Civilinė byla Nr. e2A-989-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00897-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.4.2; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-623-480/2022 pagal ieškovės E. E. ieškinį atsakovui M. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. E., ir pagal atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei E. E. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. E..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. E. (toliau – ir ieškovė) prašė: 1) priteisti iš atsakovo M. B. (toliau – ir atsakovas) 2 569,99 Eur už komunalinių mokesčių sumokėjimą; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus, garažą, kiemo statinius (aikštelę, tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį, lauko tualetą), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn atsakovui priklausančią ½ dalį viso turto, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 74 000 Eur kompensaciją, ją išdėstant mokėti: 30 000 Eur per 5 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 44 000 Eur per 4 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad: 

1.1.                      Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ginčo turto. Atsakovas daugiau nei 5 m. name negyvena, nesilanko, juo nesirūpina, mokesčių nemoka. Turtą padalyti natūra nėra galimybės. Namo bendras plotas – 226,85 m2, iš jų 5 kambarių gyvenamas plotas – 86,69 m2, rūsių (pusrūsių) – 90,89 m2. Ginčai kiltų dėl kambarių bei bendro naudojimosi patalpų. Namas (vieno buto pastatas) pritaikytas gyventi vienai šeimai. Jame gyvena ieškovė su dviem šalių vaikais bei savo tėvu trečiuoju asmeniu N. E. (toliau – ir trečiasis asmuo), kuriam suteikta uzufrukto teisė naudotis turtu. Gyvenamojo namo išplanavimas neleidžia padalyti patalpų natūra be didesnės žalos turtui, nėra galimybės suformuoti du atskirus butus. Nedalūs ir namo priklausiniai, kiti pastatai. Negalima atidalyti ir žemės sklypo, todėl galimas atidalijimo būdas – vienam iš bendraturčių pripažinti nuosavybės teises į šią valdą natūra, o kitam – piniginė kompensacija už jam priklausančią ½ dalį. Atsakovui šis turtas nereikalingas. Turto vertė – 148 000 Eur, ½ dalies vertė – 74 000 Eur. Šią sumą ieškovė sutinka sumokėti.

1.2.                      Komunalinius mokesčius sudaro mokesčiai už dujas žiemos laikotarpiu, kadangi šiuo laikotarpiu visas namas apšildomas dujomis. Atsakovas nors ir negyvena name, tačiau privalo rūpintis jam priklausančia ½ dalimi namo ir mokėti mokesčius žiemos laikotarpiu.

2.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.                      Ieškovė neįrodė, jog turtas negali būti atidalytas natūra arba kad negali būti nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Namas techniškai gali būti atidalytas natūra arba gali būti nustatyta naudojimosi namu tvarka, tačiau ieškovė to nepageidauja. Be ½ dalies namo atsakovas nuosavybės teise nevaldo kito nekilnojamojo turto, kuris būtų pritaikytas gyventi. Namas atsakovui reikalingas. Name yra atsakovo daiktų. Atsakovą su namu sieja emocinis ryšys: namu naudojasi šalių vaikai, su kuriais atsakovo bendravimas nėra nutrūkęs; turtas iki 2010 m. balandžio 26 d. priklausė atsakovo motinai, kuri 2010 m. balandžio 26 d. dovanojimo sutartimi padovanojo visą turtą atsakovui, 2010 m. rugsėjo 22 d. atsakovas padovanojo ieškovei ½ dalį turto, taigi ieškovei žinoma, kad turtas – atsakovo artimųjų palikimas.

2.2.                      Ieškovė neįrodė, kad atsakovui priteistina 74 000 Eur kompensacija už ½ dalį turto atitinka atidalijamo turto dalies rinkos vertę. Ieškovė neįrodė, kad ji realiai galėtų sumokėti atsakovui 74 000 Eur kompensaciją už ieškovei priteisiamą atsakovui priklausančią turto dalį.

2.3.                      Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš ½ dalį išlaidų, susijusių su name sunaudotomis dujomis. Žiemos metu dujos vartojamos būsto šildymui, karšto vandens paruošimui ir maisto gaminimui, t. y. būste gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti. Pateikti įrodymai patvirtina mokesčių už dujų panaudojimą visiems minėtiems poreikiams, neišskiriant namo šildymo, apmokėjimą. Ieškovė nepateikė išlaidų už dujų sunaudojimą apskaičiavimo, iš kurio būtų aišku, kokių mėnesių išlaidos įtrauktos į šią sumą. Ieškovė išlaidas padalijo į dvi lygias dalis, nors atsakovas, mokėdamas vaikams išlaikymą, faktiškai kas mėnesį iš dalies padengia name gyvenančių nepilnamečių vaikų dujų vartojimo, įskaitant ir dujų, naudojamų namui šildyti, išlaidas. Name gyvena ir trečiasis asmuo uzufrukto teisėmis. Su ieškove ilgą laiką gyvena asmuo, kuris naudojasi atsakovui priklausančia turto dalimi.

2.4.                      Jeigu namas būtų atidalytas natūra ar būtų nustatyta naudojimosi juo tvarka, atsakovas nesudarytų kliūčių trečiajam asmeniui toliau uzufrukto teisėmis naudotis turtu.

3.       Atsakovas pateikė priešieškinį, prašė: 1) atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus, garažą, lauko tualetą, kiemo aikštelę ir išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį, vadovaujantis 2021 m. gruodžio 15 d. architekto S. M. projekto redakcija, nustatant, kad: ieškovei nuosavybės teise atitenka – projekte suformuotas 116,59 m2 ploto nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. l, kurį sudaro patalpos: 1-1 (18,01 m2), 1-2 (8,41 m2), 1-3 (4,30 m2), 1-4 (12,53 m2), 1-5 (11,92 m2), 1-6A (16,47 m2), 1-7 (7,88 m2), 1-8 (20,77 m2), 1-9 (11,23 m2), 1-10 (5,07 m2); ūkinis pastatas (4Ilp); garažas (5Ilp); lauko tualetas (V); atsakovui nuosavybės teise atitenka: projekte suformuotas 108,48 m2 ploto nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 2, kurį sudaro patalpos: P-l (2 m2), P-2 (13,78 m2), P-3 (10,77 m2), P-4 (6,46 m2), P-5 (6,70 m2), P-6 (17,62 m2), P-7 (16,52 m2), P-8 (15,98 m2), P-9 (1,06 m2), 1-lA (1,65 m2), 1-6B (15,94 m2); ūkinis pastatas (2I1p); ūkinis pastatas (3I1p); kiemo aikštelė (b1, b2); ieškovė naudojasi žemės sklypo 538 m2 ploto dalimi (A); atsakovas naudojasi žemės sklypo 538 m2 ploto dalimi (B); šalys toliau bendrai naudojasi žemės sklypo 202 m2 ploto dalimi (C) ir inžineriniais statiniais – tvora, šuliniu, kanalizacijos šuliniu (k1, k2); 2) teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, nustatyti naudojimosi turtu tvarką, vadovaujantis 2021 m. gruodžio 15 d. projekto redakcijos duomenimis: ieškovei paskiriant naudotis: namo 116,59 m2 ploto patalpas: 1-1 (18,01 m2), 1-2 (8,41 m2), 1-3 (4,30 m2), 1-4 (12,53 m2), 1-5 (11,92 m2), 1-6A (16,47 m2), 1-7 (7,88 m2), 1-8 (20,77 m2), 1-9 (11,23 m2), 1-10 (5,07 m2); žemės sklypo 538 m2 ploto dalį (A); ūkinį pastatą (4I1p); garažą (5I1p); lauko tualetą (V); atsakovui paskiriant naudotis: namo 108,48 m2 ploto patalpas: P-l (2 m2), P-2 (13,78 m2), P-3 (10,77 m2), P-4 (6,46 m2), P-5 (6,70 m2), P-6 (17,62 m2), P-7 (16,52 m2), P-8 (15,98 m2), P-9 (1,06 m2), 1-1A (1,65 m2), 1-6B (15,94 m2); žemės sklypo 538 m2 ploto dalį (B); ūkinį pastatą (2I1p); ūkinį pastatą (3I1p); kiemo aikštelę (b1, b2); šalims paliekant toliau bendrai naudotis žemės sklypo 202 m2 ploto dalimi (C), tvora, šuliniu, kanalizacijos šuliniu (k1, k2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodyta, kad:

3.1.                      Atsakovas nesutinka su turto atidalijimu, priteisiant ieškovei kompensaciją. Ieškovė neįrodė, kad namo neįmanoma atidalyti natūra, nepadarant jam neproporcingos žalos. Architekto 2021 m. gruodžio 15 d. parengto projekto naujausia redakcija įrodo, kad nėra techninių kliūčių, dėl kurių namas negalėtų būti atidalytas natūra į du atskirus turto kadastrinius vienetus, turinčius atskirus įėjimus, savarankiškas elektros, vandens, šilumos tiekimo sistemas. Turto dalies atidalijimas natūra pagal projektą nepažeis ieškovės interesų (ieškovei nuosavybės teise atitektų suformuotas didesnio ploto nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas, vertingesni žemės sklype esantys pastatai), nesudarys prielaidų kilti konfliktams tarp šalių (kiekviename iš projekte suformuotų nekilnojamojo turto kadastrinių vienetų yra vonios bei virtuvės kambariai, du išoriniai įėjimai). Projekte prie bendro naudojimo žemės sklypo dalies yra priskiriama žemės sklypo dalis, esanti po namu ir 1 m atstumu aplink namą bei žemės sklypo dalis, esanti ties vienu iš įvažiavimų į žemės sklypą. Aplinkybė, kad schemoje šulinys ir kanalizacijos šulinys paliekami bendram naudojimui, nors yra žemės sklypo dalyje, kuri priskirtina atsakovui, neįrodo ieškovės teisių pažeidimo. Atsakovas privalės leisti ieškovei naudotis šuliniu, kanalizacijos šuliniu, nors jie ir yra atsakovui priskiriamoje žemės sklypo dalyje.

3.2.                      Teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, nebūtų kliūčių patenkinti antrąjį reikalavimą, priskiriant kiekvienos šalies naudojimui namo patalpas, kurios projekte priskiriamos formuojamiems atskiriems nekilnojamojo turto kadastriniams vienetams.

4.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

4.1.                      Atsakovas neatsižvelgia į ieškovės, savo nepilnamečių vaikų poreikius, ignoruoja aplinkybę, kad atidalijimas ar naudojimosi tvarkos nustatymas neturi pažeisti kitų bendraturčių, o ypač nepilnamečių vaikų, interesų augti psichologiškai saugioje ir ramioje aplinkoje. Atsakovas ignoruoja ieškovės tėvo (trečiojo asmens), kurio dėka visas turtas buvo iš esmės atkurtas, teises į saugią ir ramią senatvę, į jam nustatytą uzufrukto teisę. Nustačius naudojimosi tvarką turtu, tokios tvarkos įgyvendinimas pažeis trečiojo asmens teises.

4.2.                      Atidalyti turtą natūra arba nustatyti naudojimosi juo tvarką pagal atsakovo į bylą pateiktą projektą nėra galimybės. Gyvenamas namas yra vieno buto pastatas, pastatytas gyventi vienai šeimai. Name gyvena tik ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais, savo draugu bei tėvu. Atsakovas name negyvena daugiau nei 8 metus. Namo išplanavimas neleidžia padalyti patalpų natūra be didesnės žalos turtui. Nedalūs yra ir namo priklausiniai, kurie įrengti skirtingose žemės sklypo dalyse, ir jie negali būti dalijami. Negalima nustatyti ir naudojimosi žemės sklypu bei pastatais tvarkos, todėl galimas tik vienintelis atidalijimo būdas – vienam iš bendraturčių pripažinti nuosavybės teises į šią valdą natūra, o kitam – sumokant piniginę kompensacija už jam tenkančią dalį. Šalių santykiai buvo ir šiuo metu yra itin konfliktiški. Atsakovas su vaikais negyvena kartu daugiau nei 8 metus, jie bendrauja tik retkarčiais, vaikai nenori, kad tėvas grįžtų gyventi į ginčo valdą.

4.3.                      Atsakovui atitektų tik vienas kambarys 15,94 m2 ploto, 1 aukšte, nors jam priklausančia ½ dalimi patalpų uzufrukto teise turi teisę naudotis trečiasis asmuo. Atsakovui nuosavybės teise atitektų pusrūsyje įrengta katilinė. Pusrūsio patalpose, kurios nuosavybės teise būtų paskirtos tik atsakovui, yra visam namui įrengtas vandentiekio įvadas, gamtinių dujų apskaitos mazgas, vandens apskaitos mazgas. Tai, kad projekte nurodytos tik vietos, kur ieškovei paskirtose pirmo aukšto patalpose gali būti įrengti vandens apskaitos mazgas, elektros apskaitos mazgas, gamtinių dujų apskaitos mazgas, nepatvirtina, jog tokia galimybė yra, nepateikti projektai bei suderinimai su atitinkamomis institucijomis. Ieškovei prašoma paskirti nuosavybės teise ūkinį pastatą (4I1p), garažą (5I1p) ir lauko tualetą (V). Lauko tualetu nei ieškovė, nei jos šeimos nariai nesinaudoja, todėl jį skirti ieškovei nėra pagrindo. Atsakovas savo asmeninėn nuosavybėn prašo priteisti visas patalpas, esančias pusrūsyje, tačiau patalpoje P-4 yra vienintelė katilinė, skirta viso namo apšildymui, ūkinius pastatus (2I1p) ir (3I1p) bei kiemo aikšteles (b1 ir b2). Kiemo aikštelės yra gyvenamojo namo priklausiniai ir priklauso po ½ dalį abiem bendraturčiams lygiomis dalimis, tačiau atsakovas nepagrįstai prašo jas paskirti tik jam. Atsakovas nenurodė, kaip bus išspręstas šulinių klausimas, nors jie įregistruoti kaip namo priklausiniai ir priklauso abiem bendraturčiams lygiomis dalimis.

