Civilinė byla Nr. 2-622-797/2010
Procesinis sprendimas 113.1,116.4
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO
APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I
M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. rugpjūčio 16 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita
Kavaliauskienė,
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo
V. S. atstovui advokatui
Vitalijui Metelicai, atsakovei V. S., jos atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei, vertėjui
Vitoldui Jurgiui Merkiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę
bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį
atsakovei V. S. dėl
santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalinimo ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl piniginių lėšų, turto
padalinimo, išlaikymo priteisimo ir
n u s t a t ė :
Ieškovas
ieškinį palaiko ir prašo santuoką įregistruotą 1974m. gruodžio 20 d. Sumsko
Civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. S. ir V. S. nutraukti, kalta
dėl santuokos nutraukimo pripažinti atsakovę V. S.. Prašo santuokoje įgytą turtą padalinti
taip: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį dviejų
kambarių butą 59,09 kv. m. ploto, esantį (duomenys
neskelbtini) padalinti kiekvienam sutuoktiniui taip: kambarį 21-4 -17,09
kv. m ploto, paskiriant V. S., kambarį 21-5 - 14,65 kv. m.
ploto, paskiriant V. S., virtuvę, vonią, tualetą,
sandėlį, koridorių, balkoną ir rūsį padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui
kaip bendro naudojimo patalpas. Priteisti
iš atsakovės ieškovui 11404,35 Lt kompensaciją už jo sumokėtas pinigines lėšas
butui išlaikyti, po santuokos nutraukimo palikti
pavardes
S, S. - pagal jos
pageidavimą.
Ieškovas
su priešieškiniu nesutinka iš dalies, nesutinka taikytis su sutuoktine, nes tai
neįmanoma, kadangi jau nuo 2008 m. yra susipykę, piniginių lėšų neturi, todėl
prašo priešieškinį tenkinti iš dalies, nes sutinka su buto naudojimosi tvarka,
bet prašo leisti jam naudotis, balkonu, nors įėjimas yra iš atsakovės kambario,
taip pat nesutinka su prašomu priteisti išlaikymu sutuoktinei.
Ieškovas
paaiškino, jog nuo to laiko, kai jis sunkiai susirgo atsakovė juo nesirūpina,
negamina valgio, neskalbia nelygina, nemasažuoja, tik girdi iš jos žodžius, jog
ji norinti, kad jis pasikartų, tai dar ir virvę nupirktų. Nesutarimai prasidėjo
nuo 2003 m., tačiau visiškai tapo nebeįmanoma gyventi nuo 2008 m., nuo tada ir
pradėjo skyrybų procesą, bandė susitarti taikiai ir nutraukti santuoką bendru
sutuoktinių sutarimu, bet nepavyko. Atsakovė nekalba su juo, nelanko
ligoninėse, tik kartoja, kad ji nenorinti su juo skirtis, nes ji tada negautų
našlės pensijos. Ieškovas nurodo, jog atsakovei jo nereikia, tik jo pinigų, o
kai paprašė iš jos pinigų, kad ji prisidėtų prie buto išlaikymo, ji visiškai
supyko. Kalta dėl santuokos nutraukimo laiko atsakovę, nes ji jo neprižiūri,
nesirūpina. Dėl buto padalinimo savo prašymą palaiko, jis prašo to kambario,
kuriame dabar ir gyvena, tik prašo sudaryti galimybę įeiti į balkoną, nes į jį
durys yra iš kambario, kuriame gyvena atsakovė, nesvarstė klausimo dėl kito
įėjimo į balkoną iš virtuvės padarymo, nes tai pinigus kainuotų, be to, į
balkoną galima patekti per atsakovės kambarį. Palaiko prašymą priteisti iš
atsakovės kompensaciją už buto išlaikymą, nes ji reikalauja iš jo piniginių
lėšų padalijimo. Dėl piniginių lėšų padalijimo jis nesutinka, nes jų neturi, o
jei ir turėjo tai jas išleido vaistams, nors vaistai kompensuojami, taip pat
gydytojams, operacijoms, nors rašytinių įrodymų pateikti negali, pripažino, jog
ir dukroms davė pinigų. Nesutinka su reikalavimu, kad iš jo atsakovei būtų
priteistas išlaikymas, nes ji yra sveika, gauna pensiją. Už parduotą garažą
gavo 2000 Lt, kuriuos išleido šeimos poreikiams: butui, maistui, aprangai, o
konkrečios sumos sutuoktinei nedavė.
