(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PriceOn“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PriceOn“ ieškinį atsakovams J. L., A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Agro Energy“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo tenkintas atsakovų J. L. ir A. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „PriceOn“ ieškinį atsakovams J. L., A. P. ir UAB „Agro Energy“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu ir areštavo solidariai visą atsakovams J. L., A. P. ir UAB „Agro Energy“ priklausantį 2 869 641,01 Lt (831 105,48 Eur) vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, nesant turto, pinigines lėšas iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovai J. L. ir A. P. pateikė teismui prašymą pakeisti 2014 m. lapkričio 25 d. teismo nutarties vykdymo tvarką – palikti atsakovams J. L. ir A. P. neareštuotą pajamų dydį – atitinkamai 10 000 Lt / mėn (2 896 Eur / mėn) ir 5 000 Lt / mėn (1 448 Eur / mėn) atitinkamai.

Nurodė, kad teismas, jų atžvilgiu pritaikęs tokio masto ir pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, užkirto kelią patenkinti jų kaip fizinių asmenų minimalius poreikius, nepagrįstai suvaržė jų teises, o ieškovui suteikė perdėtą pranašumą. J. L. yra susituokęs ir turi du mažamečius vaikus. Šeimos narių poreikiams tenkinti būtinos stabilios pajamos. A. P. neturi šeimos, tačiau vien einamiesiems mokėjimams per vieną mėnesį privalo skirti daugiau nei 1 000 Lt. Pažymėjo, kad atsakovai turimus įsipareigojimus prisiėmė pagal savo pajamas, kurios ilgą laiką buvo gerokai didesnės nei vidutinis šalies atlyginimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino, leido iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti atsakovui J. L. – 2 896 Eur, atsakovui A. P. – 1 448 Eur.

Teismas nurodė, kad fizinių asmenų lėšų arešto atveju teismų praktikoje paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Teismas nustatė, kad J. L. yra susituokęs ir turi du mažamečius vaikus, todėl šeimos narių poreikiams tenkinti būtinos stabilios pajamos. A. P. reikalingos pajamos užtikrinti einamųjų mokėjimų vykdymą pagal prisiimtus sutarčių įsipareigojimus. Atsakovai savo turimus įsipareigojimus prisiėmė pagal savo pajamas, kurios ilgą laiką buvo gerokai didesnės nei vidutinis šalies atlyginimas. Teismas pažymėjo, kad netenkinus atsakovų prašymo, pablogės jų gyvenimo kokybė, susidarys skolos, dėl kurių sumažės galimybės uždirbti pajamas, kurios leistų vykdyti įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus, taip pat į tai, kad leidimas atsakovams naudoti asmeninėms reikmėms jų prašomų dydžių areštuotas pinigines lėšas nepaneigs Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmės, teismas sprendė, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų J. L. ir A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas. Gavęs atsakovų prašymą, teismas neįvykdė CPK 148 straipsnio 1 dalyje jam nustatytos pareigos pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie gautą prašymą, ir nenustatęs termino prieštaravimams dėl tokio prašymo pareikšti, priėmė neteisėtą nutartį.

2. Teismas visiškai nevertino atsakovų finansinės padėties, jų prašymo motyvų ir įrodymų, priimdamas nutartį perrašė atsakovų nurodytus motyvus. Atsakovų prašymas nėra tinkamai pagrįstas jokiais įrodymais. Teismas nenurodė motyvų, pagrindžiančių paliktų neareštuotų sumų dydžius, todėl tokia nutartis neatitinka bendrųjų nutarčiai keliamų reikalavimų (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Teismo nustatytos areštuotų lėšų dalys, kuriomis leista atsakovams naudotis, yra per didelės. Atsakovo J. L. byloje pateikti įrodymai nepatvirtina visos jo nurodytos sumos, dalis mokėjimų nėra būtinosios išlaidos, dalyje mokėjimų nenurodyta už kokį laikotarpį atsiskaitoma, nepateiktos sutartys, kurių pagrindu atliekami mokėjimai. Atsakovas J. L. nepateikė įrodymų apie sutuoktinę ir vaikus, pareigą išlaikyti vaikus turi ir atsakovo sutuoktinė. Atsakovas J. L. nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas. Bendros pagrįstos atsakovo A. P. išlaidos per mėnesį sudaro tik 980,97 Lt. Didesnė dalis šių išlaidų nėra pagrįstos ir negali būti priskiriamos prie būtinųjų išlaidų. Atsakovų nurodomos sumos, kurias prašoma palikti neareštuotas, smarkiai viršija tiek šalies minimalų, tiek vidutinį mėnesio atlyginimo dydį.

