Civilinė byla Nr. e2-312-1151/2025 

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02693-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.5.;

3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordstreet“ ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRD LT“ dėl statinių pripažinimo išnykusiais bei išregistravimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       ieškovė UAB „Nordstreet“ teismui padavė ieškinį, kuris teisminio proceso metu (pa)tikslintas, kuriame suformulavo reikalavimus: i) pripažinti, kad nebaigtas statyti pastatas (vasarnamis) ir nebaigtas statyti pastatas (ūkio pastatas), esantys žemės sklype, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), yra išnykę; ii) panaikinti nebaigto statyti pastato (vasarnamio) ir nebaigto statyti pastato (ūkio pastato), esančių žemės sklype, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre, išregistruojant šiuos daiktus, daiktines teises į juos ir su jais susijusius juridinius faktus bei panaikinti žymą apie formuojamą ūkininko sodybą (vienbutį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą), esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Ieškinio, kuris teisminio proceso metu (pa)tikslintas, reikalavimus grindė tuo, kad:

1.1.                      ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklype kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai yra įregistruoti: i) nebaigtas statyti pastatas (vasarnamis), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vasarnamis); ii) nebaigtas statyti pastatas (ūkio pastatas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkio pastatas) (toliau Vasarnamis ir Ūkio pastatas kartu – Pastatai). Pastatai nuosavybės teise priklauso atsakovei bei žyma apie formuojamą ūkininko sodybą (vienbutį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkininko sodyba);

1.2.                      antstolis Arminas Naujokaitis konstatavo faktines aplinkybes, jog Žemės sklype nėra statinių. Ieškovo užsakymu kartu su antstoliu Arminu Naujokaičiu faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavo ir matininkas M. G., kuris atliko atsakovės užsakymu geodezininko matininkės Z. G. parengtame 2015-02-10 plane pažymėtų taškų fiksavimą vietoje. Tarp plane pažymėtų taškų buvo pažymėti ir Vasarnamio bei Ūkio pastato taškai, tačiau vietoje minėtame plane pažymėti statiniai vizualiai neaptikti;

1.3.                      ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus Pastatų kadastro duomenis, tačiau prašymas netenkintas, kadangi prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo (ieškovė tokios teisės neturi). Ieškovė taip pat kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydama išduoti pažymą apie Pastatų žuvimą. Vilniaus rajono savivaldybės administracija ieškovės prašymo netenkino, kadangi ieškovė neturi nuosavybės (daiktinių) teisių į nebaigtus statyti Pastatus;

1.4.                      ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą su prašymu atlikti ekspertinį tyrimą ir atsakyti į klausimus, ar Žemės sklype yra statinių ir ar Žemės sklype esantys objektai – konstrukcijos, galėtų būti registruojami Registre kaip nebaigti statyti statiniai. Ekspertinio tyrimo 2024-03-29 ataskaitoje Nr. 2024-03-29-1 (toliau – Ataskaita) nustatyta, kad Žemės sklype nėra pastatytų Pastatų, kurie registruoti Registre. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta ne tik tai, kad Žemės sklype nėra pastatytų Pastatų, kurie yra įregistruoti Registre, bet ir tai, kad tokio baigtumo Ūkinis pastatas ir Vasarnamis net negalėjo būti įregistruoti Registre.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

2.       byloje sprendžiamas ieškovės UAB „Nordstreet“ neturtinio reikalavimų pripažinti žemės sklype, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), registruotus statinius (Vasarnamį ir Ūkio pastatą) išnykusiais bei panaikinti žymą apie formuojamą ūkininko sodybą (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktai; Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų reikalavimams (iš)spręsti

3.       Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimui, kurio pagrindu ginčas išsprendžiamas iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

3.1.                      ieškovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ploto komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) (el. b. f. 2, f. l. 55–61);

3.2.                      Žemės sklype registruota atsakovės nuosavybės teisė į toliau minimus statinius: i) 12,95 m2 bendro ploto, nebaigtą statyti, vasarnamį; ii) 43 m3 tūrio ūkio pastatą;

3.3.                      Žemės sklype taip pat išviešintas (registruotas) įrašas apie formuojamą ūkininko sodybą (vienbutis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas).