Ieškovo atstovas ieškinį
tenkinti, o priešieškinį tenkinti iš dalies, atmesti priešieškinį dėl
susitaikymo, išlaikymo priteisimo, piniginių lėšų padalinimo. Priteisti
bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė priešieškinį
palaiko, o ieškinį prašo tenkinti iš dalies, jei teismas nuspręstų nutraukti
santuoką. Priešieškiniu prašo ieškovo V. S. ieškinį dėl
santuokos nutraukimo atmesti, o jeigu teismas santuoką nutrauktų, pripažinti
kaltu dėl santuokos iširimo ieškovą, pripažinti, kad piniginės lėšos, buvusios AB
,,Swedbank“ ir AB banke ,,Snoras“ ieškovo V. S. vardu 125
304 Lt sumai ir metalinis garažas 4000 Lt sumai bei dviejų kambarių butas,
esantis (duomenys nesklebtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Padalinti
santuokoje įgytą turtą ir pripažinti ieškovui V. S. nuosavybės
teisę į piniginius indėlius, buvusius jo sąskaitose AB ,,Swedbank“ ir AB banke ,,Snoras“
125 304 Lt sumai, atsakovo išimtus iki 2009-10-29 ir metalinį garažą, buvusį
Šiaulių m. 7 - oje garažų bendrijoje - 4000 Lt vertės, kurį ieškovas 2007-10-31
pardavė ir ½ dalį buto, esančio (duomenys nesklebtini), paskiriant ieškovui V. S. kambarį 21-5 - 14,65 kv. m. Priteisti jai iš ieškovo
64 652 Lt piniginę
kompensaciją už piniginius indėlius ir metalinį garažą ir
pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys
nesklebtini), jai paskiriant kambarį 21-4 - 17,09 kv. m. ploto, bendrojo
naudojimo patalpas: virtuvę, vonią, tualetą, sandėlį, koridorių ir rūsį
padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui kaip bendrojo naudojimo patalpas
paskirti naudotis bendrai. Priteisti atsakovei iš ieškovo išlaikymą iki gyvos
galvos po 300 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, po santuokos
nutraukimo palikti santuokoje įgytas pavardes – S., S.. Kilnojamąjį turtą pasidalijo gera valia ir tarp
pretenzijų nėra.
Atsakovė paaiškino, jog nenorinti
skirtis, nes kartu pragyveno 36 metus, o kai ieškovas sužinojo, kad po jo
mirties ji gausianti našlės pensiją, tada sumanė skirtis. Ji išėjo gyventi į
kitą kambarį dėl to, kad jo kambaryje yra pelėsis, kuris ją dusina, o ieškovas
negali vėdinti savo kambario dėl savo sveikatos būklės. Nurodo, kad ieškovas
nėra toks ligotas, kaip kalba, nes per 3 metus ligoninėje gulėjo tris kartus,
dirbo daržą, augino jame daržoves. Netiesą atsakovas sako ir kad pinigus
išleido, nes pinigų jis turi, juos laikė banke, daromos jam operacijos buvo
nemokamos, vaistai kompensuojami. Už butą mokėjo ieškovas, kadangi jo pensija
tris kartus didesnė, negu jos ir taip buvo sutarę, o ji už savo pinigus pirko
maisto produktus, gamino valgį, skalbė, tvarkė namus, o paskutinius metus jis
prie maisto išlaidų neprisideda, pinigų neduoda, todėl nesutinka su ieškovo
prašoma kompensacija priteisti už buto išlaikymą, nes ieškovas neskaičiuoja ir
jos indėlio šeimos poreikiams. Ji paskutiniu metu nelankiusi jo ligoninėje dėl
to, kad jos manymu ieškovas yra sveikas, nes iš ligoninės pareidavo pašto
dėžutės patikrinti. Ieškovas yra šykštus, neleidžia nei elektra naudotis, nei
arbatos išsivirti, paslėpė lygintuvą, neleidžia televizoriaus žiūrėti, rozetes
užkišo, kad negalėtų naudoti elektros energijos. Materialiai ieškovas jos nerėmė,
nepirko jai jokių dovanų, brangių drabužių, o gaudamas didelę pensiją dar
prašė, kad ji daugiau prisidėtų prie buto išlaikymo. Ji dėl balkono sutiktų
ieškovui leisti juo naudotis, bet tik tuo atveju, jei jis pasidarytų naują
įėjimą į balkoną iš virtuvės, tačiau ieškovas to nenori daryti, o ji nesutinka,
kad jis vaikščiotų į balkoną per jos kambarį.