4.4.                      Patenkinus priešieškinio reikalavimus, tarp bendraturčių ir toliau kils nuolatiniai konfliktai. Neaiškūs ir netikslūs paskaičiavimai dėl naujai įrengiamų sienų gyvenamojo namo patalpose. Projektas parengtas neatvykus į vietą, neįvertinus visų pastatų išdėstymo, galimybės patekti (įvažiavimo) į žemės sklypą.

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį – atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą ir priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn atsakovui priklausančią ½ dalį viso turto, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 74 000 Eur piniginę kompensaciją, ją išdėstant mokėti: 30 000 Eur per 5 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 44 000 Eur per 2 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas prioritetinio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo – atidalijimo natūra, taip pat naudojimosi tvarkos nustatymo netaikymo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė. Teisėjų kolegija pripažino, kad subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, tokios kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl galimybės atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, tačiau jos negali būti lemiamos, suteikiant pirmenybę išimtinei priemonei – atidalijimui išmokant kompensaciją, nepaisant realios galimybės atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą natūra buvimo, neįvertinus atidalijimo natūra įgyvendinimo kaštų dydžio ir kiekvieno iš bendraturčių galimybių juos prisiimti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog pagal atsakovo pateiktą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantą šalims ir toliau liktų tam tikrų bendro naudojimo objektų (inžinerinės sistemos ar kt.), taip pat manant, jog projektinis gyvenamojo namo atidalijimo pasiūlymas ir / ar naudojimosi tvarkos projektas nėra pakankamai informatyvus tam, jog būtų galima įvertinti galimybės atidalyti namą natūra realumą, taip pat naudojimosi turtu tvarkos nustatymo galimybes, teismas galėjo pasiūlyti atsakovui pateikti papildomų įrodymų savo reikalavimams pagrįsti, juolab kad pagal patalpų atidalijimo planą parengusio architekto ir naudojimosi tvarkos projektą parengusio matininko išvadas namas yra dalus. Atsakovo pateiktų bendrosios nuosavybės atidalijimo projektų netinkamumas nėra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir taikyti išimtinį nuosavybės atidalijimo būdą išmokant bendraturčiui kompensaciją. Jeigu atsakovas neteiktų tinkamai parengto turto atidalijimo / naudojimosi turtu tvarkos nustatymo projekto, o ieškovei neįrodinėjant, kad atidalijimas natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas ir / ar kad atidalijimo kaštai neproporcingai dideli, būtų pagrindas ieškinį ir priešieškinį atmesti, o ne atidalyti bendrąją nuosavybę, vienam iš bendraturčių išmokant kompensaciją.

7.       Teisėjų kolegija nurodė, kad, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, būtina tirti ir vertinti, ar egzistuoja realios galimybės turtą atidalyti natūra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai taip, kad po atidalijimo neliktų ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir kitų objektų, tarp jų – inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų), nes tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Nustačius, kad tokia turto atidalijimo galimybė realiai egzistuoja, turėtų būti nustatoma atidalijimo darbams reikalinga lėšų suma bei sprendžiama, ar ji nėra neproporcingai didelė, taip pat išsiaiškintos bendraturčių finansinės galimybės padengti su atidalijimo įgyvendinimu susijusias išlaidas, o nesant atidalijimo galimybės ar atidalijimo kaštams esant neproporcingai dideliems, tirti ir vertinti, ar yra techninės galimybės pagal atsakovo pateiktą planą nustatyti naudojimosi tvarką taip, jog abi šalys galėtų izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, nepaliekant bendro naudojimo patalpų, racionaliai naudotis pagal paskirtį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Bylą iš naujo išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – atidalijo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir nustatė naudojimosi tvarką pagal 2021 m. gruodžio 15 d. architekto S. M. projekto redakcijas, pateiktas teismui 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. birželio 3 d., nustatant, kad: 1) ieškovei nuosavybės teise atitenka – 116,59 m2 ploto namo dalis, projekte suformuota kaip nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 1, kurį sudaro patalpos: 1-1 (18,01 m2), 1-2 (8,41 m2), 1-3 (4,30 m2), 1-4 (12,53 m2), 1-5 (11,92 m2), 1-6A (16,47 m2), 1-7 (7,88 m2), 1-8 (20,77 m2), 1-9 (11,23 m2), 1-10 (5,07 m2); ūkinis pastatas (4I1p), garažas (5I1p), lauko tualetas (V); atsakovui nuosavybės teise atitenka – 108,48 m2 ploto namo dalis, projekte suformuota kaip nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 2, kurį sudaro patalpos: P-1 (2 m2), P-2 (13,78 m2), P-3 (10,77 m2), P-4 (6,46 m2), P-5 (6,70 m2), P-6 (17,62 m2), P-7 (16,52 m2), P-8 (15,98 m2), P-9 (1,06 m2), 1-1A (1,65 m2), 1-6B (15,94 m2); ūkinis pastatas (2I1p), ūkinis pastatas (3I1p), kiemo aikštelė (b1, b2), šulinys, kanalizacijos šulinys (k1, k2); ieškovė toliau naudojasi 538 m2 ploto žemės sklypo dalimi (A) ir ją juosiančia tvoros dalimi; atsakovas toliau naudojasi 538 m2 ploto žemės sklypo dalimi (B) ir ją juosiančia tvoros dalimi; šalys toliau bendrai naudojasi 202 m2 ploto žemės sklypo dalimi (C) ir ją juosiančia tvoros dalimi. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 2 362,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės 28,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; grąžino atsakovui 100 Eur nepanaudoto avanso už ekspertizę.

9.       Teismas nustatė, kad nepaisydama apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų, nagrinėjant bylą pakartotinai, ieškovė vėl pateikė iš esmės identišką, objektyviais įrodymais nepagrįstą išaiškinimą dėl nesamos galimybės turtą atidalyti natūra ir tokiems teiginiams pagrįsti pateikė naujus įrodymus – 4 nuotraukas, kurios, jos manymu, patvirtina, kad dėl ažūrinės sienelės prie laiptų turto atidalijimas natūra pagal atsakovo pateiktą projektą be neproporcingos žalos nėra galimas. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad turto atidalijimui natūra yra objektyvių kliūčių ar kad tai techniškai ir teisiškai neįmanoma. Šalių konfliktiniai santykiai yra grindžiami aplinkybe apie prieš daugiau kaip 2 m. įvykusį tarp šalių ginčą, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties. Kitų duomenų apie šalių konfliktinį elgesį byloje nėra. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo, kuriam uzufruktas nustatytas į visą turtą, naudojimui yra pasirinkęs pusrūsio patalpas, nereiškia, kad jis neteks teisės gyventi pasirinktoje ar kitose namo patalpose, o tuo pačiu, kad atsakovo siūlomi turto atidalijimo tvarkos projekto sprendiniai pažeidžia uzufruktoriaus interesus ir sukelia turto atidalijimo taikymo išimtį.

10.       Ieškovės aiškinimas, kad atsakovas 2010 m. rugsėjo 22 d. padovanojo jai ½ dalį turto, o 2014 m. birželio 3 d. teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo ieškovei už panaudotas jos asmenines lėšas, gerinant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią turto dalį, išmokėti atitinkamą kompensacijos sumą, kad atsakovas ignoruoja jos tėvo teises į saugią ir ramią senatvę, nėra teisingas ir negali būti pagrindu taikyti išimtį atidalijant turtą. Teismas pažymėjo, kad pasikeitus daikto, į kurį nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas išlieka. Teismas nurodė neturintis pagrindo kitaip vertinti tų pačių įrodymų, nei juos jau įvertino Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje, o naujai ieškovės pateikti įrodymai (4 nuotraukos) ir jos atstovės cituojama kasacinio teismo praktika, kuomet akcentuojamas tik atidalijant bendrąją nuosavybę vienam iš bendraturčių kompensacijos išmokėjimas, bet turto (ne)dalumo aplinkybės nėra tapatinamos su faktinėmis bylos aplinkybėmis, nesudaro teismui pagrindo padaryti kitokią išvadą, nei padarė apeliacinės instancijos teismas – ieškovė nepagrindė išimtinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo taikymo būtinybės. Todėl teismas neanalizavo ir nevertino kompensacijos dydžio pagrįstumo. Ieškovei nepagrindus išimtinio atidalijimo būdo taikymo sąlygų, jos reikalavimas dėl atidalijimo, priteisiant jos asmeninėn nuosavybėn atsakovui priklausančią ½ dalį turto ir įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

11.       Atsakovas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus nurodymus ir nesutikdamas su ieškovės pasirinktu turto atidalijimo būdu, patikslintu priešieškiniu (2022 m. sausio 18 d.) prašė atidalyti turtą natūra, sukuriant du nekilnojamojo turto objektus pagal architekto S. M. 2021 m. gruodžio 15 d. parengtą projektą. 2022 m. birželio 3 d. atsakovas dar kartą patikslino priešieškinį, kuriuo priešieškinio reikalavimai liko nepakitę, tačiau su patikslintu priešieškiniu atsakovas pateikė architekto S. M. 2021 m. gruodžio 15 d. parengto projekto naują redakciją.

12.       Teismas nustatė, kad projekto aiškinamąjį raštą sudaro sklypo projektinių sprendinių aprašymas, trumpas pastato apibūdinimas, trumpas pastato projektinių sprendinių aprašymas, patalpų pertvarų konstrukcijų sprendimai, bendrieji statybos darbų statybvietėje saugos, sveikatos, higienos reikalavimai ir sąlygos, o taip pat suvestinis statybos kainos apskaičiavimas, pagal kurį bendra statybos darbų ir vidaus inžinerinių tinklų pritaikymo dviem nekilnojamojo turto kadastriniams vienetams kaina – 1 484,57 Eur. Pagal aiškinamojo rašto sprendinius ir projekte pateikiamus brėžinius, namo pirmo aukšto patalpos, priskiriamos formuojamiems nekilnojamojo turto kadastriniams vienetams, būtų atskirtos naujai statoma silikatinių blokelių siena. Visos pusrūsio patalpos priskiriamos nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 2, o visos mansardos aukšte esančios patalpos – nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 1. Pagal aiškinamojo rašto sprendinius, pastate numatoma įrengti kontrolines vandens tiekimo, elektros tiekimo, gamtinių dujų tiekimo apskaitas naujai formuojamam nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 1, esamų inžinerinių tinklų įvadų į pastatą keisti nenumatoma. Kartu su 2022 m. sausio 18 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu 2021 m. gruodžio 15 d. projekto pusrūsio brėžinyje pavaizduotas vandentiekio apskaitos mazgas nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 2 (esamas), vandentiekio įvadas, vandentiekio linija (esama), gamtinių dujų apskaitos mazgas (esamas) nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 2; pirmo aukšto brėžinyje pavaizduotas vandens apskaitos mazgas (kontrolinis, įrengiamas naujai) nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 1, gamtinių dujų apskaitos mazgas (kontrolinis, įrengiamas naujai) nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 1, elektros apskaitos mazgas (kontrolinis, įrengiamas naujai) nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 1.

13.       Teismas nurodė, kad į ieškovės atstovės akcentuojamą aplinkybę, jog projektas parengtas netinkamai dėl ploto skirtumų, atsako projekto pirmo aukšto brėžinio antra pastaba, kurioje nurodyta, kad šio projekto bendrųjų statinio patalpų plotų rodiklių lentelėje deklaruojamas bendrasis statinio plotas 224,17 m2 skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše deklaruoto ploto 226,85 m2 dėl pirmame namo aukšte įrengiamų sienų, skiriančių nekilnojamojo turto kadastrinio vienetų Nr. 1 ir 2 patalpas. Atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje ieškovės išsakytus argumentus, atsakovas dar kartą tikslino priešieškinį, o su juo buvo tikslinamas ir 2021 m. gruodžio 15 d. projektas, kurio aiškinamąjį raštą sudaro namo projektinių sprendinių aprašymai, namo patalpų pertvarų konstrukcijų sprendiniai ir jų įgyvendinimo reikalavimai bei sąlygos, o įgyvendinant aiškinamojo rašto naujai nurodomus sprendinius (kaip laiptines sutvarkyti taip, kad izoliuotų garsą ir nepraleistų šviesos, įrengti dujų įvado, elektros įvado linijas ir kt.), bendra statybos darbų ir vidaus inžinerinių tinklų pritaikymo dviem nekilnojamojo turto kadastriniams vienetams tikslinama ir yra 2 960,13 Eur. Teismo vertinimu, abi 2021 m. gruodžio 15 d. projekto redakcijos (pateikta teismui 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. birželio 3 d.) papildo viena kitą ir turi būti vertinamos kaip vientisas dokumentas.