3. Prašymo tenkinimas reikštų, kad atsakovai iš esmės nepatirtų jokių reikšmingų ribojimų, o tai, atitinkamai, paneigtų šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Ieškovo žiniomis, vykdant nutartį buvo surasta ir areštuota mažiau atsakovų turto nei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Palikdamas neproporcingai didelę neareštuotinų lėšų dalį, teismas faktiškai ne pakeistų jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, bet jas panaikintų, nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai jau nurodė, kad yra pagrindas jų taikymui.

Atsakovai prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepakeitė laikinųjų apsaugos priemonių rūšies ar masto, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo atsakovų prašymą spręsti remiantis CPK 148 straipsniu.

2. Teismas pritarė atsakovų prašyme nurodytiems argumentams, todėl neprivalėjo nurodyti jokių kitų motyvų. Akivaizdu, kad fiziniam asmeniui siekiant užtikrinti jo egzistenciją yra būtinos pajamos ir / ar galimybė naudotis santaupomis, o bet koks priešingas teigimas prieštarauja ne tik protingumo principams, bet ir elementariai logikai. Teismas turi nustatyti neareštuotinų pajamų dydį pagal tai, kokias išlaidas atsakovai yra patyrę ilgą laiką iki ieškinio pareiškimo. 2013–2014 metais J. L. vidutiniškai per mėnesį patyrė po 2 500 Eur išlaidų, A. P. – po 2 000 Eur.

3. Ieškovas akivaizdžiai siekia spausti atsakovus, o ne ginti savo pažeistas teises. Atsakovų teisės neturėtų būti ribojamos daugiau nei būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti, t. y. užtikrinti, kad atsakovai negalės nesąžiningai iššvaistyti savo turtą. Platesnis atsakovų teisių ribojimas siekiant, kad jų įprastai kasdienei veiklai skirtas turtas būtų kaupiamas vardan lengvesnio teismo sprendimo įvykdymo prieštarautų tiek galiojančiam teisiniam reglamentavimui, tiek protingumo principui. Areštuoto turto vertė sudaro daugiau nei 1 mln. Eur, t. y. padengia visus galimus ieškovo reikalavimus, todėl atsakovams nustatytas neareštuotinų pajamų dydis neturės įtakos teismo sprendimo įvykdymui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pakeisti su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję teisių apribojimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties. CPK 145 straipsnio 6 dalis nustato, kad areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės, areštavo atsakovams priklausantį 831 105,48 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o nesant šio turto – pinigines lėšas. Teismas nenurodė jokių operacijų, kurias atsakovai gali atlikti su areštuotomis lėšomis. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu atsakovai jokio kito turto neturi arba jo vertės nepakanka visai arešto sumai padengti, areštuojamos visos atsakovų turimos piniginės lėšos, neviršijančios trūkstamos arešto sumos. Skundžiama nutartimi teismas, tenkindamas atsakovų J. L. ir A. P. prašymą, sumažino jiems ankstesne nutartimi nustatytų apribojimų, susijusių su areštuotų lėšų naudojimu, apimtis, t. y. leido asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti atitinkamas areštuotų lėšų sumas. Taigi skundžiama teismo nutartimi iš esmės buvo sprendžiamas su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu susijęs prašymas. Apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas privalo pranešti kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus (CPK 148 str. 1 d.).

Sutiktina su apeliantu, kad teismas, neinformuodamas jo apie atsakovų pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies normas. Tačiau pažymėtina, kad vien šis procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą teismo nutartį neteisėta ir ją panaikinti (CPK 328 str., 329 str. 1 d.). Apeliantas savo argumentus dėl atsakovų prašymo nepagrįstumo išdėstė atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, gali su juo sutikti ir pats panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs atskirąjį skundą, bylą apeliacine tvarka perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nesutiko su apelianto argumentais.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas pritarė atsakovų argumentams, todėl negalima teigti, kad nutartis yra apskritai nemotyvuota ir neatitinkanti CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą.

Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas antstolės sudarytas turto aprašas, iš kurio matyti, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo aprašyti areštuojami daiktai ir vertybiniai popieriai, t. y. atsakovui A. P. priklausantys nekilnojamieji daiktai, atsakovams J. L. ir A. P. priklausančios UAB „Agro Energy“ akcijos, atsakovui J. L. priklausančios UAB „Friendly avia support“ akcijos bei atsakovui UAB „Agro Energy“ priklausančios UAB „STB Construct Vilnius“ akcijos. Šio turto vertė turto apraše nėra nurodyta. Antstolei pateiktame 2014 m. gruodžio 1 d. pranešime atsakovai nurodė informaciją apie jų turimą turtą, kurį jie įvertino apie 1 mln. Eur suma. Iš šio pranešimo matyti, kad didžiąją dalį turto vertės sudaro atsakovui UAB „Agro Energy“ priklausančių 90,66 proc. paties ieškovo BUAB „PriceOn“ akcijų, įvertintų 2 665 963,50 Lt (7 721 116,39 Eur) suma, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovų nurodytą jiems bendrai priklausančių 30 proc. UAB „Agro Energy“ akcijų 799 789,05 Lt (231 634,91 Eur) vertę, kurią jie sieja su pastarajai bendrovei priklausančių BUAB „PriceOn“ akcijų verte. Likusio turto vertė pagal pačių atsakovų vertinimą sudaro nedidelę arešto sumos dalį, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad areštuoto turto vertė padengia visus galimus ieškovo reikalavimus. Pažymėtina, kad pareigą įvertinti areštuojamą turtą turi antstolis, todėl ginčai dėl netinkamo konkretaus turto įvertinimo vykdant teismo nutartį sprendžiami teikiant skundą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

Areštavus visas atsakovų J. L. ir A. P. pinigines lėšas ir neleidus vykdyti jokių mokėjimų, jie nebegalėtų patenkinti būtinųjų asmeninių (šeimos) poreikių, vykdyti einamųjų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokia situacija gali sukurti pagrindą nutraukti jų sudarytas sutartis dėl prievolių pagal jas nevykdymo, išprovokuoti eilę ginčų (taip pat teisminių) su kitais kreditoriais, dėl ko bendrasis jų mokumas dar labiau pablogėtų. Tai neatitiktų ir paties ieškovo interesų. Todėl atsakovų J. L. ir A. P. prašymas leisti jiems naudotis gaunamų pajamų dalimi, siekiant patenkinti būtinus poreikius, iš esmės yra pagrįstas. Kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą atsakovai privalo pagrįsti prašomus nustatyti kas mėnesį būtiniesiems poreikiams leidžiamų naudoti areštuotų lėšų dydžius (CPK 178 str.).

Atsakovų atskirajame skunde dėl 2014 m. lapkričio 25 d. teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo nurodyta, kad J. L. minimalūs įsipareigojimai šeimai sudaro virš 4 500 Lt, iš kurių būsto išlaikymui – 1 000 Lt, mažamečių vaikų lavinimo įstaigų paslaugoms apmokėti – 1 000 Lt, transporto išlaidos – 1 000 Lt, paskolų ir draudimo aptarnavimo išlaidos – 1 000 Lt, išlaidos ryšio paslaugoms – 500 Lt (neskaičiuojant išlaidų maistui, drabužiams, medikamentams ir pan.). Atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai šias išlaidas patvirtina tik iš dalies, t. y. mokėjimuose už atitinkamas prekes ir paslaugas nurodytos mažesnės sumokėtos sumos (pvz., 587,47 Lt mokėjimas už komunalines paslaugas 2014 m. rugpjūčio mėn.), ne visuose mokėjimuose nurodyti laikotarpiai, už kuriuos atsiskaitoma. Pats J. L. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pripažino, kad pagrindė tik 1 500 Lt išlaidų. Nors byloje yra duomenų, kad J. L. yra vedęs, tačiau pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes apie šeimos sudėtį, apie tai, kad jo sutuoktinė niekur nedirba. Be to, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai. Atsakovas byloje yra pateikęs 2013 m. liepos 26 d. su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarytos automobilio išperkamosios nuomos sutarties dalį specialiųjų sąlygų, kurios patvirtina, kad atsakovas dvejiems metams yra prisiėmęs skolinius įsipareigojimus, tačiau konkrečių duomenų apie mėnesio įmokos dydį pagal šią sutartį byloje nėra. Iš pateikto mokėjimo nurodymo šiam kreditoriui paskirtyje nurodytos informacijos nėra aišku, ar šis mokėjimas atliktas pagal minėtą sutartį, taip pat nėra aišku, ar sumokėta 1 287,21 Lt suma yra vieno mėnesio įmokos dydis. Jokių įrodymų apie prisiimtus įsipareigojimus kitiems kreditoriams atsakovas J. L. nepateikė. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą papildomai pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2013–2014 metais atsakovas J. L. vidutiniškai per mėnesį turėjo apie 2 500 Eur išlaidų, tačiau atsakovas neįrodė, kad visos šios išlaidos yra būtinos jo asmeninimas ar šeimos poreikiams tenkinti. J. L. byloje yra nurodęs, kad šiuo metu dirba, be to, gauna pajamas, nesusijusias su darbine veikla, tačiau tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo J. L. prašoma nustatyti neareštuotų lėšų dalis atitinka šiuo metu jo gaunamas pajamas.

Atsakovų prašyme nurodyta, kad A. P. einamiesiems mokėjimams per mėnesį privalo skirti daugiau nei 1 000 Lt (neįskaitant būtinų išlaidų maistui, medicinai, higienai ir kt.). Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad jos išrašytos už suteiktas komunalines, ryšio paslaugas, automobilio išperkamąją nuomą pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartį su UAB „Nordea Finance Lithuania“. Jokių įrodymų apie prisiimtus įsipareigojimus kitiems kreditoriams atsakovas A. P. nepateikė. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą papildomai pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2013–2014 metais atsakovas A. P. vidutiniškai per mėnesį turėjo apie 2 000 Eur išlaidų, tačiau atsakovas neįrodė, kad visos šios išlaidos yra būtinos jo asmeninimas poreikiams tenkinti. Byloje esančiais duomenimis, atsakovas A. P. dirba, 2014 m. liepos – spalio mėn. jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 8 000 Lt.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovai J. L. ir A. P. neįrodė būtinybės nustatyti jų prašomus neareštuotų pajamų dydžius (CPK 185 str.). Atsakovai neprivalo detaliai pagrįsti visas savo būtinąsias išlaidas, tačiau prašydami leidimo naudoti tokias santykinai dideles sumas, atsakovai turi pateikti pakankamai įrodymų, kad šios sumos atitinka jų anksčiau prisiimtus finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir yra reikalingos jų būtiniausiems asmeniniams ir / ar šeimos poreikiams patenkinti. Juolab, kad ieškovas nesutinka su atsakovų prašomais nustatyti neareštuotinų pajamų dydžiais. Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas atsakovų prašymą ir pakeisdamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų apimtį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir labiau vadovavosi atsakovų nurodytomis prielaidomis bei nepagrįstais teiginiais, nei faktines išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Atsakovai didelės dalies savo skaičiavimų dėl jiems reikalingų lėšų nepagrindė jokiais įrodymais, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar visos nurodytos išlaidos yra pirmo būtinumo. Nesutiktina su atsakovų argumentu, kad teismas turi nustatyti neareštuotinų pajamų dydį pagal jų turėtas ilgalaikes vidutines išlaidas iki ieškinio priėmimo. Taikant atsakovų piniginių lėšų areštą, yra suprantama, kad jie negali jomis naudotis tokia pačia apimtimi, kaip iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad lėšos šiuo atveju buvo areštuotos nesant pakankamai kito atsakovams priklausančio turto. Atsakovų prašymas leisti naudotis tokiais lėšų dydžiais, kokiais jie naudojosi anksčiau tenkindami visus, ne tik būtiniausius savo poreikius, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovų J. L. ir A. P. prašymą tenkinant iš dalies, t. y. leidžiant iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti atsakovui J. L. – 1 000 Eur, atsakovui A. P. – 600 Eur (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Toks apribojimų nustatymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir nepaneigia teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei proporcingumo principų.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį.

Atsakovų J. L. ir A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkinti iš dalies.

Leisti atsakovui J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi areštuotų piniginių lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Leisti atsakovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi areštuotų piniginių lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti 600 Eur (šešis šimtus eurų).

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.