Atsakovės atstovė prašo ieškinį
tenkinti iš dalies, o priešieškinį visiškai, o jei teismas nuspręstų santuoką
nutraukti, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažinti ieškovą. Priteisti
valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys ir priešieškinis
tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų
matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota 1974-12-20 (b. l. 4, 35). Pateikti
dokumentai įrodo, kad šalys valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą,
esantį (duomenys nesklebtini) (b. l. 14), kurio vertė – 77 000 Lt, nepilnamečių
vaikų neturi, kreditorių neturi. Pateiktos pažymos, kurios įrodo, kad šalių
vardu nebėra registruotų transporto priemonių (b. l. 11-12). Kilnojamąjį turtą
šalys pasidalino geruoju (b. l. 21).
Tarp šalių kilo ginčas dėl
santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, kompensacijos už
komunalinius patarnavimus priteisimo.
Dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas
nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji juo pradėjo
nesirūpinti. Atsakovė paaiškino, kad santuokos nutraukti nenorinti, nors
pripažino, jog su ieškovu nekalba, paskutiniu metu juo nesirūpina, nelanko
ligoninėje, nes laiko, kad jis apsimetinėja, jog serga, nes dažnai iš ligoninės
pareina patikrinti pašto dėžutės, o po to vėl grįžta į ligoninę. Liudytojais
teisme apklausti V. O., A. B. bei A. T. teisme patvirtino, jog sutuoktiniai apie 2-3 metus
pykstasi, žino tai, nes gyvena kaimynystėje. Liudytojai V.
O. ir A. B. parodė, kad jiems iš ieškovo V. S. pasakojimų žinoma, jog atsakovė juo nesirūpina,
negamina jam valgyti, nemasažuoja jo, neprisideda prie buto išlaikymo, mato,
jog paskutiniu metu į parduotuvę eina vienas, o anksčiau eidavo abu kartu, taip
pat patvirtino, jog dar prieš metus ieškovas dirbo daržą (b. l. 111). Liudytoja
A. T. patvirtino, jog iš atsakovės V. S. pasakojimų
žino, jog ieškovas yra labai šykštus, jis norėjo, jog atsakovė jam visus savo
pinigus atiduotų, nors sakė, kad ieškovas duodavo maistui apie 300 Lt, mokėjo
mokesčius už butą, o atsakovė rinko čekius, ką pirkdavo. Kai ir ieškovas maistą
nupirkdavo, atsakovė jam gamino valgį, mano, jog santuokos iširimo priežastis
yra pinigai, nes ieškovas šykštus (b. l. 176).
Civilinio kodekso 3.60 str. nustato
sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės.
Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d. numato, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos
aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip
sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos
Respublikos Civilinio kodekso trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas,
kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė. Iš byloje esančių įrodymų
darytina išvada, jog santuoka iširo, jos atkurti nėra galimybės ir
konstatuotina, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes buvo pažeistos lojalumo,
savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško
rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos (Civilinio kodekso 3.26
- 3.30, 3.35 - 3.36, 3.85, 3.92 str., 3.61 str., Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).