14.       Teismo vertinimu, vadovaudamasis atsakovo nurodomoje kasacinio teismo nutartyje (Nr. e3K-3-204-248/2019) pateiktais išaiškinimais, kuomet teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, turi atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), taip pat atitikti dalis pagal nuosavybės teisę ir nepadaryti neproporcingos žalos daiktui, pripažino, kad atsakovo teikiamas 2021 m. gruodžio 15 d. projektas (jo 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. birželio 3 d. teismui pateiktos redakcijos) tokius reikalavimus iš esmės atitinka. Teismo vertinimu, toks projektas tinkamas ir pakankamas atidalijimo dokumentas. Jis nepažeis ieškovės interesų, nes jai atitenka 8,11 m2 didesnio ploto suformuotas nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas, atsakovui už tai nereikalaujant kompensacijos. Name formuotini yra du atskiri išoriniai įėjimai, kuriais kiekviena iš šalių patektų į atitenkantį nekilnojamojo turto kadastro vienetą. Nekilnojamojo turto kadastriniai vienetai atribojami pirmame aukšte įrengtina silikatinių blokelių mūro pertvara, laiptinė sutvarkoma taip, kad izoliuotų garsą ir nepraleistų šviesos. Kiekviename iš projekte suformuotų nekilnojamojo turto kadastrinių vienetų yra vonios bei virtuvės kambariai. Nekilnojamojo turto kadastrinių vienetų savininkai atskirai naudosis inžineriniais tinklais ir tam užtikrinti numatoma įrengti atskiras vandens, elektros, gamtinių dujų tiekimo apskaitas. Bendra statybos darbų ir vidaus inžinerinių tinklų pritaikymo dviem nekilnojamojo turto kadastriniams vienetams 2 960,13 Eur kaina negali būti laikoma neproporcingai didelėmis išlaidomis, kurių šalys negalėtų padengti. Atsakovas nurodė, kad jis ir vienas sutinka padengti namo pirmame aukšte įrengiamos sienos kaštus, pagal projektą įrengti kadastrinius vienetus skiriančius laiptus. Pagal prie 2021 m. gruodžio 15 d. projekto schemą, kiekvienai iš šalių priskiriama naudotis po 538 m2 ploto žemės sklypo dalį, o likusi 202 m2 ploto žemės sklypo dalis paliekama kaip bendro naudojimo žemė. Iš pateikto projekto teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui naudojimui paskirtose žemės sklypo dalyse yra atskiri įvažiavimai į sklypą, susisiekimas su viešaisiais keliais.

15.       Ginčo sklype įregistruoti ir kiemo statiniai – kiemo aikštelė, tvora, šulinys, kanalizacijos šulinys, lauko tualetas (visų jų, remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, vidutinė rinkos vertė – 359 Eur), kuriuos, išskyrus lauko tualetą (priskirtiną nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 1), kiemo aikštelę (priskirtiną nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 2), atsakovas prašo toliau palikti šalių bendram naudojimui. Teismas nustatė, kad tvora juosia tiek ieškovei, tiek atsakovui priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį, tiek ir bendro naudojimo sklypo dalį, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, atitinkamai pagal naudojimuisi priskirtinas žemės dalis, kiekvienai iš šalių arba jiems bendrai, priskirtinos naudojimuisi ir tvoros atitinkamos dalys. Teismas iš esmės pagrįstu laikė ieškovės aiškinimą, kad lauko tualetas nėra naudojamas, įsirengus tualetą namo viduje, ir jai jis nereikalingas, tačiau teismas nurodė, kad jis registruotas Nekilnojamojo turto registre ir pagal jo buvimo vietą teisingiau jį priskirti ieškovei. Atsakovo naudojimuisi tenkančioje sklypo dalyje yra kiemo aikštelė, šulinys, kanalizacijos šulinys ir teismas nusprendė, kad šiuos kiemo statinius atidalijant turtą ir paskiriant juos atsakovui, nebus pažeisti bendraturčių interesai į šiuos kiemo statinius, įvertinant tai, kad: 1) nelaikytina, jog ir toliau kiemo aikštele negalės naudotis ieškovės ir atsakovo vaikai, nes sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis vaikams yra abiejų tėvų pareiga; 2) šulinio, kanalizacijos šulinio paskirtis, kaip ir lauko tualeto, taip pat yra netekusi savo paskirties, kuomet name yra įrengtas vandentiekis, o jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų, kuomet jie nutiesti greta ginčo sklypo, šalys privalės neišvengiamai, vykdant nuotekų tinklų plėtrą Kauno mieste. Teismo vertinimu, atsakovui paskyrus daugiau nedidelės vertės kiemo statinių, taip jam bus kompensuota už atitenkantį mažesnio ploto nekilnojamojo turto kadastrinį vienetą Nr. 2. Naudotis šulinio vandeniu uzufruktoriui nėra ribojama.

16.       Teismas nusprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projektą (pateiktas teismui jo 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. birželio 3 d. redakcijas) įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas. Tenkindamas minėtą reikalavimą, teismas nepasisakė dėl alternatyvaus atsakovo reikalavimo – naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo.

17.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 569,99 Eur už žiemomis sunaudotas dujas, teismas nustatė, kad ginčo turtu visą šį laiką naudojosi ieškovė su šeima, jos tėvas, kuriam nustatytas uzufruktas į visą namų valdą. Teismas pritarė atsakovui, kad suvartotos dujos ne tik namo šildymui, bet ir karštam vandeniu ruošti, maistui gaminti. Atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.493 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kurios numato, kad nuomininkas privalo laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis. Ginčo turtu visą šį laiką (žiemomis nuo 2014 m. gruodžio iki 2020 m. vasario) naudojantis ieškovei su šeima, jai tenka pareiga apmokėti visą sumą už sunaudotas dujas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2 569,99 Eur už sunaudotas dujas atmestas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Ieškovė E. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus patenkinti, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, grąžinti ieškovei permokėtą 1 270 Eur žyminį mokestį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

18.1.                      Teismas sprendime netiksliai nurodė turto įregistravimo abiejų šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise aplinkybes. Atsakovo motina V. B. 2010 m. balandžio 26 d. sutartimi padovanojo turtą savo sūnui atsakovui, tačiau namas, pastatytas 1980 m., niekada nebuvo remontuotas ir buvo apleistas. Ūkiniai pastatai (2I1p ir 3I1p) pastatyti 1956 m., o ūkinis pastatas (4I1p) ir garažas – 1979 m. Ieškovei ir atsakovui susituokus 2007 m. balandžio 21 d., visa šeima su vėliau gimusiais abiem vaikais gyveno ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi šio buto ½ dalį ieškovei buvo padovanojęs trečiasis asmuo, tai jo vardu buvo įregistruotas uzufruktas. Atsakovo prašymu ir gavus trečiojo asmens sutikimą, šis butas 2010 m. spalio 20 d. parduotas, o visi gauti pinigai panaudoti ginčo pastatų ir teritorijos prie šių pastatų remontui bei tvarkymui. Kad ateityje nekiltų ginčų dėl nuosavybės, atsakovas dalį turto padovanojo ieškovei, o trečiajam asmeniui įregistruotos uzufrukto teisės į visą ginčo turtą.

18.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje (39 punktas) nurodyti argumentai prieštarauja CK 4.80 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (3K-7-466/2008). Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas privalėjo tinkamai išspręsti klausimą, ar pagal atsakovo pateiktus projektus galimas šalims priklausančio turto atidalijimas bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės pareiga įrodyti, jog atidalijimas bei naudojimosi tvarkos nustatymas pagal atsakovo pateiktą projektą negalimas, nes neigiamų aplinkybių nereikia įrodinėti. Priešingai nei teigė teismas, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Nr. 3K-3-347- 248/2015, Nr. e3K-3-131-701/2022).

18.3.                      Atidalijimas pagal į bylą pateiktus abu 2021 m. gruodžio 15 d. projektus negalimas, nes toks atidalijimas pažeis ieškovės teises, kadangi atsakovui asmeninėn nuosavybėn paskiriamos visos namo pusrūsyje esančios patalpos, neatsižvelgus į šių patalpų paskirtį bei jų faktinį naudojimąsi ir į tai, jog toks atidalijimas sukeltų nuolatinius konfliktus tarp bendraturčių: pusrūsyje yra patalpa P-3 (virtuvė), joje įrengtas gamtinių dujų mazgas, priklausantis visam namui; dujomis šildomas visas namas bei dujos skirtos ir maisto ruošimui ne tik pusrūsyje esančioje patalpoje P-3, bet ir pirmame namo aukšte esančioje patalpoje 1-28 (virtuvėje); pusrūsyje esančioje patalpoje P-4 (katilinėje) įrengtas visam namui skirtas vandens apskaitos mazgas, kuris atiteks tik atsakovui; pusrūsio patalpoje P-6 įrengta pagalbinė patalpa, kuri skirta visų šeimos narių rūbų skalbimui, joje stovi speciali rūbų lyginimo lenta ir ja nuo atsakovo išvykimo iš namo naudojasi tik ieškovė; pusrūsio patalpa P-7 (pagalbinė) naudojasi tik ieškovė su vaikais, šioje patalpoje įrengtas ieškovės darbo kambarys, jame stovi ir rūbų spinta, o vaikai čia praleidžia laisvalaikį, nes joje stovi jų pianinas, knygų spinta, ši patalpa įrengta ieškovei pardavus jai priklausiusį butą ir investavus gautas lėšas. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes dėl pusrūsyje esančių visų patalpų paskyrimo atsakovo nuosavybėn.

18.4.                      Namo atidalijimo projekte privalo būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros, šildymo) atskyrimo klausimai. Komunikacijos neturėtų likti bendros, iš ankstesnių architekto S. M. atidalijimo patalpų planų ir pateiktų dokumentų neaišku, ar atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; apsauga nuo triukšmo; kt.). Tačiau šie, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti, reikalavimai nebuvo vykdomi ir atsakovui pateikus 2021 m. gruodžio 15 d. projektus. 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdyje teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad neišspręsta techninė galimybė dėl inžinerinių tinklų perkėlimo į patalpas, kurias atsakovas prašo paskirti atsakovės nuosavybėn. 2022 m. kovo 28 d. posėdyje teismas pasiūlė atsakovui ištaisyti trūkumus, tačiau tai nebuvo atlikta.

18.5.                      Atsakovo teismui pateikti 2022 m. sausio 18 d. (I projektas) ir 2022 m. birželio 3 d. (II projektas) skirtingi. Abiejuose projektuose nurodytas skirtingas namo bendras plotas. I projekte bendra statybos darbų ir inžinerinių tinklų pritaikymo dviem nekilnojamojo turto kadastriniams vienetams kaina nurodyta 1 484,57 Eur, o II projekte – 2 960,13 Eur. I projekte nurodyta, kad ieškovei po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise pirmame namo aukšte priklausančioje patalpoje 1-3 (vonios kambarys) numatomas įrengti vandens apskaitos mazgas, o patalpoje 1-2 (virtuvė) – gamtinių dujų apskaitos mazgas, tačiau nei, kaip tai bus įgyvendinta, nei kaip bus šildomas bei, ar bus tiekiamas vanduo į ieškovei skiriamas mansardoje esančias patalpas, duomenų projekte nėra. Kaip bus sprendžiamas komunalinių tinklų klausimas nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 2, duomenų projekte nėra. I projekte dalijant patalpas natūra neteisingai nurodytas ir pusrūsio patalpos P-6 plotas 16,72 m2, kai yra 17,66 m2. II projekte nurodyta, kad ieškovei priskirtoje patalpoje 1-3 (vonios kambarys), esančioje pirmame namo aukšte, turėtų būti įrengtas vandens apskaitos mazgas, o gamtinių dujų mazgo ieškovės patalpoje P-3 (virtuvė), kurie nurodyti I projekte, neliko, tik II projekte pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodyta, jog dujų įvado apskaitos spinta (2 skaitikliai), elektros įvado apskaitos spinta (2 skaitikliai) bus įrengiami už žemės sklypo ribos, o dujų įvado linijos bei požeminė elektros kabelinė linija bei elektros įvado linijos abiem bendraturčiams bus tiesiamos ieškovei skiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje. Projektas patvirtina, kad tinkamai neišspręstas komunalinių tinklų atskyrimo klausimas, nesuderinta su atitinkamomis institucijomis ar toks atskyrimas galimas, kas jį ir per kiek laiko atliks ir t. t., ir tai neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties 36 ir 40 punktuose nurodytų reikalavimų, todėl teismas neturėjo pagrindo patenkinti atsakovo reikalavimo dėl namo padalijimo natūra. Teismas neatsižvelgė į užduotą klausimą atsakovui 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu, į kurį atsakovas atsakė, kad pagal jo pateiktą projektą ieškovė galės užsinešti vandenį į jai priklausančias pastogės patalpas kibirais.

18.6.                      Ieškovė pateikė 4 nuotraukas, kuriose matyti, jog tarp pirmo aukšto ir mansardos esančios laiptinės sienos yra ažūrinės. Teismas nepagristai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl turto atidalijimo natūra yra objektyvių kliūčių. Atsakovo pareiga įrodyti, kaip atidalijimo atveju šios ažūrinės sienos bus sutvarkytos, kas ir kada jas sutvarkys, kiek lėšų reikės skirti. Duomenų apie šią bendros laiptinės ažūrinių sienų sutvarkymą ir visišką izoliavimą projektuose nėra.

