereikalaus, o atsakovė negrąžins grybų ir neprašys nuostolių, patirtų apdorojant grybus. Todėl po dviejų metų gautas ieškinys nustebino. Grybų kokybė buvo tikrinama atsakovės sandėlyje, vadinasi, kokybė buvo svarbu. Valymo proceso metu nustatyta, kad atliekų buvo 18 proc., kas viršija įprastą atliekų kiekį. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pirko I-os rūšies baravykus. Nesutinka su tuo, kaip sutartį aiškina ieškovė – neneigia, kad buvo sudaryta sutartis, tačiau sutarties esmę aiškina per tai, kaip sutartis buvo sudaryta. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas tarp šalių kilo dėl kokybės, vežimo temperatūra buvo netinkama, bet vežėjui pretenzijų nėra. Atsakovas negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartį.    

7.       Liudytoja apklausta M. F. paaiškino, kad atsakovo įmonėje dirba gamybos meistre nuo 2019 m. gegužės 4 d., išsilavinimas – grybų ir uogų išrūšiuotoja. Priėmimo metu nustatyta, kad grybai buvo sušaldyti, buvo rudi, tamsūs. Pagal standartus I-os rūšies grybo apačia turi būti balta, o šiuo atveju buvo tamsi. II-os rūšies grybai turi žalsvą spalvą, III-ios spalvos grybai paprastai turi tamsią spalvą. Buvo nustatyta, kad grybai turi daug smėlio ant galvučių. Grybus turėjo valyti, plauti, valyti. Darbas su šaldytais grybais vyko prie + 5 C laipsnių temperatūros, dalį grybų reikėjo atitirpinti, kad būtų galima atskirti iš sušaldytų gabalų. Kadangi grybai b uvo prastos kokybės, jų valymo procesas užtruko, per pamainą sutvarkydavo tik apie 200-300 kg grybų. Šaldytuvuose pas juos grybai laikomi prie -20 C laipsnių. Kadangi grybų kokybė neatitiko tos, kokios tyrėjo būti pristatyti, tai vietoje sprendė, kaip elgtis, dėl ko tuos grybus, kurių kokybė netiko, nusprendė smulkinti.

8.       Liudytoju apklaustas S. R. paaiškino, kad atsakovės įmonėje dirba nuo jos įkūrimo komercijos direktoriumi. Turėjo būti atkrauti I-os rūšies grybai, o II-os ir III-ios rūšies negalėjo būti atkrauti. Ieškovės atstovu turėjo būti D. G., kuris pasiūlė nuplauti grybus. S. R. sutiko dėl grybų plovimo, bet kai grybai atvažiavo, paaiškėjo, kad jie neplauti. Jeigu grybai yra teisingai užšaldyti, grybų kepurėlių apačia nepakinta. Baravykas turi užšalti per 24 valandas. Susidarė įspūdis, kad atvažiavo ne tas krovinys, kuris turėjo atvažiuoti. Jo žiniomis krovinys liko, nes susiderino naujas kainas. Derybos dėl grybų pirkimo vyko su D. G..   

9.       Liudytojas V. K. paaiškino, kad yra Ukrainos bendrovės Eurodortex steigėjas. Dėl grybų bendravo su D., kuris rinkosi grybus, nurodydavo, kokius pirkti. D. davė nurodymą grybus nuplauti. Bendrovė su UAB „Dariles“ sutarties neturėjo. Grybus pardavė UAB „Woodimpex“. Nurodymo atrinkti tik I-os rūšies grybus nebuvo.

10.       Liudytoju apklaustas D. G. paaiškino, kad turėjo draugiškus santykius su abiem bendrovėmis. Jis pats yra varėniškis, išsikalbėjo su ieškovės vadovu, kuriam kažkada statė tvorą, ir suvedė su S. R.. Ieškovės vadovas davė liudytojui ukrainiečių kontaktus ir liudytojas vyko į Ukrainą, vertino grybus, bet akcentavo, kad neatstovavo nei vienos bendrovės. Į Ukrainą važiavo asmeniniais reikalais, su sutuoktine, bet tuo pačiu užsuko apžiūrėti grybų, nes S. R. žadėjo darbą Ukrainoje. Siuntė nuotraukas tiek D. V., tiek S. R., kuriose matyti, kad grybai buvo smėlėti, purvini, skirtingų rūšių. Sprendimą dėl grybų pirkimo, kaip ir dėl grybų plovimo, priėmė S. R.. Jis pats su grybais dirbo apie 15 metų, nuo 1990 m. Atvežus grybus skambino atsakovės vadovė, sakė, kad kokybė bloga, trūksta svorio, kažkas blogai su šaldytuvu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

11.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

11.1       2019 m. spalio 30 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019 10 30, kurios 1.1-1.2 punktais susitarė, kad ieškovė (pardavėja) įsipareigoja parduoti, o atsakovė (pirkėja) įsipareigoja nupirkti prekes - šaldytus Baravykus apie 10 000 kg, supakuotus į kartotines dėžes, nevalytus, kokybė atitinka šioms prekėms keliamus reikalavimus – I rūšies baravykai, balta kepurėlių apačia; kirmėlėtumas iki 20 proc.; baravykų kepurėlių dydis 0-8 cm, 8+cm iki 10 proc. (e/b t. 1, b. l. 59-60); sutartį ieškovės vardu pasirašė D. V., atsakovės vardu – G. R.;

11.2       Sutarties 2.1 punkte nurodyta sutarta nurodytų prekių kaina – 5,00 Eur/kg +PVM; pirkėjas atlieka 15000 Eur avansinį mokėjimą pavedimu į pardavėjo sąskaitą, likusią pinigų dalį pirkėjas sumoka pavedimu per 7 dienas po prekių pristatymo ir kokybės priėmimo;

11.3       2019 m. lapkričio 18 d. išrašytame CMR važtaraštyje Nr. 1061402 nurodyta, kad krovinys gautas 2019 m. lapkričio 25 d., krovinio iškrovimo vieta – Vilnius-Varėna, Lietuva; pasirašo UAB „Dariles“ atstovas; skiltyje „Siuntėjas“ nurodyta „privati įmonė Eurodortex“, skiltyje „Gavėjas“ nurodyta „UAB „Woodimpex“, vežėju nurodyta Ukrainos bendrovė (CMR grafa Nr. 16), CMR grafose Nr. 7-11 nurodyta – pakuočių skaičius – 27 padėklai, įpakavimo būdas – kartoninės dėžės, krovinio pavadinimas – šaldyti baravykai, svoris bruto – 10961 kg (e/b t. 1, b. l. 160-162); ties CMR skiltimis Nr. 13, 19 ranka lietuvių kalba atliktas įrašas – „Baravykai purvini, sušokę į vieną gabalą, daug sniego / ledo gabaliukų; dauguma atsiskyrę, ne pilni, kotai nulūžę nuo kepurėlių; dauguma baravykų II ir III rūšies; temperatūra krovinio pervežimo metu nebuvo tinkama; gautas kiekis – 9721,75 kg; 

11.4       Ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą WIE Nr. 759 49 962,25 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad ji išrašyta už baravykus, kiekis – 9992,45 kg, kaina už kg – 5,00 Eur; apmokėjimas – iki 2019 m. lapkričio 22 d., sąskaitą parengė D. V. (e/b t. 1, b. l. 61);

11.5       Ieškovės pateikta su Ukrainos bendrove - IĮ „Eurodortex“ 2019 m. spalio 24 d. sudaryta Sutartis Nr. 01/10 patvirtina aplinkybę, kad ieškovė su Ukrainos bendrove buvo sudariusi sutartį dėl įvairių rūšių grybų ir uogų pirkimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti 1 000 000 kg sutarties 1.1. punkte nurodytų prekių (e/b t. 2, b. l. 1-5); susitarimo dėl įvairių rūšių grybų pirkimo aplinkybę patvirtino liudytoju teisme apklaustas IĮ „Eurodortex“ darbuotojas V. K. teismo posėdyje, kada liudytojas nurodė, kad baravykai buvo skirtingų rūšių CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189-192 straipsniai); taip pat teisminio nagrinėjimo metu ieškovės vadovas patvirtino aplinkybę, kad jis yra IĮ „Eurodortex“ dalininkas (CPK 186, 187 straipsniai);

11.6       Atsakovė į bylą pateikė ginčo grybų apdorojimo gamybos korteles, produkto specifikacijas (e/b t. 1, b. l. 101-103, 105-107);

11.7       Ieškovė pateikė ginčo produkcijos sertifikatą, kuris buvo teiktas muitinei transportuojant ginčo grybus į Lietuvą, taip pat laboratorijos sertifikatą (e/b t. 2, b. l. 21-23, 29-33);

11.8       Ieškovės pateiktoje 2019 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 14/11 2019 11 24 prie 2019-10-24 Sutarties Nr. 01/10 nurodyta, kad ieškovei IĮ „Eurodortex“ išrašė sąskaitą apmokėti 52957,60 Eur už šaldytus baravykus, bendras svoris 10961 kg, grynas svoris 9992 kg, kaina – 5,3 Eur/kg, 27 padėklai (e/b t. 2, b. l. 25-25);

11.9       Pateiktas abiejų šalių susirašinėjimas ir nuotraukos sąlygoja išvadas dėl tokių aplinkybių – nėra ginčo, kad atsakovės pateiktos ginčo grybų nuotraukos buvo siunčiamos ieškovės vadovui atsakovės nurodytu laiku, kad ieškovės vadovas buvo atvykęs į atsakovei priklausančio cecho, kur apdorojami grybai, patalpas ir pats matė ginčo grybus, o Viber programėlėje į atsakovės vadovės siųstas nuotraukas atsakė „Zinau, D. sake. Xaxolu stilius.“; iš nuotraukų matyti, kad grybai sušokę į gabalus; ieškovė atsakovei priminimą sumokėti 7223,25 Eur siunčia 2022 m. vasario 2 d. į kurį atsakovė atsako 2022 m. vasario 7 d. nurodama, kad ieškovės direktorius iš karto po grybų pristatymo buvo informuotas dėl krovinio kokybės su nuotraukomis el. paštu, buvo atvykęs apžiūrėti kokybės ir pats tą pripažino (e/b t. 1, b. l. 35, 37, 38, 96, 97-100, 108, 109, 191-194.

12.       Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už parduotas prekes kilus ginčui dėl parduotų prekių kokybės. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.305-6.431 straipsnių nuostatomis bei šalių sudaryta sutartimi, kurios nuostatos, jas šalims aiškinant skirtingai, aiškinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis.

13.       Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011, 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012). 

14.       Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15.       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (sprendimo 11.1-11.2, 11.3 punktai) bei šalių ir liudytojų paaiškinimai teismo posėdyje sąlygoja išvadą, kad šalys jų 2019 m. spalio 30 d. sudarytą sutartį aiškina skirtingai vertinant jų paaiškinimus dėl sutarties objekto (sutarties 1.1. – 1.2. punktai) – ieškovė liudytojų parodymais siekia paneigti buvus susitarimą tik dėl I-os rūšies šaldytų baravykų pardavimo atsakovei, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodyto sutarties punkto interpretavimu, prašo vadovautis sutarties nuostatomis. Nurodytą prieštaravimą teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis įrodyti privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

16.       Kilus ginčui šioje byloje dėl sutarties sąlygų (sutarties objekto (prekės) ir jam keliamų kokybės reikalavimų), įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, inicijavusiai sutarties pasirašymą. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus dėl grybų apžiūros prieš perkant, jų paruošimo transportavimui ir kt. aplinkybių, sprendžia, kad susidariusioje situacijoje teismas turi vadovautis sprendimo 14 punkte kasacinės instancijos teismo pateiktu CK 6.193 straipsnio normos aiškinimu ir daro išvadą, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl tokių prekių pirkimo – pardavimo, koks nurodytas Sutarties 1.1.-1.2. punktuose (sprendimo 11.1, 11.2 punktai). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad CMR važtaraštyje (sprendimo 11.3. punktas) nurodytos aplinkybės dėl ginčo grybų -  „Baravykai purvini, sušokę į vieną gabalą, daug sniego / ledo gabaliukų; dauguma atsiskyrę, ne pilni, kotai nulūžę nuo kepurėlių; dauguma baravykų II ir III rūšies; temperatūra krovinio pervežimo metu nebuvo tinkama; gautas kiekis – 9721,75 kg“ nebuvo ieškovės paneigtos atitinkamais rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Taip pat ieškovės vadovas neneigė aplinkybės, kad iš karto po grybų pristatymo atsakovei, atsakovės vadovė atsiuntė pristatytų ginčo grybų nuotraukas ir savo atsakymo/komentaro (sprendimo 11.9 punktas). Todėl teismas, įvertinęs į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą iš karto po grybų pristatymo 2019 m. lapkričio 25 d. atsakovei, kada iš atsakovės ieškovės vadovas Viber programėlėje gavo nuotraukas taip grindžiant pristatytų grybų (ne)kokybę, priminimą sumokėti 7223,25 Eur sumą atsiuntė tik 2022 m. vasario 2 d., kas, įvertinus atsakovės 2022 m. vasario 7 d. atsakyme nurodytas aplinkybes dėl apmokėjimo ir grybų kokybės, leidžia daryti išvadą, kad šalys, susitikusios iš karto po grybų pristatymo (2019 m. lapkričio 25 d.) pakeitė 2019 m. spalio 30 d. sudarytos sutarties 2 punkto sąlygas (dėl sutarties kainos ir mokėjimo), nes aplinkybė, kad ginčo grybai buvo pristatyti tokie, kaip nurodyta CMR važtaraščio pastabose (sprendimo 11.3 punktas), viena vertus, nebuvo paneigta, kita vertus, ją patvirtino abiejų šalių liudytojai, nors raštu šalys tokio pakeitimo ir neįformino (kaip nurodyta sutarties 6.3. punkte) (CPK 12, 178, 178, 177 straipsniai). Įrodymų, paneigiančių atsakovės vadovės paaiškinimą, teigiant, kad šalys susitikimo metu (iš karto po grybų pristatymo 2019 m. lapkričio 25 d.) susitarė, kad atsakovė negrąžina prekių, tačiau už jas likusios sumos nemoka tiek dėl grybų nekokybės, tiek dėl nesutampančio kiekio, ieškovė nepateikė (CPK 186 straipsnis). Todėl teismas daro išvadą, kad dėl ginčo prekės ir jos kokybės šalys susitarė, kaip nurodyta sutarties 1 punkte, tačiau atvykus prekei, jų veiksmai iš karto po prekės pristatymo 2019 m. lapkričio 25 d., sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, kad šalys savo veiksmais pakeitė sutarties 2 punkto sąlygas dėl kainos ir apmokėjimo (CPK 12, 177, 178, 179, 185 straipsniai).

17.       Atlikdamas aukščiau nurodytų tiek nustatytų aplinkybių, tiek įrodymų vertinimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo prekė – šaldyti grybai yra maisto produktai, kurių galiojimas yra apibrėžtas laike ir galimai yra/buvo suėjęs 2022 m. vasario 2 d. pranešimo-priminimo siuntimo metu (produkto specifikacijoje nurodyta, kad tinkamumo vartoti trukmė yra 4 metai, laikant temperatūroje ne aukštesnėje kaip -25 C, 3 metai, laikant temperatūroje ne aukštesnėje kaip -18 C (e/b t. 1, b. l. 105-107). Todėl negavus apmokėjimo ginčo sutartyje nustatytu (per 7 dienas nuo ginčo grybų pristatymo ir kokybės priėmimo, sutarties 2.2. punktas), ieškovės 2022 m. vasario 2 d. pranešimas-priminimas dėl skolos sumokėjimo vertinamas kritiškai ir nepaneigia teismo padarytų išvadų.

18.       Teismo padarytų išvadų šalims pakeitus sutarties sąlygas dėl kainos ir likusio apmokėjimo nekeičia ieškovės argumentai, kad dėl grybų transportavimo sąlygų pretenzijas vežėjui turėjo reikšti atsakovė kaip prekių gavėja, nes CPK važtaraštyje gavėju nurodyta būtent ieškovė (teismo sprendimo 11.3 punktas). Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

19.       Nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl nurodytos sumos nurodytu pagrindu priteisimo negali būti tenkinamas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 

21.       Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 7814,19 Eur advokato atstovavimo išlaidų byloje (e/b t. 1, b. l. 126-134, 171-173, t. 2, b. l. 9-14, 53-55, 65-67, 117-119, CPK 93, 98 straipsniai). Nurodytos advokato išlaidos vertinamos kaip protingos ir pateisinamos, įvertinus bylos eigą bei įrodymų, kuriuos šalys kiekviena turėjo teikti vadovaujantis joms CPK 12, 178 straipsnyje numatytomis pareigomis, teikimo eigą (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 punktas, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

22.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, sudaro 6,64 Eur. Ieškinį atmetus, teismo pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88, 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 93, 96, 98, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Woodimpex“, j. a. k. 302446367, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“, j. a. k. 301742630, naudai 7814,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Woodimpex“, j. a. k. 302446367, į valstybės biudžetą 6,64 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Renata Kasimovienė