4.       CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 13 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms (šalims – apylinkės teismo pastaba) priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 12–13 straipsniai įtvirtina vadinamuosius rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių esmė – bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, o teismas (teisėjas) savo iniciatyva (lot. ex officio) nerenka įrodymų ir netiria tokių faktinių aplinkybių kurių nenurodė šalys (žr. p. Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendrojo dalis. I-a knyga. Vilnius, VU leidykla, 2020, p. 94–100; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-18-684/2023, nutarties 87–90 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-13 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-249-403/2021, nutarties 30 punktą). Teismas nenustatė, jog byloje sprendžiami reikalavimai (nagrinėjami klausimai) patektų į viešojo intereso sferą, t. y. nenustatyta, jog byloje būtų nagrinėjami klausimai, kurie kiltų iš šeimos, darbo, viešųjų pirkimo, žmogaus teisių gynimo ar vartojimo teisinių santykių, todėl teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjama civilinė byla yra dispozityvi. Tai reiškia, jog byloje vertinami tik tie įrodymai ir tos pozicijos (versijos), kurios pateiktos (nurodytos) šalių, o teismas savo inciatyva įrodymų nerenka ir aplinkybių, nenurodytų šalių, nevertina. Šalys teismui argumentų dėl to, jog teismas turėtų būti aktyvus, taip pat neteikė kaip ir neįrodinėjo, kad byloje sprendžiami klausimai turi kokių nors procesinių ypatumų (ypač suformuluotų kasacinio teismo precedentuose), susijusių su teismo (ne)aktyvumu procese.

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

5.       Teismas, susipažinęs su į bylą teikta rašytine medžiaga nustatė, kad pirmuoju reikalavimu ieškovė reikalauja pripažinti, kad Žemės sklype registruoti Vasarnamis Ūkio pastatas yra išnykę.

6.       CK 4.254 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad viešame registre turi būti registruojamas ir buvusio daikto išnykimo juridinis faktas. Kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) išaiškinta, jog: i) nei CK, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – NTRĮ), nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – NTRN) nepateikia buvusio (nekilnojamojo) daikto išnykimo sampratos, todėl tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis (statinys – apylinkės teismo pastaba) ir daiktinės teisės į jį (statinį – apylinkės teismo pastaba) turi būti išregistruoti; teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-01-02 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-35-701/2025, nutarties 36–37 punktai).

7.       Ieškovė, siekdama pagrįsti Vasarnamio ir Ūkio pastato išnykimo faktą, teismui pateikė antstolio Armino Naujokaičio 2023-09-21 parengtą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-23-179 (el. b. f. 1, f. l. 17–58), matininko M. G. Atliktų darbų 2023-09-11 aktą (el. b. f. 1, f. l. 59–61), (duomenys neskelbtini) Ekspertinio tyrimo 2024-03-29 ataskaitą Nr. 2024-03-29-1 (toliau – Ekspertinio tyrimo ataskaita) (el. b. f. 1, f. l. 68–175). Ekspertinio tyrimo ataskaitos išvadoje nurodyta, kad: i) Žemės sklype statinių, kurie Nekilnojamojo turto registre registruoti kaip ūkininko sodyba (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vasarnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra pastatyta (el. b. f. 1, f. l. 171); ii) Žemės sklype esantys objektai (konstrukcijos), negalėtų būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre kaip nebaigti statyti statiniai. Atsakovė teismui priešingų duomenų neteikė, neteikė duomenų apie tai, kad Vasarnamis ir Ūkio pastatas Žemės sklype iš tiesų egzistuoja. Ieškovės pateikti duomenys teismui leidžia daryti išvadą, jog Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) išviešinti Vasarnamis bei Ūkio pastatas neišlikę, t. y. yra išnykę. Dėl šios priežasties teismas tenkina pirmąjį ieškovė reikalavimą pripažinti, jog Vasarnamis bei Ūkio pastatas yra išnykę.

8.       Kadangi teismas pripažino, jog Vasarnamis ir Ūkio pastatas laikytini išnykusiais, todėl, vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika, tenkinamas ir išvestinis ieškovės reikalavimas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) paminėtų Vasarnamio bei Ūkinio pastato teisinę registraciją bei su Vasarnamiu ir Ūkio pastatu susijusius juridinius faktus.

9.       Pasisakant dėl reikalavimo išregistruoti įrašą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) apie leidimą vykdyti ūkininko sodybos darbus pažymėtina, jog teismui pateiktame ekspertiniame tyrime pažymėta, kad 2014-03-14 dienai, kai atsakovė įsigijo Žemės sklypą dar galiojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas – iki 2017-10-10, tačiau pasibaigus Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimui, norint tęsti statybos darbus, atsakovė turėtų gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Visgi, Statybos leidimo galiojimas šio sprendimo priėmimo momentu nebegalioja jau praktiškai 8 metus ir nėra duomenų apie tai, kad atsakovė imtųsi kokių nors veiksmų Statybos leidimo pratęsimui. Juolab, vertinama ir tai, jog atsakovė nebėra Žemės sklypo savininkė, todėl norint tęsti (arba pradėti iš naujo) Statybos darbus reiktų gauti ir Žemės sklypo savininkės (ieškovės) sutikimą. Teismas sprendžia, jog aptartas įrašas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) apie leidimą statyti ūkininko sodybą taip pat turi būti išregistruotas kaip nebeaktualus pasibaigus Statybos leidimo galiojimui. Duomenų, kad Statybos leidimo galiojimo terminas atsakovei buvo pratęstas nėra. Pastebima ir tai, jog atsakovę, iki teismas priėmė ieškinį šioje byloje, buvo ketinama išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Juridinių asmenų registro iniciatyva (el. b. f. 2, f. l. 10–12).

10.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinio reikalavimai tenkinami.

Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

11.       Teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, turi pareigą išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas, įgyvendindamas aptartą procesinę pareigą, nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 220 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti.

12.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“ (kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą). „Pralaimėjęs moka“ taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos (šalies) turėtos išlaidos, kurių ji (šalis) turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

13.       Ieškinio reikalavimai tenkinti, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

14.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 39,80 Eur, todėl priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnis).

Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties

15.       Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta. Teismui priimant sprendimą pakako įrodymų įsitikinimui, jog Vasarnamis ir Ūkio pastatas faktiškai neegzistuoja (yra išnykę) ir nėra kliūčių Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti įrašus apie Žemės sklype esančius Vasarnamį ir Ūkio pastatą, taip pat įrašą apie leidimą statyti ūkininko sodybą bei visus išvestinius įrašus, susijusius su paminėtais statiniais.

16.       Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.

17.       CPK 137 straipsnio 6 dalis įpareigoja teismą pranešti apie civilinės bylos iškėlimą, kai byla susijusi su registruojamojo daikto daiktinėmis teisėmis. Teismas CPK 137 straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą apie iškeltą civilinę bylą, susijusią su nekilnojamojo daikto daiktinėmis teisėmis, įgyvendino priimdamas ir viešo registro tvarkytojui išsiųsdamas 2024-08-05 pranešimą (el. b. f. 1, f. l. 190–191). CPK 275 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį (daiktą – apylinkės teismo pastaba), įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį (daiktą – apylinkės teismo pastaba). Aptarta CPK 275 straipsnio 2 dalies nuostata įgyvendintina išsiunčiant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties) kopiją viešam registrui.

18.       Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės UAB „Nordstreet“ pretenzijomis atsakovei UAB „TRD LT“, priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai tenkinami (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu ir 441 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

tenkinti ieškovės UAB „Nordstreet“ ieškininiame pareiškime (ieškinyje), kuris teisminio proceso metu (pa)tikslintas, (dok. reg. Nr. CBP-9556 ir Nr. DOK-22969) pareikštus reikalavimus atsakovei UAB „TRD LT“;

pripažinti, jog pastatas (vasarnamis), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas (ūkio pastatas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, kurio unikalus Nr.
(duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), yra išnykę;

išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) esančius įrašus (įskaitant ir įregistruotus juridinius faktus) apie pastatą (vasarnamį), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą (ūkio pastatą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini);

išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą (žymą) apie formuojamą ūkininko sodybą (vienbutį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovės UAB „TRD LT“ ieškovės UAB „Nordstreet“ naudai 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) išlaidų, patirtų žyminiam mokesčiui apmokėti.

priteisti iš atsakovės UAB „TRD LT“ Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 39,80 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

išaiškinti atsakovei, jog priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos narinėjimu;

įsiteisėjus priimtam sprendimui, išsiųsti viešo registro tvarkytojui (VĮ „Registrų centras“) įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.