18.7.                      Namas pastatytas bei įregistruotas kaip vieno buto pastatas ir jo atidalyti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus nėra galimybės, atidalijimas natūra sukels dar daugiau konfliktų tarp bendraturčių. Teismas neteisingai nurodė, kad tarp šalių vyko tik vienas konfliktas. Šalių santykiai yra konfliktiški ir tai patvirtina pateikti įrodymai, kurių teismas netyrė. Atsakovas ginčo valdoje negyvena nuo 2014 m. pradžios, o 2018 m. lapkričio 22 d. gavęs dokumentus iš teismo apie ieškovės užvestą civilinę bylą dėl turto atidalijimo, jis atvyko į namą, kur fiziškai smurtavo prieš ieškovę, pravirkdė vaikus, o siekdamas apšmeižti ieškovę, jog ji gali jį apvogti, į savo prieš 4 m. paliktus ir nenaudojamus senus rūbus įdėjo pinigus ir nufotografavo. Tai nurodyta Kauno apylinkės prokuratūros 2018 m. gruodžio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris nutrauktas konstatavus, kad konfliktinės situacijos metu atsakovas fiziškai smurtavo prieš ieškovę, o ieškovei buvo nustatytas nedarbingumas 2018 m. lapkričio 23 – 30 d. Netinkamą atsakovo elgesį su ieškove patvirtina ir jo žinutės. Lietuvoje įvedus karantiną, atsakovas, neatsižvelgęs į ieškovės bei garbaus amžiaus trečiojo asmens bei nepilnamečių vaikų interesus, 2020 m. kovo 18 d. su antstoliu atvyko į namą apžiūrėti likusių savo daiktų. Bendraturčiams nuolat konfliktuojant, toks nekilnojamojo turto atidalijimas, kurį nustatė teismas, ateityje sukels tik dar daugiau konfliktų, todėl yra negalimas ir atsakovo reikalavimas turėjo būti atmestas.

18.8.                      Teismas, pažeisdamas ieškovės interesus, kiemo aikštelę, šulinį ir kanalizacijos šulinį paskyrė tik atsakovui. Teismo argumentai dėl kiemo statinių priskyrimo tik atsakovo nuosavybėn nepagrįsti, nes: 1) atsakovas negyvena ginčo valdoje jau daugiau nei 8 metus Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad jis savo dalį gali ir parduoti, todėl jo dalį įsigijus kitam bendraturčiui, vėl kiltų ginčas dėl aikštelės, kuria naudojasi šalių nepilnamečiai vaikai; 2) teismas išėjo iš priešieškinio reikalavimo ribų, nes atsakovas teismo prašė tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį palikti toliau bendrai naudotis šalims; 3) ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis inžinerinių kiemo statinių, todėl teismas neturėjo teisės juos perduoti atsakovo asmeninėn nuosavybėn; 4) kaip ateityje bus sprendžiama nuotekų tinklų plėtra Kaune šioje byloje nespręstina ir teismui neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys ateityje nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo ar neatsiradimo; 5) nepagrįstas teismo argumentas, kad šulinio ir kanalizacijos šulinio paskirtis yra netekusi paskirties; 6) byloje nėra įrodymų dėl kiemo statinių vertės; 7) pažeisdamas ieškovės interesus, teismas jai asmeninėn nuosavybėn paskyrė tik lauko tualetą, kuriuo ieškovės šeima nesinaudoja ir kurį pastatė atsakovo motina, todėl statinį paskirti ieškovei nebuvo pagrindo. Teismas pažeidė protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

18.9.                      Teismo argumentai dėl 2021 m. gruodžio 15 d. parengto projekto redakcijų (2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. birželio 3 d.) viena kitos papildymo ir vertinimo kaip vientiso dokumento, ir kad šis projektas atitinka įstatymo reikalavimus, neteisingi, nes: 1) projektai, kuriuos teismas pripažino vientisu dokumentu, skirtingi; 2) pateikus šiuos abu dokumentus institucijoms bus neaišku, ar jie pateikti teismui sprendime nurodytomis datomis, nes be šalių ir trečiojo asmens šioje byloje niekas į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti, o tai sukels daug neaiškumų; 3) teismas vadovavosi tik tuo, kas nurodyta projekto aiškinamajame rašte, tačiau neatliko abiejų projektų tinkamos patikros. Atsakovui nenurodžius, kada ir kieno lėšomis bus įrengtos sienos, skiriančios šalims priklausančias patalpas, ar egzistuoja galimybės protingomis sąnaudomis įrengti atskiras vandentiekio ir nuotekų šalinimo, dujų tiekimo sistemas prašomuose atidalyti namo patalpose, kas tai atliks ir per kokį terminą, atsakovo reikalavimas dėl atidalijimo natūra negalėjo būti patenkintas.

18.10.                      Pagal teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovui paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje yra namui priklausantys kiemo statiniai – kiemo aikštelė, šulinys ir kanalizacijos šulinys, kurie nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso abiem bendraturčiams. Ieškovei bus apribota teisė naudotis jai priklausančiu turtu, kuris yra paskirtoje tik atsakovui naudotis žemės sklypo dalyje, nes šalys nuolat konfliktuoja net atsakovui ir negyvenant ginčo valdoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui paskirto žemės sklypo dalyje yra vienintelis šeimos daržas, kuriuo atsakovas nesinaudoja ir nesirūpina. Teismas nevertino atsakovo pozicijos, kad galbūt jo dalyje negyvens niekas, gal gyvens jis su savo nauja šeima, bet gali būti, jog savo dalį jis nuomos ar parduos. Atsakovas nuosavybės teise yra įsigijęs ir kitą nekilnojamąjį turtą, todėl akivaizdu, jog dalis ginčo valdos, iš kurios jis išvyko prieš 8 metus, natūra jam nėra reikalinga ir jis ja faktiškai nesinaudoja. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

18.11.                      Teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, išsprendė ir naudojimąsi tvora, kuri juosia žemės sklypą, nors atsakovas tokio reikalavimo nereiškė. Teismui išsprendus šį klausimą dėl tvoros prie šalims skiriamų žemės sklypų plotų, teismas papildomai nurodė, kad abu bendraturčiai naudosis bendrai žemės sklypo dalimi C ir šią sklypo dalį juosiančia tvoros dalimi. Teismas nustatė naudojimąsi tvora tvarką aplink šalims jau paskirtus naudotis plotus A ir B, tačiau kitos tvoros prie gyvenamojo namo nėra. Kadangi teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pažeidžia ieškovės teises, neatitinka įstatymo reikalavimų bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai, ši sprendimo dalis naikintina. Nesant galimybės turtą atidalyti natūra bei nustatyti naudojimosi tvarką, turėjo būti patenkintas ieškovės ieškinys.

18.12.                      Atsakovas įrodymų dėl turto vertės nustatymo neteikė, neprašė skirti pakartotinos ekspertizės, todėl laikytina, jog turto vertė 148 000 Eur. Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji turi realias galimybes sumokėti ½ dalį eksperto nustatytos sumos, t. y. 74 000 Eur. Teismas aplinkybių dėl kompensacijos priteisimo nenagrinėjo.

18.13.                      Ieškovės nurodyta komunalinių mokesčių suma buvo mokama už dujas ir tik žiemos laikotarpiais, kai buvo šildomos ir bendraturčiui priklausančios ½ dalies namo patalpos, už kurių šildymą atsakovas nemokėjo mokesčių. Atsakovui priklausančiomis patalpomis uzufrukto teise teisėtai naudojasi trečiasis asmuo, kuris taip pat turi teisę naudotis dujomis gaminantis sau maistą, tačiau pareiga sumokėti mokesčius yra ne uzufrukto teise naudojančiam asmeniui, bet patalpų savininkui ir teismas nepagrįstai vadovavosi ne CK 4.75 straipsniu, o CK 6.493 straipsniu, nes nuomininkų name nėra.

18.14.                      Teismas neišsprendė permokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo. Ieškovei privalo būti grąžintas 1 270 Eur žyminis mokestis.

19.       Atsakovas M. B. atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 

19.1.                      Skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 – 5 punktų, jo patenkinimas reikštų atsakovo teisės į apeliaciją paneigimą. Skundo pagrindą sudaro sprendime netirtos aplinkybės. Teismas netyrė ir nevertino klausimo dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio. Teismas netyrė ir nevertino atsakovo alternatyvaus reikalavimo, nusprendęs patenkinti pagrindinį reikalavimą. Nepaisant to, skundo dalyką sudaro reikalavimas panaikinus sprendimą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškinys bei atmestas priešieškinis. Šių klausimų išsprendimas apeliacinės instancijos teisme reikštų sprendime netirtų aplinkybių nagrinėjimą, taip pažeidžiant atsakovo teisę į apeliaciją. Skundo dalis dėl nekilnojamojo turto atidalijimo išmokant kompensaciją neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto imperatyvaus reikalavimo – nėra nurodyta, kokie bylos dokumentai ir kokios teisės normos patvirtina sprendimo nepagrįstumą. Nėra nustatyta, kad atsakovas, nesutinkantis su reikalavimu taikyti išimtinį turto atidalijimo būdą, privalo reikšti priešieškinį dėl turto atidalijimo natūra ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, bei kad atsakovui to nepadarius arba teismui atmetus priešieškinį, išnyksta ieškovo pareiga įrodyti, kad yra įmanomas tik turto atidalijimas, išmokant kompensaciją. Priešieškinio atmetimas savaime nėra pagrindas patenkinti ieškinį. Nepaisant to, skundas parengtas vadovaujantis logika, kad užtenka parašyti, kodėl yra blogas atsakovo pateiktas projektas, ir tai savaime reikš, kad ieškovė įrodė skundo dalį, kuria ginčijamas sprendimas netaikyti išimtinio turto atidalijimo būdo. Ieškovei turėjo būti nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismui to nepadarius, atsakovas turi teikti atsiliepimą į imperatyvių reikalavimų neatitinkantį skundą.

19.2.                      Ieškovė turi įrodyti turto nedalumą ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo negalimumą dėl kokių nors išskirtinių turto savybių ir ši įrodinėjimo pareiga platesnė už pareigą teikti atsikirtimus į atsakovo turto atsidalijimo natūra pasiūlymą. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, suteikė ieškovei papildomą galimybę pateikti įrodymus, kurie paneigtų architekto ir matininko išvadas apie namo dalumą. Ieškovė šia galimybe nepasinaudojo.

19.3.                      Ieškovės reikalavimo taikyti išimtinį turto atidalijimo būdą pagrįstumo negali patvirtinti ieškovės pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota name esanti akyta siena. Ši namo siena nėra kliūtis atidalyti namą, tai patvirtina projekto sprendiniai. Ieškovė savo nuomonę, kad projektas netinkamas, turėjo pagrįsti kvalifikuoto asmens konkrečiomis išvadomis, o ne subjektyviais pamąstymais. Ieškovės reikalavimo taikyti išimtinį turto atidalijimo būdą pagrįstumo negali patvirtinti šalių konfliktas. Šalys nusprendė nutraukti santuoką, kai šalių santykiai buvo įtempti, tačiau ieškovė nemanė, jog yra pagrindas atidalyti turtą vienam iš bendraturčių dėl ateityje kilsiančių nesutarimų. Byloje nėra įrodymų apie šalių nuolatinius konfliktus po 2018 m. lapkričio 22 d. įvykių. Šios aplinkybės neįrodo 2020 m. kovo 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovei neįrodžius turto nedalumo fakto, teisinės reikšmės neturi motyvas, kad šalims nuolat konfliktuojant toks turto atidalijimas, kurį nustatė teismas, ateityje sukels konfliktų. Ieškovės reikalavimo taikyti išimtinį turto atidalijimo būdą pagrįstumo negali patvirtinti aplinkybė, kad atsakovas nesinaudoja jam priklausančia turto dalimi, ir kad bylos eigoje įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas siekia ne tik neprarasti dalies turto, kuris yra artimųjų palikimas, bet ir užtikrinti saugią vaikų aplinką, dalyvauti jų auklėjime. Namo nedalumo negali patvirtinti aplinkybė, kad atsakovui priskirtoje namo patalpoje P-7 laisvalaikį leidžia vaikai. Atsakovas yra patvirtinęs, kad jis neturi prieštaravimų dėl uzufruktoriaus tolesnio naudojimosi turtu taip, kaip tai yra daroma iki šiol.

19.4.                      Apeliacinės instancijos teismas neturėtų pasisakyti dėl ieškovės teiginių, susijusių su kompensacija ir ieškovės finansinėmis galimybėmis ją sumokėti atsakovui.

19.5.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina tik mokesčių už dujų visiems poreikiams, neišskiriant namo šildymo, apmokėjimą. Neįmanoma atskirti, kokią dalį sudaro išlaidos už dujas, kurios panaudotas su namo išlaikymu nesusijusiems poreikiams. Skunde nėra paneigtas faktas, kad dujos buvo naudojamos ne tokiam namo apšildymui, kuris būtinas išlaikyti namą, o tokiam, kad jame gyvenantys asmenys jaustųsi komfortiškai. Atsakovas kas mėnesį moka vaikams išlaikymą, kurio dydis nustatytas atsižvelgiant į išlaidas, susijusias su vaikų teisės į būstą tenkinimu (t. y. išlaidas būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidas ir kt., tenkančias vaikų daliai). Taigi atsakovas faktiškai kas mėnesį iš dalies padengia name gyvenančių nepilnamečių vaikų dujų vartojimo išlaidas, įskaitant ir dujų naudojamų namo šildymui išlaidas. Kartu su ieškove name jau ilgą laiką gyvenantis asmuo neatlygintinai naudojasi atsakovui priklausančia turto dalimi ir name esančiais patogumais, naudojasi name ruošiamu karštu vandeniu, gaminasi maistą, tam panaudodamas namui tiekiamas dujas. Ieškovė elgiasi nesąžiningai reikalaudama, kad atsakovas apmokėtų jos sugyventiniui tenkančią išlaidų dujoms dalį. 

19.6.                      CK nėra nustatyta, kad bendraturčiai statinio atidalijimo natūra atveju privalo teikti teismui architektų dokumentus su sprendiniais, parengtais, vadovaujantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Lietuvos teismai atidalija pastatus, vadovaudamiesi VĮ Registrų centro (ne architekto) paruoštais dokumentais – pastato, patalpų padalijimo projektais. Architektas parengė projektą, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties 36 punkte išdėstytą 2020 m. kovo 18 d. projekto kritiką. 2022 m. birželio 3 d. projekto redakcija pateikta atsižvelgiant į teismo pasiūlymą pateikti papildomus duomenis apie apskaitos prietaisų įrengimą, kurie fiksuotų atskirą vandens, elektros ir dujų apskaitą.

19.7.                      Skunde nenurodyta teisės akto nuostata, draudžianti teismui atidalyti turtą natūra, vadovaujantis kvalifikuoto asmens parengtais projektiniais sprendiniais, kurie išdėstyti keliose vieno dokumento redakcijose. Teismas pasisakė dėl visų bylos eigoje ieškovės išsakytų pastabų. 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. birželio 23 d. redakcijos projektų brėžiniai, aiškinamieji raštai patvirtina architekto poziciją, kad sprendimu ieškovei priskirtam objektui gali būti įrengta atskira atšaka vandens tiekimui, taip pat atskiri elektros ir gamtinių dujų įvadai nuo ties sklypo riba įrengtinų elektros ir gamtinių dujų apskaitų. Skunde nepateikta teisės akto nuostata, draudžianti teismui atidalyti turtą natūra, jeigu į bylą nėra pateikti dokumentai, kad su atitinkamomis institucijomis suderintas projektinių sprendinių vykdymas.

19.8.                      Ieškovė, nesutikdama su sprendimu priskirti atsakovui projekte suformuotą objektą, į kurį patenka patalpa P-6 (patalpa naudojama rūbų skalbimui, lyginimui), patalpa P-7 (patalpa, kurioje įrengtas ieškovės „darbo kambarys“), nepateikė teismui kvalifikuoto asmens parengto alternatyvaus pasiūlymo dėl namo atidalijimo natūra. 

19.9.                      Teisminio nagrinėjimo ribų peržengimu negali būti pripažįstama situacija, kai teismas argumentuotai nutaria nukrypti nuo atsakovo pateikto pasiūlymo tokiu būdu, kad yra sumažinamas kiekis bendram naudojimui paliktinų objektų. Ieškovė neįrodė savo deklaratyvaus teiginio, kad kiemo aikštelės, šulinio, kanalizacijos šulinio priteisimas atsakovui reiškia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pažeidimą

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

21.       Notaro patvirtinta 2010 m. balandžio 26 d. sutartimi V. B. padovanojo asmeninėn nuosavybėn sūnui (atsakovui) 0,1278 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius pastatus – gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus, garažą, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius: kiemo aikštelę, tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį, lauko tualetą, esančius (duomenys neskelbtini).

22.       Po ½ dalį turto priklauso atsakovui 2010 m. balandžio 26 d. sutarties pagrindu ir ieškovei 2010 m. rugsėjo 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Minėtos dovanojimo sutarties pagrindu trečiajam asmeniui, gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta uzufrukto teisė naudotis visu turtu.

23.       Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12636-947/2014 nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai – dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) ir sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), lieka gyventi su motina, tėvas vaikų išlaikymui moka po 500 Lt (144,81 Eur). Šalys nurodė, kad santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau ieškovė panaudojo jai priklausančias nuosavybės teise asmenines lėšas gerinant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (½ dalį gyvenamojo namo), todėl atsakovas išmoka ieškovei 30 000 Lt (8 688,60 Eur) kompensaciją ne vėliau kaip per 12 mėn. nuo sutarties sudarymo dienos.

Dėl byloje pareikštų reikalavimų nagrinėjimo tvarkos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

24.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė turi pareigą įrodyti, kad atidalijimas bei naudojimosi tvarkos nustatymas pagal atsakovo pateiktą projektą negalimas. Ieškovės vertinimu, priešingai nei teigė teismas, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

25.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

26.       Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, t. y. atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu. Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

27.       Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Ir tik nesant šios galimybės, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo būdo – priteisiant kompensaciją pinigais – taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

28.       Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo, šis nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas paprastai gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra nepadarius neproporcingos žalos daikto paskirčiai, nei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012).

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo reikalavimu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Geriausiai bendraturčio nuosavybės teises užtikrina ir apsaugo turto atidalijimas natūra arba naudojimosi tvarkos nustatymas, leidžiantis bendraturčiui visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

30.       Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, byloje esant pareikštam atsakovo reikalavimui atidalyti turtą natūra ir nustatyti žemės sklypo, tvoros, šulinio ir kanalizacijos šulinio naudojimosi tvarką, būtent tokiems šalių ginčo išsprendimo būdams taikomas prioritetas pagal teismų praktiką. Kaip jau minėta, tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo ir tik nesant šios galimybės, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Be to, kaip jau pažymėjo bylą apeliacine tvarka pirmą kartą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, atsakovo pateiktų bendrosios nuosavybės atidalijimo projektų netinkamumas pats savaime nebūtų pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir taikyti išimtinį nuosavybės atidalijimo būdą išmokant atsakovui kompensaciją pinigais. Tuo atveju, jeigu atsakovas nepateiktų tinkamai parengto turto atidalijimo / naudojimosi turtu tvarkos nustatymo projekto, o ieškovė neįrodinėtų, kad atidalijimas natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas ir / ar kad atidalijimo kaštai neproporcingai dideli, būtų pagrindas ieškinį ir priešieškinį atmesti, o ne atidalyti bendrąją nuosavybę, vienam iš bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais.

31.       Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmiausia turi būti išspręstas atsakovo reikalavimas dėl turto atidalijimo natūra. Nustačius, kad atsakovo pateikti bendrosios nuosavybės atidalijimo projektai netinkami ir ieškovei įrodžius, kad atidalijimas natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas ir / ar kad atidalijimo kaštai neproporcingai dideli, galėtų būti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo ir tik nesant galimybės nustatyti naudojimosi daiktu tvarką, galėtų būti sprendžiama kompensacijos atidalijamajam pinigais. Todėl atsakovui įrodinėjant, kad jo siūlomas turto atidalijimas natūra yra tinkamas bendraturčių ginčo sprendimo būdas, būtent jam tenka procesinė našta įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių (šiuo atveju – ieškovės) teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, o ieškovei, siekiančiai atidalijimo išmokant atsakovui kompensaciją pinigais, tenka našta paneigti atsakovo siūlomą turto atidalijimo natūra variantą, taip pat įrodyti, kad atidalijimas natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas ir / ar kad atidalijimo kaštai neproporcingai dideli bei nėra galimybės nustatyti naudojimosi turto tvarkos. Ieškovei įrodžius minėtas aplinkybes galėtų būti sprendžiama dėl atsakovo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant pastarajam kompensaciją iš ieškovės. Atsakovui įrodžius, kad jo siūlomas atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra priimtinas, atidalijimo būdas priteisiant bendraturčiui kompensaciją nėra sprendžiamas.

32.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, teismas pritarė atsakovo siūlomam atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdui (natūra), šį būdą laikė pagristu ir proporcingu, todėl pasisakyti dėl turto atidalijimo atsakovui priteisiant kompensaciją iš ieškovės, nebuvo procesinio pagrindo. Nurodyti motyvai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą.

Dėl turto atidalijimo natūra

33.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atidalijimas pagal į bylą pateiktus abu 2021 m. gruodžio 15 d. projektus negalimas, nes toks atidalijimas pažeis ieškovės teises, kadangi atsakovui asmeninėn nuosavybėn paskiriamos visos namo pusrūsyje esančios patalpos, neatsižvelgus į šių patalpų paskirtį bei jų faktinį naudojimąsi ir į tai, jog toks atidalijimas sukeltų nuolatinius konfliktus tarp bendraturčių. Ieškovė nurodo, kad: pusrūsyje esančioje patalpoje P-3 (virtuvė) įrengtas gamtinių dujų mazgas, priklausantis visam namui, o dujomis šildomas visas namas bei dujos skirtos ir maisto ruošimui ne tik pusrūsyje esančioje patalpoje P-3, bet ir pirmame namo aukšte esančioje patalpoje 1-28 (virtuvėje); pusrūsyje esančioje patalpoje P-4 (katilinėje) įrengtas visam namui skirtas vandens apskaitos mazgas, kuris atiteks tik atsakovui; pusrūsio patalpoje P-6 įrengta pagalbinė patalpa, skirta šeimos narių rūbų skalbimui, joje stovi speciali rūbų lyginimo lenta ir ja nuo atsakovo 2014 m. vasario išvykimo iš namo naudojasi tik ieškovė; pusrūsio patalpa P-7 (pagalbine) naudojasi tik ieškovė su vaikais, šioje patalpoje įrengtas ieškovės darbo kambarys, jame stovi ir rūbų spinta, o šalių vaikai čia praleidžia laisvalaikį, nes joje stovi jų pianinas, knygų spinta, ši patalpa įrengta ieškovei pardavus jai priklausiusį butą ir investavus gautas lėšas. Ieškovės teigimu, teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes dėl pusrūsyje esančių visų patalpų paskyrimo atsakovo nuosavybėn.

34.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Tuo atveju, kai kitas bendraturtis prieštarauja atidalijimo variantui ir siekia patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir neatsižvelgti į juos, bet parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).

35.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atidalijant atsakovui pusrūsio patalpas nepaneigia ieškovės teiginiai dėl pusrūsio patalpų netinkamo atidalijimo. Nekilnojamojo turto atidalijimas natūra, akivaizdu, kad dažnai yra susijęs su atitinkamais nepatogumais bendraturčiams, tačiau tokio pobūdžio aplinkybės kaip konkrečioje patalpoje esantys daiktai ar konkrečiai patalpai numatyta funkcija bei ieškovės įprotis atitinkamas patalpas naudoti pagal ieškovės joms parinktą paskirtį, nepaneigia galimybės patalpas, kuriomis įprastai naudojasi ieškovė ar jos vaikai, atidalyti atsakovui bei pernešti atitinkamus daiktus, kurie ieškovės nurodomoms patalpoms suteikė konkrečią funkciją, į ieškovei atidalytas patalpas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra ieškovės vaikų tėvas, nėra pagrindo teigti, kad vaikai negalės naudotis patalpa, kurioje yra jų įprastas laisvalaikio kambarys – byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas savo vaikams nesudarys galimybių naudotis jų įprastu laisvalaikio kambariu. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad konkreti patalpa įrengta lėšomis, gautomis ieškovei pardavus butą ir investavus gautas lėšas, nesudaro pagrindo teigti, kad konkreti patalpa atidalyta atsakovui nepagrįstai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei atiteko ½ dalis turto būtent dėl investuotų lėšų į šį turtą jį remontuojant, todėl minėtas ieškovės argumentas nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovui negali būti paskirta patalpa, kuri suremontuota ieškovės lėšomis.

36.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kuriais ieškovė grindžia netinkamą pusrūsio patalpų paskyrimą atsakovui tenkančiam nekilnojamojo turto objektui.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nesutikimą su atsakovo siūlomu atidalijimo natūra būdu, atsakovui nuosavybės teise atidalijant pusrūsio patalpas, grindžia tik savo nuomone apie jų faktinį naudojimą, teigdama, kad toks atidalijimas sukeltų nuolatinius konfliktus tarp bendraturčių. Ieškovės argumentų dėl patalpos, kurioje įrengtas gamtinių dujų mazgas, atitekimo atsakovui, reikšmingumą paneigia atsakovo pateikti projektai, kuriuose aiškiai pavaizduoti atskiri įrengtini dujų įvadai, tenkantys po vieną kiekvienam atidalijamam nekilnojamojo turto objektui. Projekto sprendiniai patvirtina, kad abiem nekilnojamojo turto objektams gali būti įrengtas atskiras dujų tiekimo įvadas ir apskaitos taškas, taip sumažinant konfliktinių situacijų kilimo galimybę bei dujų tiekimo bei apskaitos patogumus atidalijamų turtinių vienetų savininkams, todėl ieškovės teiginiai dėl galimų ginčų ateityje atsakovui paskyrus pusrūsio patalpą, kurioje įrengtas gamtinių dujų mazgas, nepagrįsti.

38.       Ieškovės teigimu, projekte nurodyta, kad ieškovei po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise pirmame namo aukšte priklausančioje patalpoje 1-3 (vonios kambarys) numatomas įrengti vandens apskaitos mazgas, o patalpoje 1-2 (virtuvė) – gamtinių dujų apskaitos mazgas, tačiau nei kaip tai bus įgyvendinta, nei kaip bus šildomos bei ar bus tiekiamas vanduo į ieškovei skiriamas mansardoje esančias patalpas, duomenų projekte nėra. Teigia, kad, kaip bus sprendžiamas komunalinių tinklų klausimas nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 2, duomenų projekte nėra.

39.       Atsakovo teismui 2022 m. birželio 3 d. pateikto projekto brėžinyje „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema su principine inžinerinių tinklų įvadų schema M1:500“ nurodyta, kad pateikiama apytikslė apskaitos spintų įrengimo vieta, kuri patikslinama rengiant inžinerinių tinklų įvadų ir apskaitų įrengimo projektus, o projekto aiškinamajame rašto dalyje „Numatomi inžineriniai tinklai“ nurodyta, kad elektros tiekimo ir gamtinių dujų apskaitos įrengiamos naujai ties sklypo riba. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovo pateiktose projektuose nėra nurodyta, kaip konkrečiai bus sprendžiami komunikacijų klausimai atidalijamuose turtiniuose vienetuose. 

40.       Ieškovė taip pat teigia, kad projektas patvirtina, jog tinkamai neišspręstas komunalinių tinklų atskyrimo klausimas, nesuderinta su atitinkamomis institucijomis, ar toks atskyrimas galimas, kas jį ir per kiek laiko atliks ir t. t.

41.       Teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

42.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pritaria atsakovo pozicijai, kad apeliaciniame skunde nenurodyta teisės akto nuostata, draudžianti teismui atidalyti turtą natūra, jeigu į bylą nėra pateikti dokumentai, kad su atitinkamomis institucijomis yra suderintas projektinių sprendinių vykdymas. Atsakovo pateiktų projektų brėžiniai bei aiškinamieji raštai patvirtina, kad ieškovei priskirtam nekilnojamojo turto objektui gali būti įrengta atskira atšaka vandens tiekimui, atskiri elektros ir gamtinių dujų įvadai nuo ties sklypo riba įrengtinų elektros ir gamtinių dujų apskaitų. Taigi, teismo nustatytas atidalijimo būdas užtikrina abiejų šalims atitekusių nekilnojamojo turto objektų tinkamą vandens, elektros ir dujų tiekimą bei apskaitą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti architekto numatytų įvadų ir apskaitos mazgų galimumą, o savo poziciją grindžia tik savo nuomone.

43.       Ieškovė teigia, kad nėra aišku, kaip bus šildomas bei ar bus tiekiamas vanduo į ieškovei skiriamas mansardoje esančias patalpas, ieškovės manymu, tokių duomenų projekte nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal atsakovo pateiktus projektus esant numatytam vandens tiekimui (įvadui) į ieškovei atitenkančio objekto patalpas, esančias pirmame pastato aukšte, bei esant duomenims (architekto projektų brėžiniams ir matininko pastogės patalpų planui), kad pastogėje (mansardoje) yra vonios kambarys, neabejotina, kad šis vonios kambarys vandens tiekimo atžvilgiu sujungtas su pastato pirmame aukšte esančia vandens tiekimo sistema. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nėra aišku, kaip bus tiekiamas vanduo į pastogėje ieškovei atitenkančias patalpas, kadangi pirmo aukšto ir pastogės vandens tiekimo sistemos gali būti sujungtos taip užtikrinant vandens tiekimą ir pastogėje. Be to, nors ieškovė teigia, kad nėra aišku, kaip bus šildomas vanduo pastogei, tačiau ieškovė nenurodo, kaip pastogėje esančiam vonios kambariui yra šildomas vanduo šiuo metu (ir ar šildomas apskritai), o ieškovei tokių duomenų nepateikiant, nėra pagrindo manyti, jog atsakovo pateikti projektai neužtikrina vandens (šilto vandens) tiekimo į ieškovei numatytas pastogės patalpas ar kitaip pažeidžia ieškovės interesus.

44.       Dėl minėtų motyvų atmestini ieškovės argumentai, kad namo atidalijimo projekte neišspręsti (netinkamai išspręsti) inžinerinių komunikacijų atskyrimo klausimai. Nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad atsakovo pateiktuose architekto parengtuose projektuose numatyti komunikacijų įvadai, apskaitos taškai, negali būti įrengti ar neužtikrins ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto vieneto tinkamo funkcionavimo.

45.       Ieškovė teigia, kad atsakovo teismui pateikti 2022 m. sausio 18 d. (I projektas) ir 2022 m. birželio 3 d. (II projektas) skirtingi: projektuose nurodytas skirtingas gyvenamojo namo bendras plotas; I projekte bendra statybos darbų ir inžinerinių tinklų pritaikymo dviem nekilnojamojo turto kadastriniams vienetams kaina nurodyta 1 484,57 Eur, o II projekte – 2 960,13 Eur; I projekte dalijant patalpas natūra neteisingai nurodytas ir pusrūsio patalpos P-6 plotas – 16,72 m2, kai yra 17,66 m2; II projekte nurodyta, kad ieškovei priskirtoje asmeninės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje 1-3 (vonios kambaryje), esančioje pirmame namo aukšte, turėtų būti įrengtas vandens apskaitos mazgas, o gamtinių dujų mazgo ieškovės patalpoje P-3 (virtuvė), kurie nurodyti I projekte, neliko, tik II projekte pateiktoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodyta, jog dujų įvado apskaitos spinta (2 skaitikliai), elektros įvado apskaitos spinta (2 skaitikliai) bus įrengiami už žemės sklypo ribos, o dujų įvado linijos bei požeminė elektros kabelinė linija bei elektros įvado linijos abiem bendraturčiams bus tiesiamos ieškovei skiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje.

46.       Dėl projektuose nurodytų skirtingo gyvenamojo namo bendro ploto (I projekte – 224,17 m2, II projekte – 225,07 m2) ir pusrūsio patalpos P-6 ploto (16,72 m2 vietoje 17,66 m2) pažymėtina, kad, šis plotų neatitikimas I projekte, tikėtina, atsirado dėl techninės klaidos, kadangi I projekto 3 lape pateiktos projekto sprendinių rodiklių lentelės 2.2.4 punkte nurodyta, jog patalpos P-6 plotas yra 16,72 m2, nors I projekto brėžiniuose nurodytas teisingas šios patalpos plotas (17,62 m2). Dėl minėtos techninės klaidos buvo nurodytas ir neteisingas bendras pastato plotas 3 lapo lentelės 2.2 punkte, tačiau šie I projekto trūkumai ištaisyti II projekte, nurodant, kad bendras pastato plotas 225,07 m2. Todėl ieškovės akcentuojami plotų neatitikimai neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

47.       Dėl skirtingos projektuose nurodomos inžinerinių tinklų pritaikymo dviem nekilnojamojo turto kadastriniams vienetams kainos pažymėtina, kad šios kainos skiriasi dėl projekto patikslinimo, kadangi 2022 m. birželio 3 d. teismui pateikta projekto patikslinta redakcija, kurioje nurodyta aktuali bendra statybos darbų ir vidaus inžinerinių tinklų pritaikymo dviem nekilnojamojo turto kadastriniams vienetams kaina – 2 960,13 Eur.

48.       Dėl ieškovės akcentuojamų neaiškumų dėl vandens ir dujų mazgų bei apskaitos punktų pažymėtina, kad atnaujinta projekto redakcija būtent ir pateikta tam, kad būtų patikslinti komunikacijų mazgų ir apskaitos punktų sprendiniai, todėl aplinkybė, kad pirminiame ir patikslintame projektuose minėti sprendiniai skiriasi, nesudaro pagrindo teigti, kad remdamasis atsakovo pateiktu patikslintu projektu teismas negalėjo patvirtinti atsakovo siūlomo namo atidalijimo būdo. Patikslinus projekto sprendinius, būtent patikslintais sprendiniais pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi spręsdamas dėl projekto tinkamumo.

49.       Ieškovė teigia, kad pateikė 4 nuotraukas, kuriose matyti, jog tarp pirmo aukšto ir mansardos esančios laiptinės sienos yra ažūrinės, o teismas nepagristai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl turto atidalijimo natūra yra objektyvių kliūčių. Ieškovės vertinimu, atsakovo pareiga įrodyti, kaip atidalijimo atveju šios ažūrinės sienos bus sutvarkytos, kas ir kada jas sutvarkys, kiek lėšų reikės skirti, o duomenų apie šią bendros laiptinės ažūrinių sienų sutvarkymą ir visišką izoliavimą projektuose nėra.

50.       Bylos duomenys patvirtina, kad bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės pateikė fotografijas, kuriose užfiksuota name esanti akyta siena. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo vertinimu, kad ši namo siena nėra kliūtis atidalyti namą, o šią aplinkybę patvirtina projekto sprendiniai – patalpų atskyrimui pirmame pastato aukšte numatoma naujai įrengti silikatinių blokelių mūro sieną; siena įrengiama išilgai laiptų ir skersai pastato pirmo aukšto 1-6 patalpos; siena padalija esamą 1-6 patalpą į dvi dalis: 16,47 m2 ploto dalis priskiriama kadastriniam vienetui Nr. 1, 15,94 m2 dalis priskiriama kadastriniam vienetui Nr. 2; siena atskiria dviejų naujai formuojamų nekilnojamojo turto kadastrinių vienetų patalpas taip, jog nebūtų įmanoma iš vieno naujai formuojamo nekilnojamojo turto kadastrinio vieneto patalpų patekti į kito naujai formuojamo nekilnojamojo turto kadastrinio vieneto patalpas (5.6 punktas); pastato pirmame aukšte naujai įrengiama silikatinių blokelių mūro pertvara, tinkuojama ir dažoma iš abiejų pusių; pertvara užtikrina pakankamą garso izoliaciją tarp atskirų naujai formuojamų nekilnojamojo turto vienetų patalpų (6.1 punktas). Teisėjų kolegija pakartotinai nurodo, kad ieškovės keliamos abejonės dėl nekilnojamojo turto atidalijimo natūra apeliaciniame skundžiamos išimtinai ieškovės nuomone, nepagrindžiant, kaip konkrečiai tam tikri projekto sprendiniai galėtų sudaryti pagrindą manyti, kad atidalijant nekilnojamąjį turtą natūrą gali būti padaryta neproporcinga žala. Ieškovei nepateikiant specialių žinių turinčių asmenų išvadų ar konkrečių argumentų, kaip šiuo metu pastate esanti akyta siena gali trukdyti atsakovo pateikto projekto įgyvendinimui, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo projektai netinkami pastato atidalijimui natūra.

51.       Ieškovės teigimu, teismas neteisingai nurodė, kad tarp šalių vyko tik vienas konfliktas. Ieškovė nurodo, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai, kurių teismas netyrė. Ieškovė teigia, kad atsakovas fiziškai smurtavo prieš ją, pravirkdė vaikus, siekė apšmeižti ieškovę, o įvedus karantiną atsakovas atvyko su antstoliu apžiūrėti likusių savo daiktų. Ieškovės vertinimu, bendraturčiams nuolat konfliktuojant, toks nekilnojamojo turto atidalijimas, kurį nustatė teismas, ateityje sukels tik dar daugiau konfliktų, todėl turto atidalijimas natūra yra negalimas ir atsakovo reikalavimas turėjo būti atmestas.

52.       Priešingai nei ieškovė teigia apeliaciniame skunde, byloje nėra įrodymų apie šalių nuolatinius konfliktus po 2018 m. įvykusio šalių konflikto, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje esantis antstolio 2020 m. kovo 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovas su antstoliu iš tiesų buvo atvykęs į namą apžiūrėti atsakovo name paliktus daiktus, tačiau protokole nėra užfiksuotos aplinkybės, kad antstoliui ar atsakovui buvo pareikštos pretenzijos dėl atvykimo ar kilo konfliktinė situacija dėl atsakovo apsilankymo name.

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atliktas nekilnojamojo turto atidalijimas, sukuriant du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, priešingai nei įrodinėja ieškovė, kaip tik atitinka šalių interesus, kadangi ieškovė turės teisę naudotis atskiru nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) vienetu, kuriuo atsakovas naudotis negalės, kadangi atsakovui paskiriamas naudotis kitas nekilnojamojo turto vienetas, kurio patalpos bus fiziškai atskirtos nuo ieškovei tenkančių patalpų. Gyvenamajam namui nesant atidalytam, šalys visomis namo patalpomis turi teisę naudotis bendrai, todėl sprendimu nustatytas gyvenamojo atidalijimas, nekilnojamojo turto vienetams turint atskirus įėjimus, numačius atskirus vandens, elektros, dujų mazgus bei apskaitos taškus, žymiai sumažina tikimybę ateityje kilti konfliktams dėl naudojimosi gyvenamuoju namu. Tikėtina, kad šalių konfliktai iš dalies galėjo kilti būtent dėl to, kad šalys naudojosi namu kaip bendrąja daline nuosavybe, nesutariant dėl naudojimosi namu tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad sprendimu nustatytas atidalijimo būdas gali sudaryti palankesnes sąlygas kilti konfliktinėms situacijoms nei namui nesant atidalintam.

Dėl kiemo statinių atidalijimo

54.       Ieškovės teigimu, teismas, pažeisdamas ieškovės interesus, kiemo aikštelę, šulinį ir kanalizacijos šulinį paskyrė tik atsakovui, teismo argumentai dėl kiemo statinių priskyrimo tik atsakovo nuosavybėn nepagrįsti, nes atsakovas negyvena ginčo valdoje jau daugiau nei 8 metus bei teismo posėdžio metu nurodė, kad savo dalį gali ir parduoti, todėl jo dalį įsigijus kitam bendraturčiui, vėl kiltų ginčas dėl aikštelės, kuria naudojasi šalių nepilnamečiai vaikai. Ieškovės vertinimu, jai bus apribota teisė naudotis jai priklausančiu turtu, kuris yra paskirtoje tik atsakovui naudotis žemės sklypo dalyje, nes šalys nuolat konfliktuoja net atsakovui ir negyvenant ginčo valdoje. Be to, ieškovės teigimu, teismas išėjo iš priešieškinio reikalavimo ribų, nes atsakovas teismo prašė tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį palikti toliau bendrai naudotis šalims.

