Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08684-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.7;
(S)
2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Senoji Baltija“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I . Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 695,56 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 38 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė ir atsakovė AB „Senoji Baltija“ sudarė Laivų draudimo sutartis Nr. LD002584 ir Nr. LD 002600. Akcinė bendrovė „Senoji Baltija“ nesumokėjo įmokų pagal prieš tai nurodytas draudimo sutartis, iš viso 1 695,56 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu priteisė iš atsakovės akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ 1 695,56 Eur skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 695,56 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 38 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, grąžino atsakovei akcinei bendrovei „Senoji Baltija“ iš teismo depozitinės sąskaitos atsakovo 2019 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 100 Eur užstatą.
4. Pirmosios instancijos teismas dėl draudimo sutarčių nutraukimo nustatė, jog atsakovės atstovas advokatas M. V. teismo posėdžio metu, įrodinėdamas draudimo sutarčių pasibaigimo pagrindą ir datas, nurodė, kad laivų draudimo liudijimuose /polisuose prie nurodyto draudimo laikotarpio nurodoma, kad jeigu draudėjas sutartyje numatytu terminu nesumoka pirmos ar visos draudimo įmokos, tai draudimo sutartis neįsigalioja ir anuliuojama be atskiro draudiko pranešimo praėjus 30 dienų po įmokos sumokėjimo termino. Kadangi atsakovas nesumokėjo antrųjų draudimo įmokų, atsakovo atstovo teigimu, prieš tai minėtos draudimo sutartys atsakovui nebemokėjus antrųjų įmokų, pasibaigė praėjus 30 dienų po antrųjų įmokų sumokėjimo terminų. Teismas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu kaip nepagrįstu šiuo konkrečiu atveju ir laiko pagrįstą ieškovo argumentą, kad atsakovo minima sutarties pasibaigimo procedūra taikoma neįsigaliojusiai sutarčiai ir netaikytina įsigaliojusiai draudimo sutarčiai. Atsakovo teiginiai dėl draudimo sutarčių galiojimo laikotarpių ir nutraukimo datų yra prieštaringi ir laikytini nepatikimais. 2018 m. balandžio 26 dienos elektroniniu paštu ieškovui siųstas atsakovo prašymas nutraukti draudimo sutartis Nr. LD 002584 ir Nr. LD 002600 patvirtina, kad pats atsakovas laikė, kad draudimo sutartys 2018 m. balandžio 26 d. nėra nutrauktos ir yra galiojančios. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ieškovas turėjo teisę, o ne pareigą, atsakovui pažeidus draudimo sutartį, t. y. nesumokėjus antrųjų įmokų, praėjus 30 dienų nuo termino atsakovui sumokėti antrąsias įmokas suėjimo, pranešti atsakovui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo atsakovui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartis bus nutraukta. Byloje nenustatyta, kad šalys buvo susitarusius dėl termino, kiek laiko ieškovas turi laukti draudimo įmokų, kurios privalo būti sumokėtos pagal draudimo sutarties sąlygas ir kada išsiųsti ieškovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovas, negavęs iš ieškovo pranešimo apie draudžiamosios apsaugos sustabdymą neturėjo jokio pagrindo manyti, kad prieš tai minėtos draudimo sutartys yra nutrauktos. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo rašytinius paaiškinimus, atsakovo atstovų teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas įrodė, jog pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatomis ir Laivų draudimo taisyklių 4.4 punkto nuostatomis, draudimo sutartį Nr. LD 002584 nutraukė 2018 m. kovo 21 d., draudimo sutartį Nr. LD 002600 nutraukė 2018 m. gegužės 2 d. Dėl draudimo įmokų dydžio iki sutarčių nutraukimo pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai draudimo sutartį Nr. LD 002584 nutraukė 2018 m. kovo 21 d. ir draudimo sutartį Nr. LD 002600 nutraukė 2018 m. gegužės 2 d., darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai apskaičiavo likutines įmokų sumas už laikotarpius