Dėl turto padalinimo. Šalys iš esmės sutinka, jog bendrosios jungtinės
nuosavybės teise įgytas butas, esantis (duomenys nesklebtini) būtų padalintas abiems sutuoktiniams po ½ dalį,
paskiriant naudotis kambariais, kaip ir naudojosi iki šiol, t. y. ieškovui paskiriant
kambarį, plane pažymėtą 21-5, 14,65 kv. m. ploto, o atsakovei V. S. paskirti naudotis kambarį, plane pažymėtą 21-4, 17,09
kv. m. ploto. Bendram naudojimui paskirti: virtuvę, vonią, tualetą, sandėlį,
koridorių ir rūsį (b. l. 14, 16-20, CK 3.127 str., CPK 178, 185 str.).
Šalys nesutarė dėl naudojimosi
balkonu, kadangi paskyrus balkoną naudotis bendrai, ieškovas galėtų patekti į
balkoną tik per atsakovei paskiriamą kambarį. Ieškovas paaiškino, kad įsirengti
įėjimą į balkoną iš virtuvės klausimo nesvarstė, nes tai daug kainuotų, todėl
prašo leisti naudotis balkonu, į jį patenkant per atsakovei priklausantį butą.
Atsakovė neprieštarautų, jog ieškovas naudotųsi balkonu, bet nesutinka su ir
prašo neleisti jam eiti į balkoną per jos kambarį, nes yra galimybė įsirengti
įėjimą į balkoną iš virtuvės. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad balkonas
nepriklauso šalims nuosavybės teise, o yra daikto priklausinys. Tenkinus
ieškinį šioje dalyje būtų suvaržyta atsakovės teisė nekliudomai naudotis jai
priskirtu kambariu, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Pateikti AB bankų ,,Snoras“ ir ,,Swedbank“ išrašai, iš kurių matyti, jog
ieškovas šiuose bankuose turi sąskaitas. Pateikti išrašai įrodo, jog į
terminuoto indėlio sąskaitas ieškovas įdėdavo lėšas, vėliau nurašydavo,
palūkanas pasiimdavo, o indėlio sumą vėl padėdavo terminui. Taip jis banke
,,Snoras“ gavo 2624,57 Lt palūkanų. Terminuoto indėlio sąskaitoje banke
,,Snoras“ už laikotarpį nuo 2006-01-11 iki 2009-11-01 buvo 10 000 Lt ir
palūkanos 2624,57 Lt, iš viso buvo lėšų 12624,57 Lt sumai (b. l. 63-65). AB
banke ,,Swedbank“ tuo pačiu laikotarpiu būta pinigų 128 954,73 Lt (b. l.
71-74). Į užsienį pervestos dovanos: (b. l. 71) L. B. 5191,50
Lt, (b. l. 74) J. K. - 36314,25 Lt, iš viso dovanoms pervesta
iš ieškovo sąskaitų 41505,75 Lt. Taip pat iš sąskaitos matyti, jog nuo
2009-08-14 iki 2009-10-29 ieškovas išgrynino 20 165 Lt (b. l. 74). AB banke
,,Snoras“ sąskaitos likutis 0,00 Lt nuo 2009-10-29, o AB ,,Swedbanke“ nuo 2009
m. liepos mėn. iki 2009-10-15 likutis - 0,00 Lt (b. l . 65-77). Iš pateiktų sąskaitų
išrašų matyti, jog tuo metu kai tarp šalių kilo nesutarimai ir ieškovas
kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, sąskaitose pinigų nebeliko, nors
ieškinio padavimo teisme metu 2009-07-10 dar buvo. Todėl teismas tokius ieškovo
veiksmus vertina kaip siekimą išvengti piniginių lėšų padalijimo, nagrinėjant
bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Ieškovas teismo posėdžio
metu paaiškino, jog minėtas pinigų sumas išleido, tačiau įrodymų nepateikė, kad
išleisti pinigai ir kad jie išleisti šeimos poreikiams tenkinti, nėra įrodymų,
jog pirko brangius daiktus: automobilį, baldus ir pan. Teismui ieškovo atstovas
pateikė banko išrašą, padarytą paties advokato, kuriame įtrauktos tik mažos piniginės
sumos, tačiau didelės sumos, kurios yra pervestos ar nuimtos nuo sąskaitų, apie
kurias teismas nurodė aukščiau, advokatas į išrašą neįtraukia, todėl tai
nelaikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu tik atstovo nurodytų piniginių lėšų
buvimą ieškovo banko sąskaitose, nes iš bankų pateikti duomenys įrodo kitokią
padėtį. Į santuokos metu įgyto ir dalintino turto
sąrašą įtrauktini 74295,32 Lt buvę indėliai (12624,57 Lt, 41505,75 Lt ir 20165
Lt), buvę ieškovo sąskaitose, kuris, teismo nuomone, juos vienasmeniškai
panaudojo, nes įrodymų, jog lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams byloje nėra.