55.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 14 lape nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kiemo aikštelės, tvoros, šulinio, kanalizacijos šulinio ir lauko tualeto vidutinė rinkos vertė 359 Eur (VĮ Registrų centro duomenys), o šiuos statinius, išskyrus lauko tualetą (priskirtiną nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 1), kiemo aikštelę (priskirtiną nekilnojamojo turto kadastriniam vienetui Nr. 2), atsakovas prašė toliau palikti šalių bendram naudojimuisi. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad tvora juosia tiek ieškovei, tiek atsakovui priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį, tiek ir bendro naudojimo sklypo dalį, todėl teismas nusprendė atitinkamai pagal naudojimuisi priskirtinas žemės dalis, kiekvienai iš šalių, arba jiems bendrai, priskirti naudojimuisi ir atitinkamas tvoros dalis. Teismas nurodė, kad lauko tualetas nėra naudojamas įsirengus tualetą namo viduje ir ieškovei jis yra nereikalingas, tačiau yra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir pagal jo buvimo vietą teisingiau jį priskirti ieškovei. Teismas nustatė, kad atsakovo naudojimuisi tenkančioje sklypo dalyje yra kiemo aikštelė, šulinys, kanalizacijos šulinys, todėl teismas laikė, kad šiuos kiemo statinius atidalijant turtą ir paskiriant juos atsakovui, nebus pažeisti bendraturčių interesai į šiuos kiemo statinius, nes: 1) nelaikytina, jog ir toliau kiemo aikštele negalės naudotis šalių vaikai, kadangi sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis vaikams yra abiejų tėvų pareiga; 2) šulinys ir kanalizacijos šulinys yra netekę savo paskirties, kuomet name yra įrengtas vandentiekis, o jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų, kai jie yra nutiesti greta ginčo sklypo, šalys privalės neišvengiamai, vykdant nuotekų tinklų plėtrą Kauno mieste. Teismas pažymėjo, kad atsakovui paskyrus daugiau nedidelės vertės kiemo statinių, taip jam bus kompensuota už atitenkantį mažesnio ploto nekilnojamojo turto kadastrinį vienetą Nr. 2.

56.       Pagal atsakovo siūlytą kiemo statinių padalijimo variantą, atsakovas prašė nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teise atitenka lauko tualetas, esantis ieškovei paskiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje, o atsakovui atitenka kiemo aikštelė, esanti atsakovui paskiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje, ir prašė nustatyti, kad šalys toliau bendrai naudojasi tvora, šuliniu ir kanalizacijos šuliniu. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė, kad ieškovei nuosavybės teise atitenka lauko tualetas, o atsakovui nuosavybės teise atitenka kiemo aikštelė, šulinys ir kanalizacijos šulinys, taip pat nusprendė, jog ieškovė toliau naudojasi 538 m2 ploto žemės sklypo dalimi (A) ir ją juosiančia tvoros dalimi, atsakovas toliau naudojasi 538 m2 ploto žemės sklypo dalimi (B) ir ją juosiančia tvoros dalimi, o šalys toliau bendrai naudojasi 202 m2 ploto žemės sklypo dalimi (C) ir ją juosiančia tvoros dalimi.

57.       Taigi, sprendimu pirmosios instancijos teismas sumažino bendrąja daline nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų (inžinerinių kiemo statinių) kiekį, kadangi šulinį ir kanalizacijos šulinį nuosavybės teise paskyrė atsakovui, nors šiuos objektus atsakovas prašė palikti šalims toliau naudotis bendrai.

58.       Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Įvertinti tai, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Todėl sprendžiant dėl pareikšto ieškovo reikalavimo, būtina įvertinti pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo.

59.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikštų reikalavimų ribų peržengimu negali būti laikoma situacija, kuomet, bendraturčiui pareiškus reikalavimą teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybės natūra, teismas savo iniciatyva sumažina kiekį bendram naudojimui paliktinų objektų, kadangi būtent taip didesne apimtimi įvykdomas šalių bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas, sumažinama galimybė kilti konfliktinėms situacijoms ateityje, to iš esmės ir siekiama atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės.

60.       Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, sumažėjus bendram naudojimui paliktinų objektų ir šiuos (šulinį ir kanalizacijos šulinį) paskiriant atsakovui, nepažeista šalių interesų pusiausvyra, kadangi šulinys yra iš esmės praradęs savo reikšmę pastate esant įvestam centriniam vandens tiekimui, o kiemo aikštelė pagrįstai sprendimu paskirta atsakovui, kadangi ji yra atsakovui paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje ir atsakovui paskyrus daugiau nedidelės vertės kiemo statinių, taip jam kompensuojama už atitenkantį mažesnio ploto nekilnojamojo turto kadastrinį vienetą.

61.       Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuosavybės teise yra įsigijęs ir kitą nekilnojamąjį turtą, todėl akivaizdu, jog dalis ginčo valdos, iš kurios jis išvyko prieš 8 metus, natūra jam tikrai nėra reikalinga ir jis ja faktiškai nesinaudoja.

62.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmą kartą šią bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog faktas, kad asmuo negyvena ginčo name ir, tikėtina, pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, nes turi kitą nekilnojamąjį turtą, savaime negali paneigti jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Aplinkybės, kad atsakovas tam tikrą laiko tarpą nesinaudojo turtu, nepaneigia atsakovo teisės prašyti turtą atidalyti. Aplinkybę, kad atsakovui turtas reikalingas, patvirtina atsakovo reikalavimas turtą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

63.       Ieškovės teigimu, šioje byloje nespręstinas klausimas, kaip ateityje bus sprendžiama nuotekų tinklų plėtra Kaune ir teismui neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys ateityje nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo ar neatsiradimo. Kaip galima suprasti iš ieškovės apeliacinio skundo turinio, šiais argumentais ieškovė ginčija sprendimo dalį atidalyti kanalizacijos šulinį, paskiriant jį tik atsakovui.

64.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad kanalizacijos šulinio priteisimas atsakovui reiškia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pažeidimą. Nors, kaip galima suprasti iš atsakovo pateiktų projektų, pastatas naudojamas su vienu kanalizacijos šuliniu, tačiau nėra pagrindo manyti, kad šio inžinerinio statinio paskyrimas atsakovui pažeidžia ieškovės teises. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad naudojant atidalytus namo nekilnojamojo turto vienetus su vienu kanalizacijos šuliniu, jo priežiūra (ištuštinimas) atitinka abiejų turtinių vienetų savininkų interesus, todėl iš esmės teismo sprendimu sukurta ieškovei palanki situacija, kadangi atsakovui, kaip kanalizacijos šulinio savininkui, tenka pareiga prižiūrėti iš išlaikyti šį statinį, taip patenkinant ir ieškovės interesą pašalinti nuotekas iš jai paskirto nekilnojamojo turto objekto. Be to, šulinio ir kanalizacijos šulinio paskyrimas atsakovui supaprastina ir šių objektų naudojimo ir priežiūros galimybės, kadangi šie objektai yra atsakovui naudotis paskirtoje žemės sklypo dalyje.

65.       Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog šulinys ir kanalizacijos šulinys yra netekę naudojimo paskirties, tačiau tokių argumentų ieškovė nepagrindė įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog šulinio ir kanalizacijos šulinio paskyrimas atsakovui neproporcingai pažeidžia ieškovės interesus.

66.       Ieškovė skunde nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis inžinerinių kiemo statinių, todėl teismas neturėjo teisės juos perduoti atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį ieškovės argumentą kaip visiškai nepagrįstą, kadangi teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmė ir yra konkrečių nekilnojamojo turto objektų, kuriuos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ginčo šalys valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise, padalijimas šalims valdyti asmeninės nuosavybės teise, siekiant sumažinti bendrosios dalinės nuosavybės objektų skaičių. Todėl atidalijant bendrąją dalinę nuosavybę, dalis buvusių dalinės nuosavybės objektų tampa vienos iš šalių asmenine nuosavybė, taip įgyvendinant siekį mažinti bendrąja daline nuosavybe valdomų objektų skaičių.

67.       Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų dėl kiemo statinių vertės, tačiau teisėjų kolegija minėtą ieškovės argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pirmosios instancijos teismas iš byloje esančio išrašo iš Nekilnojamojo turto registro nustatė, kad kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros, šulinio, kanalizacijos šulinio, lauko tualeto) vidutinė rinkos vertė 359 Eur, ir, atsižvelgdamas į šią statinių vertę, juos padalijo šalims.

68.       Ieškovės vertinimu, teismas, pažeisdamas ieškovės interesus, jai asmeninėn nuosavybėn paskyrė tik lauko tualetą, kuriuo ieškovės šeima nesinaudoja ir kurį pastatė atsakovo motina, todėl statinį paskirti ieškovei nebuvo pagrindo. Ieškovės teigimu, teismas pažeidė protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

69.       Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nuosavybės teise paskirdamas ginčo žemės sklype esantį lauko tualetą, pažeidė protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Kaip matyti iš byloje esančio išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, lauko tualetas yra registruotas kaip nekilnojamasis turtas, o sprendžiant šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tikslinga išspręsti kuo didesnio skaičiaus bendrosios dalinės nuosavybės objektų atitekimo vienos iš šalių asmeninėn nuosavybėn klausimą. Kadangi lauko tualetas patenka į ieškovei naudotis paskirtą žemės sklypo dalį, ribojasi su ieškovei nuosavybės teise atitenkančiu ūkiniu pastatu (4Ilp), tikslinga lauko tualeto nuosavybę nustatyti būtent ieškovei, taip užkertant kelią ateityje galintiems kilti ginčams dėl šio objekto griovimo ar kitų veiksmų su šiuo objektu, nesant poreikio šalims tarpusavyje derinti valios dėl šio daikto likimo. Be to, ieškovė, nesutikdama su lauko tualeto paskyrimu nuosavybės teise jai, nenurodo, kaip kitaip turėjo būti išspręstas lauko tualeto nuosavybės klausimas (palikti toliau naudotis bendrąja daline nuosavybe, ar paskirti tik atsakovui). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus dėl lauko tualeto paskyrimo ieškovei nepagrįstumo.

70.       Ieškovė teigia, kad teismo argumentai dėl projekto redakcijų (2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. birželio 3 d.) viena kitos papildymo ir vertinimo kaip vientiso dokumento, ir kad šis projektas atitinka įstatymo reikalavimus, neteisingi, nes: 1) projektai, kuriuos teismas pripažino vientisu dokumentu, skirtingi; 2) pateikus šiuos dokumentus atitinkamoms institucijoms bus neaišku, ar jie pateikti teismui sprendime nurodytomis datomis, nes be šalių ir trečiojo asmens šioje byloje niekas į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti, o tai sukels daug neaiškumų; 3) teismas vadovavosi tik tuo, kas nurodyta projekto aiškinamajame rašte, tačiau neatliko abiejų projektų tinkamos patikros.

71.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė akcentuoja, jog atsakovo pateikti projektai neatitinka įstatymo jiems keliamų reikalavimų, tačiau ieškovė šių savo teiginių nedetalizuoja, tik pateikia savo nuomone paremtą kritiką architekto nurodytiems sprendiniams. Sprendime nurodyta, kad atsakovo pasiūlymas atidalyti turtą natūra yra tinkamas ir informatyvus, vizualizuotas, neprieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, techniškai įgyvendinamas. 

72.       Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškove, kad abiejų projekto redakcijų pripažinimas vientisu dokumentu, nagrinėjamu atveju gali sukurti neaiškią situaciją faktiškai įgyvendinant jų sprendinius. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų redakcijų projektų turinį, sprendžia, kad 2022 m. birželio 3 d. teismui atsakovo pateikto projekto redakcija yra patikslinanti ir ištaisanti anksčiau teismui 2022 m. sausio 18 d. pateiktą projekto redakciją, kadangi 2022 m. birželio 3 d. pateiktoje redakcijoje ištaisyti patalpų ploto skaičiavimo netikslumai, numatytas vidaus ir lauko inžinerinių tinklų įrengimas, papildomai numatytas laiptų konstrukcijos pakeitimas, sudarant garso ir šviesos barjerus tarp nekilnojamojo turto objektų, patikslinamas statybos kainos apskaičiavimas, patikslinama inžinerinių tinklų įvadų schema. Teisėjų kolegijos vertinimu, vykdant teismo sprendimą turi būti vadovaujamasi būtent 2022 m. birželio 3 d. pirmosios instancijos teismui pateiktos projekto redakcijos sprendiniais ir duomenimis.

73.       Ieškovės vertinimu, atsakovui nenurodžius, kada ir kieno lėšomis bus įrengtos sienos, skiriančios šalims priklausančias patalpas, ar egzistuoja galimybės protingomis sąnaudomis įrengti atskiras vandentiekio ir nuotekų šalinimo, dujų tiekimo sistemas prašomuose atidalyti namo patalpose, kas tai atliks ir per kokį terminą, atsakovo reikalavimas dėl atidalijimo natūra negalėjo būti patenkintas.

74.       Pirmosios instancijos teismas sprendimo 14 lape aiškiai nurodė, kad atsakovas patvirtino, jog jis ir vienas sutinka padengti namo pirmame aukšte įrengiamos sienos kaštus, pagal projektą įrengti kadastrinius vienetus skiriančius laiptus. Atsakovas šios aplinkybės neginčija, todėl ieškovė nepagrįstai kritikuoja teismo sprendimą nurodytu aspektu.

75.       Nors ieškovė teigia, kad atsakovas nenurodė, ar egzistuoja galimybės protingomis sąnaudomis įrengti atskirą nuotekų šalinimo sistemą, tačiau ieškovė neteigia ir neįrodinėja, jog šiuo metu name esanti nuotekų šalinimo sistema bus nepakankama namą naudojant kaip du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Be to, projekto 4 dalies (trumpas pastato apibūdinimas) 3 punkte nurodyta, kad pastate yra buitinių nuotekų šalinimo išvadas, o duomenų, kad nuotekų šalinimo sistema name įgyvendinant projekto sprendinius gali būti nepakankama, byloje nėra.

76.       Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad, atsižvelgiant į šalims atitenkančią nekilnojamojo turto vertę, bendra statybos darbų ir vidaus inžinerinių tinklų pritaikymo dviem nekilnojamojo turto kadastriniams vienetams kaina (2 960,13 Eur) negali būti laikoma neproporcingai didelėmis išlaidomis, kurių šalys negalėtų padengti. Be to, kaip matyti iš teismui 2022 m. birželio 3 d. pateiktos projekto redakcijos 9 – 10 lapų, nelaikančiosios sienos įrengimas ir laiptų konstrukcijos pakeitimas tarp formuojamų dviejų nekilnojamojo turto kadastrinių vienetų gyvenamajame name preliminariai kainuotų 1 311,13 Eur su PVM, o atsakovui sutinkant sumokėti šias išlaidas, pagal minėtą projekto redakciją, likusias išlaidas (1 649 Eur su PVM) sudarytų vidaus inžinerinių tinklų darbai, o dėl šių išlaidų pasidalijimo šalys galėtų spręsti tarpusavyje arba dalytis išlaidas pusiau, tokiu atveju ieškovei tenkanti išlaidų dalis sudarytų tik 824,95 Eur (1 649 Eur / 2). Ieškovė neteigia, kad šios išlaidos yra neproporcingai didelės, lyginant su sukuriamų nekilnojamojo turto objektų vertėmis. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo tariamai nepakankamo projekto ištyrimo.

77.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netiksliai nurodė turto įregistravimo abiejų šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise aplinkybes, tačiau ieškovė nenurodė, kokias konkrečiai faktines aplinkybės teismas nustatė netinkamai ir kaip šis ieškovės nurodomas netikslumas galėjo turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

78.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje (39 punkte) nurodyti argumentai prieštarauja CK 4.80 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

79.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kasacine tvarka neskundė, o Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą gali vertinti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl šioje nutartyje nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais kritikuojama ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis.

80.       Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra tinkamai motyvuota ir teisėta.

Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo

81.       Ieškovė teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovui naudotis paskirto žemės sklypo dalyje yra vienintelis šeimos daržas, kuriuo atsakovas nesinaudoja ir nesirūpina.

82.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimo tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi turtu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

83.       Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

84.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį trečiasis asmuo nurodė, jog atsakovo naudojimuisi tenkančioje žemės sklypo dalyje jau apie 8 metus augina daržoves, ten stovi jo šiltnamis ir atsakovas tam niekada neprieštaravo. Šiuo aspektu svarbu tai, kad trečiojo asmens naudai, be kita ko, nustatytas viso žemės sklypo uzufruktas, todėl nepriklausomai nuo to, kokia žemės sklypo dalimi pagal sprendimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką naudosis šalys, trečiasis asmuo turės teisę naudotis bet kuria žemės sklypo dalimi. Pagal CK 4.142 straipsnio 4 dalį pasikeitus daikto, į kurį nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas išlieka. Taigi, net ir atidalijus turtą natūra ir nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką uzufruktorius turi teisę gyventi bet kuriose namo patalpose ir naudotis bet kuria žemės sklypo dalimi, nepriklausomai nuo savininko pasikeitimo ar šalims nustatytos naudojimosi tvarkos.

85.       Ieškovė nurodo, kad teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, išsprendė ir naudojimąsi tvora, kuri juosia žemės sklypą, klausimą, nors atsakovas tokio reikalavimo nereiškė. Be to, ieškovės teigimu, nors teismas nustatė naudojimosi tvora tvarką aplink šalims paskirtus naudotis plotus, tačiau kitos tvoros prie gyvenamojo namo nėra. Ieškovės vertinimu, kadangi teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pažeidžia ieškovės teises, neatitinka įstatymo reikalavimų bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai, ši sprendimo dalis naikintina ir atsakovo prašymai atmestini.

86.       Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

87.       Primintina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog tvora juosia tiek ieškovei, tiek atsakovui priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį, tiek ir bendro naudojimo sklypo dalį, todėl teismas, atitinkamai pagal naudojimuisi šalims priskirtinas žemės dalis, kiekvienai iš šalių, arba joms bendrai, priskyrė naudotis ir tvoros atitinkamos dalimis.

88.       Kaip matyti iš projekto brėžinių, teismas šalims bendrai nustatė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C, kuri yra po pastatu ir 1 m atstumu aplink pastatą (179 m2 ploto) ir žemės sklypo dalimi (23 m2 ploto), esančia šalia ieškovei nuosavybes teise paskirto garažo (5I1p), kuri ribojasi su žemės sklypo riba. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šioje žemės sklypo vietoje (23 m2 ploto, šalia žemės sklypo ribos) sklypas nėra aptvertas tvora. Byloje esanti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla bei joje nurodyta informacija patvirtina priešingą faktą, kad tvoros baigtumas – 100 proc., todėl nėra pagrindo teigti, kad ties minėta žemės sklypo dalimi, šalims paskirta naudotis bendrai, kuri ribojasi su šalia esančiu žemės sklypu, nėra tvoros, kuri juosia šalims bendrai naudotis paliktą žemės sklypo dalį.

89.       Atsakovas priešieškiniu, be kita ko, prašė nustatyti, kad šalys bendrai naudosis žemės sklypo 202 m2 ploto dalimi (C) ir tvora, tačiau, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog šalys bendrai naudosis tvoros dalimi, juosiančia jiems bendrai naudotis nustatytą žemės sklypo dalį, o tvoros dalis, juosiančias šalims atskirai naudotis nustatytas žemės sklypo dalis, jos naudojasi atskirai, tokia naudojimosi tvora tvarka užtikrina, kad šaliai paskirta naudoti žemės sklypo dalis aptverta tai šaliai paskirta naudotis tvoros dalimi. Teismas gali nustatyti ir kitokią nei šalies siūlomą naudojimosi daiktu tvarką, atsižvelgdamas į žemės sklype esančių statinių nuosavybę, jų išsidėstymą žemės sklype ir kitas aplinkybes, todėl nėra pagrindo manyti, kad minėta teismo parinkta naudojimosi žemės sklypu ir tvora tvarka negalėjo būti nustatyta, o ieškovė niekaip nepagrindė, kad tokia tvarka neužtikrinama šalių interesų pusiausvyra. 

90.       Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl kompensacijos priteisimo nenagrinėjo, tačiau, kaip jau minėta, dėl šio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo sprendžiama tik nustačius, kad nėra galimybės atidalyti daikto natūra ir nustatyti naudojimosi daiktu tvarkos. Šiuo atveju, namui ir kitiems statiniams esant atidalytiems natūra bei esant nustatytai žemės sklypo ir tvoros naudojimosi tvarkai, nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl ieškovės siūlomo atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė pagrįstai, šiuo klausimu, atsižvelgiant į ginčo baigtį, nepasisakys ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl užmokesčio už dujas priteisimo

91.       Ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 2 569,99 Eur už namo šildymą dujomis nuo 2014 m. gruodžio iki 2020 m. vasario.

92.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, mutatis mutandis taikomos CK 6.493 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kurios numato, kad nuomininkas privalo laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis. Teismas nurodė, kad ginčo turtu visą šį laiką (žiemos laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio iki 2020 m. vasario) naudojantis ieškovei su šeima, būtent jai ir tenka pareiga sumokėti visą sumą už sunaudotas dujas. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 569,99 Eur sumą už sunaudotas dujas teismas atmetė.

93.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovui priklausančiomis patalpomis uzufrukto teise naudojasi trečiasis asmuo, kuris turi teisę naudotis dujomis gaminantis sau maistą, tačiau pareiga sumokėti mokesčius yra ne uzufrukto teise besinaudojančiam asmeniui, bet patalpų savininkui, ir teismas, atmesdamas šį ieškovės ieškinio reikalavimą, nepagrįstai vadovavosi ne CK 4.75 straipsniu, o CK 6.493 straipsniu, nes nuomininkų name nėra.

94.       Pagal bendrąją taisyklę, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

95.       CK 4.144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad uzufruktorius privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti. Proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms bei gaunamoms iš jo pajamoms uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip (2 dalis).

96.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaidas už dujas žiemos laikotarpiais priteisimo iš atsakovo, turėjo vadovautis CK 4.76 ir CK 4.144 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kurios pakankama apimtimi reglamentuoja ieškovės ir trečiojo asmens (uzufruktoriaus) pareigą išlaikyti daiktą (gyvenamąjį namą) ir nebuvo pagrindo taikyti įstatymo analogijos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis netinkamas materialinių normų taikymas neturėjo įtakos sprendimo teisingumui.

97.       Byloje nėra duomenų, kad dovanojimo sutartimi, kuria trečiajam asmeniui nustatytas uzufruktas į ginčo turtą, būtų nustatytos išimtys uzufruktoriui neprisidėti prie uzufrukto objekto išlaikymo, mokesčių sumokėjimo.

98.       Kaip teisingai nurodo atsakovas, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik mokesčių už dujų panaudojimą žiemos laikotarpiais visiems poreikiams, neišskiriant namo šildymo, apmokėjimą ir nėra įmanoma atskirti, kokią dalį išlaidų sudaro išlaidos už dujas, panaudotas su namo išlaikymu nesusijusiems poreikiams, be to, nėra paneigta, kad dujos buvo naudojamos ne tokiam namo pašildymui, kuris būtinas išlaikyti namą, o tokiam, kad jame gyvenantys asmenys jaustųsi komfortiškai. Ieškovė neginčija, kad name gyvena ne tik šalių vaikai, uzufruktorius, bet ir ieškovės sugyventinis, todėl sutiktina su atsakovu, jog su ieškove name ilgą laiką gyvenantis asmuo neatlygintinai naudojasi atsakovui priklausančia turto dalimi ir name esančiais patogumais.

99.       Be to, kaip teigia pati ieškovė, atsakovas name negyvena jau nuo 2014 m. ir apsilanko retai, todėl ieškovė nuo 2014 m. iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y maždaug 8 metus, naudojosi visu namu, žemės sklypu, jame esančiais statiniais, nors ieškovei nuosavybės teise priklausė tik ½ dalis viso turto. Taigi, atsakovui negyvenant name ir taip sudarant galimybę ieškovei savo poreikiams naudoti ir atsakovui priklausančią turto dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies kompensuota tai, kad atsakovas neprisideda prie namo pašildymo dujomis išlaidų.

100.       Kadangi nėra pakankamai objektyvių duomenų, kiek konkrečiai ieškovė patyrė išlaidų būtent dėl atsakovui priklausančios dalies išlaikymo, be to, ginčo name gyvenant uzufruktoriui bei ieškovės sugyventiniui, ieškovei ilgą laiką naudojus visu šalims bendrai priklausančiu turtu, ieškovės reikalavimas dėl užmokesčio už dujas priteisimo iš atsakovo laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą patenkinti ieškovės reikalavimą dėl užmokesčio už dujas priteisimo iš atsakovo.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

101.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neišsprendė permokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, o ieškovei privalo būti grąžintas 1 270 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis.

102.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo iš viso 1 403 Eur žyminį mokestį už ieškinyje pareikštus reikalavimus. 2020 m. kovo 2 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 569,99 Eur už komunalinių mokesčių sumokėjimą bei atidalyti šalių bendrąja daline nuosavybe turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovui priteisiant kompensaciją.

103.       Kadangi ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės laikytinas neturtiniu, už jį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), už turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 569,99 Eur namo pašildymo dujomis išlaidas, mokėtinas 58 Eur žyminis mokestis (2 569,99 Eur x 3 proc. x 0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

104.       Kadangi ieškovės reikalavimai atmestini, ieškovei negrąžintina 133 Eur žyminio mokesčio dalis (75 Eur + 58 Eur). Ieškovei grąžintina žyminio mokesčio dalis (permoka) sudaro 1 270 Eur (1 403 Eur – 133 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl ieškovė teisi, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo grąžinti ieškovei permokėto žyminio mokesčio dalį. Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintina, grąžinant ieškovei 1 270 Eur dydžio žyminio mokesčio už ieškinį permoką.

 Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

105.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino šalių pateiktus įrodymus, pateikė motyvuotas ir teisingas išvadas dėl ieškovės ieškinio nepagrįstumo ir priešieškinio pagrįstumo, o nustatytas materialinės teisės normų pažeidimas (šios nutarties 96 punktas) neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi pirmosios instancijos teismas negrąžino ieškovei permokėto žyminio mokesčio dalies, skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei grąžinant 1 270 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką.

106.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinimas, ieškovei grąžinant žyminio mokesčio permoką, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė įgijo teisę bent į dalies bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato paslaugoms rengiant apeliacinį skundą, atlyginimą. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo materialinio pobūdžio reikalavimai atmetami, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pateikiant apeliacinį skundą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo ir atsakovas nenurodė, kad patyrė išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir grąžinti ieškovei E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 270 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimties eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2018 metų lapkričio 12 dienos, 2019 metų spalio 29 dienos, 2020 metų vasario 6 dienos ir 2020 metų kovo 2 dienos mokėjimo pavedimais.

Teisėjai                                                                        Danguolė Martinavičienė

Gintaras Pečiulis

Laima Ribokaitė