nuo antrųjų draudimo įmokų sumokėjimo terminų iki sutarčių nutraukimo atitinkamai pagal draudimo sutartį Nr. LD 002584 nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. kovo 21 d., pagal draudimo sutartį Nr. LD 002600 nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., t. y. 774,55 Eur ir 921,01 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė, kad draudimo brokeriui būtų pateikęs rašytinį prašymą, skirtą ieškovui dėl sutarčių nutraukimo, detaliau dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškovo informavimu per draudimo brokerį E. B. apie pageidavimą anksčiau termino nutraukti draudimo sutartis, pirmosios instancijos teismas nusprendė nepasisakyti. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad atsakovas iki 2018 m. balandžio 26 d. raštu nepranešė ieškovui apie pageidavimą nutraukti draudimo sutartis anksčiau nei pats ieškovas nutraukė draudimo sutartis, todėl ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteista 1 695,56 Eur skola dėl nesumokėtų draudimo įmokų, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės 742,34 Eur draudimo įmokų ieškovui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika – pirmosios instancijos teismo sprendimo 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika buvo suformuota, vadovaujantis 2006 m. liepos 18 d. įsigaliojusio Draudimo įstatymo 80 straipsnio redakcijos pagrindu. Šiuo atveju ieškovas su atsakove 2017 m. liepos 9 d. ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė laivų draudimo sutartis, todėl šiems draudimo santykiams turėjo būti taikoma Draudimo įstatymo 2016 m. sausio 1 d. 96 straipsnio redakcija. Atsakovės vertinimu, nesumokėjus antros įmokos sutartyje nustatytu terminu, jos turėjo būti besąlygiškai nutrauktos, kaip to reikalavo Draudimo įstatymo 96 straipsnio ir draudimo sutarčių nuostatos. Jokio pranešimo apie sutarčių sustabdymą atsakovas neturėjo ir neprivalėjo gauti.
5.2. Ieškovo nustatytų Laivų draudimo taisyklių 4.4 p. nurodyta, kad draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu, – tokiu atveju draudimo sutartis neįsigalioja ir yra anuliuojama be atskiro draudiko pranešimo praėjus 30 dienų po įmokos mokėjimo termino), BTA privalo sutartyje numatytu rašytiniu dokumentu informuoti, kad per 30 dienų nuo rašytinio dokumento išsiuntimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo sutartis pasibaigs. Analogiškos nuostatos reglamentuotos ir Draudimo įstatymo 96 straipsnyje. Taigi draudimo sutartis LD 002584 turėjo būti nutraukta 2018 m. vasario 12 d. (už jį galėjo būti priskaičiuota vieno mėnesio įmoka – 371,17 Eur), o draudimo sutartis LD 002600 turėjo būti nutraukta 2018 m. kovo 18 d. (ir už jį galėjo būti priskaičiuota vieno mėnesio įmoka – 371,17 Eur).
5.3. Draudikas, t. y. ieškovas, atsakovui nesumokėjus draudimo sutartyse nurodytais terminais antros draudimo įmokos, laiku nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų. Ieškovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, nes laiku nesikreipė į draudėją dėl šių įmokų sumokėjimo ir laiku nenutraukė šių draudimo sutarčių, kaip to reikalauja Draudimo įstatymas ir draudimo taisyklės, bei kaip to reikalavo ir atsakovė.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Draudimo sutartys buvo nutrauktos būtent draudimo įstatyme ir draudimo sutartyje numatyta tvarka, t. y. atsakovė įrodinėja aplinkybę, kuri ir taip nėra ginčo dalykas.
6.2. Nei draudimo sutartis, nei teisės aktai nenustato termino, kiek laiko draudikas turi laukti draudimo įmokų, kurios privalo būti sumokėtos pagal draudimo sutarties sąlygas, todėl draudikas gerbdamas draudėją, tik išimtiniais ir itin retais atvejais yra priverstas imtis procedūrų dėl draudimo sutarties nutraukimo draudiko iniciatyva. Pranešimai dėl sutarties nutraukimo siunčiami praėjus apie mėnesiui nuo draudimo sutarties pažeidimo. Šiai bylai aktualius pranešimus dėl nesumokėtų įmokų atsakovė ignoravo, todėl draudimo sutartys buvo nutrauktos apskaičiuojant draudimo įmokų skolą už suteiktą draudimo apsaugą iki draudimo sutarties nutraukimo.