Ieškovo atstovo motyvas, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą galima
įtraukti tik realiai egzistuojantį indėlį, yra nepagrįstas, nes iš banko išrašų
matyti, jog santaupos buvo iki tol, kol šalys gerai sutarė, o vėliau sąskaitose
piniginių indėlių nebeliko. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog pinigus išleido
šeimos poreikiams ar pirkdamas brangius daiktus, todėl laikytina, jog buvo
nuimta ieškovo ir panaudota vienasmeniškai, todėl minėta suma pripažintina
bendrąja jungtine nuosavybe ir įtrauktina į dalintino turto balansą. Tačiau iš
sąskaitose buvusių lėšų ne visa suma trauktina į dalintiną turtą, kadangi nuo
2006 m. ieškovo sąskaitose buvo nurašomos ir nedidelės sumos, tikėtina, kad
likusios lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti: maistui, vaistams,
butui išlaikyti ir pan. Taip pat netrauktinos ir atsakovės piniginės lėšos,
esančios sąskaitoje, kurios yra tik iš VSDFV gaunama pensija, kadangi didelių
sumų nurašymo nuo tada kai šalys nebesutaria, t. y. kaip ieškovas nurodė nuo 2008
m., nebuvo, todėl neįtrauktinos į dalintino turto sąrašą. 74295,57 Lt suma
dalintina per pusę ir atsakovei iš ieškovo priteistina 37147,65 Lt kompensacija
(CK 3.88 str. 1 d. 3, 5 p., 3. 127 str., CPK 178, 185 str.).
Taip pat netrauktina į dalintino
turto balansą ir suma, gauta už metalinį garažą. Dėl metalinio garažo pardavimo
apklaustas liudytoju K. Š. negalėjo patvirtinti, kiek buvo
sumokėta ir kam buvo sumokėta už garažą, nes kai jis pirko garažą tai mokėjo
5000 Lt, bet jį pirko ne iš ieškovo, o sudarė mainų sandorį su nusipirkusiu iš
ieškovo garažą žmogumi, todėl tikslios sumos negalintis pasakyti (b. l. 141). Ieškovas
tvirtina gavęs 2000 Lt. Kadangi gauta pinigų suma už parduotą garažą
nenustatyta, nėra aiški, nes visi byloje esantys įrodymai prieštaringi, o kitus
rinkti atsakovė atsisakė (b. l. 171), todėl neįtrauktina į dalintino turto
balansą ir laikytina, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti (CPK
178, 185 str.).
Dėl išlaikymo atsakovei
priteisimo. CK 3.72 str. numato, kad gali būti priteistas išlaikymas
sutuoktiniui, reikalingam išlaikymo, tačiau sutuoktinis, dėl kurio kaltės
santuoka nutraukta, neturi teisės į išlaikymą. Teismas nustatė, jog santuoka
iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovė neturi teisės į išlaikymo
iš sutuoktinio priteisimą, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas (CK 3.72
str. 3 d., CPK 178, 185 str.).
Dėl kompensacijos už komunalinius
patarnavimus priteisimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 11404,35
Lt kompensaciją už jo sumokėtas pinigines lėšas butui išlaikyti ir pateikia
įrodymus apie jų sumokėjimą (b. l. 149-156). Atsakovė su šiuo reikalavimu
nesutinka ir nurodo, kad abu buvo sutarę, jog už butą mokės ieškovas, nes jis
gauna gerokai didesnes pajamas, negu ji, be to ieškovas neįvertina to fakto,
jog ji irgi prisidėjo prie bendrų šeimos išlaidų ne tik savo pajamomis mokėdama
už telefoną, laiptinės valymą bei pirkdama už savo lėšas maisto produktus ir
vaistus, bet ir savo darbu: pirko maisto produktus, gamino valgį, tvarkė butą,
skalbė, masažavo ieškovą, net ir šių metų liepos mėnesį ji skalbė ieškovui, jam
sunegalavus, tačiau ieškovas nenorintis pripažinti jos pastangų ir darbo, įdėto
per 36 bendro gyvenimo metus (b. l. 110, 170). Byloje nustatyta, jog šalys vedė
bendrą ūkį: mokėjo mokesčius, tvarkė, prižiūrėjo butą, pirko maisto produktus, gamino
valgį. CK 3.92 str. numato, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir disponuoja bendru sutarimu.
Šalys buvo sutarusios taip valdyti turtą, kad mokesčius už komunalinius
patarnavimus mokės ieškovas, ką abi šalys ir pripažįsta, todėl ieškovo
reikalavimas priteisti pusę pinigų, sumokėtų už bendro buto komunalinius
patarnavimus yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo
priėmimo. Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei.
Valstybės išlaidos už atsakovei suteiktas paslaugas yra 1306,80 Lt (b. l. 173).
Ieškovo išlaidos – 350 Lt. Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, todėl
bylinėjimosi išlaidos paskirtomos CPK 93 str. 2 d., 96 str. nustatyta tvarka.
Ieškovui atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo jis
priteistinas iš ieškovo valstybei ir yra 342 Lt už turtinio reikalavimo
pareiškimą ir už priešieškinio reikalavimo dėl pinigų padalinimo 1109 Lt,
kadangi atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei išlaidos,
susijusios su atsakovės atstovavimu ir yra 500 Lt. Kadangi atsakovė yra
atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, todėl bylinėjimosi
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš ieškovo
nuo tada, kai jam nutraukta nemokama teisinė pagalba (b. l. 50) ir yra 7,50 Lt,
iš viso valstybei priteistina iš ieškovo 1958,50 Lt (Civilinio proceso kodekso
93 str., 88 str.). Kadangi ir ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas 350 Lt
sumai, tačiau ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies ieškovui iš
atsakovės turėtų būti priteistina 175 Lt. Teismas, siekdamas, kad
vykdymo procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, įskaito priešpriešinius
vienarūšius reikalavimus ir 175 Lt suma mažintina kompensacijos už piniginį indėlį atsakovei iš ieškovo priteisimas
(Civilinio kodekso 6.130 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 93 str.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260, 270, 385
str. str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys nesklebtini), ir V. S. (V. B), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys nesklebtini), santuoką, sudarytą 1974-12-20 Civilinės
metrikacijos skyriuje Sumsko sritis, įrašo Nr. (duomenys nesklebtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant
pavardes – S., S.
Pripažinti,
kad piniginės lėšos, buvusios AB banke ,,Swedbank“ ir AB banke ,,Snoras“
ieškovo V. S. vardu 74 295,57 Lt sumai yra bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomą
nekilnojamąjį daiktą - butą su rūsiu, esantį (duomenys
neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)) ir priteisti ieškovui
V. S. ir V. S. po ½ buto su rūsiu,
esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys
nesklebtini), 59,09 kv. m ploto).
Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką:
Ieškovui V. S. paskirti
naudotis kambarį, plane pažymėtą 21-5 14,65 kv. m. ploto;
Atsakovei V. S. paskirti
naudotis kambarį, plane pažymėtą 21-4 17,09 kv. m. ploto.
Bendram naudojimui paskirti: virtuvę,
vonią, tualetą, sandėlį, koridorių ir rūsį.
Priteisti iš ieškovo V. S. atsakovei V. S. 36972,78
Lt (trisdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt dviejų litų, 78
centų) piniginę kompensaciją.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti
iš ieškovo V. S. valstybei 1958,50 Lt (vieną tūkstantį devynis
šimtus penkiasdešimt aštuonis litus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti
skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto
apylinkės teisme.
Teisėja Edita
Kavaliauskienė