6.3. Dėl atsakovės pateiktų prašymų nutraukti draudimo sutartis LD 002584 ir LD 002600 pažymėtina, jog 2018 balandžio 26 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad šią dieną buvo pateiktas atsakovės prašymas, tačiau šis prašymas jau buvo neaktualus, nes sutartys jau buvo nutrauktos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
9. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 19 d. AB „Senoji Baltija“ su ieškovu sudarė laivų draudimo sutartį Nr. LD 002584, pagal kurį metams, t. y. nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 18 d., buvo apdraustas žvejybinis traleris (duomenys neskelbtini). Draudimo įmokos buvo išdėstytos per 2 mokėjimus. Pirmasis mokėjimas turėjo būti ir buvo atliktas iki 2017 m. liepos 19 d. Antrasis mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2018 m. sausio 12 d.
10. 2017 m. rugpjūčio 18 d. AB „Senoji Baltija“ su ieškovu sudarė laivų draudimo sutartį Nr. LD 002600, pagal kurį metams, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d., buvo apdraustas žvejybinis traleris (duomenys neskelbtini). Draudimo įmokos buvo išdėstytos per 2 mokėjimus. Pirmasis mokėjimas turėjo būti ir buvo atliktas iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. Antrasis mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2018 m. vasario 18 d.
11. Atsakovė išreiškė valią ieškovei nemokėti pagal paminėtas sutartis antrųjų draudimo įmokų, tačiau tik 2018 m. balandžio 26 dieną elektroniniu paštu ieškovui išsiuntė prašymą nutraukti draudimo sutartis Nr. LD 002584 ir Nr. LD 002600. Ieškovė 2018-02-13 ir 2018-03-27 išsiuntė atsakovei pranešimus dėl nesumokėtų draudimo įmokų.
12. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal ieškovo nustatytų laivų draudimo taisyklių 4.4 p. draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas privalo sutartyje numatytu rašytiniu dokumentu informuoti, kad per 30 dienų nuo rašytinio dokumento išsiuntimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo sutartis pasibaigs. Todėl laivo draudimo liudijimas / polisas Nr. LD 002584, kuris buvo neapmokėtas iki 2018 m. sausio 12 d., turėjo būti nutrauktas be atskiro draudiko pranešimo praėjus 30 dienų po įmokos sumokėjimo termino, t. y. 2018 m. vasario 12 d., ir už jį galėjo būti priskaičiuota vieno mėnesio įmoka – 371,17 Eur. Analogiškai laivo draudimo liudijimas / polisas Nr. LD 002600, kuris buvo neapmokėtas iki 2018 m. vasario 18 d., turėjo būti nutrauktas be atskiro draudiko pranešimo praėjus 30 dienų po įmokos sumokėjimo termino, t. y. 2018 m. kovo 15 d., ir už jį galėjo būti priskaičiuota vieno mėnesio įmoka – 371,17 Eur.
13. Iš laivų draudimo liudijimų / polisų Nr. LD 002584 ir Nr. LD 002600 nutraukimo aktų matyti, kad draudimo sutartį Nr. LD 002584 ieškovas nutraukė 2018-03-21, draudimo sutartį Nr. LD 002600 ieškovas nutraukė 2018-05-02, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl atsakovės pareigos mokėti draudimo įmokų dalį už laikotarpį nuo antrosios draudimo įmokos sumokėjimui nustatyto termino iki draudimo sutarčių nutraukimo datos.
Dėl atsakovės pareigos mokėti draudimo įmokų dalį už laikotarpį nuo antrosios draudimo įmokos sumokėjimui nustatyto termino iki draudimo sutarčių nutraukimo datos.
14. CK 6.996 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Ši nuostata buvo perkelta ir į šalių sudarytus ir pasirašytus laivų draudimo polisus (t.1, b. l.17, 20). Byloje vyksta ginčas dėl antrųjų įmokų nemokėjimo, todėl apeliantė neturi teisinio pagrindo remtis ieškovės Laivų draudimo taisyklių bendrųjų sąlygų 4.4 p., numatančiu, jog tik pirmųjų įmokų nesumokėjimo atveju draudimo sutartis neįsigalioja ir yra anuliuojama be atskiro draudiko pranešimo praėjus 30 dienų po įmokos mokėjimo termino.
15. Ieškovės Laivų draudimo taisyklių bendrųjų sąlygų 4.4 p. buvo nustatyta, kad draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu, – tokiu atveju draudimo sutartis neįsigalioja ir yra anuliuojama be atskiro draudiko pranešimo praėjus 30 dienų po įmokos mokėjimo termino), BTA privalo sutartyje numatytu rašytiniu dokumentu informuoti, kad per 30 dienų nuo rašytinio dokumento išsiuntimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo sutartis pasibaigs (t. 1, b. l. 66).
16. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad, aiškinant draudimo sutartis, taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 36 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 47 punktą).
17. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
18. Šios bylos ginčo šalių sudarytos sutarties tekstas įrodo, kad šalių sutartis numatė atsakovei draudžiamąją apsaugą ir nesumokėjus antrųjų įmokų, todėl nepagrįsta atsakovės pozicija, kad ši apsauga pagal apeliaciniame skunde nurodomų taisyklių 4.4 p punktą turi baigtis automatiškai nesumokėjus antrųjų įmokų.
19. Draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmės, kai draudimo sutarties įsigaliojimas nėra siejamas su draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimu, yra reguliuojamos CK ir Draudimo įstatyme. CK 6.1004 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimo sutartyje gali būti nustatyta, jog draudimo įmoka (premija) sumokama iš karto arba mokama periodiškai sutartyje nustatytais terminais. Kai draudimo įmoka (premija) mokama periodiškai, draudimo sutartyje gali būti nustatytos teisinės pasekmės, jeigu per nustatytą terminą nesumokama eilinė įmoka. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta iki sumokant draudimo įmoką (premiją), kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, draudikas turi teisę įskaityti nesumokėtą sumą į draudimo išmoką. Ši įstatymo nuostata yra išplėtota Lietuvos kasacinio teismo praktikoje, kurią nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 12 punkte. Šioje praktikoje išaiškinta, kad ir nesumokėjus antrųjų draudimo įmokų draudžiamoji apsauga galioja.
20. Ginčo šalių draudimo sutarčių nutraukimą reglamentavo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 str. 1 d. redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., ji numatė, kad draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, o ne gyvybės draudimo sutartis pasibaigs (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta dėl draudimo apsaugos sustabdymo). Draudimo sutartyje gali būti numatytas terminas, ilgesnis už šioje dalyje nurodytą terminą.
21. Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu bei šalių sutartinėmis nuostatomis darytina išvada, kad draudimo sutarties nutraukimas dėl antrųjų įmokų nesumokėjimo yra galimas tik laikantis nustatytos tvarkos, t. y. išsiuntus draudėjui raštu pranešimą. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovė išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo tik 2018 m. balandžio 26 d., t. y. net tada, kai jau vieną sutartį ieškovė nutraukė 2018 m. kovo mėn. 21 d. (t.1, b. l. 82, 86), todėl ieškovė, būdama suinteresuota sutarties išsaugojimu, galiojant paminėtam teisiniam reglamentavimui dėl draudimo apsaugos galiojimo suėjus antrųjų įmokų mokėjimų terminams, neturėjo teisinio pagrindo nutraukti sutartinius įsipareigojimus. Pranešimo išsiuntimo terminas nėra nustatytas šalių draudimo taisyklėse bei teisės normose, todėl ieškovė pagrįstai taikė 30 dienų terminą, nes nebuvo gavusi ieškovės pranešimų dėl sutartinių santykių pasibaigimo suėjus antrųjų įmokų mokėjimo terminams, t. y. 2018 m. sausio 12 ir 2018 m. vasario 18 d. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 80 str. 1 d. redakcija, galiojusia 2006 m. liepos 18 d., nes ginčo įmokų, šalių sutartinių santykių pasibaigimo metu galiojo šios nutarties 20 p. nurodyta įstatymo redakcija. Draudimo sutartis yra sandoris, todėl jo šalių teisės ir pareigos, susijusios su sandorio nutraukimu, nustatomos pagal galiojusį teisinį reglamentavimą (CK 1.7 str.).
Apeliacinės instancijos teismo išvada
22. Pagal CK 6.189 str. 1 d. ir 6.200 str. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai. Atsakovė įsipareigojimų sutartyje nustatytu terminu neįvykdė, t. y. atsakovė nustatyto dydžio įmokų pagal draudimo sutartis ieškovei iki galo nesumokėjo. Draudimo įstatymo 2 str. 12 d. numatyta, jog draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę sumokėti draudimo sutartyse nurodytas draudimo įmokas iki draudimo sutarties nutraukimo datos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nesumokėtų draudimo įmokų priteisimo yra teisėtas. Paminėtais motyvais naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Aurimas Brazdeikis
Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis